Naujienos
A.Beržinis : “Jeigu žmonės žinotų, kokie dalykai dedasi Kauno apygardos teisme, juos ten gyvus suplėšytų”
| Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis, demaskavęs generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ir praleidęs daugiau nei pusantrų metų Kauno tardymo izoliatoriuje už tai, kad savo viename laiške teismui Vilniaus apygardos teismo teisėją Igor Kasimov išvadino “absoliučiu debilu ir penktosios kolonos atstovu”, jau laisvėje ir žada pateikti “Laisvo laikraščio” skaitytojams dar daugiau informacijos apie aukštų teisėtvarkos pareigūnų padarytus nusikaltimus. Kaip žinia, dar dirbdamas VSD, A.Beržinis demaskavo tuometinį Jonavos prokuratūros vadovą A.Valantiną, kuris bandė nuslėpti, kad Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vygandas Čižauskas (beje, ir šiuo metu dirba šiuose pareigose) girtas užmušė žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos. Tik po A.Beržinio įsikišimo įvyko V.Čižausko teismas, jis buvo nuteistas dviems metams laisvės atėmimo lygtinai, tačiau Jonavos apylinkės teismo pirmininkė Damulienė atleido jį nuo bausmės. Vėliau Damulienė redakcijai teigė, kad Jonavos apylinkės teismas nenagrinėjo V.Čižausko bylos. Už tai, kad demaskavo V.Čižauską, A.Valantiną ir Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavadauotoją Juozą Bagdonavičių, kuris sodindavo žmones į kalėjimą, reikalaudamas jiems perleisti aukų turtą, A.Beržinis buvo išmestas iš darbo VSD, jam pačiam pagal melagingus parodymus suklastota byla, jis metus laikytas Lukiškėse. Tik pernai Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad A.Beržinis kalintas nepagrįstai ir priteisė jam 50 tūkst. Litų kompensaciją. Tačiau prokurorai nesnaudė ir sukurpė jam kitą bylą – neva už “nepagarbą teismui” A.Beržinis buvo nuteistas 14 mėnesių laisvės atėmimo ir tik spalio 9 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Kalėjime jis buvo paskelbęs bado streiką, reikalaudamas jį pripažinti politiniu kaliniu. A.Beržinis atsakė į LL klausimus: |
|
- Kada jus paleido iš kalėjimo?
- Mane paleido spalio 9 d., nes baigėsi tas terminas, kuriuo pirmos instancijos – Jonavos apylinkės teismas mane buvo nuteisęs – 14 mėnesių laisvės atėmimo. Tačiau per tą laiką Kauno apygardos teismas neišnagrinėjo mano skundo, todėl kalėjime išbuvau visą paskirtą laiką. Tas mano skundas dėl šio nuosprendžio iki šiol nėra išnagrinėtas. Turiu mažiausiai tris argumentus, kodėl tas nuosprendis yra neteisėtas. Turiu tris teismų sprendimus, kad tas, kas man buvo inkriminuojama (t. y. nepagarba teismui), nesudaro šio nusikaltimo sudėties. Nes, kaip jau rašė “Laisvas laikraštis”, Europos žmogaus teisių teismas nutarė, kad vieno Lenkijos piliečio rašytas laiškas, kuriame buvo įžeistas teismas, nebuvo viešo pobūdžio įžeidimas. O man inkriminavo viešo pobūdžio įžeidimą. Turiu ir daugiau argumentų, kodėl bent trys teismų sprendimai mano atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįsti. Matyt, būtent dėl to ir situacija yra vilkinama, laukiama kažko. Matyt, per tą laiką prokuratūra su spec. tarnybomis ieškos kažkokių kompromatų, bandys šantažuoti ir t.t. Internete perskaičiau “Karšto komentaro” straipsnį apie tai, kad vienas asmuo, K.Vilkauskas, kuris buvo laikomas sulaikytas kartus su manimi. Jis buvo STT agentas, ir papasakojo, ir net nurodė to STT agento pavardę, kuris buvo atėjęs pas tą K.Vilkauską, ir prašė susidoroti su manimi už tai, kad aš puolu STT ir saugumą. K.Vilkauskas net sakė, kad STT jam žadėjo įvairių lengvatų už tai, tačiau jis atsisakė. Todėl aš ir kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad ji išsiaiškintų, kas ir kodėl nori su manimi susidoroti. Nes su tuo K.Vilkausku aš niekada kartu nebuvau patekęs kartu į vieną kamerą. Tačiau prokuroras A.Kliunka nebandė apklausti K.Vilkausko, kad sužinotų, ką jis žino, nes visi susitikimai Kauno tardymo izoliatoriuje yra įrašomi ir saugomi. Jiems tereikia tik paimti K.Vilkausko ir to STT pareigūno susitikimo įrašą ir jį išanalizuoti. Tačiau A.Kliunka mano prašymą persiuntė Jonavos prokuratūrai, tai pačiai, kuri sukurpė bylą prieš mane tam, kad ji apklaustų mane ir sužinotų, ką aš žinau apie STT ir saugumą. Jie turi mane paklausti, kad aš pasakyčiau, kokius duomenis turiu apie prieš mane rengiamą pasikėsinimą. Gudruolis A.Kliunka nori žinoti, ką aš žinau, ir kaip neutralizuoti tą mano turimą informaciją. Kitą kartą aš tau papasakosiu tokių dalykų, kad nežinau, ar “Laisvo laikraščio” tiražas nepralenks “Lietuvos ryto”, arba abu gausime per kepurę.
