„„Valstybininkai“ nusprendė galutinai sugriauti Lietuvos ūkį  paruošti visuomenę renkamo parlamento likvidavimui. Pradėjo nuo biudžeto griovimo, o tam pirmiausia reikia sugriauti mokesčių surinkimą. Niekais pavertė pagrindines nuostatas, įtvirtintas mokesčių administravimo įstatyme. Cituojame:
LIETUVOS RESPUBLIKOS  MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO  ĮSTATYMAS
2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112, Vilnius
10 straipsnis. Turinio viršenybės prieš formą principas
Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
69 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą
1. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
2. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
70 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą
1. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
2. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.susije_l?p_id=308161

Viskas atrodo gražu ir tobula tol, kol “reikalo” nesiima “valstybininkai”.

Prieš keliolika metų Lietuvos piliečių ir įmonių pinigų bankuose masinis išvogimas tyčinių bankų bankrotų pagalba įkvėpė „valstybininkus“ toliau „ištobulinti“ bankroto procedūras vagystėms  legalizuoti.

Lietuviškas drakonas – AB „Turto bankas“

A.M. Brazausko vyriausybėje tuometei finansų ministrei Daliai Grybauskaitei buvo pakištas pasirašyti valstybininkų paruoštas įsakymo projektas:
Lietuvos Respublikos Finansų Ministro  Į S A K Y M A S
„Dėl mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei „Turto bankui“ tvarkos patvirtinimo“.
2002 m. vasario 15 d. Nr. 46, Vilnius.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1526; 2001, Nr. 62-2211) 29 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr. 52-1239; 2001, Nr. 62-2218) 216 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto bankas įstatų patvirtinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 81-1931; 2001, Nr. 62-2222):
1. T v i r t i n u  Mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui tvarką (pridedama).
2. P a v e d u  iki 2002 04 01 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos:
2.1. nustatyti mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui tikslingumo kriterijus;
2.2. parengti Mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui tvarkoje numatytas tvarkas;
2.3. sudaryti mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto muitų ir mokesčių, baudų ir delspinigių reikalavimo perleidimo sutartis.
Finansų Ministrė  Dalia Grybauskaitė“
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160822
Iš pirmo žvilgsnio projektas nekėlė kažkokių įtarimų, nes jame buvo nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas paruoš mokesčių nepriemokų „perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui tikslingumo kriterijus“.

Deja, po šiai dienai tokie  nepriemokų ir delspinigių perdavimo AB „Turto bankui „atrankos“ kriterijai viešai nepaskelbti. Valstybininkai nemėgsta viešumo.

Dalia Grybauskaite kaip „gabi ir paklusni mergaitė“ A.B. Brazausko vyriausybes, valstybininkų patarimu buvo išsiųsta į Briuselį į Eurokomisarės pareigas. D.Grybauskaitė išvyko taip ir nesužinojusi, kokį gi besotį drakoną Lietuvai paruošė.

G. Kirkilo vyriausybės Finansų ministras R. Šadžius  visą „reikalą“ toliau ištobulino.
„Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas 2008 m. sausio 9 d. Nr. 1K-015, Vilnius
„Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei  turto bankui taisyklių patvirtinimo“
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.  63-2243; 2007, Nr. 80-3220) 33 straipsnio 16 punktu ir Akcinės bendrovės Turto banko įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 81-1931; 2001, Nr. 62-2222; 2007, Nr. 12-494), 11 punkto 12 ir 13 papunkčiais:
T v i r t i n u Mokestinės nepriemokos išieškojimo perdavimo akcinei bendrovei Turto bankui taisykles (pridedama).“      Finansų Ministras     Rimantas Šadžius“.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312708
Finansų Ministras R. Šadžius Nepriemokų atrankos ir perdavimo tikslingumo kriterijų irgi nepatvirtino, o apsiribojo tokiu 7 punktu:
„Mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų perdavimo išieškoti AB Turto bankui pagal pavedimo arba reikalavimo perleidimo sutartį tikslingumo kriterijus nustato Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas, suderinę su AB Turto banku.“

Minėtų „nepriemokų atrankos ir perdavimo tikslingumo kriterijų“ Finansų Ministras R. Šadžius irgi nepatvirtino.

