VSD – nusikaltėlių organizacija
| Paskutiniai Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko bandymai gąsdinti žurnalistą Kęstutį Girnių, kad nereikia kritikuoti prezidento Valdo Adamkaus ir Konstitucinio teismo (matyt, turėtas omenyje buvęs šio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, būsimas kandidatas į Prezidentus, kuriam „visuomeninis“ transliuotojas LRT įkūrė specialią televizijos laidą, kad žmonės jo nepamirštų), dar kartą parodė – ši įstaiga jau seniai dirba ne Lietuvos Respublikos labui, bet griauna valstybės pamatus. Valstybės pamatai – tai piliečių Konstitucinė pareiga laisvai reikšti savo nuomonę, o VSD bandymai užgniaužti šią laisvę ir buvo bandymas pasikėsinti į valstybės pamatus. Tačiau „Laisvas laikraštis“ jau seniai rašė, kad VSD vadovai užsiima nusikalstama veikla. Kaip vienas šios nusikalstamos veiklos epizodų buvo įvardintas ir garsioji buvusio VSD vadovo Mečislovo Laurinkaus nutraukta slapta VSD operacija „Apaštalai“. Tuomet VSD centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu "Apaštalai". Buvo tiriami tuometinio VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių „Baltlanta" ir „Laivitė" vadovams, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vos prasidėjo tyrimas, VSD šefas M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB "Klaipėdos Hidrotechnika" bosu Pranciškumi Jurgučiu jo "fazanyne", kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Teigiama, kad vos prasidėjo VSD vidaus tyrimas, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija "Apaštalai" iš karto baigėsi - M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius, kad atšaukti savo agentus. |
|
LL šaltinių teiginiu, susikompromitavę VSD Klaipėdos skyriaus vadovai M.Laurinkui pasakė, kad jeigu šis bandysiąs tirti jų nusikaltimus, bus paskleista ir paviešinta informacija (garso ir vaizdo) apie saugumiečių orgijas, kurios vyko minėtame "fazanyne" pas P.Jurgutį. Kalbama, kad ten įsisiautėjusiems saugumiečiams alkoholis liejosi iki kelių, buvo vežamos prostitutės. Ir ne tik moterys, bet ir jauni berniukai, nes tarpe saugumiečių neva buvo ir netradicinės seksualinės orientacijos vyrų. Kalbama, kad tose orgijose dalyvavo ir senas M.Laurinkaus draugas, Prezidento V.Adamkaus patarėjas ir dabartinis URM viceministras Albinas Januška. Vos sužinojęs, kokią "operatyvinę veiklą" prieš jį vykdė jo pavaldiniai, M.Laurinkus liepė nutraukti Klaipėdos VSD skyriaus vadovų nusikaltimų tyrimą ir grįžti savo karininkams į Vilnių. Taip ir baigėsi operacija "Apaštalai", o Klaipėdos skyriui iki šiol vadovauja įvairiais nusikaltimais įtariami VSD pareigūnai.
Buvęs VSD vadovas Arvydas Pocius pripažino, kad operacija "Apaštalai" vyko. Kai Seimo narys Remigijus Ačas negavo VSD leidimo dirbti su slaptais dokumentais, jis kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas R.Ačo ieškinys prieš VSD, ir A.Pocius kaip vieną iš motyvų, kodėl neišdavė R.Ačui leidimo dirbti su slapta informacija, nurodė tai, kad:..."pareiškėjas, eidamas Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo pareigas, gavo slaptos informacijos apie VSD atliekamą operatyvinį tyrimą kodiniu pavadinimu "Apaštalai". Pareiškėjas apie šį tyrimą siekė gauti ir daugiau medžiagos, tačiau ji nebuvo suteikta tyrimo interesais. Pareiškėjas Būtent URM m. Balandžio d. "Baltijos televizijos" kanalo laidoje "Sąmokslo teorija" paviešino jam žinomą informaciją apie tokį tyrimą ir jo pavadinimą. Ir nors įslaptintos informacijos turinys nebuvo atskleistas (tokios, informacijos iš VSD pareiškėjas negavo), tačiau tarnybos meru gautos informacijos apie operatyvinį tyrimą panaudojimas ne tarnybos interesais rodo akivaizdų ją disponuojančio asmens nepatikimumą...". Beje, teisme, nagrinėjant R.Ačo skundą, buvo apklaustas ir pats A.Pocius. LL cituoja jo apklausos protokolą: "...A.Pocius patvirtino, kad 2003 m. liepos mėnesį laikinai pavadavo VSD generalinį direktorių ir teko bendrauti su pareiškėju, tuo metu ėjusiu Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Pareiškėjas yra klausęs A.Pociaus dėl VSD tyrimo pavadinimu "Apaštalai". Pareiškėjas prašė išsiaiškinti šio tyrimo nutraukimo aplinkybes ir klausė, ar tai buvo įforminta. Iš šio pokalbio A.Pocius suprato, kad pareiškėjas jau yra informuotas apie operaciją "Apaštalai". A.Pocius pareiškėjui pasakė, kad šis tyrimas nepriklausė jo kompetencijai ir jokios informacijos apie minėtą tyrimą jis pateikti negali".
