Naujienos
Televizija jau siunčia žmones į kalėjimą
| Kaunietis Romaldas Žemaitis, bandęs išvaryti iš savo kiemo jį filmuojančius televizijos laidos „Be tabu“ žurnalistus ir atėmęs iš jų vaizdo juostą, kurią jie neteisėtai nufilmavo jo kieme, negavę šeimininko leidimo, už tokį veiksmą buvo nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo. „Aš atsėdėjau devynis mėnesius Pravieniškių kolonijoje, mano gyvenimas yra sulaužytas, žmona su manim norėjo skirtis kokius tris kartus, tačiau aš ją vargais negalais perkalbėjau, - LL pasakojo šis pusamžis vyriškis, kuris tapo dar viena lietuviškos teisėtvarkos sistemos auka, - tai dar viena iš piršto laužta byla, dabar baisiau nei Stalino laikais. Aš buvau nuteistas kalėti pagal tris Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, nors pagal vieną straipsnį baudžiamoji byla buvo nutraukta dar 2000 m., pagal kitą byla net nebuvo iškelta, o pagal trečią – dėl „savavaldžiavimo“ prieš žurnalistus toks straipsnis man net negalėjo būti taikomas, nes savavaldžiauti galėjau tik prieš žmones, kurie veikė teisėtai, o „Be tabu“ žurnalistai mano kieme dirbo be mano leidimo“. Būdamas Pravieniškių kolonijoje jis turėjo daug laiko gerai išstudijuoti Baudžiamojo proceso kodeksą ir sako, kad „savavaldžiavimas“ jam galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu jis būtų veikęs prieš „asmens teisę ir teisėtus interesus“, tačiau žurnalistai, būdami jo privačioje valdoje be savininko jokių teisių ir teisėtų interesų neturėjo. Dar 2000 m. Romaldas Žemaitis buvo klestintis verslininkas, besistatantis namą savo šeimai Garliavoje, Kauno rajone. Vieną kartą įpykęs, kad kaimynystėje gyvenantys paaugliai nuolat vagiliauja jo statybvietėje, R.Žemaitis juos pagavo, ir kaip, pats savo, „įspyrė į užpakalį“. |
|
„Mano statomą namą porą kartų apvogė paaugliai, aš juos buvau pagavęs, ir vėliau atvažiavo žurnalistai, norėjo filmuoti, tačiau aš jiems neleidau, - pasakojo vyras, - tas įspyrimas baigėsi liūdnai, nes paauglių motinos pasiskundė policijai bei laidai „Be tabu“.
Atvažiavę šios laidos žurnalistė Pridokaitė bei operatorius filmavo statomą R.Žemaičio namą, nors šeimininkas ir neleido to daryti. Supykęs, kad savo namo kieme jis yra filmuojamas, R.Žemaitis atėmė filmavimo kamerą, išėmė kasetę ir tik tada gražino laidos „Be tabu“ žurnalistams. Tačiau „Be tabu“ prodiuseris Saulius Bartkus kreipėsi į policiją, neva kamera sugadinta ir pareiškė R.Žemaičiui 4 tūkst. litų pretenziją.
„Po šio incidento buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos – viena dėl chuliganizmo, kita – dėl savavaldžiavimo, - pasakojo R.Žemaitis, - byla dėl chuliganizmo greitai buvo nutraukta, o pagal tuo metu galiojusį Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamoji byla turi būti iškelta tam, kad vykdyti parengtinį tardymą. Policija bylą dėl chuliganizmo nutraukė, o paliko bylą tik dėl savavaldžiavimo prieš žurnalistus Pridokaitę ir Kovierą pagal BPK 214 str. 2 dalį. Nors mano turtas buvo pavogtas ir sunaikintas, tačiau policija tiems paaugliams apskritai jokios baudžiamosios bylos nebuvo iškėlusi“.
