2008-12-15

DRAUGAS IR MILIJARDAS

Arba tiesa apie Jurijų Kurejevą.
Trečiosioms mirties metinėms.

Donatas Liausėdas

Teisingiausias Lietuvos dienraštis 2005 m. birželio 24 dieną didelės apimties straipsnyje pateikė informaciją apie 2005 m. gegužės 30 d. staiga mirusį verslininką Jurijų Kurejevą, teigdamas , jog šis tikrai buvo milijardierius (kiek galiu spręsti būdamas tolokai , pirmas iš viso asmuo Lietuvoje, kuriam "L.Rytas " ar kas nors dar suteikė garbingą milijardieriaus titulą).

Rėmėsi gi Lietuvos spaudos flagmanas geriausiu draugu pristatyto Alfredo Gervino pateiktais duomenimis ir Alfredo nuotrauką su plačia šypsena snukyje įdėjo, nors ponui, kurio geriausias draugas nesenai mirė lyg ir nederėjo šypsotis nuo ausies iki ausies, reikėjo bent jau pabandant veidmainiauti nutaisyti liūdną fizionomiją, tačiau kaip tai padarysi, kai džiaugsmas liejasi per kraštus. Taigi, grįžtam prie reikalo, surašė iš pasivadinusio geriausiu draugu Alfredo Gervino žodžių. Draugas Alfredas papasakojo "L.Rytui“ apie mirusiojo moteris ir paneles ,ko ,aišku, bulvariūgoms labiausiai reikėjo - tiražas, gi, ar ne ?
Bet "L.Rytas " nepateikė geriausiam draugui kai kurių klausimų, tai padarykim už jį ir duokim atsakymus . Taigi draugas ir milijardas.
Abu dalykai tiek pat teisingi, kaip ir teiginys, kad "Laisvas Laikraštis“ priklauso Gajui Julijui Cezariui , bet kam gi rūpi tiesa dabar Lietuvoje ? Draugas Alfredas nepasakė , o "L.Rytas“ net nepaklausė, o kodėl gi labai asmeniškos mirusiajam priklausiusios nuotraukos atsidūrė būtent pas jį . Nepasakė ir daug ko dar. Pasakykim už jį. Niekada jis nebuvo "milijardieriaus“ draugu : jis buvo tiesiog aukštos kvalifikacijos asmeninis suteneris. Koks draugas - ne geriausias, tiesiog draugas - būtų tik ką mirusio žmogaus grynai asmenines nuotraukas atidavęs spausdinti, kad matytų visa Lietuva ? Alfredas visus paskutinius metus užsiimdavo moterų ir merginų ieškojimu velioniui J.Kurejevui ir iš to gyveno. Šitai jis "užmiršo " pasakyti. Lygiai kaip ir pasakodamas apie Juros Kurejevo lageryje praleistus metus "pamiršo " paminėti, kad ir pats buvo teistas ir sėdėjo tarybiniais laikais, tik ne už biznį, o buvo gavęs penkis metus už chuliganizmą. Alfredas nepasakė dar vieno įdomaus dalyko : kokiu verslu užsiėmė jo motušė smetoninėje Lietuvoje, būtų pasakęs ir patvirtinęs patarlę „obuolys toli nuo obels nekrenta“, nes jo motinėlė prieš karą laikė bordelį .

string(122) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: žmona (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(127) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'palikuonys' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(140) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: žr. nek.turto registrą (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'kaip' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'ir' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'visi' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'ne' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(202) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: dėl įdomumo kartu dar ir su vienu   įžymiu ir plačiai žinomu Lietuvoje gruzinu (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'su' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(125) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'Jurijaus' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'Tiek' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'buvo' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(127) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: ypač bobos (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(150) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: rytų vokiečiais, jei kas nežino (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'mano' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(135) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: oficiantas-barmenas (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(159) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: raidė m dar ne kartą mums pravers vėliau (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(120) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'kur' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(149) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: kiek, tikrai nežinau, nemeluosiu (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(178) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: "Laisvas 1 ...- pakelk "Šluotkočio " archyvus ir pasitikrink (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(118) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'o' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(127) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'tvarkingai' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'taip' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'taip' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(140) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: nežinia, ar dar gyvas , (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(169) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag:    gyvi ar ne dabar abu broliai Kadyšai , nežinau (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'nors' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'nors' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(120) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'Jei' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(124) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: finansų (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(183) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: atsimenat, buvo tokie  spiritas "Royal ",  degtinė " Rasputin“ (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(151) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: tuometinės, ne dabartinės vertės (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'kiek' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(126) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'patikrink' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'nors' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'visi' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'buvo' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(124) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'latviai' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'irgi' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(231) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: 788-790 Finchley Road ,
London NW II 7 WR ,Lloyds Bank plc.
 Temple Future Branch {Bank code 3 0 9 8 4 9 (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(126) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: iš dalies (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'su' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(129) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: "Laisvam .... (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(123) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: kopiją (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(128) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'pagrindinis' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(133) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: neblogos, ar ne ? (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'ir' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(118) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'o' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(135) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: dėl valiutų kurso (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(125) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'tiksliai' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(128) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: pagalbinėje (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'kaip' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(120) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'per' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(204) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: apsimokėjo   reikaliukas
ir tam pačiam Siegfried Furstenau, neliko nuskriaustas (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(122) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'galit' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(127) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'nustatytus' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(164) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: teisėjas R.Dlugauskas ir teisėja A.Tarvainytė (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(183) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: pasidomėk "LL", kur ir kas dabar tie R.Dlugauskas ir A.Tarvainytė (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(123) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'kuriuo' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'pats' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(162) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag:    parodysiu "Alytaus pieninės " pavyzdžiu (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'kaip' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(136) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: amžiną jai atilsį (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(120) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'SEB' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(121) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'kaip' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(167) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: įskaitant ir "mano varžytynėse nupirktus " butus (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(125) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'pakelkit' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(122) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'vieno' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'ir' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(146) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: žr. registrų centro duomenis (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(120) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'dar' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(127) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'atkreipkit' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(119) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag 'po' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(161) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: žr. J.Kurejevo visas mokesčių deklaracijas (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(411) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: "LL ", pakelk nekilnojamo turto registrą, kur užfiksuotas UAB "Mabiltai" priklausiusios žemės pardavimas ir VRM tave pakonsultuos, kokią grupuotę pirkėjas atstovauja ). Dar pora žodžių apie tai, kodėl Jurijus užstatė viską, ką tik turėjo, bankui { kokiam, pasidomėk "Mabiltoje " (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)" string(989) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: išskyrus neliečiamą atsargą, apie kurią iki šios dienos slankiojantys apie jo " milijardą" šakalai ir advokatai nežino ir šiandien). Tik reikalas buvo tas, kad namai Ukmergės gatvėje buvo jau pastatyti ir reikėjo juos priduoti, tuo tarpu kai ten buvo tiek pažeidimų, kad būtų užtekę dar keliems namų kvartalams : net leidimo statybai nebuvo, projekto nebuvo, viršyti aukštingumo, atstumų tarp pastatų - lengviau paminėti, kas ten nebuvo pažeista. Ir dabar viskas priklausė nuo to, ar tarp tradicinių politikų subrendęs pagyvenęs vyrukas { pavardė iš raidės P, deja ne umm ],nusispjovęs į visus ir bet kokius įstatymų reikalavimus, pasirašys tų namų priėmimo aktą.
Įkalbinėjimas truko dvi savaites { du kartus trumpiau, negu teko įkalbinėti prieš 15 metų Baltarusijos vadovą pasirašyti popierių dėl naftos perdirbimo (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)"

DRAUGAS IR MILIJARDAS.

Arba tiesa apie Jurijų Kurejevą.
Trečiosioms mirties metinėms.


