Kaip neseniai paskelbė „Lietuvos rytas“, iš Europos Sąjungos remiamos statybvietės Ignalinos rajone paspruko darbininkai.
| Taip jie pasielgė išvydę, kad iš buldozeriu pajudintos žemės lenda žmonių kaulai. Pustrečio hektaro žemės sklypas ant Baluošykščio ežero kranto vilniečių šeimai įstrigo lyg ašaka gerklėje. Europos Sąjungos remiamą kaimo turizmo sodybos statybą Ignalinos rajone pradėję verslininkai išvertė padūlėjusius protėvių kaulus ir sužinojo, kad ten - senosios kaimo kapinės, kurių nėra jokiuose žemėlapiuose. |
„Tai absoliutus ir įžūlus melas - Aukštaitijos Nacionaliniame parke (ANP) Baluošykščio ežero pakrantėje esančios Vaidžiuškių senosios kapinės kartografuotos dar metais, - teigia Kęstas Čeponis, - vietiniai žmonės jas puikiausiai žino - jose dar 19 amžiuje buvo laidojami jų protėviai. Kapinių centrinė teritorija kartografuojant buvo apaugusi tankiu mišku ir todėl kartografų buvo klaidingai pažymėta šiek tiek toliau, negu buvo iš tikrųjų. Tačiau kodėl nutylima, kad vis tiek ši
statybų teritorija irgi patenka į visuose žemėlapiuose pažymėtų kapinių apsauginę zoną, kurioje griežtai draudžiamos bet kokios statybos. Tuo metu archeologinių tyrimų nedarė, todėl kapinės ir buvo įtrauktos į Nekilnojamojo kultūros paveldo Registrą kaip Išaiškinama kultūros paveldo vertybė - tai reiškia, kad yra būtina atlikti papildomus archeologinius tyrimus. Tačiau visas plotas aplink spėjamą kapinių teritoriją buvo pažymėtas paminklosauginėje ir gamtosauginėje schemoje ir jos pagrindu sudarytuose žemėlapiuose kaip kultūros paveldo vertybės saugoma apsauginė zona, kurioje negalimi jokie darbai, negavus Paveldo departamento leidimą“.
Kaip nusipirkti kapines ir ant jų pastatyti kaimo sodybą?
Jonas Papievis
Kaip neseniai paskelbė „Lietuvos rytas“, iš Europos Sąjungos remiamos statybvietės Ignalinos rajone paspruko darbininkai.
Taip jie pasielgė išvydę, kad iš buldozeriu pajudintos žemės lenda žmonių kaulai. Pustrečio hektaro žemės sklypas ant Baluošykščio ežero kranto vilniečių šeimai įstrigo lyg ašaka gerklėje. Europos Sąjungos remiamą kaimo turizmo sodybos statybą Ignalinos rajone pradėję verslininkai išvertė padūlėjusius protėvių kaulus ir sužinojo, kad ten - senosios kaimo kapinės, kurių nėra jokiuose žemėlapiuose.
„Tai absoliutus ir įžūlus melas - Aukštaitijos Nacionaliniame parke (ANP) Baluošykščio ežero pakrantėje esančios Vaidžiuškių senosios kapinės kartografuotos dar metais, - teigia Kęstas Čeponis, - vietiniai žmonės jas puikiausiai žino - jose dar 19 amžiuje buvo laidojami jų protėviai. Kapinių centrinė teritorija kartografuojant buvo apaugusi tankiu mišku ir todėl kartografų buvo klaidingai pažymėta šiek tiek toliau, negu buvo iš tikrųjų. Tačiau kodėl nutylima, kad vis tiek ši
statybų teritorija irgi patenka į visuose žemėlapiuose pažymėtų kapinių apsauginę zoną, kurioje griežtai draudžiamos bet kokios statybos. Tuo metu archeologinių tyrimų nedarė, todėl kapinės ir buvo įtrauktos į Nekilnojamojo kultūros paveldo Registrą kaip Išaiškinama kultūros paveldo vertybė - tai reiškia, kad yra būtina atlikti papildomus archeologinius tyrimus. Tačiau visas plotas aplink spėjamą kapinių teritoriją buvo pažymėtas paminklosauginėje ir gamtosauginėje schemoje ir jos pagrindu sudarytuose žemėlapiuose kaip kultūros paveldo vertybės saugoma apsauginė zona, kurioje negalimi jokie darbai, negavus Paveldo departamento leidimą“.
O tokio leidimo labai aukštas pareigas gamtosaugos sistemoje užimantys "statybininkai" ir neprašė, nes puikiai žinojo, jog jau 2006 metais buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai (archeologas Bronius Dakanis) ir nustatyta, kad tikroji kapinių teritorija yra būtent ant aukščiau esančios, mišku apaugusios, kalvos, o ne jos papėdėje, vadinamoje Pakapeliais, kaip buvo klaidingai pažymėta 1995 m. Šių tyrimų ataskaita yra visose institucijose, kurios turi išduoti leidimus statyboms ir tikrinti statybų legalumą.