Tokiu būdu faktiškai nepriemokų atsirinkimą toliau vykdo AB „Turto bankas“ pagal tik jų darbuotojų mintyse egzistuojančius atsirinkimo kriterijus. Valstybininkų sutvarkyta labai paprastai: „kokias nepriemokas AB „Turto bankas paprašo, tokias jam valstybinės mokesčių inspekcijos paklusniai perduoda“. Jeigu tik kurios nors valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas pabandytų nepaklusti AB „Turto banko“ pageidavimams perduoti konkrečios įmonės mokesčių nepriemokos bylą, tai tuoj iškeliautų į darbo biržos bedarbių gretas, kaip jau atsitiko Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui Naujokui, kuris mėgino apmokestinti UAB ‚Samanėlės“ vokeliuose išmokėtus 1,2 mln. Lt. Be to, dar tektų ilgai aiškintis Valstybės saugumo departamente, kad jis nėra Rusijos šnipas, nes gali būti, kad jis pats to nežinodamas yra šnipas, kadangi gimė SSSR, mokėsi SSSR mokymo įstaigose ir, neduok dieve, jei dar buvo pašauktas į SSSR privalomąją karo tarnybą.

Pagal dabar faktiškai egzistuojančią geležinę praktiką Valstybinių mokesčių inspekcijų mokesčių administratoriai  gali tikrinti ir reikalauti iš besiruošiančių bankrutuoti įmonių nesumokėtus mokesčius tik iki AB Turto bankas pareikalaus iš jų atiduoti nepriemokų bylas. Po to – nevalia net burnoti, jei nenori keliauti paskui Naujoką į bedarbių gretas darbo biržoje.

Įmonių bankroto administratorių Rimgaudą Balevičių Vilniaus apygardos teismas paskyrė Bankrutuojančios UAB „Telktis“, į.k. 122898577, bankroto administratoriumi. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymą administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius už nemažiau kaip 36 mėnesius. Susipažinęs su dokumentais, administratorius pastebėjo, kad UAB „Telktis“ gen. direktorius Orintas Skrupskelis neleistinais būdais mažino įmonės apmokestinamąsias pajamas, pavyzdžiui, O.Skrupskelis išsirašė pats sau minusinę PVM sąskaitą faktūrą 55 600 Lt už mistinius delspinigius savo UAB „Telktis“ nenaudai ir tuo sumažino iš užsakovo gaunamą užmokestį už statybos darbus, užsakovui R.J. pastatė gyvenamąjį namą ir pirtį su baseinu tik už 3300 Lt ir t.t. Administratorius informavo Bankrutuojančios UAB „Telktis“ kreditorių komitetą, kuris išnagrinėjo ir nustatė, kad UAB „Telktis“ gen. direktorius Orintas Skrupskelis įžūliai slėpė pajamas nuo bendrovės apskaitos, 2004-2008 metais vykdė apgaulingą įmonės buhalterinę apskaitą, sistemingai piktybiškai nepriskaičiavo priklausančių mokesčių biudžetui, Valstybiniam socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondams. Net penkis metus Orintą Skrupskelį lydėjo sėkmė vagiant mokesčius biudžetui ir SODROS fondams. Todėl nutarė apvogti ir verslo partnerius – kitas bendroves, piktybiškai nesumokėjo už patiektas jo UAB „Telktis“ įvairias statybines medžiagas ir rangos darbų paslaugas.
UAB „Telktis“ gen. direktorius Orintas Skrupskelis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimų iškelti jo vadovaujamai UAB „Telktis“ bankroto bylą kreipėsi 2008 m. rugpjūčio 28 d., nurodydamas, kad esą jo UAB „Telktis“ turto likę tik 24 000 Lt, o įsiskolinimų esą 420 000 Lt, o bendrovė nevykdanti jokios ūkinės veiklos nuo pat 2008 metų pradžios. Tačiau administratorius surado, kad UAB „Telktis“ gen. direktorius Orintas Skrupskelis 2008 metais išrašė PVM sąskaitas faktūras 580 000 Lt sumai už parduotas statybines medžiagas ir atliktus darbus pagal statybinių medžiagų pirkimo pardavimo aktus ir atliktų darbų priėmimo aktus, surašytus PVM sąskaitų-faktūrų  išrašymo dienomis. Tačiau šių pinigų nėra nei kasoje, nei banko sąskaitoje, nei UAB „Telktis“ gautinose sumose.