Net per pačias laidotuves, kai Jurijus dar gulėjo karste Olandų g. Alfredas Georgas Gervinas su tokiu pačiu kaip ir jis draugu - pašlemėku Petru kvietė visus norinčius "pasigrožėti" pusiau pornografinėmis nuotraukomis : tikras draugas ,ar ne ? Ir paties  svarbiausio jis nepasakė "L.Rytui“,  dėl ko jis taip džiaugėsi, nors lyg tai įvyko tragedija - mirė geriausias draugas . Tik dėl Juros netikėtos mirties Alfredas Georgas Gervinas (gimęs 1946 .01.04) ir visa jo vada : Eleonora Gervinienė , Konradas Gervinas ir Karina Gervinaitė tapo sklypų Rinktinės gatvėje - ir ne tik - Vilniaus centre - savininkais ir tuo pačiu milijonieriais , nors realiai visa tai priklausė mirusiam .    . Žinoma , atgauti tai, kas jam niekada nepriklausė , iš patyrusio sutenerio sunkoka, betgi baudžiamojoje byloje įmanoma. Taip vadinamos valstybės institucijos , aišku, nei piršto nepajudins, bet norinčių "perimti" Alfredui Georgui Jurijaus staigios mirties išdavoje atitekusias žemes tikrai gali atsirasti, ir tokie žmonės gali savais metodais paskatinti teisėsaugą tuo užsiimti . Be to, dabar partija "Tvarka ir teisingumas " jau turi tam tikras pozicijas bent jau Vilniuje, ir jei jie nori ne tik kalbėti, bet ir kažką padaryti, tai galės bent pabandyti atstatyti teisybę, kai susipažins su šiuo laišku. Daugiau kuo nors pasitikėti dabartinėje Lietuvoje nėra kuo.
O pagrindas kelti baudžiamąją bylą mūsų Georgui yra . Ne dėl žemės . Nors prokuroras viešojo intereso gynimo forma gali ir apie tą Georgui iš dangaus ant galvos nukritusią žemę pasikutinėti. Bet prie reikalo. Tas pats "L.Rytas " rašė apie prieš keletą metų nutikusią humoristiniai - detektyvinę istoriją, kai Kalvarijų gatvėje Vilniuje   policija apie 12 valandų veržėsi į vieną pusrūsyje buvusią ir lyg tai oficialiai auksu prekiavusią firmą, kurios vadas visas tas valandas naikino - ir sunaikino - savo, o gal ir ne tik ,"- firmos dokumentus, po to pagaliau policiją įsileido, ir ši be susmulkintų dokumentų rado - ir paėmė - grynais apie 700 000 USD. "Laisvas L ... " pasitikrink archyve - tai faktas . Ir ne vienas apie tą įvykį prisimins skaitęs.
Bet labai retas žino, kaip gi visa tai baigėsi. O čia ir šmėkšteli Alfredas Georgas. Auksinio pusrūsio savininkas su teisėsauga susitarė , dar daugiau - greit po to per Jurijaus ofšorines bankines sąskaitas tas savininkas perpumpavo į tolimus kraštus virš  12 000 000 USD , ir žiniasklaida, beje, nutilo dėl viso šito reikalo.  Ir čia galima - dar tik pradžiai paminėti tokią Jurijaus firmą "Edpol ", apie kurią   naršę po visus jo popierius Lukiškių g. Nr. 5   trečiame aukšte rastame seife taip nieko doro ir nežino, o kai kurie tos "Edpol " atlikti reikaliukai ir banko dokumentai - tai dinamitas su bikfordo šniūru . Reikia tik noro tą laidą uždegti.
Bet liko tie 700 000 USD lyg tai kaip ir konfiskuoti tos įžymios aprašytos policijos operacijos metu. O kaip su jais ? Pradžioje auksinio pusrūsio savininkas buvo patenkintas, kad pavyko  susitaikyti su pareigūnais ir tuos dolerius nurašė į išlaidas. Bet vėliau Jurijus Kurejevas pasiūlė jam "išspręsti" ir šitą klausimą, ir jis buvo išspręstas genialiai paprastai. Jurijus turėjo pažįstamą advokatą, buvusį teisingumo ministrą , , sakykim, pavyzdžiui, su pavarde iš M . raidės, kuris buvo pagrindinis ryšininkas tarp Jurijaus ir lietuviškos "teisėsaugos". Tai „ryšininkas“ nuėjo pas Jurijų ir pasiūlė susisiekti su konkrečiu teisėsaugininku, kurio žinioje buvo tie iš pusrūsio policininkų nubombinti 700 000 USD. Ir ne tik kad susisiekti , o pasiūlyti šiam sandėrį : pas jį ateis miklus vyrukas  su lapeliu, kur bus surašyta, kad jis, tas vyrukas buvo paskolinęs pusrūsio savininkui tuos 700 000 USD , o tas juos netyčia ten laikęs policijos atakos metu. Prašo grąžinti. Konkretus teisėsaugininkas pasirodo esąs absoliutus abelis, patiki ta pasakaite   jaunesnio amžiaus vaikams ir be jokių ginčų ar tikrinimų tuos pinigus jų reikalaujančiam atiduoda. Žinoma, iš tikrųjų jis joks ne abelis : pinigai buvo pasidalinti taip -  pagrindinė dalis grįžo savininkui, savo dalį gavo ir Jurijus ir advokatas bei teisėsaugininkas, bet procentėlį ir Alfredas Georgas . Nes būtent jis ir buvo tas asmuo, kuris prisistatė , norėdamas atgauti "paskolintus " ir per klaidą policijai į rankas pakliuvusius USD. Jurijus miręs .  Advokatas tylės .


Bet dokumentas su Alfredo Georgo Gervino prašymu grąžinti pinigus ir parašas ant dokumento, kad juos paėmė ir šiandien yra teisėsaugos archyvinėje byloje. Tą teisėsaugininką kolegos, aišku, skriausti neleis, ką padarysi, žmogus suklydo. Bet jau Alfredo Georgo klastotę įrodys šiandien bet kuris vidutinio lygio tardytojas. Tik reikia, kad panorėtų. O siekiantys priglausti Alfredo Georgo žemės turtus verslininkai ir gali padėti, kad kuris nors iš aukštų teisėsaugininkų "panorėtų ".  Ir brangiajam Alfredui Georgui geriausiu atveju teks šiek tiek sumažinti savo valiutos rezervus, kad atsikratytų tų ant  jo tebekabančių 700 000 USD . Yra dar vienas Alfredui Georgui nepatogus epizodas , bet apie tai kas nori ,tegul kreipiasi į mane su atskiru prašymu .

 Jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus gyvenu Vokietijoje ir ne vienus metus turiu nuostabios šalies -Vokietijos - pilietybę, bet tai netrukdė būti man vieninteliu tikru Jurijaus draugu, jei jis iš viso draugų turėjo.  Esu Vokietijos pilietis Donatas Liausėdas, gimęs septintą spalio, kuriais gi metais, kam įdomu, pasiieškokit Lietuvos nekilnojamojo turto registre. Mes susipažinome su Jura, kai buvau jaunas, gražus, ryžtingas ir, tiesą sakant, dar gana apykvailis . Jei nebūčiau pokvailis, nebūčiau vedęs savo pirmos žmonos - lietuvės iš Lietuvos, durnos rėksnės, nesusikurpęs sūnaus, tačiau jei nebūčiau buvęs ryžtingas, niekada nebūčiau išsiskyręs su pirma prietranka ir vedęs labai malonią ir inteligentišką lietuvę iš Vokietijos , kuri dar tais tarybiniais laikais studijavo mediciną Vilniuje ir tiek nusistudijavo, kad metė viską šalin ir visom keturioms įsikabino man į atlapus, norėdama už manęs ištekėti.
Panelių turėjau daug, skirtingai nuo sutenerio Georgo, niekada joms nemokėjau, kartais netgi atvirkščiai, bet čia - tais metais ! - buvo išskirtinis atvejis :  šansas išvykti į Vokietiją   per vedybas su negražia, man per daug mokyta, bet iki ausų į mane įsikliopijusia lietuvaite-vokietaite .Tokio šanso  siekiantis tikslo ryžtingas vyrukas praleisti negalėjo - ir nepraleidau. O kad buvau stipraus būdo - tada , dabar jau senatvė - įrodo mano ginčai su kitais oficiantais senajame "Dainavos“ restorane, nupjausiu aš gyviems katei arba šuniui galvą ar ne. Teisėju tokiose lažybose kartais būdavo dabartinis Rusijos estrados galiūnas su papūstu užpakaliuku Boria Moisejevas . .

