A.Kremensas turi svarių argumentų savo nuomonei pagrįsti. Mat teisėjo V.Mikelėno sprendimo elektroninė versija parodė, kur gimė šis dokumentas. A.Kremensas savo kompiuteryje peržiūrėjo to failo, kuriame buvo surašytas V.Mikelėno sprendimas, atsiradimo duomenis. Tam, kad tai sužinoti, tereikia dešiniu pelės mygtuku spustelti ir kompiuterio ekrane atsiranda užrašas „properties“, kuris parodo, kada ir kieno kompiuteryje vienas ar kitas dokumentas ir buvo sukurtas.
„Peržiūrint  sprendimo projekto elektroninės bylos įrašus „File/properties/summaty/advanced“ buvo nustatyta, kad  dokumentas sukurtas 2008.12.29. 14:45, dokumento autorius - „Renata Beranskiene“, įmonė – advokatų kontora „Sorainen Law Offices“, - teigia A.Kremensas. Negana to, advokatas teigia, kad tas sprendimas ir jo priėmimo data  buvo suklastoti. Mat net arbitražo teismo generalinė sekretorė advokatui patvirtino, kad sprendimas šioje byloje, neva, priimtas 2008.12.31., kai 2009.01.09. dar tik derinamas jo projektas.
Arbitražo teismas – dar naujas dalykas Lietuvoje, kadangi tai privatus teismas, kuris registruoja arbitrus, kurie sutinka nagrinėti komercinius ginčus, kai kreipiasi klientai. Jeigu atsakovas ir ieškovas sutinka, kad jų ginčą nagrinėtų teismo pasiūlytas arbitras, jis ir toliau dirba savo darbe ir ginčus gali nagrinėti bet kur, kad ir savo kontoroje. „Yra dar specifinė procedūra, kurios nėra valstybiniame teisme, kad arbitražo teismo teisėjas turi suderinti savo sprendimų formą, - pasakojo A.Kremensas, - tai reiškia, kad sprendimas turi būti surašytas atitinkama forma su išdėstytais skyriais. Tai, kad advokatė R. Beržanskienė paruošė sprendimo formą, irgi nieko bloga, - sakė A.Kremensas, - tačiau mane stebina kiti dalykai – tai, kad pirma dokumentas buvo atspausdintas, vėliau atidarytas ir redaguotas, ir.t.t.  sako, kad ne V.Mikelėnas rašė šį sprendimą. Tai, kad teisėjas V.Mikelėnas to sprendimo nepasirašė gruodžio 31 d., kaip skelbiama, tai 100 proc. nes tai paliudijo ir teismo generalinė sekretorė. Kad rašė ne V.Mikelėnas, tai aš esu įsitikinęs 80 proc., o kad rašė advokatė R.Beržanskienė, tai aš įsitikinęs 50 proc. Tačiau tokio lygio abejonės turi būti paneigtos, ir jos turi būti paneigtos ikiteisminio tyrimo“.
Suomiai pateikė neveikiančią programinę įrangą
„Esame  elektronikos atliekų perdirbimo įmonė, ir perdirbame elektronikos atliekas – šaldytuvus, elektrines virykles, - pasakojo UAB „Elektroninių mašinų perdirbimas“ direktorius Almontas Kybartas, - kai mūsų automobilių parkas visose Lietuvos apskrityse išaugo iki 20 automobilių, pamatėme, kad mums reikia įsigyti logistikos programą, kuri sureguliuotų automobilių srautus ir paskaičiuotų optimalius maršrutus. Surengėme konkursą šiai paslaugai pirkti, ir išsirinkome suomių įmonę ‚Kietaenator“, kuri save laiko tarptautine ir labai patikima. Iš pradžių jų pasiūlymas atrodė labai rimtai, ir pasirašėme su jais sutartį, kurioje nurodėme, kad visi nesusipratimai bus sprendžiami arbitražo teisme, nes sutartyje buvo daug visokių techninių dalykų. Lietuvos teismais mes nelabai pasitikime, tačiau kadangi arbitražo teismą įsteigtas privačiai, jame dirba ne valstybės paskirti teisėjai,  ir jame ginčai sprendžiami ir  pigiau ir greičiau,  todėl ginčus numatėme spręsti šiame teisme. Tačiau iš pradžių negalvojome, kad teks su suomiais bylinėtis. Tačiau kai jie įdiegė savo programą, pamatėme, kad ji veikia netinkamai ir nelogiškai.  Kai pradėjome gilintis, pamatėme, kad net kelionių maršrutus ji nustato neprotingai. Pvz., atstumus ji nurodydavo ne gatvėmis , bet parodydavo tiesų maršrutą per įvairiais kliūtis ar net vienpusio eismo gatvėmis. Pasamdėme Transporto instituto ekspertus, kurie įrodė, kad ši programa yra neveikianti, ir ji ne tik kad netaupo, bet ir mūsų išlaidos transportui padidėjo apie 40 proc.“.
A.Kybartas sakė, kad galiausiai jie nutarė, kad patys žymiai greičiau ir patogiau nustatys automobilių judėjimo maršrutus. Jie nutraukė šį maždaug 120 tūkst. litų kontraktą, ir pareikalavo, kad suomiai gražintų jau sumokėtą 25 tūkst. litų avansą.
„Mums tai buvo eilinė programinės įrangos pirkimo sutartis, ir mes į ją nekreipėme didelio dėmesio, tačiau kai gavome arbitražo teismo sprendimą, buvome pritrenkti, - sakė A.Kybartas, - teisėjas nusprendė, kad mums negražinama tas, kas buvo sumokėta iki nutraukimo. Kitaip tariant, teisėjas pripažino, kad programa neveikė, tačiau mums vis tiek už ją priteisė mokėti“.
„Arbitražo teismas nusprendė, kad įvyko esminis sutarties pažeidimas, ir kad sutartį „EMP“ nutraukė pagrįstai, tačiau nepaisant to nusprendė, kad avanso suomių firma neprivalo gražinti, - sakė A.Kremensas, - mums tai protu nesuvokiama, nes ta įranga mes net nebuvome pradėję naudotis“. 
A.Kremenso skundas
„Peržiūrint  sprendimo projekto elektroninės bylos įrašus „File/properties/summary/advanced“ buvo nustatyta, kad  dokumentas sukurtas 2008.12.29. 14:45, dokumento autorius - „Renata Beranskiene“, įmonė – advokatų kontora „Sorainen Law Offices“, - teigia A.Kremensas, -  2009.01.09. dokumentas, prieš išsaugant kompiuteryje „valentinas.mikelenas“, buvo atspausdintas – 08:43, maždaug po valandos - 09:45 dokumentas išsaugotas kompiuteryje „valentinas.mikelenas“. Dar po 9 minučių 09:54, kaip matosi iš elektronini laiško, sprendimo projektą arbitras Valentinas Mikelėnas išsiuntė į VKAT generalinei sekretorei, kuri patvirtino šį faktą. Dokumentas nuo jo sukūrimo pavadinimu „Sprendimas byloje Nr. 122-2008.doc“ iki išsaugojimo kompiuteryje „valentinas.mikelenas“ buvo redaguojamas 33 kartus ir tai truko 14 h 28 min.