Bankrutuojančios UAB „Telktis“ administratorius Rimgaudas Balevičius 2009 m. liepos 10 d. kreipėsi Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu, cituojame:

Bankrutuojančios UAB „Telktis“ kreditorių komiteto posėdyje, įvykusiame 2009-06-26 d. (protokolas Nr. 1) 4 darbotvarkės klausimu nutarta: „Kreiptis komiteto vardu i Valstybinio socialinio draudimo fondą Vilniaus skyrių bei Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti UAB „Telktis“ papildomus mokestinius patikrinimus ryšium su apgaulingu apskaitos tvarkymu.“
Administratorius, vykdydamas kreditorių komiteto posėdžio sprendimą „IBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). prašo Vilniaus AVMI atlikti mokestinį patikrinimą UAB „Telktis“ (įmonės kodas 122898577).
Su pagarba,
Administratorius  Rimgaudas Balevičius“.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vadovybė ant šio pareiškimo uždėjo net tris rezoliucijas „atlikti privalomus veiksmus“ ir nuleido vykdymui. (žiūr. fotokopiją).

Deja, vykdymas sustojo, kai tik paaiškėjo, kas UAB „Telktis“ nepriemokos bylą jau spėjo pasiimti AB „Turto bankas“.

Mokesčių administratorius nebegali, nes nebeturi UAB „Telktis“ mokestinės bylos.
AB „Turto bankas“ nėra kompetentingas tikrinti mokesčių biudžetui apskaičiavimo teisingumo, tuo labiau negali išsiaiškinti pajamų nuslėpimo mastus, kadangi tam irgi neturi įgalinimų naudotis LR Mokesčių administravimo 10 str. įvirtintu „turinio viršenybės prieš formą principu“, 69 straipsnyje įtvirtintais įgalinimais „Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principus“, 70 straipsnyje įtvirtintais įgalinimais „Mokesčio apskaičiavimams pagal mokesčių administratoriaus įvertinimus“.

Redakcijos šaltiniai prokuratūroje ir policijoje patvirtina, kad jie irgi yra bejėgiai prieš AB „Turto banką“ ir dabartinę „geležinę tvarką“.
Taip „valstybininkų“ sukurtas ratas užsidarė.

Orintas Skrupskelis, atidavęs valstybininkų nustatytus procentus kam priklauso, juokiasi iš visos Lietuvos.

Vyriausybė irgi tik skėsčioja rankomis ir daro tik tai, ką jai leido „valstybininkai“-
toliau mažina atlyginimus, pensijas, pašalpas.

Niekas neabejoja, kad ir LR Seimo nariai padarys tik tai, ką jiems leidžia „valstybininkai“- 
toliau patvirtins atlyginimų, pensijų ir pašalpų eilinį sumažinimą.

Vidaus reikalų ministras Palaitis pripažino, kad visuomenės įaudrinimas baigia pasiekti kritinę ribą, trūkstą tik režisierių pakartotinam Seimo šturmui ir jo išvaikymui.

Naujo Seimo gali nebereikėti rinkti, nes atsiras savas „Batka“, kuris savo „ukazu“ paskirs reikiamus žmones seimo narais, nes tauta išsirenka vis nepakankamai tinkamus.
Įvairūs frontininkai, kaimyninės Rusijos „Naši“ pavyzdžių, praktiškai baigia pasiruošimo Seimo šturmui treniruotes.