M.Laurinkaus laukia kalėjimas?
Kas bus atpirkimo ožys už CŽV kalėjimą Lietuvoje? Kitą savaitę Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbs, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje “galimai buvo”, tačiau neaišku, kas bus nurodytas atsakingas už šį nusikaltimą. LL šaltiniai teigia, kad buvęs VSD šefas Mečys Laurinkus daugiausiai žino apie šį kalėjimą – 2004 m. jis klausė Prezidento R.Pakso, ar galima “neoficialiai” Lietuvoje tokį kalėjimą atidaryti, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Po to, kai į VSD postą vietoj M.Laurinkaus Prezidentas R. Paksas pasiūlė ne jo numatytą įpėdinį KGB rezervo karininką Arvydą Pocių, bet kontržvalgybininką V.Bagdoną, R.Pakso likimas buvo nulemtas – VSD jį pašalino, parodydama, kas tikrasis Lietuvos šeimininkas. Tačiau ilgainiui ta “valstybininkais” vadinama mafija visai suįžūlėjo (tereikia prisiminti VSD pulkininko V.Pociūno nužudymą ir šmeižimą “Lietuvos ryte”, kuri finansavo dar viena VSD gimininga organizacija – Rimandas Stonys su savo “Dujotekana”), todėl natūralu, kad augo visuomenės pasipiktinimas šia nusikalstama organizacija, ir Prezidente buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, kuri pasisakė prieš tokį nusikaltėlių su antpečiais siautėjimą. Nors atrodė, kad D.Grybauskaitė pradžioje bijos mes iššūkį šiam organizacijai, tačiau dabar aiškėja, kad Prezidentei suteikta didelė laisvė veikti.
Pirma jos auka tapo tas pats Mečys Laurinkus, kuris skandalingai atšauktas iš diplomatinio darbo, ir į tokį D.Grybauskaitės žingsnį atsakė vos ne rusiškais keiksmais. LL duomenimis, M.Laurinkui šį kartą gali liūdnai baigtis – jam gali teikti atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį už neteisėtą laisvės atėmimo organizavimą. Kita vertus, M.Laurinkus tiek daug žino apie konservatorių lyderius, kad jeigu prokurorai bandytų M.Laurinkų prigriebti, gali atsiverti tokią “Pandoros skrynią”, kad vienas Dievas težino, kas po jos liks nesukompromituotas. Todėl nereikia pamiršti, kad vienintelė priežastis, kodėl Seimas ėmė tirti CŽV kalėjimą Lietuvoje, buvo noras atsikratyti P.Malakausko. Kai šio nebėra šiame poste, galima pamiršti ir CŽV kalėjimą ir neteisėtą žmonių kankinimą Lietuvoje.
Kita natūrali auka – VSD šefas P.Malakauskas, kuris turėjo arba prisipažinti, kad veikė kartu su jau minėtais nusikaltėliais, ir atsiriboti nuo jų. Tačiau P.Malakauskas pasielgė paprasčiausiai – tiesiog pabėgo iš skęstančio VSD laivo. Dar vienas įdomus dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį LL skaitytojams – ar P.Malakauskas greitu laiku turės išsikraustyti iš savo 1,5 mln. Litų vertės kotedžo Žvėryne, kurį jis pirko iš Vilniaus mero V.Navicko. Oficialiai P.Malakauskas yra deklaravęs, kad pasiskolino beveik 700 tūkst. Litų šiam būstui pirkti, ir vien bankui jis turi mokėti ne mažiau kaip 20 tūkst. Litų įmokų už šį kreditą per mėnesį. Ar galės bedarbis P.Malakauskas iš savo bedarbio pašalpos mokėti tokias sumas? Jeigu jo šeimą bankas išmes į gatvę, turėsime pripažinti, kad jis nėra kyšininkas. Tačiau LL šaltiniai sako, kad dabar P.Malakauskas galės gyventi plačiai. “Jis turėjo įforminti tą kreditą, nes būtų kilęs skandalas, kad VSD šefas gyvena ne pagal kišenę, tačiau dabar, kai pasitraukė iš šios tarnybos, galės nusipirkti ir 10 tokių kotedžų”, - sako LL šaltiniai.