„Sorainen Law Offices“ yra advokatų kontora, kurioje dirba advokatė Renata Beržanskienė. Ši advokatų kontora savo klientų sąraše nurodo UAB „Tietoenator“ t.y. ieškovą minėtoje byloje. 2007 m. balandžio mėn. „Sorainen Law Offices“ biuletenyje nr. 46, 3 psl. taip pat nurodoma, kad ieškovui buvo teikiamos teisinės paslaugos.

„Šių įrodymų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad sprendimą byloje surašė ne tam įgaliotas arbitras Valentinas Mikelėnas, o ieškovo advokatė Renata Beržanskienė, - sakė A.Kremensas, - 2009.01.09. Valentinas Mikelėnas elektroninį dokumentą savo kompiuteryje atidarė ne iš savo kompiuterio, o arba iš elektroninio laiško arba kitos papildomos laikmenos, pvz. USB rakto, nes dokumentas pirma buvo atspausdintas, o tik po to išsaugotas kompiuteryje „valentinas.mikelenas“. Natūralu, kad arbitras apie 1 val. sprendimo projektą skaitė, nes, dėl suprantamų priežasčių, yra reikalinga žinoti „savo“ sprendimo projekto turinį. Perskaitęs, arbitras dokumentą išsaugojo savo kompiuteryje ir išsiuntė VKAT generalinei sekretorei. Vitalija Baranovienė antstolio akivaizdoje patvirtino, kad arbitras Valentinas Mikelėnas 2009.01.09. išsiuntė sprendimo projektą derinimui.

