Generalinė prokuratūra nepateikė kaltinimų premjero Andriaus Kubiliaus uošvei Elenai Žaidienei, kai pastaroji, neturėdama absoliučiai jokių nuosavybės dokumentų, sugebėjo Vilniaus centre esantį Augustijonų vienuolyną įregistruoti kaip savo vadovaujamos Lietuvos katalikių moterų sąjungos (toliau – sąjungos) nuosavybę, jį parduoti, ir gautą milijoną litų nežinia kur pradanginti.

Vienuolyno šeimininkė - Vilniaus savivaldybės taryba net nesvarstė klausimo, ar perduoti Augustijonų vienuolyną E.Žaidienės vadovaujamos įstaigos nuosavybėn. Tik A.Kubiliaus uošvė savo prašymuose Vilniaus Arkivyskupui rašė, kad jos vadovaujama įstaiga įsipareigoja įsteigti minėtame vienuolyne katalikų gimnaziją-licėjų, įrengti koplyčią ir salę pamaldoms, įkurti muziejų, tačiau vietoj to vienuolyno bažnyčią išnuomavo UAB "Bitė Lietuva", kuri ant stogo pastatė anteną, o kitą pastatą už milijoną litų pardavė tokiai UAB “Cosmos Interiors”.

Senamiesčio seniūnijos vyriausioji architektė Gražina Juknevičienė LL pasakojo, kaip į Senamiesčio seniūniją pirmą kartą atėjo E.Žaidienė. Ji mokėjusi gražiai kalbėti, o G.Juknevičienė penkerius metus kovojo dėl šio ansamblio atstatymo, buvo parengusi projektą.  "Maniau - gražus užsakovas, ir pasiūliau jai tą ansamblį, net tarpininkavau", - sakė G.Juknevičienė. Tačiau gavusį vienuolyno ansamblį E.Žaidienė nugyvenusi labiau nei sovietinės bazės: "Tiek metų ima nuomą - ir nematyti, kad tvarkytųsi".

Pasak G.Juknevičienės, į ją ne kartą kreipėsi Amerikos lietuviai, kuriems E.Žaidienė siūliusi pirkti butus Katalikų mokytojų sąjungai grąžintame name. Ji visus išvaikiusi - tokių projektų nederinsianti.

Nors Vilniaus apygardos bei Aukščiausiasis teismas vėliau nutarė, kad minėtas vienuolynas yra bažnyčios nuosavybė ir nutarė jį gražinti Arkivyskupijai, tačiau minėtas milijonas  litų jau buvo kažkam pervestas ir jo sąjungos sąskaitose jau nebebuvo. Tik kai, pasikeitus valdžiai, Vilniaus savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą dėl minėtų pastatų pasisavinimo, teismas uždėjo ant minėtos sąjungos sąskaitų areštą. Tačiau minėtas milijonas jau buvo kažkur išplaukęs, ir tai davė peno kalboms, kad būtent nuo to milijono ir prasidėjo kito įtakingo Elenos Žaidienės giminaičio – Vilniaus mero Vido Navicko verslas. Mat V.Navicko žmona Jolanta ir A.Kubiliaus sutuoktinė Rasa Kubilienė yra pusseserės.