Teisėsaugos organai turėtų ištirti įvykusi faktą, kad ir klaidingai pažymėtoji kapinių teritorija, ir jų apsauginė zona (su tikrąja kapinių teritorija), ir dar didžiulis mišku
apaugęs plotas tarp Baluošo ir Baluošykščio ežerų, Aukštaitijos Nacionaliniame parke, kažkokiu tai labai neaiškiu būdu buvo "prichvatizuoti", o po to perparduoti, asmenų (ir asmenims), tiesiogiai susijusių su valstybinėje gamtos apsaugos sistemoje dirbančiais ir labai atsakingas pareigas užimančiais asmenimis ar jų artimais giminaičiais - negavus leidimo iš Paveldo departamento, nors jis buvo būtinas, ir visi valdininkai tai žinojo - tai parašyta ant visų planų, net ir tų, kur duoti leidimai statyboms. Bet visi buvo "akli" ir to nematė!!!!
Vietiniai gyventojai metų metais neatgauna savo turėtos žemės - net kelių arų, net jei joje nėra jokių kapinių ar apsauginių zonų, miško parkų ir pan., net jei nuo ežero ta žemė už kelių šimtų metrų....O kai kas gali!!!
Be jokių leidimų iš Paveldo departamento, gali ne tik "prichvatizuoti" senovines kapines su visa jų apsaugine zona ANP teritorijoje, kelių ežerų pakrantėse, bet ir
lengvai gauna leidimą iškirsti mišką ant gerai žinomų visoms institucijoms ir jų valdininkams kapinių (juk vietiniai žmonės skundėsi visoms institucijoms jau 2006 metais), o po to lygiai taip pat labai operatyviai gauna leidimą statyti ant tų kapinių poilsiavietę, ir net gauti tam nemenką paramą iš ES fondų.
Net ir teismas be jokių dvejonių ir išlygų patiki kažkokių nežinia iš kur atsiradusių fiktyvių liudininkų parodymais, jog keli ką tik numesti akmenys yra senovinių pamatų liekanos. O ANP direktorius prieš TV kamerą kilnoja tuos "pamatus" ir visai Lietuvai rodo po jais augančią žolę.
Kerta ANP saugomą mišką, ant visame kapinių plote išmėtytų kaulų užverčia kelis lauko akmenis ir paskelbia, kad tai seni pamatai, o mūsų "naivus" teismas tokia pasaka "patiki", po to su buldozeriu rausia rekreacinę Baluošykščio ežero pakrantę ir valstybės saugomas senovines kapines, iškasdami krūvas kaulų.
Ir po to vis tiek ant jų stato pamatus ne koks nors eilinis "runkelis", o tokie "veikėjai", kurie dar net nesuderinę su Aplinkos apsaugos ministerija“.
„Esu ignalinietis, todėl žinau truputį daugiau – eilinis žemės spekuliantas per kyšius prichvatizavo gabalą buvusių kapinių labai gražioje vietoje, - teigia LL šaltiniai, - po to privežė akmenų ir apiformino sklypą kaip seną sodybvietę Niekas iš vietinių nesutiko liudyti, kad ten buvusi sodyba, todėl nusamdė porą bomžų iš kažkur ištraukęs ir per teismus sklypą įformino. Tada labai greitai tą sklypą pardavė kažkokiems dėl kaimo turizmo galvą pametusiems vilniečiams. Vargšai sėdo gilion bačkon su tuo sklypu. O kas bendro tarp Jono Kazakevičiaus – gavusio leidimo sodybai statyti ir Petro Kazakevičiaus – Ignalinos rajono gamtos apsaugos agentūros vadovo?
“Reiktų išsamiau ištirti giminystės ir tarnybinius ryšius tarp visų šitų Kazakevičių ir Minderių, - mano LL šaltiniai, - o ypač tai, kaip jiems pavyko "prichvatizuoti" kapines, negavus jokių leidimų iš Paveldo departamento - šios kapinės atžymėtos visuose planuose, tame tarpe ir statybų projekte - patvirtintame savivaldybėje. Žemės pirkimo-pardavimo sutartyje irgi tai yra atžymėta. Ir niekas nieko "nematė". Įdomu ir tai, koks būtent teisėjas "priteisė", jog keli šviežiai numesti numesti akmenys yra "senoviniai pamatai". Juk net nuotraukose aiškiai matosi, kad tai visiška "nesąmonė". Kodėl nei viena valstybinė institucija nesustabdė šitos aferos, nors vietiniai gyventojai jau keli metai skundžiasi ne tik Ignalinos savivaldybėje, bet ir Vilniuje. Spaudai (ir rajoninei, ir respublikinei) bei TV pateikta krūvos įvairios medžiagos, tačiau buldozeriai vis tiek suniokojo kapines ir ežero pakrantę saugomoje ANP teritorijoje (už šios pakrantės suniokojimą ponas Petras Kazakevičius ( Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos raj. agentūros vedėjas) skyrė juokingą baudą - ar ne 100 Ll). Įdomu ir tai, kaip VST Finansų tarnybos direktorė Lina Minderienė netikėtai tapo ūkininke Lina Minderiene ir tuoj pat jai Žemės ūkio ministerija skyrė 490 025 Lt kaimo turizmo projektui įgyvendinti (ant kapinių). Beje, visoje Lietuvoje tokia parama skirta tik 7 asmenims, o ponia ūkininkė Lina Minderienė šiame sąraše eina pirmu numeriu.
Įdomu, koks ryšys tarp ponios Linos Minderienės (Vakarų skirstomųjų tinklų finansų tarnybos direktorės) ir Pauliaus Minderio (Apinkos ministerijos Viešosios įstaigos "Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas" direktoriaus)?
Pridėti Komentarą