Nors kaltinamasis aktas R.Žemaičiui skambėjo grėsmingai: „Parengtinio tardymo metu nustatyta, kad 2000 m. balandžio 02 d. apie
12val.30min. Kauno rajone Garliavoje Žalioji g. savo statomame name Romaldas Žemaitis, suduodamas smūgius lazda, tardymo metu nerasta, į galva., per kojas, sumušė nepilnametį Marių Andziulį...po to , tyčiodamasis iš jo, liepė M.Andziuliui nusiauti batus ir nusimauti kelnes. Pastarajam nušlavus batus ir atsisakius nusirengti, R.Žemaitis pargriovė nepilnametį ant žemės, spardė jį į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau 15 smūgių. Paskui savo kūnu jį prispaudė prie žemės, laužė jo kairės rankos pirštus. Visais Šiais veiksmais R.Žemaitis padarė nepilnamečiui M.Andziulių lengvą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kūno sužalojimą“, tačiau
R.Žemaitis sugebėjo įrodyti, kad tie kaltinimai nepagrįsti, nes paauglys, šokdamas nuo šeimininko iš antro statomo namo aukšto, galėjo griūdamas pats susižeisti.
Nors policija pati savo kaltinamajame akte pripažino, kad R.Žemaitis kelis kartus pagavo savo name minėtus paauglius ; „..po to, 2000 m. balandžio 26d. apie 7 val. 30 min. savo statomame name pamatąs sėdinčius namo angoje nepilnamečius Mindaugą Šimkaitį ir Vytį Sadauską, įstūmė abu nepilnamečius į statomo namo vidų, tyčiodamasis iš jų., liepė jiems nusirengti. Nepilnamečiams atsisakius, pastarasis juos įstūmė į baseino duobę, grasindamas plyta ir ją mesdamas į nepilnametį V.Sadauską, bet į jį nepataikydamas, pagrasinąs kita plyta, privertė abu nepilnamečius nusirengti. Jiems nusirengus iki pusės, R. Žemaitis įšoko į baseino duobą ir sudavė tris smūgius delnu į veidą ir tris kartus spyrė į pilvą nepilnamečiui V.Sadauskui, sudavė tris smūgius kumščiu nepilnamečiui M.Šimkaičių! į galvą. Toliau tyčiodamasis, R.Žemaitis paėmė nepilnametį V.Sadauską už kojų, apvertė jį aukštyn kojom, purtė, kad pastarasis išsimautų iš kelnių. Po tokių veiksmų nepilnamečiams išsirengus nuogai, R.Žemaitis nusegė nuo nepilnamečio V.Sadausko rankos laikrodį, sudėjo jų daiktus į jų kuprines su mokymo priemonėmis ir išsinešė, įsidėjo į automobilio bagažinę. Palikęs vaikus nuogus statomame name, R.Žemaitis išvažiavo“.
Tokie kaltinimai R.Žemaičiui buvo surašyti pagal nukentėjusiais pripažintais jaunųjų chuliganų parodymais, tačiau vyrui pavyko juos paneigti. Kai po šio incidento policija jam pareiškė kaltinimus net pagal tris BPK straipsnius, R.Žemaitis pasisamdė advokatę, tačiau pastaroji nesugebėjo jam išaiškinti, kad kaltinimai apskritai negali jam būti pareikšti, nes pagal 225 str. – dėl chuliganizmo – byla jau buvo nutraukta, o pagal 278 str. byla R.Žemaičiui apskritai niekada nebuvo iškelta. „Baudžiamojo proceso kodeksas tuo metu draudė bet kokį žmogaus procesinį persekiojimą, jeigu nėra priimtas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą pagal atininkamą straipsnį“, - sakė R.Žemaitis.
Teismo ekspertė vėliau konstatavo, kad ant nukentėjusiuoju pripažintu Andziulio kūno galėjo atsirasti nubrozdinimai dėl to, kad jis, bėgdamas nuo namo šeimininko, šoko iš antro aukšto, ir nukrito ant plytų krūvos. „Dar pirmos instancijos teismas pripažino, kad jis pats galėjo susižaloti griūdamas“, - sakė R.Žemaitis.
Jam buvo surašytas kaltinimas pagal tris BPK straipsnius, nors nė pagal viena iš jų kaltinimai negalėjo būti pareikšti. Įvyko keli teismo posėdžiai, tačiau jie vis būdavo atidėliojami, nes, kaip mano R.Žemaitis „savo teismų praktika aš įsitikinau, kad jeigu jie neturi rimtų argumentų, o tik klastotes, tai jie tempia tas bylas, vis atidėlioja“.