Kai buvo įpareigotas, generalinis prokuroras A.Valantinas dar 2006 m. sausio 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga (toliau – sąjunga) 1991 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto tarybai perduoti jai buvusio Augustijonų vienuolyno pastatus gimnazijai–licėjui įkurti, taip pat kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos kuriją, prašydama pritarti, kad buvęs Augustijonų vienuolyno pastatų kompleksas po restauracijos būtų skirtas gimnazijai įsteigti. Negana to, A.Kubiliaus uošvė E.Žaidienė apgavo ir patį Vilniaus arkivyskupą J.Steponavičių, kuris dar 1991 m. pritarė E.Žaidienės prašymui dėl katalikų gimnazijos įsteigimo vienuolyne, tačiau savo prašymuose niekur nenurodė, kad ketina tą turtą perimti savo nuosavybėn. Neįtikėtina, kad neturėdama reikiamų dokumentų, E.Žaidienė sugebėjo vienuolyną įregistruoti kaip savo vadovaujamos organizacijos nuosavybę, nors tuometinė vienuolyno savininkė Vilniaus savivaldybė net nesvarstė šio klausimo. A.Kubiliaus uošvė savo prašymuose Vilniaus Arkivyskupui rašė, kad jos vadovaujama įstaiga įsipareigoja įsteigti katalikų gimnaziją-licėjų, įrengti koplyčią ir salę pamaldoms, įkurti muziejų, tačiau vietoj to vienuolyno bažnyčią išnuomavo UAB "Bitė Lietuva", kuri ant stogo pastatė anteną, o kitą pastatą pardavė.   
Vilniaus arkivyskupas J. Steponavičius 1991 m. balandžio 10 d. pritarė katalikiškos gimnazijos steigimui. Vilniaus miesto taryba 1991 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 99 pritarė LKMS prašymui perduoti jai Augustijonų vienuolyno ansamblį katalikiškai gimnazijai steigti ir įpareigojo miesto valdybą parengti šio ansamblio perdavimo ir restauravimo bei regeneravimo programą. Vilniaus miesto valdyba 1991 m. spalio 17 d. potvarkiu Nr.1781V pritarė Augustijonų vienuolyno perdavimo LKMS programai, ir ši buvo patvirtinta Vilniaus miesto tarybos 1991 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 164.
Prokuratūra nurodė, kad buvusio vienuolyno pastatai buvo viešosios nuosavybės objektai, kurie galėjo būti perleisti privatiems asmenims nuosavybėn ar valdyti tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Prokuratūra taip pat nurodė, kad pagal 1990 m. vasario 14 d. įstatymo „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“ (toliau – 1990 m. Įstatymas) nuostatas nacionalizuotus vienuolynus ir kitus kulto pastatus buvo galima grąžinti tik religiniams centrams ar bendruomenėms.
Vilniaus arkivyskupija 1990 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto merą dėl nacionalizuotų pastatų grąžinimo, taigi švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia Vilniuje, Savičiaus g. 15, negalėjo būti neatlygintinai perduota visuomeninei organizacijai LKMS, kol neišspręstas Vilniaus arkivyskupijos prašymas atkurti nuosavybės teises į šią bažnyčią ir kitus buvusio vienuolyno pastatus.