Visas iki vienos lažybas laimėdavau, žinoma, tada, dabar vargu ar galėčiau, ir išgerdavau laimėtą šampaną, pasistatęs butelį greta nupjautos su kraujuotoms gyslom šuns ar katės galvos. Jurijus į tokius mano fokusus nekreipdavo dėmesio, o būsima žmona vokietė, nors ir medikė, nuo mano eksperimento vieną kartą buvo net apsivėmusi. Bet mane tebemylėjo.
Neabejingas humorui esu visą gyvenimą. Jau buvau išsiskyręs  su antra žmona - vokietaite, kai mane pakvietė į sūnaus nuo pirmos žmonos - lietuvaitės vestuves. Nors pirmoji ir nekentė manęs labiau negu velnias kryžiaus, bet ir ji, ir visi kiti galvojo, kad į sūnaus vestuves turtingas tėtė - vokietis atstraksės su   krūva markių . Atvažiuot į brangaus sūnaus pirmas vestuves tai atvažiavau, kaip neatvažiuosi, į sekančias gali ir nebetekti, bet vietoj markių pasirodžiau su gražia ir nebrangia vietine palydove ir pasiūliau visiems vestuvėse esantiems vyrams pasinaudoti palydovės paslaugomis mano sąskaita.
Pradžioj visi purkštė - piktinosi : koks gi esu nedoras iškrypėlis tėvas, bet vėliau po kelių čierkų ne vienas vedėsi mane į šoną ir klausė, ar aš rimtai tai pasakiau. O aš visada rimtai kalbu, ar tai Lietuvoj, ar Vokietijoj.
Nuo to laiko, kai pasirodžiau tos šalies Manheimo mieste - prasideda raide "m“, ir ta raidė turi daug reikšmės visoje mano pasakojamoje istorijoje .
Taigi vokiečiai ir jų įstatymai labai švelnūs, ką ten kas besakytų. Dar nebuvau tapęs pilnateisiu vokietuku, o vietinė valdžia Frankfurt am Main siūlė man trijų kambarių butą ir teko visomis keturiomis spyriotis, kad duotų tik dviejų kambarių, nes tada man mažiau reikėjo mokėti, nors ir taip iki susijungimo su "osiais " vietinė valdžia man beveik pusę buto kainos padengdavo. Pagal aukščiausiosios valdžios priimtus įstatymus mano antroji žmona, su kuria dėl pažiūrų skirtumų irgi greitai išsiskyriau, turėjo mokėti man alimentus, nors ir dukrytę mūsų dar pati išlaikė, bet ji turėjo tada pastovų darbą, o aš ne. Mūsų pažiūros leido   visai normaliai gyventi. Be to, kai tik sovietai pradėjo po truputį byrėti į Vokietiją važiuodavo daug mano pažįstamų, kurie taupydami viešbučio sąskaita apsistodavo pas mane, o man atveždavo visokiausių gėrimų, kuriuos savo nelaimei vienu metu buvau įnikęs per daug lakti.
Tik turiu pasakyti, kad jei ne Jurijus Kurejevas, nebūčiau susidūręs nei su pačiais vokiečiais, nei su jų tvarkingais įstatymais. Leisti man vesti vokietukę ir išvažiuoti ar ne, galutinai sprendė tada KGB ir tik. Jurijus per savo ryšius suveikė, ir vis dėlto saugumas mane išleido.  Iki šios dienos nežinau, ko jie tikėjosi iš manęs ir jau nebesužinosiu.
 Kol mes dirbom ir gyvenom kartu su Jura, jis dirbo vienam pagrindiniam darbe ir dviejuose antraeiliuose , miegodavo po 3-4 valandas per parą. Jis visą laiką darė pinigus. Toks jis buvo. Po to pakilo iki turgaus direktoriaus pavaduotojų. Tuo metu ir įvyko tai,  kas mane amžiams įtikino, kad mažutėlis grumstelis praeityje neretai nulemia ateities griūtį. Tikra ir lengvai patikrinama istorija. Taigi , sakykim , tarybiniame Lietuvos laikotarpyje buvo toks žurnaliukas - jumoriukas  pavadinkim  "Šluotkočiu ".  Tame leidinyje pradėjo dirbti jaunas korespondentas, pavadinkim jį   V. Momkus . "Šluotkotis" gauna, kaip tada vadinosi "signalą " apie trūkumus turgaus darbe. Taigi ateina tarybinės spaudos talentas pas tarybinės prekybos vidutinio lygio vadovą ir įvyksta toks pokalbis : talentas sako, va, tokie dalykai pas jus dedasi, ką darysim; vadovas sako : bala nemato tų atskirų trūkumų, tu vyrukas jaunas, pinigų tau reikia, imk štai tiek - ir nieko nerašyk .
Talentas pagalvoja, sako gerai, sutarta, paima pinigus ir -   parašo apie tuos "trūkumus" J.Kurejevo valdomame turguje .
Šiuo poelgiu jau tada draugas /ponas V.Momkus įdėjo šovinį į pistoletą, iš kurio po keliolikos metų buvo nušautas žmogus. Todėl kai įvyko ta visiems žinoma žmogžudystė, Jura Kurejevas iš karto pasakė savo nuomonę : nušovė ne todėl, kad kažką parašė, o todėl, kad pasakė - nerašys, paėmė pinigus, o vis dėlto parašė - juk ne visi būna tokie taikingi, kaip tarybinio turgaus direktoriaus pavaduotojas Jurijus Kurejevas. O dar vėliau jį patį pasodino. Nekaltai pasodino. Ir nesivaipykit, aha, visi jie nekalti buvo. Kalbėkim konkrečiai. Tais laikais pardavėjas ar padavėjas turėjo apgaudinėti pirkėją ar klientą - kitaip nebūtų išgyvenęs. Nes visi turėjo gauti navarą , o jo dalį atiduoti aukščiau pagal instanciją. Taip Vilniuje, pavyzdžiui, visi vidutinio lygio prekybos vadai, surinkę pinigus iš savo pavaldinių,  nešdavo juos, sakykim, tokiam Mukeniui . Jura darė kaip visi, kitaip jam būtų buvę raus. Bet pasodino jį konkrečiai visai dėl kito dalyko. Jam, turgaus Vilniuje direktoriaus pavaduotojui, valdžia davė naują direktorių. Pavaduotojas su direktorium pasiskirstydavo tarp savęs : šitas darbo baras mano, o anas tavo - ir dirbo kartu. Bet kartais įvykdavo taip, kad tie du vadovai susipjaudavo . Prasidėjo karas, kur ne paskutiniai žmonės visada būdavo taip vadinamas obuhessas.  Šitie surado moldavus - arbūzų spekuliantus ir prigriebę juos iškilmingai tarė : arba jūs, nusikaltėliai, duodate parodymus, kad Jurijus Kurejevas buvo jūsų stogu ir jam davėte kyšius - ir tada jūs nekalti liudininkai, arba neduodate - ir tada patys sėdate, kaip spekuliantai. Nemalonus pasirinkimas, ir aišku, ką pasirinko moldavai.  Prie jų parodymų pridėjo dar panašiai išmuštus kelių bendradarbių parodymus - ir pirmyn į devynių metų kelią, Jurijau Kurejevai, už nusikaltimą, kurio nepadarei. Tame kelyje, tarp kitko, Jurijus dar tardymo izoliatoriuje buvo patekęs į vieną kamerą su p. Henriku Daktaru, apie kurį yra pasakęs, kad tai labai protingas žmogus - daugiau nieko. Direktoriui, pasodinusiam per savo ryšius Jurijų Kurejevą,  istorija atsiraugėjo irgi sroku - tik trumpesniu „trims metams, Juros draugai jam atsilygino. Geriau jie būtų nesipjovę. "Laisvas 1  ..."   visus šiuos faktus gali elementariai pasitikrinti LR VRM archyvuose per savo informatorius toje žinyboje, kurių arba turi, arba įsigyk nedelsdamas, o p.H.Daktaras, ištraukas iš kurio knygos spausdinai, patvirtins savo kontaktą izoliatoriuje su Jurijum. Tai, kad Jurijus buvo pasodintas už tai, ko nebuvo padaręs, nors nebuvo šventas kaip ir visi tarybinėje prekyboje, turi didelę reikšmę visiems tolesniems dalykams, todėl ir reikia tai užfiksuoti . Savo giliai teisybę atspindinčiuose paistaluose apie Jurijaus epopėją Alfredas Georgas pasakoja apie savo paramą Jurai -zekui . Tai baikos, brangūs laisvos spaudos mėgėjai . Į "usiloką " arba Pravieniškių antrą koloniją Georgas net užeiti negalėjo, nes jis buvo pašalinis-niekas ir padėti nieko negalėjo, ir išskyrus sutenerystę daugiau nieko nemokėjo.
O realiai padėjo ir Jurijų Kurejevą iš lagerio ištraukė draugas /ponas V.Kadyšas  :   buvęs   lietuviškosios   16 divizijos kovotojas, o po to įvairias pareigas ėjęs nomenklatūrinis darbuotojas ir vienu metu ilgai vadovavęs tarybinės prekybos šaldytuvams. Be to jis turėjo vyresnį brolį, labai turtingą ir giliai tikintį, gyvenusį   Pietų Afrikos Respublikoje ir sutikusį pagal testamentą palikti visą savo turtą jaunesniam broliui tik tuo atveju, jei tas paliks tą bedievių kraštą iš pradžių Tarybų, o vėliau aplamai Lietuvą ir persikels į Izraelį, ką tas pagaliau ir padarė .
Taigi, ponas, o tada dar draugas Kadyšas surado priėjimą prie tuometinio Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Astrausko ir sugebėjo šiam perduotus Jurijaus Kurejevo pinigus iškeisti į malonės raštą pačiam J. Kurejevui . Įdomu, kad žydas Kadyšas tuo momentu iš J. Kurejevo sau nepaėmė nei kapeikos , ir tai buvo labai retas dalykas perkant malonės suteikimo dokumentą iš V . Astrausko - tarpininkai nuraudavo apie pusę sumos. -Ir dar : tiek pats Jurijus, tiek jo motina buvo aršūs antisemitai, tuo tarpu tik žydo dėka Jurijus gavo malonę ir paliko Pravieniškių 2 gaisrinę, kur dirbo taip vadinamu iškonvojuotu nuteistuoju, visiems laikams, ir tik dirbdamas kartu dar su vienu žydu -Uja Oxengoitu iš Maskvos galėjo užsidirbti savo pirmus tikrai didelius pinigus. Žydai Jurijui Kurejevui padėjo , o apsimetę esančiais vokiečių kilmės lietuvių mužikai -suteneriai po mirties nubombino jam priklaususią žemę Vilniaus centre - tai ar vertėjo Kurejevams būti antisemitais?
O Kadyšas Jurijaus Kurejevo paprašė jį kartu su viena jaunesne už jį 30 metų dama pavežioti po pora tuo metu dar socialistinių šalių, Jurijus buvo ir vairuotojas ir maitintojas tos kelionės metu ir su savo devintu "Žiguliu", kad ir dūšioj keikdamasis, tarabanijo savo gelbėtoją ir jo draugę po šalis, kurios jau labai greitai nustojo būti socialistinėmis - taip buvo atlyginta už tai, kad jis sutvarkė J.Kurejevui malonę . "Laisvas 1 ...." - tai vėl gryni faktai, LR VRM archyvuose tikrai tebėra duomenys, kur, kada Jurijus Kurejevas vežė V.Kadyšą ir ne tik jį, tai buvo fiksuojama ir liko archyvuose - pasitikrink elementariai.
Kai Jurijus sėdo, pagal tarybinius  standartus buvo gana turtingas - arė kaip mulas restoranuose, baruose ir turguje ir savo rubliuką turėjo. Bet kol sėdėjo ir kai su V.Kadyšo pagalba išėjo, jo turtas buvo, švelniai sakant, labai sumažėjęs, nes visas sėdėjimas labai daug kainavo, bolševikų valdžia ką sugebėjo iš jo paėmė, o ir artimųjų ratas elgėsi lygiai taip pat, kaip Georgas po jo mirties : buvęs jo sesers vyras ir dabartinės našlės draugas, išsiskirdamas visiems laikams su Kurejevų gimine, atsiminimui pasiėmė net visas Jurijaus "Good year“ automobilių padangas, kurios tuo metu buvo didelė vertybė ir deficitas. Taigi kai turtingas sėda ar miršta, jį apiplėšia visi, kas tik gali ir kaip sugeba.
Ir skradžiai žemyn smuko Jurijaus dar turėtų rublių vertė : teko jam po Pravieniškių sanatorijos viską pradėti iš naujo ir jei ne nuo nulio, tai netoli to.
Ir visai ne nuo naftos, kaip kliedėjo "L.Rytui " mūsų   Georgas, jis, matyt, mano, kad nafta -tai kokios nors kekšės vardas. Pradžioje kaip ir daugelio tų metų biznierių buvo prekyba kompiuteriais - pirmas pradinis kapitalas, o po to privati visuomeninio maitinimo įmonė, kuri teisiškai buvo apiforminta kaip UAB "Moras " - atsiminkit šitą firmą, tikras pavadinimas iš "m" raidės.
vidaus reikalų skyriaus archyvo ir ten gausi duomenis, kad tuometinė milicija stipriai domėjosi UAB „Moras "  ,ir tik TSRS subyrėjimas   apsaugojo "Morą " nuo rimtų nemalonumų, bet tai jau atskira istorija}.

