Tauragės apskrities ligoninė, vykdydama Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas",  dar balandžio pradžioje  "Valstybės žiniose" paskelbė, kad pirks mamografus. Tačiau įvykus konkursui paaiškėjo, kad nebuvo laikomasi Viešojo pirkimo konkurso įstatymo ir neužtikrinta konkurencija.

Tauragės ligoninė konkurso sąlygose parengė neteisėtą techninę specifikaciją, joje įrašė tokius techninius parametrus, kurių netenkina nei vienas perkamos įrangos gamintojas, galimai menamus, kurie sudarytų sąlygas pasiūlyme deklaruoti jų atitikimą ir laimėti konkursą tik vienam, perkančiosios organizacijos iš anksto numatytam tiekėjui.

Konkurso sąlygų techninė specifikacija sudaryta nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos  "Dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo", kurios preambulės (29) punkte apibrėžta, kad viešųjų perkančiųjų organizacijų apibrėžtos techninės specifikacijos turėtų atverti viešuosius pirkimus konkurencijai. Taigi turėtų būti sudarytos sąlygos pateikti pasiūlymus, kurie atspindėtų techninių sprendimų įvairovę.

Todėl technines specifikacijas turi būti įmanoma apibrėžti pagal funkcinį rezultatyvumą ir reikalavimus. Dalyviams turi būti sudaryta galimybė visomis jiems prieinamomis priemonėmis įrodyti lygiavertiškumą. Perkančiosios organizacijos turi galėti pagrįsti kiekvieną išvadą, teigiančią, kad tam tikras atvejis nėra lygiavertis. -Techninės specifikacijos turėtų būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. VšĮ Tauragės apskrities ligoninės konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti techniniai parametrai eil. Nr. 2.3, 3.2, 3.3, 13.8, 13.9, 13.10, 13.18 apribojo konkurenciją, neleido pateikti lygiaverčių pasiūlymų, yra pertekliniai apibrėžiant perkamo prietaiso funkcinį rezultatyvumą bei sudarę sąlygas be konkurencijos laimėti konkursą per 50000 Lt brangesniam pasiūlymui. Be to, techninis parametras eil. Nr. 3.3 yra neteisėtas ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų pagrindu, kadangi ligoninė konkurso techninėje specifikacijoje pareikalavo pasiūlyti mamografo kompresijos jėgą, net 100 N ir daugiau viršijančią Lietuvos higienos norma HN 94:2004 nustatytą maksimalią leistiną suspaudimo jėgą (leistina nuo 130 N iki 200 N). Medicinos praktikai patvirtina, kad per didelė suspaudimo jėga ne tik sukelia fizinį skausmą ir diskomfortą pacientėms, tačiau ir neužtikrina geros tyrimo kokybės, gali neišryškinti patologinių darinių, kai tuo tarpu apšvitos dozę pacientės gauna bet kuriuo atveju.
VšĮ Tauragės apskrities ligoninės konkurso sąlygose sudaryta techninė specifikacija parengta pagal konkretaus mamografo modelio techninius parametrus, nepaliekant galimybės kitiems tiekėjams pasiūlyti lygiaverčius, netgi geresnius, konkurencingus pasiūlymus. Ketinimą dalyvauti VšĮ Tauragės apskrities ligoninės paskelbtame konkurse išreiškė 8 tiekėjai ir įsigijo konkurso sąlygas, tačiau pasiūlymus konkursui pateikė tik du iš jų, vienas buvo atmestas dėl neatitikimų techninės specifikacijos reikalavimams, kitas įrašytas į preliminarią pasiūlymų eilę kaip atitinkantis visus konkurso sąlygų reikalavimus. Tačiau tarp atmestojo pasiūlymo ir įrašyto į preliminarią pasiūlymų eilę pasiūlymo kainos skirtumas yra daugiau kaip 50000 Lt. Vadinasi, VšĮ Tauragės apskrities ligoninė vykdydama viešąjį pirkimą neužtikrino pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi, o ypač viešojo pirkimo tikslo - racionaliai naudojant tam skirtas lėšas nupirkti reikalingų prekių ar paslaugų,. nes pirkimo sutartį ketina skirti per 50000 Lt brangesnį mamografą pasiūliusiam teikėjui. Nors to paties funkcionalumo aparatą galėtų įsigyti tokia pačia suma pigiau, o tai reiškia neracionalų biudžeto lėšų naudojimą neskaidrumą ir galimas korupcijos apraiškas.