Prokuratūra nurodė, kad Registrų centras neteisėtai įregistravo LKMS nuosavybės teises į vienuolyno pastatus, nes nurodytų duomenų aiškiai nepakako teisinei registracijai LKMS vardu atlikti. Negana to, paaiškėjo ir tai, kad Vilniaus savivaldybė nė neketino perduoti pastatų LKMS nuosavybėn, nes Vilniaus miesto tarybos 1991 m. liepos 3 d. bei 1991 m. lapkričio 20 d. posėdžių protokoluose aiškiai pasakyta, kad pastatai perduoti LKMS gimnazijai steigti bei siekiant restauruoti buvusio vienuolyno pastatų ansamblį, bet ne šios nuosavybėn.
Prokuratūra taip pat nurodė, kad LKMS vadovai veikė nesąžiningai, nes žinojo apie Kurijos ketinimus susigrąžinti nacionalizuotus ginčo pastatus, taip pat iš Vilniaus miesto tarybos posėdžių – kad ginčo pastatai LKMS perduodami ne nuosavybėn, todėl turi atlyginti didžiausią parduoto pastato vertę.
 Kubiliai statosi naują namą Turniškėse
Kaip rašė “Lietuvos žinios”, oficiali legenda tokia - namą statosi premjero sūnus V.Kubilius. Faktiškai viskas buvo sutvarkyta taip: iškart po viešų ir privačių deklaracijų teikimo termino A.Kubilius dovanojo sūnui savo sklypą Nemenčinės plento pušyne, netoli Turniškių. Statyboms sūnaus vardu pasiskolinta beveik pusė milijono. Skolinosi V.Kubilius, tačiau turtą įkeitė premjeras. Įkeitė vienintelį savo būstą - butą Mildos gatvėje. Jei statyba - V.Kubiliaus, kodėl savo turtu turėjo rizikuoti A.Kubilius? Kaip aiškino premjero sūnus, pasirodo, A.Kubilius "davė papildomą garantą, kadangi toks buvo banko reikalavimas, nes aš turiu dar vieną paskolą - nuosavam butui". Vadinasi, jaunasis Kubilius, būdamas 28-erių, jau yra pasiskolinęs apie milijoną.
R.Kubilienė, kaip viso to veiksmo iniciatorė, sutiko duoti LNK interviu, bet paskui įstrigo paslaptyse. Ne, ji nesakysianti, kokio dydžio paskolą šeimos namui paėmė sūnus, nes tai esą "konfidencialu, banko reikalai". Nežinanti, ir kiek uždirba sūnus. Tepasakė, kad jis dirba reklamos srityje, o jo kompanija priklauso tarptautiniam tinklui. "Media contacts". Taip vadinasi V.Kubilių įdarbinusi ir internetine reklama prekiaujanti bendrovė. Lietuvoje įregistruota tik pernai. Pirmuosius darbo metus baigė nuostolingai, tačiau savo direktoriui V.Kubiliui mokėjo atlyginimą, viršijantį premjero uždarbį. Per metus - 130 tūkst. litų iki mokesčių. Tačiau reklamos rinka šiuo metu visame pasaulyje ir Lietuvoje išgyvena didelį nuosmukį, o premjero sūnus kategoriškai atsisako atskleisti savo ankstesnį uždarbį. Tai suteikia pagrindo abejoti dėl jo pajamų pastovumo.
Valeriją Žaidienę, premjero uošvę, randame jos nuosavo namo kieme sostinės Žvėryne. "Nieko apie namą nežinau", - atkerta moteris, pagarsėjusi Augustionų vienuolyno ansamblio išpardavinėjimo istorija. Primename, kad V.Žaidienė vadovavo Katalikių mokytojų sąjungai, kuriai konservatorius Vilniaus vadovas "užfundijo" valdyti keliuose sostinės senamiesčio hektaruose išsidėsčiusį vienuolyną. Dalis jo pastatų buvo parduota. Prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą, teismas priteisė V.Žaidienės organizacijai kompensuoti valstybės patirtą 1 mln. litų nuostolį.
"Oi ne, aš ten jau 3-4 metus nedirbu", - sako ji, paklausta, ar grąžino valstybei pradangintus pinigus. V.Žaidienė iš sąjungos pabėgo, kai jos ėmėsi prokurorai. "Eikit ir klauskit vienuolių... nieko neprisimenu... Alzheimeris", - bando pokštauti premjero uošvė. Žurnalistai irgi mėgina juokauti, esą Alzheimerio liga naikina atmintį, bet ne skolas. Tačiau V.Žaidienė dingsta savo sodo gilumoje: "Esu pensininkė, gaunu 1000 litų pensijos." Dar priduria, kad jei turėtų pinigų, sodo darbų nedirbtų. Augustionų vienuolyne tvarką prižiūrintis žmogus patvirtina: milijonas negrąžintas. Vienuolyno remontui reikėjo pinigų, tačiau Katalikių moterų sąjunga jų neturi. "Girdėjau - kryžius išparduoda", - sako žmogus. Iš tikrųjų V.Žaidienės nuvadovauta organizacija vietoj milijono antstoliams tegalėjo pateikti ąžuolinį kryžių. Tai nustatęs antstolis patvirtino: žala neišieškota, o jis jau ketinąs kreiptis į teismą, kad tas nustatytų, ar ieškant pinigų viskas padaryta. Jeigu teismas pripažins skolininką beviltišku, bylą nutrauks. Ar bus aiškinamasi, kur dingo pinigai? "Neturiu komentuoti vykdomosios bylos. Aš net nežinau jūsų klausimo esmės: kokie pinigai dingo ir apie ką kalbate?" - nuo "Paskutinės instancijos" dėmesio ginasi antstolis.
Tačiau būtent senelės pinigus kaip Kubilių namo finansavimo šaltinį spėja premjero kaimynai. "Senelė turtinga. Padeda", - sako žurnalistei į nuošalę ją pasivedęs vyras. "Na, baikit čia tuos įtarinėjimus. Yra paimta paskola, kurią reikės grąžinti", - toks premjero paaiškinimas verčia "Paskutinę instanciją" ieškoti toliau.