Ko siekia A.Sacharukas ir L.Dinius?
Pametę tą, kuris juos atvedė į Seimą – Arūną Valinską, “vienalietuviai” derasi, kas – pozicija ar opozicija jai pasiūlys riebesnius postus. Nuo to iš esmės ir priklauso, kas formuos valdančiąją daugumą. Kitas dalykas, kad tiek pozicija, tiek ir opozicija sunkiai slepia savo pasišlykštėjimą būsimais sąjungininkais. “Visi žino, kad “vienalietuviai parduos tuos, kurie juos nusipirko, todėl niekas nenori su jais sėdėti vienoje valtyje”, - sako LL šaltiniai. Kitas dalykas, kad “vienalietuviui”, buvusiam policininkui Aleksandrui Sacharukui labai rūpi kontroliuoti VRM, o per ją – ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. “Būtent FNTT ir jos informacija ir maitina šią frakciją”, - sako šaltiniai.
M.Laurinkus ir operacija “Apaštalai”
Nors Vytautas Landsbergis dabar sako, kad buvusi jo dešinioji ranka M.Laurinkus nesugebėjo atsispirti “valstybininkų” spaudimui, tačiau nereikia pamiršti, kad VSD – V.Landsbergio kūdikis, ir kai prieš kelis metus VSD-KGB rankomis buvo nuverstas Prezidentas R.Paksas, V.Landsbergis tą patį VSD šefą vos ne ant rankų nešiojo, o M.Laurinkui skyrė sočią pensiją – ambasadoriaus postą Ispanijoje.
Nereikia pamiršti, kad į VSD vadovo postą M.Laurinkų paskyrė tas pats V.Landsbergis, o vėliau jau M.Laurinkus protegavo savo įpėdiniu tą patį šmeižiką A.Pocių. Prisiminkime ir tai, kad R.Paksas buvo nuverstas, vos kandidatu į VSD postą pasiūlė ne A.Pocių, bet šiuo metu ES karo žvalgybai vadovaujantį Vytautą Bagdoną.
Kodėl VSD vadovas Mečys Laurinkus taip mėgo orgijas Klaipėdoje, pas “Klaipėdos hidrotechnikos” vadovą Pranciškų Jurgutį?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tyręs Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, patvirtino „Laisvo laikraščio“ dar 2005 m. spausdinto straipsnio „VSD nusikaltimai arba operacija „Apaštalai“ pagrindinius teiginius. „Komitetas negali nei patvirtinti, nei paneigti spaudoje pasirodžiusios informacijos apie prieš kurį laiką vykusius įvykius VSD Klaipėdos apygardoje, - teigiama NSGK išvadose, - komitetas nustatė, kad dalis viešumoje pasirodžiusios informacijos (tai, kad kontržvalgybinę veiklą Klaipėdoje tyrę pareigūnai buvusio VSD vadovo M. Laurinkaus netikėtai buvo atšaukti nesibaigus tyrimui, ir tyrimo išvados iki šiol nepadarytos), įvertinus pareigūnų pateiktus duomenis, pasitvirtino, tačiau Komitetas neturi duomenų teigti, kad tyrimas buvo nutrauktas šantažuojant buvusį vadovą neva turima kompromituojančia informacija“.
„Laisvas laikraštis“ dar 2005 m. pabaigoje išspausdinto straipsnį apie VSD operaciją kodiniu pavadinimu „Apaštalai“. Šiame straipsnyje rašoma, kad 2001 m. VSD centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu „Apaštalai". Buvo tiriami VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių ,,Baltlanta'' ir ,,Laivitė'' vadovams, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vos prasidėjo tyrimas, VSD šefas M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB „Klaipėdos Hidrotechnika" bosu Pranciškumi Jurgučiu jo „fazanyne", kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Vos prasidėjo VSD vidaus tyrimas, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija “Apaštalai” iš karto baigėsi - M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius.