Kodėl visos firmos iš M raidės?

Ir visos lietuviškos J.Kurejevo firmos buvo iš "m " raidės : kodėl ? Jam taip ta raidė patiko ? Cha, tada mokesčių   inspekcijos žmonės tikrino firmas pagal abėcėlės raides. Taigi   J.Kurejevas surado kelią į UAB "Moras " pirmo tikrintojo širdį ir kišenę ir toliau viskas buvo tik "m". Pasitikrink mokesčių inspekcija, kas tada turėjo reikalą su firmomis iš "m" raidės, tas ir Jūsų žinybos   išdavikas ir kyšininkas. Bet tai tik smulkus dalykas.
Jurijus su to mokesčių žmogaus pagalba sunaikino, kiek tik tai buvo įmanoma visus UAB "Moras " dokumentus. Lietuvoje. Bet Baltarusijoj galai yra ir dabar. Tarp kitko, Jurijus tai žinojo ir visą laiką suprato, kad kai kas gali pasisukti ir kitaip - kaip tokiam Rustemui, apie kurį vėliau. Tad tarp kitko, jei kas nors susigalvos pametėti A.Lukašenkai duomenis apie tuometinius UAB "Moras " kontaktus jo tėvonijoj - kai kam ten ir dabar mažai nepasirodys, nes "batka " vaikinas griežtas ir ryžtingas. Yra rimtesnių dalykų : "Moras“ su juo susijusius žmones pribaigdavo ir po daugelio metų . Ir dar pribaigs, nėra abejonių. Buvo toks jo darbuotojas Vitalijus Šipovskis . Buvęs teisininkas ir teisėjas .
Po "Moro " Jurijus kurį laiką varė degtinės ir spirito   biznį .  V. Šipovskis įsijungė į biznį taip  :  paėmė Maskvoj už Jurijaus Kurejevo pinigus pristatytą alkoholį maždaug už 200 000 USD ir susitarė, kad jis realizuoja, grąžina Jurijaus pinigus, o kiek viršaus - jo dalis. Viskas būtų buvę gerai, jei ne du dalykai .
Jurijus buvo žmogus teisingas, bet griežtas ir nerizikuodavo ne tik savo  200 000 USD, bet ir 200 USD . Todėl su Vitalijum Šipovskiu buvo notarine forma pasirašyta sutartis, pagal kurią Jurijus Kurejevas tariamai skolina šiam n kiekį USD , o anas užstato savo namą Šilo gatvėje . V.Šipovskis tikėjosi "nusodinti " alkoholį Maskvoj, gerai uždirbti ir grąžinti skolą J.Kurejevui. Bet Maskvoj patyrę vaikinai jį "metė", ir jis liko be nieko.  Už skolą Jurijus, teisingas, bet griežtas, būtų paėmęs jo namą, todėl keletą mėnesių prieš J.Kurejevo mirtį Vitalijus Šipovskis ir nusišovė iš asmeninio ginklo. "L. Rytas", kaip visada, "tiksliai“ parašė apie įvykį : "nusišovė    dėl asmeninių aplinkybių " ..T Tikrai asmeninių....
Taigi sugrįžkim : UAB "Moras " įėjo į labai rizikingą didelių pinigų verslą - Ir tie pinigai buvo ne iš naftos - visų pirma, o iš aviacinio benzino, į kurį buvo perdirbta nafta, nes ji pati tuo metu tokio pelno, kuris buvo mirtinai reikalingas, negalėjo duoti iš principo, nes skirtumas - marža tarp naftos kainos TSRS ir užsienio pirkėjo siūlomos buvo per mažas, reikalingą maržą galėjo duoti tik aviacinis benzinas.
Ir antra :  pati operacijos idėja priklausė ne Jurijui Kurejevui, o vienai damai, vardu Tatjana, Latvijos rusei ir vieno Latvijos TSR stambaus tarybinio barono - pareigūno sūnaus žmonai. Tas sūnus Vladimiras Mubenas . Tatjana pasiūlė savo vyrui ir Jurijui mintį : gauti pinigų - skubiai, skubiai ir daug - daug, pagal anuos laikus, surasti ir nupirkti naftą Rusijoje, nuvaryti ją į Baltarusiją, padaryti iš jos ten Novopolocke arba Mozelyje aviacinį benziną, o jį permesti į Ventspilį, kurio uosto pulsą tada dar laikė savo rankose Tatjanos uošvis ir pasidaryti tikrus pinigus .
Bet kad juos pasidaryti reikėjo ir palyginti nemažus turėti. Tai pagrindinis dalykas - starto momentas.  Ir čia Jurijus suėjo  su maskviečiais Uja Oxengoit ir Andrejumi Šabrinu . Maskviečiai turėjo išėjimą į vieną iš tada jau atsidariusių jų mieste privačių bankų, taip, taip, visi kiti bankai buvo tais metais - 1989-1991 - valstybiniai - tarybiniai ir krieną su sviestu privatininkas tada galėjo iš jų gauti. Maskviečiai bankininkai suprato ir įvertino idėją ir sutiko - nors ir labai sunkiai - duoti milžinišką pagal tuos laikus kreditą Iljai Oxengoitui ir J.Kurejevui , bet sąlygos buvo tokios -  50 % metinių palūkanų už kreditą,  o jo negrąžinimo nustatytu terminu atveju informavo nesikreipsiantys į jokius teismus, bet užsakys savo sąskaitą kredito gavėjams grabą - ir jie nejuokavo, tokie tada buvo laikai ir Jurijus labai rizikavo, kaip jis tai darė ir visą gyvenimą.  Ir skaičiavo variantus - labai tiksliai, jei būtų kitaip iš "naftos ", o ne pasivogtos žemės jau tada būtų pasidaręs milijonus kiekvienas Georgas.
Koncesijos dalyvių išlaidas sudarė : pačios naftos kaina Orienburge ir kyšiai, kad ji būtų parduota, jos nugabenimas iš pradžių iki Novopolocko ir apmokėjimas už transporto priemonių - cisternų padavimą laiku , pinigai Baltarusijos aukštam vadui, kurio kabineto priimamajame Jurijus Kurejevas išsėdėjo beveik mėnesį, kol tas padėjo parašą, leidžiantį transportuojamą naftą perdirbti į aviacinį benziną. Be to, kyšiai Novopolocko gamyklos atsakingiems vyrams, nes kitaip jie būtų laikęsi eilės perdirbant naftą, ir visas reikalas - dėl terminų - galėjo žlugti. Viską ir turėjo padaryti Jurijus Kurejevas, nors dėl teisybės reikia pasakyti, kad jam padėjo ir Andrejus Šabrinas. Bet tai buvo tik viena - labai svarbi - bet vis dėlto viena reikalo dalis. Pats perdirbto ir nuvaryto už didelius kyšius ir laiku aviacinio benzino pardavimas ir didžiulių pinigų gavimas turėjo nemažiau svarbią teisinę pusę : tuo metu iš tarybinės firmos pirkti ir jai mokėti užsieniečiai negalėjo, tiksliau jie tai galėjo, bet tai firmai ir jos vadams viskas galėjo liūdnai baigtis. Todėl čia pirmą kartą pasirodo ponas irgi iš "m" raidės - J. George Merson - advokatas iš Vokietijos. Atsiminkim jį, tai labai svarbus vaikinas visoje šioje istorijoje. J. G.Merson įsteigia firmą INNOMARK LTD
762 Finchley Road London NW II 7 TH
 acc No: 087 475 @ 112 23585 US$ , 230 91936 DM}

Tarybų Sąjungos pusėje figūruojantis ir J.Kurejevui priklausantis UAB "Moras " "parduoda" visą aviacinį benziną firmai INNOMARK Ltd., kurioje oficialiai figūruoja tik J.George Merson, firmos direktorius, ir kurios savininkai realiai yra Jurijus Kurejevas , I.Oxengoitas ir A .Šabrinas. Firma - tikras pirkėjas ir nuperka benziną iš INNOMARK Ltd. ir į jos sąskaitas Londone ir perveda visus pinigus, iš kurių atiduodami kreditai bankui, dengiamos visos kitos išlaidos, o likusius pinigus - jau gryną pelną - Jurijus ir maskviečiai pasidalina ir atsiskiria vieni nuo kitų : Jurijus Kurejevas permeta dalį pinigų į Švedijos banką - pridedu to banko ataskaitos dokumentą ,siunčiamą 2007 m. sausį 2005m. gegužės 30d. MIRUSIAM Jurijui Kurejevui, taigi yra dar bankelių ir jų skyrių, kurie ir po dviejų metų nežino apie savo gerbiamo kliento mirtį ... Tame banke Jurijus Kurejevas laikė pinigus dvejomis formomis : Pirma - kaip fizinis asmuo
Antra –kaip tos fiktyvios firmos Innomark Ltd. vienas iš direktorių su parašo mokestiniuose dokumentuose teise .
Kaip fizinis asmuo tame banke labai gražiai sutvarkė sau labai naudingai reikalus su Lietuvos Akciniu Inovaciniu banku . O ryšium su „Innomark Ltd“ sąskaita Švedijoje visi, kas domisi to meto politika, nusikalstamu pasauliu ir visais su tuo susijusiais fokusais, gali ir dabar gauti labai įdomios informacijos : padorūs tvarką ir teisingumą palaikantys teisėtvarkos pareigūnai ir dabar gali užklausti ir gauti atsakymą pagal to banko archyvo failus, kas ir kokias sumas mokėjo į tą Innomark Ltd sąskaitą Švedijoje, ir kam ir kokios sumos iš jos buvo išmokamos. Šių metų rinkimų kontekste tai gali būti labai įdomu.