Užuot šnekėjus apie namą, R.Kubilienė pati siūlo pakalbėti apie jos labdaringą veiklą M.Rostropovičiaus fonde. Ar tai tas pats fondas, kuriam premjerienė vadovauja kartu su Rūtele Kėvišiene, skandalingai pagarsėjusio Gintauto Kėvišo žmona? "Rūtą pažįstu. Vėl klausit, ar ne giminaitė? Pažįstu nuo 1964 metų, nes mokėmės vienoje mokykloje", - aiškina premjerienė pažinčių alchemijos pagrindus. Fondą remia statybos bendrovės, elektros energijos perpardavinėtojai - konservatoriai, suinteresuoti kuo didesniais kontraktais su "Lietuvos energija" po atominės elektrinės uždarymo. Rėmė ir Vilniaus miesto meras Vilius Navickas, kol dar buvo tik kandidatas į merus. Premjerienė sako, kad rėmėjus medžioja per aukštuomenės priėmimus.
"Mūsų veiklos auditu užsiima audito bendrovė "Ernst and Yang", - raportuoja R.Kubilienė. O! Juk tai - tie patys auditoriai, kuriuos skandalingojo "Rubikono" įmonė samdė privačiai audituoti už 30 mln. litų paremontuotą Operos ir baleto teatro sceną. Teatrui, žinia, vadovauja G.Kėvišas. Remontą tiria - neištiria viena labai pasiligojusi prokurorė. Niekaip nesugeba išgauti esminių dokumentų, kuriuos kažkas kažin kodėl išvežė į Vokietiją...
Premjeras atsižegnoja ir nuo šeimos statybų, nors joms vadovauja asmeninės padėjėjos vyras. Juk J.Paukštienė - ne jo žmona. Ir apskritai - stato sūnus, o jis tik laiduoja savo vieninteliu turtu...
A.Kubilius taip pat teigia, jog nepakliuvo į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kai sugalvojo asmeniškai ir esmingai įsikinkyti bankams dėl šeimos namo. Premjero asmeniniai santykiai su bankais juk niekaip neturi įtakos tam, kad jo valdoma valstybė atiduoda bankams įkaitais studentus, negina bankų klientų nuo bankininkų savivalės, nespaudžia komercinių bankų perkeldama valstybinių įstaigų sąskaitas į Lietuvos banką arba nesteigia tam tikslui valstybinio komercinio banko. A.Kubilius asmeniškai čia niekuo dėtas. Jis yra kuklus žmogus. Važinėja sau dviračiu.
E.Žaidienė: „Niekas neėmė to pastato, o mums jį įkišo“
Vilniaus apygardos teismo sprendime gražinti vienuolyno turtą Kurijai išdėstyti ir premjero uošvės E.Žaidienės paaiškinimai:
LKMS buvo įkurta 1911, 1919 gruodžio mėn. buvo atlikta teisinė registraciįa ir 1920 m. suvažiavime buvo priimti organizacijos įstatai. 1920-1940 organizacijos veikla buvo išsiplėtusi, didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir apskrityse buvo 27 skyriai, leidžiami žurnalai, organizacijai vadovavo prof. Dovydaitis, buvo organizuojami dvimečiai kursai mokytojams. Tarpukaryje sąjungos veikloje dalyvavo tokie šviesuoliai kaip prof. Dovydaitis, Šalkauskis. Maceina, Ruginis, Reinys. Jų moto buvo neši mokslą susijusį su katalikišku auklėjimu. 1940 VRM ministro nutarimu birželio 30 CK protokole buvo konstatuota, kad turtas yra nacionalizuojamas, kas ir buvo įvykdyta 1940-10-31 - nuo tada LKMS veikla sustojo. O iki tol turėjome lėšas sąskaitose, mokytojų institutą, sąjunga valdė nekilnojamąjį turtą, patalpas Kaune, Palangoje. Kaune, Raudondvaryje turėjo apie 37 ha žemės. 1990-11-26 LKMS atsikūrė, tai buvo katalikiškų organizacijų ateitininkų suvažiavimas ir buvo nutarta atkurti LKMS. Ši iniciatyvinė grupė paruošė nuostatus, nenukrypstant nuo 1920 principų, niekas principuose nebuvo pakeista. 1990-05-13 konferencijoje, kurioje dalyvavo keturi kunigai Aliulis, Grigas, Žygas, arkivyskupas Tamkevičius buvo priimtas įstatų projektas. 1991-07-17 įstatai buvo įregistruoti LR Teisingumo ministerijoje...prašymas buvo perduotas spręsti Vilniaus m. savivaldybei. Vyko įvairūs pasitarimai. Tunaitis pasisakė, kad būtų tikslinga, kad Augustijonų vienuolyno ansamblį perimtų LKMS, nes šie pastatai nereikalingi kurijai (tai melas, nes byloje yra daug Kurjos raštų LKMS kad gražintų vienuolyną), kadangi yra pakankamai bažnyčių ir Augustijonų ansamblis yra visai suiręs, sunaikintas interjeras ir jei LKMS sutiktų perimti šį ansamblį, atsirastų galimybė jo istoriškumo atstatymui. 1991-04-09 buvo gautas Vilniaus arkivyskupo Steponavičiaus sutikimas perduoti ansamblį LKMS žinion. Jis laimino šį perdavimą. Jo pritarimas nėra panaikintas ir galioja iki šiol. Vyskupas Tunaitis, kuris 1990 ir dabar yra kurijos ekonomas Valdybos posėdyje du kartus patvirtino, kad bažnyčia atstatymui lėšų neturi ir kad šis ansamblis negali būti panaudotas kaip maldos namai, nes yra suardytos navos, nėra altoriaus dalies ir bažnyčių Vilniuje yra pakankamai ir kurija numato statyti naują bažnyčią naujuose rajonuose, o Senamiestyje yra užtektinai bažnyčių. Tai jo žodžiai. ..1991-11-20 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą perduoti pastatus LKMS. Pati tada dalyvavau. Ten apie laikiną pastatų perdavimą nebuvo net kalbos..LKMS, tapusi savininke pastatų nuo 1992 m. pradėjo juos registruoti iki 1996 metų laukėm gal bažnyčią kas nors paims“.