VSD pripažino, kad „Apaštalai“ buvo
Tai, kad tokia operaciją „Apaštalai“ iš tikrųjų vyko, ir kad ji buvo visiškai nemotyvuotai nutraukta, patvirtino ir pati VSD. Kai apie šį tyrimą, kalbėdamas vienoje TV laidoje, prasitarė buvęs Prezidento R.Pakso patarėjas Remigijus Ačas, VSD jam atsisakė išduoti leidimą susipažinti su valstybės paslaptį sudarančią informacija, mat jis neva atskleidė valstybės paslaptį. Kai R.Ačas padavė į teismą VSD, teisme VSD atstovas advokatas sakė (LL cituoja teismo protokolą): „pareiškėjas R.Ačas, eidamas Respublikos Prezidento patarėjo pareigas, gavo slaptos informacijos apie Valstybės saugumo departamente atliekamą operatyvinį tyrimą kodiniu pavadinimu „Apaštalai". Pareiškėjas apie šį tyrimą siekė gauti ir daugiau informacijos, tačiau ji nebuvo suteikta tyrimo interesais. Pareiškėjas 2005 m. balandžio 5 d. „Baltijos televizijos" kanalo laidoje „Sąmokslo teorija" paviešino jam žinomą informaciją apie tokį tyrimą ir jo kodinį pavadinimą. Ir nors pats įslaptintos informacijos turinys nebuvo atskleistas (tokios informacijos pareiškėjas iš VSD negavo), tačiau tarnybos metu gautos informacijos apie operatyvinį tyrimą panaudojimas ne tarnybos interesais rodo akivaizdų ja disponuojančio asmens nepatikimumą. Tai galėtų būti pagrindas spręsti klausimą, ar nėra prielaidų panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jei asmuo tokį leidimą turėtų“. Toje pat byloje kaip liudininkas apklausiamas Arvydas Pocius parodė, kad jis yra Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Jis patvirtino, kad 2003 m. liepos mėnesį laikinai pavadavo VSD generalinį direktorių ir teko jam bendradarbiauti su pareiškėju, tuo metu ėjusiu Lietuvos Respublikos Prezidento R.Pakso patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Pareiškėjas yra klausęs A.Pociaus dėl VSD tyrimo pavadinimo „Apaštalai“. Prašė pareiškėjas išsiaiškinti šio tyrimo nutraukimo aplinkybes ir klausė, ar tai buvo įforminta. Iš šio pokalbio A.Pocius suprato, kad pareiškėjas yra jau informuotas apie atliktą tyrimą „Apaštalai“. A.Pocius pareiškėjui atsakė, kad šis tyrimas nepriklausė jo kompetencijai ir jokios informacijos apie minėtą tyrimą pateikti negali. Daugiau šia tema su pareiškėju A.Pocius nediskutavo“.
P.Jurgutis pateko į bėdą
Ilgą laiką geras VSD draugas Pranciškus Jurgutis pateko į bėdą, vos suklibėjo jo draugų iš VSD kėdės. Spauda rašo, kad bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovo 51 metų P.Jurgučio miegą prabangiame šalia Klaipėdos esančiame dvare gruodžio 16 d. nutraukė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
6 valandą ryto namo, kurį klaipėdiečiai vadina fazanynu, savininkui buvo parodytas leidimas atlikti kratą ir pareikšti įtarimai iš valstybės pasisavinus beveik 5 milijonus litų.Pernai viena P.Jurgučio bendrovių – „Kruonio HAE statyba“ – iš Europos Sąjungos fondų gavo beveik 6 milijonų litų avansą. Tačiau vietoj numatytų Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbų šiuos pinigus išleido savo reikmėms.