Teismas nutarė R.Žemaitį suimti
2001 m. gegužį, kai R.Žemaitis neatvyko į eilinį teismo posėdį, nes buvo išvykęs į komandiruotę užsienin, bylą nagrinėjusi teisėja nutarė jį suimti, nes R.Žemaitis buvo pasirašęs rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
„Tai sužinojęs, aš negrįžau į Lietuvą, kad nebūčiau suimtas“, - sakė vyras. Kelis metus jis gyveno užsienyje ir tik 2006 m., jam kertant Vokietijos – Lenkijos sieną, jis buvo sulaikytas, nes Lietuva jau buvo paskelbusi jo tarptautinę paiešką ir išdavusi Europos arešto orderį.
Kaltinamajame R.Žemaičio akte dar rašoma : „Po to, 2000 m. gegužės 01 d. apie 16 vai. Kauno rajone Garliavoje Žalioji g. TV-3 laidos "Be tabu" žurnalistams - redaktorei Jurgai Pridokaitei ir operatoriui Gvidui Kovėrai atliekant žurnalistinį tyrimą ir filmuojant statomą namą, atvykęs R.žemaitis pareikalavo nefilmuoti. Tačiau operatoriui toliau filmuojant aplinką, R.Žemaitis pareikalavo nefilmuoti ir atiduoti nufilmuotą kasetę. Operatoriui atsisakius atiduoti vaizdo kasetę, R.Žemaitis jėga atėmė iš operatoriaus G.Kovėros vaizdo kamerą ir ją nusinešė į savo butą, esanti Žalioji g.9-35, Garliavoje“.
2006 m. lapkričio gale Kauno rajono teismas nuteisė R.Žemaitį vieneriems metams laisvės atėmimo pagal visus BPK straipsnius, kuriais buvo kaltinamas. „Buvau nuteistas net pagal tą straipsnį, dėl kurio baudžiamoji byla jau buvo nutraukta dar 2000 m. liepos mėnesį, - sakė jis, - buvau net nuteistas pagal 278 straipsnį, dėl kurio byla apskritai niekada nebuvo iškelta“.
R.Žemaitis pasakojo, kad jis kelis kartus įspėjo žurnalistus nefilmuoti jo namo, ir prašė pasišalinti iš jo valdos, tačiau tie neklausė. „Iš pradžių su žurnaliste Pridokaite kalbėjomės normaliai, aš jai paaiškinau, kas čia nutiko, o paskui paprašiau pasišalinti, nes čia mano privati valda ir aš neleidau jiems čia filmuoti, - pasakojo vyras, - mano nuosprendyje parašyta, kad aš padariau žalą laidai „Be tabu“, nors įstatyme, apibrėžiančiame savavaldžiavimo sąvoką, sakoma, kad žalą galima padaryti tik kieno nors teisėtiems interesams. O apie tai, kad „Be tabu“ žurnalistai mano kieme filmavo neteisėtai, nuosprendyje nieko nepasakyta“.
R.Žemaitis buvo nuteistas net už tai, kad neva padarė žalą žurnalistams ir sugadino kamerą – kai jis bandė išimti iš kameros vaizdo kasetę su neteisėtu įrašu, ją apibraižė. Nors dėl to įvykio nebuvo iškelta jokia baudžiamoji byla, tačiau už tą veiksmą teismas jį taip pat nuteisė. Nors kaltinamajame akte buvo rašoma, kad jis kaltinamas savivaldžiavęs prieš žurnalistus, tačiau nuosprendyje parašyta, kad jis nuteistas už tai, kad padarė žalą „Tele 3“ televizijai.
Kauno rajono apylinkės teismas nuteisė R.Žemaitį ir už svetimo turto sugadinimą, nors baudžiamosios bylos dėl tokio veiksmo net nebuvo iškelta, ir priteisė 4000 litų žalai atlyginti. Nuosprendis – vieneri metai laisvės atėmimo, ir realiai dėl amnestijos jis praleido Pravieniškėse devynis mėnesius. Ten ne kartą buvo sumuštas kitų nuteistųjų, nes bandė skųstis dėl teisėjų darbo.