Likusius pinigus jis, Jurijus, paskirsto taip :
• Apie 4,5 mln .USD dviem indėliais padeda į gerbiamą amžino atilsio Lietuvos Akcinį Inovacinį banką tokiomis sąlygomis : bankas moka Jurijui Kurejevui 48 % palūkanų , ir po to jos realiai pasiskirsto taip : kai palūkanas bankas perveda į Jurijaus Kurejevo sąskaitą Švedijoje, jam lieka 25 % palūkanų sumos, o 23 % jis atiduoda grynais dviem LAIB vadams.
• Ši operacija yra lengvai įrodoma netgi ant pačio paviršiaus esančiais dalykais : banko failuose tebėra duomenys apie reguliariai į Jurijaus Kurejevo asmeninę sąskaitą pervedamas sumas, sudarančias tuos 48 procentus ir LAIB vadų pasirašytais mokėjimo dokumentais. Be to, LAIB byrėjimo dieną į tą Jurijaus Kurejevo sąskaitą LAIB vadai pervedė visą indėlio sumą per du pervedimus : irgi lengvai patikrinama.
• Pervedė, todėl, kad jie ko jau ko, bet Jurijaus Kurejevo bijojo. Taigi, bijojo, bet tinkamai vis dėlto neįvertino.
•    LAIB vadas A. Balkevičius buvo labai atsargus ir viešai niekur su J.Kurejevu nebendraudavo, o savo dalies ateidavo atsiimti į prie Medžiotojų 50 namo, kuriame tada gyveno Jurijus, esančius krūmus, net į namą neužeidavo. Bijoti A. Balkevičius tai bijojo, bet Jurijaus Kurejevo vis dėlto tinkamai neįvertino : pusiau juoko dėlei, o ir šiaip jau dėl visa ko, Jurijus vieną pokalbį su šiais savo draugais bankininkais įrašė, ir įrašo kokybė, patikėkit, labai gera, nors reikalai ir vyko krūmuose. Jau nekalbant apie tai, kad greta įrašo guli ir pačio depozito sutartis su visais parašais, tiū-tiū A. Balkevičiau, dėtis nėra kur !
• Įdomu ir tai, kad jei apie Adolfo Šleževičiaus 18% A. Balkevičiaus firma buvo priversta prisipažinti, tai apie Jurijaus Kurejevo 48 ir atitinkamai savo pačių 23 procentus tylu ramu iki šiol. Kodėl ? Atsakymas politiškai -finansiškai :
Tuometiniai LAIB tikrintojai buvo prispausti skelbti apie A.Šleževičių ir jo l8% ir gavo kyšį už tai, kad apie Jurijaus Kurejevo 48 % procentus niekas taip ir nesužinotų. Aišku, Balkevičius apmokėjo už tai iš savos dvidešimt trijų procentų dalies .
Ir šito dalyko politinės aplinkybės iki šios dienos yra aktualios. Bet pačiam Balkevičiui linksmiausia bus šio epizodo pabaiga : įrašas krūmuose laikomas iki dabar tinkamoj vietoj, reikiamos temperatūros ne Lietuvoje sąlygose, o gal ir bus pagarsintas - priklausys nuo aplinkybių. Ir kai kam iš tuometinių Balkevičiaus globėjų - politikų tai gali labai nepatikti. Likusius pinigus Jurijus Kurejevas įtaiso Vokietijoje, žinoma, su mano ir advokato J.George Merson pagalba . Dabar kiekvienas veikėjas gali lengvai atsidaryti sąskaitą Europoje - tada viskas buvo visai kitaip ir daug sunkiau. Tuometinės TSRS pilietis privalėjo mažų mažiausiai pateikti bankui Frankfurte am Main dviejų gerbiamų to banko klientų rekomendacijas. Vienas buvau aš, kitas : Dr .J.G .Merson , tikrai vienintelis
advokatas visoje tuometinėje Vokietijoje rūkęs cigaretes "Prima".
Greta to, kad daviau rekomendaciją, buvau visos operacijos metu
ir vertėju, nes Jurijus vokiškai nemokėjo, pašalinio asmens tokiuose reikaluose samdyti vertėju nenorėjo ir negalėjo, o ir su J.G.Mersonu aptarti kai kuriuos labai svarbiu dalykus -apie tai vėliau - galėjo tik su mano pagalba.
Taigi iš esmės tik mano dėka Jurijui Kurejevui, tada dar TSRS piliečiui,
Deutsche Bank filialas :
Frankfurt -Hauptbahnhof
Postfach 11 05 16
60040 Frankfurt
Am Hauptbahnhof 12
Atidarė   dvi sąskaitas: vieną account no. 100 2512747 01 tada
DM, kitą USD.
Šitas DM Jurijus po kurio laiko pakeitė į USD, o
dar vėliau į EURUS.
Jo mirties momentu šitoje eurų sąskaitoje buvo keturi su puse milijono eurų . Likusioje USD sąskaitoje apie 30 000 USD .
Abi sąskaitos niekada nebuvo Lietuvoje deklaruotos. Kaip toliau su ja buvo, dar pasakysim.
Bet ir ši sąskaita dar ne siūlo galas. Buvo dar trečia dalis pinigų, kurią J.G. Mersonas   specifine forma Jurijui Kurejevui sutvarkė, bet apie ją pačioje pabaigoje - viso šito
linksmo pasakojimo desertui.
Dabar   apie sąskaitą Deutsche   Bank     Frankfurte am Main .
Paminėkim du dalykus : tik su mano pagalba, nors, aišku, J.G. Mersono vaidmuo buvo svarbesnis , ta sąskaita buvo atidaryta-„. Jau vien tuo atsilyginau iš dalies Jurijui už savo išvykimą į Vokietiją jo dėka. Antra, apie pačią sąskaitą. Pradžioje ten buvo tik pustrečio karto mažesnė suma .   Taigi per tą laiką iki Jurijaus
mirties keitėsi ne tik valiutos rūšis, keitėsi sumos . Kaip ?
Tai gali išsiaiškinti doras ir sąžiningas, tvarką ir teisingumą remiantis Lietuvos teisėsaugos pareigūnas, jei tokių pas jus vis dėlto yra. Ir pagrindas elementariai paprastas ir aiškus :  sąskaita niekada nebuvo deklaruota, nors turėjo būti mažių mažiausiai tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą . Deutsche bankas, kaip drausmingas Europos bankų bendruomenės narys , atsakydamas į teisėtą Lietuvos teisėsaugos prašymą, pateiks visas įmokas į šią sąskaitą, kurių dėka ji išaugo per gyvavimo laiką pustrečio karto. Ir
savininko mirtis ir paveldėjimas čia nieko pakeisti negali ,nes paveldėtojas perima ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Be to, patikrinus gali pasirodyti, kad išaugusių sumų kilmė dar labiau juoda nei jo pirminė suma. Nekalbant jau apie tai, kad už nedeklaruotas
pajamas eina baudos, keičiasi visa pateiktos mokesčių deklaracijos  struktūra, ir valstybei turi būti priskaičiuoti didesni, nei tai buvo padaryta, mokesčiai, ir šiuo atveju, matyt,
žymiai. Paveldėtojai, privalo visus tuos dalykus iš paveldimo turto apmokėti.
Grįžtam prie pačios sąskaitos fokusų, apie vieną iš kurių galiu papasakoti pats, nes tame reikale man teko šiek tiek dalyvauti.