Sveikatos apsaugos sistemoje nėra bendros viešųjų pirkimų sistemos, ir kiekviena ligoninė perka tai, kas jai atrodo reikalinga. Todėl ligoninės perka tai, kas jų vadovams šauna į galvą, ir daro tai už beprotiškus pinigus.

“Sveikatos apsaugos ministerija visiškai nekontroliuoja to proceso, - LL sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, - ligoninės teikia paraiškas gauti ES fondų lėšas, tam pritaria Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau dažniausiai ligoninės paraiškose numato, kiek tas daiktas kainuos, tačiau nuperka visai už kitą kainą. Jeigu pati SAM yra paskaičiavusi, kad tas mamografas kainuoja apie 800 tūkst. Litų, tai Šiaulių ligoninė juos pirko po 1,8 mln. Litų. Tokia betvarkė tęsiasi metų metais ir niekas net nebado jos sutvarkyti”.

Pasak K.Komskio, jokia sveikatos apsaugos reforma nevyksta, tačiau kadangi Prezidentė D.Grybauskaitė pareikalavo reformuoti šią sistemą, tai ministras Algis Čaplikas labai stengiasi sudaryti vaizdą, kad ta reforma vyksta. “Jis sako, kad aš darau reformą, tačiau nieko nevyksta, o ministrui jau prireikia tarpinio laikotarpio savo reformai įgyvendinti, - sakė K.Komskis, - jokios reformos aš nematau, išskyrus tai, kad ministras jam pavaldžių įstaigų vadovais skiria jam lojalius žmones. Tačiau A.Čaplikas labai daug investuoja į viešuosius ryšius ir labai stengiasi sudaryti vaizdą, koks jis geras ir gražus. Tačiau ministerijai visai nekontroliuoja, ką ir kaip perką jai pavaldžios įstaigos. Mes siūlėme, kad visi reikalingi pirkimai būtų atliekami per ministerijos agentūrą, ir kad pati ministerija įvertintų, ko reikia kiekvienai ligoninei ir kaip tie prietaisai ten veiks. Būtų teisinga, kad visus pirkimus darytų viena tarnyba, kuri net nežinotų, kam būtų skirta ta įranga. Tačiau Sveikatos ministerijoje mes matome, kad tie procesai yra visai nekontroliuojami”.
 

“Gauname daug informacijos, kad ligoninės prisipirko daugybę įrangos už keliasdešimt milijonų litų, - pasakojo K.Komskis, - iš dokumentų pamatėme, kad visos sąlygos buvo taip surašytos, kad jos būtų palankios tik vienam ar keliems pardavėjams, ir daugiau niekas negalėtų dalyvauti. Be to, ligoninės prisipirko daug medicininės įrangos, kurios joms nereikia, arba kurios galimybės bus panaudojamos gal tik 30 proc.

K.Komskis mano, kad ta įranga bus neefektyviai naudojama, nes jos nelabai ir reikia. “Neūkiškumas ir nepriežiūra – šie dalykai yra akivaizdūs SAM”, - sakė jis.

Šiaulių apskrities ligoninę per 2007-2009 m. piro medicininės įrangos už 43, 2 mln. Litų. Pernai pirkta “medicinos įrangos su medicininiais baldais” iš UAB “Medicinos projektai” net už 21 mln. Litų. “Perkami tokie dalykai, kurių neįmanoma net patikrinti, - stebėjosi K.Komskis, - perkama “medicininė įranga”. Kokia tai įranga – velnias ten galvą nusisuktų benarpliodamas”.

Šiaulių ligoninė pirko net tokį daiktą, kaip “linijinio greitintuvo planavimo sistema ir duomenų bazės sistema” net už 2 mln. Litų iš UAB “Apex medicus”. “Paaiškėjo, kad tam, kad veiktų ta sistema, reikia įsigyti dar begalę kitos įrangos, - sakė K.Komskis, - aš manau, kad jie pirma perka lėkštę, o tik paksui ieško stalo, ant kurio tą lėkštę padėti”.

-