Būdamas pataisos namuose, R.Žemaitis gerai išstudijavo Baudžiamojo proceso kodeksą ir suprato, kad jo nuosprendis yra visiškai neteisėtas, nes pagal du straipsnius jis negalėjo būti nuteistas, nes baudžiamosios bylos dėl tų veikų nebuvo iškeltos arba buvo jau nutrauktos. O dėl trečio veiksmo – kas jis neva padarė žalą „Tele 3“ televizijai, tai tokios bylos taip pat nebuvo, tuo labiau jis negalėjo būti nuteistas už savavaldžiavimą, nes priešinosi neteisėtiems žurnalistų veiksmams.
„Dalį mano dokumentų Pravieniškėse kiti nuteistieji su vadovybės žinia atėmė ir mane suspardė, - pasakojo vyras, - ilgai gulėjau kalėjimo ligoninėje“.
Vėl – Kauno apygardos teismas
R.Žemaitis pirmos instancijos teismo nuosprendį apskundė, ir jo skundą nagrinėjo tas pats gerai pagarsėjęs Kauno apygardos teismas. „Skundą nagrinėjo trys žmonės – du dirbantys teisme bei vienas žmogus iš gatvės, kurio, kaip teisėjo, įgaliojimai jau buvo pasibaigę, - pasakojo jis, - aš tų teisėjų net teisėjais negaliu pavadinti“.
Po to, kai R.Žemaitį po devynių mėnesių kalinimo paleido iš kalėjimo, jis apskundė nuosprendį Aukščiausiam teismui, ir pastarasis gražino bylą į Apeliacinį teismą tik todėl, kad R.Žemaitį teisė „žmogus iš gatvės“ – teisėjas be įgaliojimų. Apeliacinis teismas jį išteisino dėl dar vieno kaltinimo – dėl to, kad jis neva sumušė paauglius, nes baudžiamoji byla dėl tos veikos jau seniai buvo nutraukta. Tačiau nuosprendį paliko nepakeistą.
R.Žemaitis po jam nepalankaus Apeliacinio teismo sprendimo jį vėl apskundė Aukščiausiam teismui, tačiau pastarasis net atsisakė jį priimti.
Prieš šią istoriją vyras turėjo savo verslą, buvo paėmęs nemažai paskolų iš banko, ir kūrė savo ir savo šeimos gyvenimą. Po to, kai jis buvo priverstas bėgti iš Lietuvos, jo mokėjimai bankams sustojo ir bankai perėmė jo įkeistą turtą.
„Dabar, susipažinęs su mano turto perėmimo bylomis, matau, kad didžioji dalis mano turto buvo užvaldyta neteisėtai, suklastojant tokius dokumentus, kaip varžytinių aktai, - pasakojo vyras, - Civilinis kodeksas aiškiai nurodo, kad turtas parduodamas tam, kuris pasiūlo didžiausią kainą, o mano atveju mano turtą įsigijo tas, kuris pasiūlė mažiausią kainą, nors varžytinėse dalyvavo penki – šeši žmonės, tačiau į visus mano skundus dėl turto pagrobimo iš visų instancijų gaunu atsirašinėjimo raštus“.
Dėl savo pažeistų teisių R.Žemaitis nesikreipė į Europos žmogaus teisių teismą, nes žino, kad šis teismas nepanaikins Lietuvos teismų sprendimų, o jam reikia, kad tie sprendimai būtų panaikinti.
Baisūs išgyvenimai
Paklaustas, kai visi šie išgyvenimai paveikė jo šeimą, R.Žemaitis atsakė vienu žodžiu – „baisiai“. „Kiek man kainavo nervų ir sveikatos, kol aš vėl galėjau normaliai pradėti bendrauti su savo vaikais, - pasakojo jis, - tuo metu mano žmona kaip tik buvo nėščia ir visi tie nerviniai sukrėtimai, aš manau, persidavė ir kūdikiui. O aš su žmona kokius keturis kartus stovėjome ant skyrybų slenksčio, tačiau didelėmis pastangomis man pavyko ją nuraminti. Visą laiką save ir šeimą raminau, kad vis tiek pavyks rasti teisybę Lietuvoje. Savo žmonai nuo pat pradžių sakiau, kad viskas bus gerai, ir ji tuo tikėjo, tačiau kai aš išvažiavau, visi galvojo, kad aš viskuo kaltas, kuo esu kaltinamas, kad aš pabėgau ir palikau savo šeimą likimo valiai. Ir net dabar, turėdamas daug nekilnojamojo turto, aš gyvenu pas uošvius. Iš Lietuvos aš išvažiavau supratęs, kad čia neturėsiu galimybės apsiginti“.