Priminsiu dar vieną pas jus, Lietuvoje, nutikusį šiokį tokį skandaliuką : tai   cigarečių WEST prekybos firma REEMTSMA GmbH , jos distributoriai Kaune, ir visi kiti reikalai.   Bet niekas nežino, kad dar iki visų distribjutoriškų reikaliukų Jurijus Kurejevas susitarė su tuometiniu tos firmos skyriaus Rytų Europai vadovu Siegfried Furstenau ir pirko, mokėdamas per savo ofšorus , WEST cigaretes po 0,44 USD už
pokelį, tuo tarpu kai Vokietijoje jis kainavo penkias DM.
Ir Jurijus mokėdavo už kelias furas, kurios visos atvažiuodavo į Vokietiją, pasikraudavo   WEST cigaretes, o į Lietuvą grįždavo jau nebe visos : dalis, maždaug viena iš trijų taip ir nusmigdavo kažkur su visais galais. Patį faktą patikrinti galima ir dabar :  REEMTSMA aptarnavusiame banke tebėra mokestiniai dokumentai su Jurijaus Kurejevo parašu, pagal kuriuos nupirktos cigaretės, galima nustatyti, kiek furų atvažiavo į firmos sandėlį Jurijaus užpirktų cigarečių išvežti, ir kiek jų kirto galų gale Lenkijos - Lietuvos sieną. Skaičius skirsis : atvažiavusių į sandėlį bus daugiau, nei pervažiavusių atgal sieną su
cigaretėmis.
Dabar jau niekas nesuras jokių galų, kurgi dingo tas maždaug trečdalis furų. Tik viena aišku : tose furose buvusios cigaretės buvo pardavinėjamos Vokietijoje būtent po 5 markes, aš, Donatas Liausėdas, įnešiau į tą reikalą savo indėlį , na o pagrindinė pinigų dalis pateko būtent į Jurijaus Kurejevo sąskaitą no. 100 2512747 01  Deutsche banko   Frankfurt-Hauptbahnhof skyriuje .
Apie jokius mokesčius nei Lietuvai, nei tuo labiau Vokietijai niekas net negalvojo.
Tai   dar vienas atvejis ,kai padėjau Jurijui Kurejevui užsidirbti pinigų. Ir ne paskutinis, ir ne svarbiausias. Privalau apie tai informuoti, atsižvelgiant į tai, kaip reikalai klostėsi
po jo mirties.

Einam toliau.

Paimkit   savaitinį žurnalą "Seimo kronika" Nr.23 ( 90 } 1998
metai rugsėjo 10d.

Pagrindinė numerio   tema :   " Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija nagrinėjo areštuoto turto UAB "Luokė " ir AB "Aurabankas " išsaugojimo klausimus " .
Pradžiai   pasakysiu :   jei " tai buvo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, tada visiems   iki vieno kyšininkams   reikia statyti paminklus Lukiškių aikštėje, o visus psichiatrinių ligoninių ir skyrių pacientus nedelsiant paleisti į laisvę, nes palyginti su tos komisijos nariais, tie vargšai ligoniai yra tiesiog proto švyturiai. Paimk iš archyvų tų komisijos narių pavardes "LL" ir paskelbk jas bei kokioms jie priklausė partijoms ir matysis net aklam, kokia partija per savo komisijos narius gaudavo už "paslaugas" jau tada. Skaitykime tos komisijos medžiagą . Taigi   skaitome :  " psl .9  -1997 12 22 ir 1998 02 05 Vilniaus m.  3 -os apylinkės teismas
panaikino areštą visiems UAB "Luokė "  priklausantiems butams Pylimo g.Nr .9 ,Vilniuje, nesant teisėto pagrindo.  Prieš tai, Vilniaus m.  2 -os apylinkės teismo antstolių kontora, vykdant  1996 04 30 LR Ūkinio teismo sprendimą   ,1996   11 08 iš varžytynių pardavė minėtus butus Vokietijos piliečiui Donatui Liausėdai. Po tokių teismo sprendimų Akcinė bendrovė Turto bankas prarado galimybę bent iš dalies susigrąžinti priteistą skolą ". Tai, kas čia parašyta, yra pasaka, užpirktas kliedesys, kas tik nori, tik jau ne Seimo nariams tinkantis pasirašyti popierius. Pradžiai -  Seimo komisijos nariai net nematė jokių varžytynių ar kitokių klastočių popierių, nes jei būtų matę ,būtų bent mano pavardę teisingai parašę  :    LIAUSĖDAS, o ne Liausėda, kaip jų tekste.
Jie būtų pasitikrinę ir nustatę, kad tuo metu dar net nebuvau Vokietijos pilietis : turėjau teisę gyventi, bet ne pilietybę. Ekonominių nusikaltimų tyrimu   komisija net nenustatė - nepasidomėjo, kad visą laiką tada dirbau naktiniu sargu su mažesniu kaip 3000 DM atlyginimu per mėnesį, iš kurių vien buto išlaidos atimdavo trečdalį. "Tyrimų "  vaikinai net nepasidomėjo mano kasmetine mokesčių   deklaracija Vokietijoje, iš kurios kaip du kart du buvo ir yra matyti, kad mokėti varžytynėse už kažkokius butus Lietuvoje 4 850 000 Lt. galėjau lygiai taip pat, kaip ir skristi į Mėnulį tais pačiais 1996 metais. Ir pagaliau : "tyrimų " komisija net nepasidomėjo – tiesiog paprasčiausiai, elementariai nepasidomėjo, kas gi įvyko toliau su tais butais, kam juos pardaviau, kada ir už kiek. Ir svarbiausia : ar deklaravau savo mielos Vokietijos Frankfurto am Main miesto mokesčių inspekcijai savo gautas už tuos butus visai nemenkas pajamas.

Kaip gi buvo iš tikrųjų ?

Jokių "luokiukų "- L.Getauto , R.Kiauleikio ir V.Kudarausko nepažinojau, gyvenime nebuvau matęs, lygiai kaip ir jie manęs. Jokiose butų pardavimo varžytynėse negalėjau dalyvauti, nes, visų pirma, jokių varžytynių aplamai nevyko, o tuo labiau manęs ten nebuvo.
Tarp Jurijaus Kurejevo ir "Luokės " berniukų buvo tokie santykiai :  pastarieji plėtėsi ir užgrobdavo vis naujus ir naujus ūkinius objektus. Toliau jie tuos objektus nustekendavo ,  susikraudavo  sau į kišenę krūvas pinigų, o pačias įmones ir jų žmones paprasčiausiai išmesdavo į šiukšlyną. Taip darė ne jie vieni, todėl nesiplėtosiu.  Duotu atveju reikšmę turėjo tai, kad nors norint pasiimti sau vertingus ūkinius objektus pusvelčiui, pinigų visa tiek reikėjo šiek tiek turėti.  O tuos pinigus    "luokiukai " ir skolindavosi iš Jurijaus Kurejevo, tiek grynais, tiek pervedimais iš Švedijos banko. Ir tai buvo visiška paslaptis : jei paimsite tos pačios "tyrimo" komisijos pateiktą "Luokės" kreditorių   sąrašą,  jokio   Jurijaus Kurejevo jame nėra, nors būtent jis ir buvo pagrindinis kreditorius, ir tik jo "luokiukai " realiai bijojo . Ir dar jie šiek tiek bijojo valstybės - apie tai truputį vėliau. Jurijus  žinojo, kokie objektai pereina "luokiukiams " ir iki tam tikro momento buvo ramus.
Tie vaikinai buvo ne tik be galo įžūlūs, bet ir ne taip jau protingi. Ir labai greit atėjo laikas, kai firma "Luokė " pradėjo su didžiausiu pagreičiu byrėti, o jų kreditoriai reikalauti savo pinigų. Net šv. Petras nebūtų galėjęs apsaugoti nuo bankroto firmos, kuri darė taip :
Tuo metu "Alytaus pieninės " - direktoriumi   buvo toks Viačeslavas Riasnojus, o "Luokiukai " turėjo kontrolinį tos nelaimingos įmonės akcijų paketą.  Taigi, pagrindiniai akcininkai paruošia "raštą ", pagal kurį kažkokia "italų firma " įsipareigoja parduoti pieninei naujausią pagal tuos laikus įrangą, o jie patys, kaip savininkai, įsipareigoja tą įrangą iš italų nupirkti. Tam šventam tikslui jie įdeda V.Riasnojui tą raštą į portfelį ir pasiunčia paimti grynais truputį daugiau kaip vieną milijoną USD į tuometinį Vilniaus banką . Užstatas - pati pieninė. Visi popieriai pasirašomi be jokio delsimo : Alytaus pieninė tada tikrai buvo vertesnė negu vienas milijonas USD. Bet reikalo esmė ne tame : Viačeslavas Riasnojus su į čemodaną sudėtu milijonu nuvyksta pas "Luokiukus " į jų Pylimo gatvėje esantį štabą, ir tie paprasčiausiai paima tuos pinigus "italams sumokėti". Nuo tada niekas jokių italų, jokios įrangos ir jokio milijono USD  forma niekada nebematė ir iki pasaulio pabaigos nepamatys. Po to tardytojas pora metų niekaip negalėjo nustatyti, kas gi kaltas ir ką sodinti. Toks jau jis tas tardytojas buvo . Kaip ten su komisija nežinau, bet "Luokės " bylą tyrusiems tardytojams per advokatą  - teisingumo ministrą "M" pastoviai mokėjo Jurijus Kurejevas. Ir , aišku, ne dėl kokios nors simpatijos "luokiukams". Reikalas buvo labai paprastas ir aiškus : Jurijus norėjo ir privalėjo perimti tą ir tokią dalį "Luokės " įgyto vertingo turto, kuris ne tik padengtų jo jai paskolintus pinigus, bet ir duotų pelno.
Kai Jurijus gavo viską, kas tik buvo įmanoma , jis nebedengė "luokiukų", nes buvo teisingas, bet griežtas žmogus ir nejautė niekam jokių sentimentų. Tiesa, dar vienas stambiausias ir tada plačiai pagarsėjęs dengimas įvyko, ir jame nedalyvauti Jurijus Kurejevas negalėjo, nes tai tiesiogiai grėsė jo turtiniams interesams. "Luokiukų " reikalai Aurabankas tada buvo plačiai svarstomi. Laikraščiai pylė straipsnius vieną po kito, "luokiukai " netgi rengė ant savo durnų galvų spaudos konferencijas ir - tardytojas, kuriam nors ir buvo pastoviai mokama, pasakė : vyrai, man daromas didelis spaudimas, bijau, kad nebegalėsiu volioti durniaus, ir viskas gali jums, "Luokei ", blogai baigtis . Tada Jurijus suprato, kad reikia sumokėti vienam dideliam - tais laikais pačiam didžiausiam, kad tardytojo nebespaustų, ir tas galėtų dar keletą metų ramiai "tirti " "Luokės " žygdarbius. Taip atsirado 400 000 USD kyšio Lyderiui istorija , todėl nei vienas bent kiek rimtesnis aukšto lygio to meto vadas nebūtų rizikavęs ne tik kad imti pinigus iš bent vieno "luokiuko ", bet net su jais susitikti. Tad kas beliko ? Jurijus Kujevas ir jo ofšorai ir gavėjo ofšoras, iš kurio per dar vieną pervedimą pinigai pasiektų Lyderį, ir "Luokė " galėtų ramiau atsikvėpti. Pinigai buvo sumokėti, gauti, ir reikalas prigesintas, bet   iš "Luokės " tada informacija   tekėjo kaip vanduo iš rėčio. Todėl tas pats "L.Rytas " ir rašė atviru tekstu apie kyšį Lyderiui, ir nori-nenori buvo pradėtas tardymas dėl šio įvykio LL. Ir, aišku, po trumpo laiko viskas nutilo, nes Lyderis davė atitinkamą komandą.