„Tietoenator“ pareiškė  123 tūkst. litų ieškinį atsakovui „Elektroninių mašinų perdirbimas“, kuris pareiškė priešieškinį 95 tūkst. litų. Ieškinys ir priešinis ieškinys buvo pateikti ir nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Ginčo šalių susitarimu buvo paskirtas bylą nagrinėsiantis arbitras Valentinas Mikelėnas, advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Balčiūnas & Bartkus“ advokatas.

2008.09.10. ir 2008.12.22. įvyko bylos nagrinėjimo posėdžiai. Sprendimas byloje turėjo būti priimtas per 20 dienų po posėdžio, todėl sprendimas byloje vėliausiai turėjo būti priimtas 2009.01.12.

2009.01.14. A.Kremensas neturėjo jokios informacijos apie sprendimo priėmimą, todėl kreipėsi raštu į arbitražo teismą ir tos pačios dienos popietę arbitražo teismo generalinė sekretorė elektroniniu paštu atsiuntė sprendimą byloje. Sprendime buvo nurodyta jo priėmimo data – 2008 m. sausio 31 d.

Kitą dieną A.Kremensas kreipėsi į VKAT dėl sprendimo datos paaiškinimų, nes sprendimo data buvo ankstesnė nei bylos nagrinėjimo pradžia. 2009.01.16. VKAT elektroniniu paštu atsiuntė sprendimą su ištaisyta data į 2008 m. gruodžio 31 d.
2009.01.19. Advokatui Andriui Kremensui nuvykus į VKAT susipažinti su byla, paaiškėjo, kad bylos VKAT nėra, arbitras jos dar neperdavė, nors pagal reglamentą tą turi padaryti nedelsiant po sprendimo priėmimo t.y. po 2008.12.31. Šiuo klausimu atsakovas išsiuntė dar vieną paklausimą VKAT primininkui.
2009.01.22. A.Kremensas paštu gavo VKAT 2008.12.31. sprendimą byloje, 2008.12.22. posėdžio protokolą, 2009.01.16. nutartį dėl sprendimo datos ir kitų klaidų taisymo ir dvi sąskaitas faktūras SPR 0087 bei KOMP. 0007. Nuostabą sukėlė faktas, kad šių dokumentų siuntimo lydraštyje nr.14/09-122, kurio data 2009.01.13., yra įrašyti 2 dokumentai, kurių data 2009.01.16, būtent nutartis dėl klaidų taisymo ir PVM s.f. KOMP. 0007.
Antstoliui Rimantui Vižainiškiui buvo pavesta konstatuoti faktines aplinkybes VKAT biure Vokiečių g. 28/17, LT-01130 Vilnius. 2009.01.23. VKAT vyko faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu paaiškėjo:
2009.01.13. lydraštis nr. 14/09-122 tokiu pačiu numeriu ir data įrašytas į siunčiamų raštą žurnalą, tačiau su šiuo lydraščiu siunčiami 2008.12.31. sprendimas, 2008.12.22. protokolas ir 2009.01.16. nutartis buvo gauti VKAT iš arbitro kartu su byla tik 2009.01.19. Sąskaitų faktūrų registre nurodyta tokia pati PVM s.f. data – 2009.01.16. Lydraštyje įrašyti 2 dokumentai, kurie buvo sukurti 3 dienomis vėliau, ir 3 dokumentai, kurie buvo gauti VKAT 6 dienomis vėliau nei surašytas lydraštis;
VKAT reglamento 38 str. 4 d. nustato, kad iki sprendimo pasirašymo, sprendimo projektas turi būti pateiktas VKAT derinimui ir gavus šio patvirtinimą priimamas galutinis sprendimas. VKAT generalinė sekretorė Vitalija Baranovienė patvirtino, kad sprendimo projektas derinimui į VKAT buvo atsiųstas 2009.01.09. elektroniniu paštu. Akivaizdus prieštaravimas – sprendimas, neva, priimtas 2008.12.31., kai 2009.01.09. dar tik derinamas jo projektas.