R.Žemaitis sako, kad po incidento su „Be tabu“ žurnalistais jis vėliau klausė policijos, kaip jam reikėjo elgtis, jeigu jo kieme neteisėtai šeimininkavo žurnalistai. Policininkai jam patarė, kad tuo metu reikėjo kreiptis į teisėsaugą. „Net mano nuosprendyje teisėjai parašė, kad tokiu atveju aš turėjau kreiptis į teisėsaugos institucijas, - pasakojo vyras, - tačiau aš tai lyginu su vagyste – jeigu matai, kad vagys neša tavo turtą, tai neskambini policijai, bet pats bandai juos pagauti. Jeigu tau iš kišenės traukia pinigus – tu ką, turi skambinti į policiją ir laukti, kol vagis pabėgs?“.
„Gal man reikia pasielgti kaip Drąsiui Kedžiui ir ką nors nušauti, gal tada kas nors atkreips dėmesį, - sakė R.Žemaitis, - žinoma, kad aš to nedarysiu, nes esu sveiko proto, tačiau kai pamatai teisėtvarkos darbo rezultatą, tai pagalvoji, kad gal kada nors reikėtų taip padaryti, kaip D.Kedys“.
R.Žemaitis turi didelių pretenzijų ir savo advokatei Ubarienei, kuri nepamatė, kad jo nuteisimas yra neteisėtas. Vėliau ši advokatė dirbo Kauno apylinkės teisme teisėja.
Paklaustas, ar teisėjai tokie nekompetentingi, kad priima tokius nepagrįstus nuosprendžius, R.Žemaitis atsakė, kad kalčiausias čia yra „korumpuotos biurokratinės gaujos susitarimas“.
Generalinė prokuratūra visus R.Žemaičio skundus, kuriuose jis skųsdavo Kauno prokurorų veiksmus, persiųsdavo tiems prokurorams, kurių veiksmus jis skųsdavo. Nors generalinio prokuroro A.Valantino įsakyme „apraše dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje“ parašyta, kad „draudžiama pateikti skundus nagrinėti tiems prokurorams, kurių veiksmai skundžiami“.
R.Žemaitis labai prastos nuomonės ir apie Kauno policininkus, kurie, kaip jis pats sako, dar 1994 m., „vagys su policininkų uniformomis iš manęs pavogė automobilį „Ford Transit“. „Pareikalavau, kad jie man duotų dokumentą, kokiu pagrindu tą automobilį iš manęs paima, o vienas policininkas man atsakė: „Aš taip nusprendžiau“, - pasakojo R.Žemaitis, - atsistojau ant kelio, ir pareikalavau, kad duotų dokumentą, tačiau policininkai sako: „važiuojam į nuovadą“. Nuvažiavome, tai ten tie policininkai dar mane primušė. Gerai dar, kad tą incidentą pamatė viena moteris, kuri pakėlė triukšmą, kai pamatė, kad mane spardo policininkai. Tada jie ir išbėgiojo. Vėliau paaiškėjo, kad mano sesuo važiavo tuo automobiliu ir pateko į avariją, tačiau vėliau teismas ją išteisino. Policininkai atvažiavo neva paimti to automobilio daryti techninės ekspertizės, tačiau nedavė jokio dokumento. Pasakiau, kad pasiimtų tą automobilį, tik tegul parašo raštą, kad aš galėčiau skųstis, tačiau vietoj to tik gavau mušti. Policininkais apsirengę asmenys pavogė iš manęs krovininį automobilį. Dėl to kreipiausi į prokurorus, tačiau atsakymo iki šiol neturiu“.