„Luokės“ prietrankos

Viskas baigėsi, kaip manė visi, įskaitant "Luokės " plėšikus - prietrankas. Blogai jie ir visi kiti pažinojo Jurijų Kurejevą. Jis visada stengėsi žiūrėti į priekį - tai viena. Ir jis turėjo Innomark Ltd .  formalų direktorių advokatą ir finansistą J.G. Mersoną , o visai kitur ir netgi kitoje šalyje. Variantus, išskyrus savo netikėtą mirtį, Jurijus skaičiavo geriau negu bet koks suknistas operatyvininkas ar
advokatas. Žinoma, grynai procesiniu požiūriu tie dokumentai gali būti nepakankami baudžiamajai bylai pradėti ir ją sėkmingai baigti. Bet politiškai, kaip vėzdas politinių partijų kovoje šitie popieriai tikrai gali turėti aukso vertę. Grįžtam. Taigi tomis ir Jurijui sudėtingomis aplinkybėmis klastojant dokumentus ir naudojantis mano tariamais turtingo vokiečio milijonais, jam pavyko kaip pinigus už tuos mano "pirktus - parduotus " butus atsiimti dar dalį skolos iš "Luokės " – keletą milijonų litų. Ir tai buvo dar viena svarbi mano paslauga Jurijui.

Ir vėl ne paskutinė .
Susipažinę su šia medžiaga , "nepriklausomi " teisininkai – lietuviai, žiovaudami išspjaus pro dantis : aišku , tas Donatas Liausėdas padarė nusikaltimą, kiti, gavę pinigus už jo "iš varžytynių pirktus ir nedelsiant kam reikia perparduotus butus irgi, bet senatis, broliai mieli, senatis ... O krieno iš pieno primelžti nenorit ? Senatis atsiranda tada, kai jos eigoje kaltas asmuo nepadaro naujo nusikaltimo. Pareiškiu oficialiai : 2003 m. Lietuvos Respublikoje Palangos mieste aš, Vokietijos pilietis, Donatas Liausėdas tariamai pirkau ir pardaviau 13 butų, pastatytų UAB "Pabilta ", Lukiškių g. Nr.5 kab.401 . Trūkinėja senatis, ką ?
Jokių butų nepardaviau, nes jokių pinigų jiems pirkti neturėjau. Tai suklastoti sandėriai, padaryti tam, kad aukščiau nurodyta statybos firma nemokėtų valstybei mokesčių. Negavau iš butų pirkėjų jokių pinigų, nes visus juos fiziškai pasiėmė tuometinė ir dabartinė UAB "Mabilta" vyr. finansininkė B. Skardžiūtė - Ivanecienė, kaip toliau buvo skirstomi šiais apgaulingais ir valstybei žalingais sandėriais gauti pinigai, man nežinoma.
Šiais veiksmais dar kartą padariau labai reikšmingą paslaugą Jurijui Kurejevui, nes jų pasėkoje jo firma vėl gavo apie milijono litų naudą. Jau nekalbu čia apie tai, kad eilėje atvejų pagal visai kitus ūkinės veiklos sandorius buvo pasirašinėjama mano pavarde pagal tariamai mano išduotą įgaliojimą, tik šiais atvejais Jurijaus firmų gauta iš to nauda tesudarė vos kelis šimtus tūkstančių litų, todėl nesiplėtosime apie tas "smulkmenas ", bet jei reiks, ir jas iškelsim į viešumą.

Jurijus niekada jokiose jam priklausančiose firmose nemokėjo dividendų. Tame tarpe ir "Anykščių varyje", kurį per "Luokiukus" priglaudė pas save, bet pinigų jam reikėjo. Ir jis sumanė vieną iš eilinių savo fokusų : Ukrainos firma "Metiz" parduoda vielą, reikalingą "Anykščių variui" jo elektrodams gaminti, bet ne tam "Variui ", o firmai "Kurex", tai yra Jurijui Kurejevui. Parduoda pigiau, "Kurex" "Variui " parduoda jau brangiau. Skirtumas visų pirma nusėda Jurijui į kišenę, o antra - mažesni mokesčiai "Variui ". Bet čia iškyla klausimėlis : pagal įstatymą reikia to "Kurex" firmos atstovo parašo, pristatant vielą sandėliuoti į AB "Vilniaus Bakalėją " . Pats Jurijus pasirašinėti negali. Tada jie surašo fiktyvų įgaliojimą mano pavarde, tuo atstovu tampu aš, Donatas Liausėdas. Ir visą tą laiką "pasirašinėju " perdavimo - priėmimo dokumentus Vilniuje, nors neišlįsdamas sėdžiu Frankfurte prie Maino. Mano parašo klastotė irgi lengvai įrodoma, patikrinus rašysenos pavyzdžius, nekalbant aplamai jau apie mano fizinį negalėjimą būti tuo metu Vilniuje AB "Vilniaus Bakalėja". Mano 2003 metų nusikalstamas suklastotas sandėris su UAB "Mabilta " butais Palangoje nutraukia senaties terminą dėl mano "pirktų-parduotų " "Luokės butų. Žinoma, jei tai tirs teisingi ir tvarkingi tardytojai. Ar jų yra bent Vilniuje, "LL"? Baigsiu dar apie Jurijų Kurejevą ir "Luokę " .
Panašiais fokusais kaip mano "laimėtos varžytynės " Jurijui atiteko AB "Kasyba ", "Anykščių varis ", "Alytaus pieninė ". Dėl AB "Kasyba " tarp kitko. Ten Jurijus buvo įmontavęs akcininkais irgi užsieniečius - maskviečius partnerius aviacinio benzino istorijoje Uja Oxengoitą ir Andrejų Šabriną : B.Skardžiutė-Ivanecienė sėkmingai su didele nauda sau asmeniškai išeliminavo juos iš akcininkų sąrašo po Juros mirties : tai dar viena atskira baudžiamoji byla.
Iš viso paimkit tos pačios Seimo ekonominių nusikaltimų "tyrimo" komisijos medžiagoje išvardintus "luokiukų " turėtus objektus ir pažiūrėkit, kam ir kokiais būdais jie atiteko. Dauguma jų. Kreditoriams ? Valstybei ? Špyga taukuota - jie tapo Jurijaus Kurejevo valdomis, kurių likimas irgi buvo nevienodas. Kai ką jis su įvairių fokusų pagalba pardavė. Kai ką pasiliko sau - naudingai pasiliko.
Kai kas nepaisant ir didžiausių Jurijaus pastangų nusibaigė natūralia mirtimi, nes "luokiukai " buvo jau taip nustekenę objektą, kad prikelti iš numirusių jį jau buvo neįmanoma. AB "Kasyba " aplamai tapo naujos temos - gyvenamųjų namų statybos varomąja jėga. Tik turėdamas AB " Kasybos " pigią darbo jėgą ir mechanizmus Jurijus galėjo sėkmingai įeiti į statybos verslą. Pati jo UAB "Mabilta " iš esmės buvo tik pats Jurijus ir keli jo parinkti geriausi specialistai . Pavyzdžiui, pabendrauk su V.Ambražiūnu , A.Kugauda , V.Petkevičium, tai nebus veltui sugaištas laikas. "Mabilta " nebuvo ir nėra statybos bendrovė kaip tokia - visus darbus atliko ir atlieka AB "Kasyba" - neteisėtai, apeinant įstatymus iš "Luokės " už centus įgyta įmonė. Vienintelis Jurijaus Kurejevo minusas visoje linksmoje jam ir tragiškoje "Luokės " kreditoriams ir ,žinia, valstybei skolinimų "luokiukiams " epopėjoje - "Alytaus pieninė ", kuri nusibaigė nepaisant visų Jurijaus investicijų ir bandymų ją atgaivinti.
O jei suvestumėme galus, tai rezultatas toks : Jurijus Kurejevas neoficialiai skolino firmai "Luokė" savo pinigus, o jai bankrutuojant, sugebėjo, naudodamas įvairius metodus, perimti "Luokės" valdytus objektus ir tuo ne tik susigrąžino visus paskolintus pinigus, bet ir gavo didelį pelną, tiek pardavęs "luokiukų " turtą, tiek ir panaudojęs jo dalį savo paties veiklos naujoms temoms - statybai - pradėti. Kai mirė Jurijus 2005 m. per savo tėvą, pakriošusį, bet tvirtą Biržų krašto beržą Viktorą Liausėdą, perdaviau naujiems savininkams ir, be abejo, tvarkančiai visus finansus Birutei Skardžiutei -Ivanecienei, kad pagal teisybę už visas mano padarytas paslaugas Jurijui ir jų visų firmai UAB "Mabilta " jie man turi sumokėti du milijonus litų, ir mes gražiai išsiskiriam kaip laivai jūroje.
Jie visi iš manęs tik pasijuokė. Ir ponia B.Ivanecienė pirmoji. Ji buvo ir tebėra UAB "Mabilta " vyr. finansininkė, todėl atsako už visus finansinius pažeidimus. Jurijus mirė, direktoriai keitėsi, bet B.Ivanecienė liko ir faktiškai viskam vadovavo, nes viską žinojo. Taigi : kaip jau nurodžiau, 2003 metais B.Ivanecienė savo parašu patvirtino jai žinomai nusikalstamą veiką apie mano vardu tariamai pirktus ir parduotus UAB "Mabilta" pastatytų 13 butų Palangos mieste, tuo buvo nuslėptos gautos pajamos ir apgaulės būdu dirbtinai sumažinta valstybei turėjusi būti sumokėta mokesčių suma. 2005 m. birželio mėnesį su jos parašu akcininkei Verai Kurejevai buvo išmokėti penki milijonai litų, nors pagal galiojančius įstatymus tada to daryti nebuvo galima. Tuo vėl buvo sumažinta privaloma būti apmokestinta UAB "Mabiltai " gautų pajamų suma. 2005-2006 metais su jos parašu buvo išmokėta iš UAB "Mabilta " sąskaitos virš dviejų milijonų litų firmai „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“, nors jokios sutarties tarp šalių nebuvo, jokios teisinės pagalbos ši firma UAB "Mabiltai " neteikė, o tik aptarnavo jos akcininkę Alą Kurejevą.
2005 m. gegužės 30 d. miręs UAB „Mabilta „ savininkas Jurijus Kurejevas turėjo tokias sąskaitas :
DEUTSCHE BANK -24 Filiale Frankfurt -Hauptbahnhof Postfach 11 05 16 60040 Frankfurt
Am Hauptbahnhof 12 60329 Frankfurt -
Jurijus Kurejevas            
EUR –account Account no. 100 2512747 01,  kurioje buvo virš 4 500 000 EUR ir
USD – account Account no. 100 2512747 00, kurioje buvo virš 30 000 USD.
Šie pinigai niekada nebuvo deklaruoti Lietuvos Respublikoje , jokie mokesčiai nuo šių pinigų niekada nebuvo mokami. Jau minėjau, įdomių dalykų galima nustatyti vien tik nustačius iš kur per visą tą laiką į tą sąskaitą pinigai ateidavo.
B.Skardžiute-Ivaneciene , veikdama pagal išankstinį slaptą susitarimą su pastoviai UAB "Mabilta " aptarnavusiu banku, apiformino šiuos pinigus kaip kreditą UAB "Mabilta " ir tokiu būdu išvengė tiek pinigų deklaravimo, tiek valstybei priklausančių mokesčių už juos sumokėjimo.
2006 metais UAB "Mabilta " vyr .finansininkė B.Skardžiūtė-Ivanecienė per AB FMĮ Finasta iš pradžių nupirko po 10 Lt už vieną akciją iš Rimanto Palovio 102 734 vnt. paprastųjų vardinių 5 Lt nominalios vertės AB "Kasyba" akcijų, o iš jo dukters Laiminos
Palovytės taip pat po 10 Lt už vieną akciją 95 607 paprastųjų vardinių 5 Lt nominalios vertės AB " Kasyba" akcijų. Po to ji pardavė atgal visas nurodytas akcijas Rimantui Paloviui ir Laiminai Palovytei, bet jau po 5 Lt už 1 akciją, tuo būdu Rimantui
Paloviui gaunant 102 734 x 5 lt pelną, o Laiminai Palovytei gaunant 95 607 x 5 Lt pelną, kuris buvo pasidalintas tarp šių asmenų ir B.Skardžiūtės-Ivanecienės.
2004 - 2007 metais UAB "Mabilta " vyr. .finansininkė B.Skardžiūtė-
Ivanecienė organizavo tariamą grynų pinigų išmokėjimą pagal fiktyvius sandorius, tame skaičiuje ir 2007m. vasario mėnesį mano tėvui Viktorui Liausėdui. Žinoma, mano tėvas nedavė man nei cento, toks jau jis, nors jo vietoj ir aš pats būčiau taip pat padaręs. Du milijonus litų prašiau išmokėti man , o ne tėvui.