1.1 „Reikalo esmė yra ta, kad VKAT sprendimas iš tikrųjų nėra 2008.12.31. datos, - teigia advokatas A.Kremensas, - VKAT generalinė sekretorė Vitalija Baranovienė patvirtino, kad 2009.01.09. vienintelis arbitras Valentinas Mikelėnas el. paštu jai atsiuntė derinimui sprendimo projektą t.y. yra aišku, kad 2009.01.09. sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl kyla klausimas - kaip gali arbitras sprendime ir 2009-01-16 nutartyje nurodyti sprendimo datą – 2008.12.31.? 2009.01.23. Vitalija Baranovienė el. paštu persiuntė Valentino Mikelėno 2009.01.09. sprendimo projekto derinimo laišką atsakovo advokatui Andriui Kremensui. Atlikus 2008.12.31. datuoto ir pasirašyto sprendimo bei 2009.01.09. projekto tekstų lyginamąją analizę nustatyta, kad sprendimas, lyginant su projektu, yra papildytas keliomis pastraipomis teksto ir jame yra ištaisyta visa eilė rašybos klaidų. Ar galėjo taip būti, kad arbitras 2008.12.31. priėmė ir pasirašė sprendimą, tada 2009.01.09. ištrynė kelias pastraipas teksto, pridarė visą eilę rašybos klaidų ir kaip projektą pateikė derinti generalinei sekretorei, po to generalinė sekretorė ar jis pats vėl ištaisė rašybos klaidas, tada vėl įdėjo tas anksčiau ištrintas teksto pastraipas – ne, protingai mąstant, taip niekaip negalėjo būti. Šie įrodymai leidžia vienareikšmiškai teigti, kad sprendimas nebuvo priimtas ir pasirašytas 2008.12.31. Pati sprendimo elektroninė byla buvo sukurta 2008.12.29. 14:45. Dokumentas yra didelės apimties, vien jo rašymas truko 14 h 28 min. Labiausiai tikėtina, kad sprendimas buvo priimtas ir pasirašytas 2009.01.14., kai po atsakovo paraginimo VKAT el. paštu atsiuntė sprendimą. Ši sprendimo data – 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta atskirąja 2009.01.16. nutartimi, taisant ankstesnę nurodytą datą 2008 m. sausio 31 d., todėl sprendimo datos klausimas nėra susijęs su rašybos klaida, o yra tyčinis, neatitinkantis dokumente įrašomų faktinių aplinkybių, neteisėtas veiksmas“.
Lietuvos Respublika ir daugelis kitų valstybių savo baudžiamaisiais kodeksais žmonėms skelbia „nežudyk“, „nevok“, „nesukčiauk“, „nekyšininkauk“, „neprievartauk“. O kas gi gautųsi pritaikius arbitražinio teismo doktriną „Ne“ paversti į „Taip“. Atlikę nesudėtingą gramatinį veiksmą gauname rezultatą – „žudyk“, „vok“, „sukčiauk“, „kyšininkauk“, „prievartauk“ ir t.t. Baisiausia, kad visos šios „grožybės“ skelbiamos įstatymo vardu, yra tos pačios Lietuvos Respublikos priverstinai vykdomas sprendimas. Galime nesunkiai suprasti kas atsitinka, kai apskritai, visų teisės aktų visi draudimai tampa leidimais. Šiuo atveju, apie kokią nors viešąją tvarką ar apie jos likučius net nėra prasmės ir užsiminti, belieka tik tai garsiai šaukti – „gelbėkitės, kas dar galit!!!”.

„teisėjas V.Mikelėnas yra prirašęs knygų apie teisę, ir teisinėje visuomenėje labai gerai žinomas žmogus, - sakė A.Kremensas, - tuomet mes, pamatę, kad yra suklastotos sprendimų datos ir neaišku, kas yra sprendimo autorius, kreipėmės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau visos instancijos atmetė mūsų prašymą kaip nepagrįstą, o galiausiai Vilniaus apygardos teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kad nėra dėl ko pradėti ikiteisminį tyrimą. Mums tai aišku, kad vyksta kažkokios nesąmonės, tačiau teismai šventai tiki V.Mikelėno sprendimais ir nebando jų kvestionuoti“.