„Gyvenau savo gyvenimą, turėjau savo verslą, tačiau dabar viskas žlugo, - pasakojo vyras, - nebegaliu dirbti, nes visą laiką atima vaikščiojimas po įvairias valdiškas įstaigas. Po baudžiamojo persekiojimo dabar užsiimu priverstine teismų praktika. Varstau teismų duris ir nebelieka laiko dirbti“.
„Dar 2000 m. dėl piktybiškai nusikalstamo baudžiamojo persekiojimo kreipiausi į prokuratūrą – atsakymo neturiu, - teigia R.Žemaitis, - dėl 2007 m. įvykdytų mano sužalojimų neteisėtai uždarius Pravieniškėse – atsakymo neturiu. Dėl 2008 m. įvykdyto įžūlaus mano sužalojimo – atsakymo neturiu. Dėl oficialaus tikro dokumento suklastojimo ir žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimo, su kuriuo pagalba aferistų gauja užvaldė man ir mano šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą – atsakymo neturiu. Dėl Kauno rajono apylinkės prokuratūros darbuotojų, dalyvavusių mano piktybiškai nusikalstamame persekiojime, tame tarpe ir T.Staniulio, atitikimo eiti užimamas pareigas – jie panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir jį realizavo vykdydami prieš mane ir mano šeimą nusikalstamą baudžiamąjį persekiojimą – atsakymo neturiu. Kaip jau buvo daug kartų, mano priverstinėje susirašinėjimo su prokurorais praktikoje, aš ir vėl nesitikiu gauti konkrečių motyvuotai argumentuotų atsakymų. Nusikaltėliai, dirbantys prokuratūroje ir policijoje, imasi neteisėtų veiksmų, nors įstatymai jiems imperatyviai tą nurodo. Kiek žinau, aš ir vėl gausiu eilinį atsirašinėjimo raštą, kuriame bus pilstoma iš tuščio į kiaurą, su įvairiomis nuorodomis į anksčiau rašytus atsirašinėjimo raštus“.
Pasak R.Žemaičio, 2006 m. rudenį, kai jis neteisėtai buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, kameroje buvo kalbama apie vieną atvejį, tuo metu matytą per TV rodomame filme. „Su manimi kartu buvę kameroje ožiai Giedrius Kamevičius, Valiera Sotnikovas ir Deividas Butarovas gali paliudyti, kad aš tada, kalbant apie tą temą, pasakiau, kad jeigu man dabar kaip nors pavyktų ištrūkti į laisvę, aš pasielgčiau kaip tas žmogus filme ir šiuo metu (t. Y. 2006 m. spalį ar rugsėjį) nušaučiau tris būtybes ir ranka nesudrebėtų, - teigia R.Žemaitis, - tuo metu aš turėjau omenyje tris mutantines būtybes – J.Ubarienę, kuri mane dar 2000 m. apgynė nuo laisvės, Laurusevičienę – kuri kontroliavo, kaip aš esu „ginamas“ nuo laisvės, Baubienę – kuri sutiko su jų „gynimo“ ir „kontroliavimo“ metodais. Bet tai buvo 2006 m. Dabar jau 2009 m. pabaiga ir nieko to neįvyko ir neįvyks, nes man su galva viskas gerai. Bet paskutiniai įvykiai parodė, kad mano mintys ir svajonės buvo teisingos. Nes tik tokiu būdu galima išspręsti. Išspręsti tai, kas yra akivaizdu – kad prieš mane buvo vykdomas įžūlus korumpuotas nusikalstamas baudžiamasis persekiojimas, kurį draudžia ir už kurį persekioja įstatymas. Remdamasis išdėstytais motyvais, reikalauju, kad būtų atliktas tyrimas, kad kaltieji būtų įvardinti ir nubausti. Toks įstatymų imperatyvų ignoravimas, padarytas rankomis tų, kurie pagal savo pareigą privalo kontroliuoti, kad niekas nepažeidinėtų įstatymais , yra didžiulis pasityčiojimas iš įstatymų ir žmogaus. Todėl pareikalavau, kad generalinis prokuroras atliktų ikiteisminį tyrimą, ir kad mano byla būtų atnaujinta ir procesas vyktų taip, kaip to reikalauja įstatymų imperatyvai“
Pridėti Komentarą