Daugiau kaip pusę gautos sumos buvo pervesta kitai P.Jurgučio bendrovei – Pajūrio investicijų valdymo centrui. Ji prestižinėje sostinės Vilniaus gatvėje nusipirko pastatą. Likę pinigai buvo išgryninti.
Sužinojęs, kuo yra įtariamas, verslininkas iš pradžių sutriko. Tačiau vėliau sutiko per tvoros, juosiančios didžiulę teritoriją, vartus įsileisti pareigūnus. P.Jurgutis greičiausiai buvo įsitikinęs, kad tyrėjams nepavyks rasti juos dominančių dokumentų, nes kieme yra pastatyti net keli namai. Tačiau pareigūnai iškart pasuko ne į pagrindinį beveik tūkstančio kvadratinių metrų ploto pastatą, o į kukliai ūkiniu pastatu pavadintą kitą tik šiek tiek mažesnį statinį.
Pareigūnai iš anksto žinojo, kad čia P.Jurgutis rengia savo verslo susitikimus. Klaipėdoje prieš kelerius metus sklandė kalbos, kad šiame name šeimininkas rengdavo triukšmingas puotas aukštiems Valstybės saugumo departamento pareigūnams. Užvakar į vidų užėjusius tyrėjus pribloškė ne tik prabanga, bet ir specialios įrangos gausa. Viename kabinete stovėjo daugybė monitorių, per kuriuos buvo galima stebėti ir girdėti viską, kas vyksta didžiulėje teritorijoje – net tualetuose. Pareigūnai aptiko ir daugybę slaptų išėjimų iš pastato. Kai kurie, kaip filmuose apie šnipus, buvo paslėpti už veidrodinių sienų ar spintų. Namo šeimininkas iš pradžių ramiai stebėjo, kaip pareigūnai apžiūrinėja slaptus išėjimus. Bet kai jie aptiko slaptavietę su dokumentais, P.Jurgutis pratrūko.
Jis griebė kai kuriuos dokumentus ir pradėjo juos ryti. Pareigūnams teko popierius ištraukti verslininkui iš burnos. FNTT pareigūnai tvirtina, jog yra pakankamai duomenų, įrodančių P.Jurgučio kaltę.
Į teisėsaugos akiratį patenka ne pirmą kartą. Neseniai Klaipėdos apygardos prokuratūra P.Jurgučiui pareiškė įtarimus dėl bandymo papirkti Klaipėdos jūrų uosto generalinį direktorių E.Gentvilą. Pastarasis Specialiųjų tyrimų tarnybai pranešė, kad verslininkas jį gundęs kyšiu – ant popieriaus parašė dominantį objektą ir nurodė galimą kyšį už jam palankius sprendimus – 200 tūkst. litų. Pernai birželį Generalinė prokuratūra P.Jurgučiui pareiškė kaltinimus dėl tyčia iššvaistyto svetimo turto. Buvęs ilgametis Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovas S.Stulpinas šioje byloje kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba. STT pareigūnai nustatė, kad S.Stulpinas 2007 metų birželį įkalbėjo P.Jurgutį, kad už prokuroro svečių maitinimo paslaugas Kretingalės restoranui „Kukūdra“ sumokėtų jo valdoma įmonė „Klaipėdos hidrotechnika“. P.Jurgutis buvo socialdemokratas, o vėliau įsiliejo į buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovautos Pilietinės demokratijos partijos gretas. Kaip tik tuo metu užmezgęs įtartinus ryšius su tarptautiniu fondu „Euroregionas: Livonija-Baltija“, kuris yra siejamas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, verslininkas vėl sulaukė nemalonumų. P.Jurgučiui, įkūrusiam šio fondo padalinį Lietuvoje ir finansiškai parėmusiam avarijos Černobylio elektrinėje likviduotojus, teko aiškintis, ar jis nevykdė Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymo vienaip ar kitaip daryti įtaką Lietuvos branduolinės energetikos plėtrai.
Pridėti Komentarą