- O kaip baigėsi jūsų badavimas kalėjime? (A.Beržinis kalėjime buvo paskelbęs bado streiką, reikalaudamas, kad būtų pripažintas politiniu kaliniu – aut. pastaba)?
- Apie badavimą galiu pasakyti tik tiek, kad aš nebuvau pakankamai savikritiškas, ir tai įvertinau tik išėjęs iš kalėjimo. Jeigu mane ten dar būtų palaikę vieną ar dvi savaites, paskui vargu ar būtų atgaivinę. Išėjęs iš kalėjimo aš svėriau 65 kg., nors prieš suėmimą svėriau 112 kg., ir mano spaudimas buvo 88-55. Bandžiau eiti, tačiau galva sukosi, ir nepaėjau. Mane pasitiko tėvai ir žmona gydytoja. Tėvai norėjo iš karto guldyti mane į ligoninę ir kviesti greitąją pagalbą. Atsisakiau, nes aš net pats neįsivaizdavau, kad esu tokiame stovyje. Buvau tokios būklės, kad savęs kritiškai nebegalėjau vertinti. Kai guli lovoje, atrodo, kad dar gali kažkiek gyventi. Kai guli ir nereikia nieko daryti, atrodo, kad dar pagyvensi. Tačiau kai pamačiau save veidrodyje ir žmona mane nufilmavo, tai buvo tikras siaubas. Jaučiau, kad trinka atmintis ir reakcija smarkiai sulėtėjusi.
- Kokia buvo valdžios ir prokuratūros reakcija į jūsų badavimą? Kauno apygardos teismo teisėjai tyčiojosi, posėdyje sakydami, kad įpareigoja jus maitinis?
- Įsivaizduokite, kokio lygio tokie pasakymai. Aš manau, kad jiems buvo nusispjauti ant mano badavimo, tačiau tardymo izoliatoriaus vadovai nenorėjo, kad aš ten numirčiau. Matyt, kalėjimo gydytojas jau matė finalą ir aš pats supratau, kad lyg ir jaučiuosi gerai, tačiau žmonės iš šalies galėjo mane vertinti objektyviau. Kalėjime man ne kartą siūlė gultis į ligoninę. Liepą dvi savaites mane laikė ligoninėje, vėliau siūlė dar du kartus gultis, tačiau aš atsisakiau. Matyt, jie matė, kad atsakomybė dėl tokios pabaigos guls jiems, ir jeigu žmogus kalėjime mirs iš bado, tai, matyt, tokių atvejų Lietuvoje dar nėra buvę.
- Kiek supratau, už viso jūsų kankinimo kalėjime istorijos stovi generalinis prokuroras A.Valantinas?
- Kaip įrankis, tai garantuotai. Tačiau dar yra ir kitų niuansų, kurie dar bus pateikti – kas gali žaisti A.Valantino rankomis ir kas jį pastatė į šį postą. Kas buvo suinteresuotas, kad jis sėdėtų tame poste, ir kokie jo ryšiai?
- Tačiau kodėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras, pedofilijos bylos pradžioje garsiai kalbėjęs apie asmeninę A.Valantino atsakomybę, dabar nutilo, ir sušvelnino toną? Ar A.Valantinas toks įtakingas, kad valdo visą Seimą?
- Daugelio Seimo narių praeitis siejasi su tarybų valdžia, kurioje buvo įdomių dalykų. Į politiką atėjo daug žmonių, kurie, kaip sakė A.Terleckas, “ta pati mergelė, tik kita suknelė”. Labai daug tų “mergelių” bylų išvažiavo į Rytus. Antras dalykas, kas dabar norės prisipažinti, kad prokuratūra taip dirba, o teismuose teisėjais dirba žmonės, kurie tvirkina vaikus, ir dar vykdo teisingumą. Vadinasi, “kišeninė” prokuratūra dirba taip, kaip jas pasako. Pvz., užtenka V.Landsbergiui paskambinti, ir pasakyti, kad D.Kedžio dukra gražintų jo seseriai, ir taip būna padaryta. Tas pas ir su S.Šedbaru – gal būt, žmogus norėjo parodyti, kad bus principingas, tačiau, gal būt, atsirado ir jo paties dosje, jam priminė praeitį, kaip jis tapo teisėju ir t.t. matyt, buvo ir kitų pokalbių, kad nespjaudykime į šulinį ir nekompromituokite savo valstybės. Jeigu pripažinsime, kad teisėju dirbo pedofilas, ir jų tame teisme buvo visas tinklas, apie ką kalbą Venskienė, ir kad jeigu žmonės sužinotų, kas išdarinėjama tame teisme, tai įsiveržtų ir sudraskytų juos į gabalus.
- Tačiau informacijos apie pedofiliją jau nesustabdysi?