 Į trečiojo asmens ieškovo pusėje Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovo adv. D. Krukonio klausimus:
-Negaliu pasakyti kokio įstatymo pagrindu pastatus perdavė mums. Kauno arkivyskupas Tamkevičius pasakė, ką perdavėm to atgal nebeprašom. Aš įstatymų nežinau ir nieko apie įstatymus pasakyti negaliu...Klausiate iš ko sprendžiu, kad arkivyskupas Steponavičius pritarė? Svarstydama projektą Vilniaus m. savivaldybės tarybą kėlė klausimą, ką sakys Bažnyčia, o arkivyskupas Steponavičius sakė imkit tuos pastatus ir turėkitės. įsivaizdavome, kad galime įrengti tuos pastatus, nes buvo 1990 m. o dabar viskas yra pasikeitę. Vyskupas Tunaitis sakė, kad jiems nereikia šios bažnyčios, nes jie niekada nebus maldos namais. Jis pasakė: mums jos nereikės ir po 30 metų“.

Turtas šokinėjo iš „balanso į balansą“

Teisme liudijo ir mokesčių inspekcijos L. Žukienė: „VMI praktikoje esame susidūrę, kad turtas buvo perduodamas iš balanso į balansą. Tuo metu buvo tokia praktika, buvo laikoma, kad vos neįgyta nuosavybė tokiu būdu. Iš esmės tai nebuvo laikoma nuosavybe, bet lyg ir laikoma nuosavybe. Mokesčius ir skaičiavo, ir neskaičiavom, tiesiog reikia pakelti tuos dokumentus. Tokia buvo praktika, gal ir neteisėta. Tuo metu įstatymų nebuvo, nežinojom, tačiau vadovavomės tokia praktika. Kai tai nėra nuosavybė buvo pradėta kalbėti įvedant Civilinį kodeksą“.

Teismas nutarė, kad Vilniaus miesto taryba, priimdama sprendimus dėl pastatų perdavimo visuomeninei organizacijai LKMS, neteisėtai ir nepagrįstai pasirėmė Katalikų bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktu, ir tokiu būdu neatlygintinai perdavė visuomeninei organizacijai valstybės turtą, kurį Registrų centras 1994-10-13 ir 1998-10-23 neteisėtai įregistravo LKMS nuosavybės teisėmis. Akcentuotina, kad savivaldybei valstybės turtas įstatymu ar kitu teisės aktu nebuvo perduotas, todėl disponuoti neturėjo teisinio pagrindo.