Dabar apie tą Jurijaus Kurejevo milijardą .

Po Jurijaus mirties jį surasti norinčių buvo daugiau negu palaidų šunų, bėgančių paskui rujojančią kalę. Kiekvienas su savo interesais. Ir ką ? Pradžioj net neaišku buvo už kokius pinigus laidoti. Milijardierius po savęs nepaliko jokių pinigų ? Po to trečiame aukšte
- "LL ramiai, visas dabartinis UAB "Mabiltos " kolektyvas žino, kur tas trečias aukštas ir visada atsiras norinčių parodyti tau ne tik aukštą, bet ir kabinetą, buvo rasti du milijonai litų juodų pinigų, kuriuos giliai liūdinti našlė mikliai priglaudė, nors tokia operacija tai baudžiamuoju įstatymu nustatytas nusikaltimas.
Bet vienu finansiniu nusikaltimu UAB "Pabiltos " sistemoje daugiau ar mažiau reikalo esmės nekeičia. Kur ir kaip ji jais pasinaudojo, paklauskit jos pačios. Po to visi ieškojimai privedė tik prie aukščiau nurodytos sąskaitos Deutsche banke, kurios pinigai buvo užstatyti už to banko paskolą tai pačiai "Mabiltai". Daugiau jokių pinigų taip ir neatsirado. Taigi, milijardierius viso labo turėjo du juodus našlės nubombintus milijonus. Gerai. Milijardierius nebūtinai turi laikyti savo milijardą pinigais. Yra dar nekilnojamas turtas ir žemė.
Jurijaus Kurejevo   mirties momentu jis aplamai neturėjo savo namų ! Kaip tai galėjo būti, netikite ? O būtent taip : namas, kuriame jis gyveno, priklausė jo motinai, o naujai statomas - seseriai. Taškas. Taigi, milijardierius, net savo namo neturintis. Įmonės ir kitas nekilnojamas turtas. Pastatas Lukiškių g.Nr.5 jo mirties momentu buvo du kartus užstatytas bankui, "Anykščių varis " irgi užstatytas bankui , UAB "Vilniaus Bakalėja " irgi užstatyta tam pačiam bankui. Prie pačių optimaliausių variantų šitie trys objektai galėjo būti verti apie 70 -80 milijonų litų. Jei ne mažiau.
Lieka žemė. Taip, Jurijaus Kurejevo Vilniuje, ir ypač jo centre, pripirkti žemės sklypai buvo jam gyvam esant verti tikrai didelių pinigų. Ne milijardo, žinoma, tai eilinė "Lietuvos Ryto" fantazija, bet tikrai didelių. Ir ten jis planavo statyti stambų verslo centrą. .Bet! Visi šie sklypai oficialiai priklausė ne Jurijui Kurejevui : giminėms , sutenerio šeimai, kai kurioms jo firmoms ir tų firmų darbuotojams, bet ne jam. Taigi kol jis buvo gyvas galima buvo bandyti įvertinti, kiek gi milijonų realiai ta žemė Vilniuje verta. Kai ji buvo realiai vienose rankose. Po jo mirties liko tik krienas iš pieno. Žemė išsiskirstė, ir pateko pas atskirus savininkus, pavyzdžiui, Alfredo Georgo šeimai "priklausanti " žemė - tai didžiausias gabalas iš visų Jurijaus Kurejevo ne savo vardu pirktų. Viena rimta rimtų vyrukų grupuotė "mandagiai " paprašė iš UAB "Mabilta " perleisti jai sklypą centre, Jurijaus Kurejevo nupirktą ir užrašytą "Mabiltai ". Iš gyvo Jurijaus jie nebūtų drįsę to pareikalauti, bet po jo mirties, kodėl gi ne ? .
 2004 metų pabaigoje gruodžio mėnesį Jurijus norėjo ir turėjo priduoti jo UAB "Mabiltos " pastatytus namus Ukmergės gatvėje. Būtent į juos jis sukišo viską, ką tik galėjo, , ir kainavo juokingus 60 000 Lt. "LV- bet koks specialistas iš Tvarkos ir Teisingumo, paėmęs tų 2004 m. namų dokumentaciją, be jokio vargo nustatys, kad P. ,pasirašęs tada priėmimo aktą, padarė sunkų tarnybinį nusižengimą. Be to, ir kvailą : jei jis nebūtų pasirašęs, UAB "Mabilta " nuostoliai būtų siekę daugiamilijonines sumas - tradicinių partijų kyšininkai - senjorai net tinkamos kyšio sumos pareikalauti nemoka : jis galėjo gauti bent dešimt kartų daugiau be jokių problemų. Pabaigai du momentai. Rimtas ir linksmas. Kodėl gi Jurijus vi


Pridėti Komentarą

Pridėti Komentarą

Jūsų Vardas(*):
Komentaras(*):
  This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
Kodas paveikslėlyje:
 



Padarykite pirmuoju
Reklama