- Taip, tačiau aš galvoju – kada pradės kalbėti Venskienė (Drąsiaus Kedžio sesuo – aut. Pastaba), o ji gali pasakyti daug ką. Ji kol kas nesako, ką žino, o jos priešai to labai bijo, nes ji gali daug pasakyti. Todėl bandoma ją sukompromituoti, gal rengiamos įvairios provokacijos prieš jos vyrą ir ją. Vyksta žaidimas, tačiau prokurorų pagrindinis darbas – bet kokia kaina užgniaužti tą skandalą, ir reabilituoti tą teisėją, kuris kaltinamas pedofilija, Šis uždavinys patikėtas Generalinei prokuratūrai. Tačiau aš laukiu, kad bus paviešinta daugiau informacijos apie pedofiliją, ir kad D.Kedys jos turi daugiau. Neva jis laukia tyrimo pabaigos ir tuomet D.Kedys gali tą informaciją ir paviešinti, o paskui pasiduoti. Aš neabejoju, kad jis turi pedofilijos įrodymų, nes tokių drastiškų žygių žmogus nebūtų ėmęsis, neturėdamas svarių įrodymų. Galima dalinai pateisinti jo tokį poelgį, ginant dukters garbę, nes man net nekyla abejonių, kad buvo pagrindas tokiems D.Kedžio veiksmams. Vyksta tyli kova – bandoma sukompromituoti D.Kedžio seserį, nes bijoma, kad ji pradės kalbėti. Matyt, būtent todėl D.Kedys ir nėra suimtas, ir gal būt, jo net nėra ieškoma.
- O koks D.Grybauskaitės vaidmuo šioje istorijoje?
- Aš nemanau, kad Prezidentė šioje situacijoje turėtų kažką labai įtakoti, tačiau, aišku, turėtų pareikalauti Generalinės prokuratūros atsakomybės.
- Aš D.Grybauskaitės užklausiau, ką ji mano apie Jonavos apylinkės teismo pirmininkę Damulienę, kuri redakcijai parašė, kad šiame teisme net nebuvo nagrinėta jau minėto Čižausko byla, nors pati Damulienė buvo išnagrinėjusi jo bylą? Tačiau D.Grybauskaitė atrašė, kad ji negali kištis į teismų darbą?
- Įsivaizduokite, kokio lygio yra tas teismas. Visi jie nepriklausomi, tik jiems paskambinama ir pasakoma, ką reikia daryti. Kaip V.Landsbergis – paskambina į teismą ir pasako, kad D.Kedžio dukrą reikia greitai atiduoti Venskienei. Žmonių akyse V.Landsbergis renka populiarumo balus, tačiau gal bus galima susidaryti ir kitą nuomonę, kai aš papasakosiu, ką jis išdarinėja. Politika toks dalykas, kad žmonių akyse esi šventas, o už akių išdarinėji siaubingus dalykus.
- Kokioje stadijoje yra jūsų bylos Europos žmogaus teisių teisme prieš Lietuvos Respubliką?
- Viena byla yra priėmimo stadijoje, į kitą mane kviečia, kad aš pats dalyvaučiau žodiniame nagrinėjime. Trečioje byloje turiu duoti savo atsiliepimus į Vyriausybės komentarus.
- Dėl ko įvyko susikirtimas su buvusiu generaliniu prokuroru Artūru Paulausku?
- Kai aš pagavau prokurorą Juozą Bagdonavičių krečiant tokius fokusus (uždarinėjo žmonės į kalėjimą, reikalaudamas jam perrašyti aukų turtą), kartu su tuomečiu Seimo nariu V.Žiemeliu nuvažiavome į Vilnių, pas generalinį prokurorą A.Paulauską. Tačiau šis į mano priekaištus dėl J.Bagdonavičiaus atsakė: “O kaip kitaip mano prokurorai apsirūpins butais? Juk šalyje suirutė, žmonės nenori dirbti”. Kaip pamatai generalinį prokurorą taip kalbant…. Tada mane pasikvietė tuometinis VSD šefas Jurgis Jurgelis ir man buvo pasakyta, kad aš turiu nematyti tų dalykų. Apie J.Jurgelį galiu papasakoti ir kitą istoriją – kasmet bankai turi gražinti Lietuvos bankui tam tikrą kiekį litų, kad jie būtų sunaikinti kaip susidėvėję. Tačiau vietoj to bankai gražina tik suklastotus lito banknotus, ir jie sunaikinami. Surašomi aktai, o bankai vietoj suklastotų atgauna tikrus litus.
- Su tokia informacija esate pavojingas Lietuvos Respublikai?
- Todėl ir sėdžiu kalėjime ir galvoju, ką aš galiu kalbėti, ir ką galiu pateikti bei įrodyti. Galiu pateikti tokių dalykų, kad „Laisvo laikraščio“ populiarumas tikrai išaugs, tik negarantuoju, kad paskui liksime gyvi. Mano uždarymas į kalėjimą buvo susijęs su tam tikrais niuansais, nes Generalinė prokuratūra ir VSD pajuto pavojų.
-
-
-
-
Pridėti Komentarą