Ar konservatoriai išdrįs nepaklūsti „valstybininkams“?
Faktinis Lietuvos vadovas, buvęs URM sekretorius ir premjero G.Kirkilo patarėjas Albinas Januška nemažai padarė, kad „Apaštalo“ operacijoje minimas garsusis saugumiečių draugas Pranciškus Jurgutis būtų paskirtas Latvijos garbės konsulu Lietuvoje. Kitas su Rusijos oligarchais susijęs verslo gigantas - Rimantas Stonys - buvo paskirtas Ukrainos garbės konsulu Lietuvoje - taip pat daugiausia A.Januškos pastangomis.
Kita vertus, turint omenyje, kad buvęs VSD vadovas M.Laurinkus daug metų buvo dešinioji V.Landsbergio ranka, sunku patikėti, kad konservatoriai bandys pasiaiškinti, kodėl buvo nutraukta operacija „Apaštalai“ arba kurie iš VSD vadovų galėjo užsiiminėti nusikalstama veika. Mat M.Laurinkus per daug žino apie konservatorių darbelius privatizuojant „Mažeikių naftą“ ir taip pat gali šantažuoti ir dabartinius Tėvynės sąjungos lyderius.
V.Pociūno nužudymo byla jau pamiršta
Kita vertus, konservatoriams turėtų rūpėti ir dar neištirta jiems artimo VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo byla. Mat išgrūstas dirbti į Baltarusiją neva saugoti Lietuvos konsulato informacinės sistemos, V.Pociūnas artimam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui visai neseniai iki nužudymo buvo pasiguodęs, kad jis nenorėjo ten važiuoti. Kita vertus, reikėtų išsiaiškinti, kodėl VSD šmeižė savo buvusį darbuotoją – juk visą naktį praleidusi A.Pociaus kabinete, ‚Lietuvos ryto“ žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė po kelių dienų parašė straipsnį, kad neva V.Pociūnas užsimušė, iškritęs besišlapinantis pro viešbučio langą.
Beje, A.Pocius buvo ne kartą pagautas meluojantis ir anksčiau. Prieš skiriant jį VSD šefu, jis ne kartą Seime buvo paklaustas, ar neturėjęs ryšių su KGB.
“Jokiu ryšiu su KGB neturėjau”, - dievagojosi variausias Lietuvos saugumietis. Vėliau, pagautas meluojant. prisipažino. kad apie priklausymą KGB jis informavęs ką reikia - t.y. tuometinį Seimo pirmininką A.Paulauską ir prezidentą V.Adamkų. Visiems kitiems nereikėjo žinoti, kad didžiausi sąmokslo prieš Prezidentą R.Paksą organizatoriai yra buvę kagėbistai, kurie, matyt, seniai buvo įsisavinę principą – “kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa“.
Tačiau grįžkime prie V.Pociūno. Juk V.Pociūnas iki paskyrimo dirbti Baltarusijoje ėjo VSD trečiosios valdybos viršininko pareigas. Ši valdyba buvo atsakinga už strategines energetikos ir transporto sritis. Teigiama, kad šioje srityje V.Pociūnas visomis išgalėmis gynė valstybes interesus, parengė ne vieną pažymą. Kaip rašė žurnalas “Ekstra”, tik turintis fiziko Išsilavinimą V.Pociūnas ir jo vadovaujamas skyrius galėjo įsigilinti į šias sritis – dabar, VSD dominuojant policininkams, tokių kvalifikuotu pažymų nebūtų kam rengti. Todėl VSD šefo A.Pociaus aiškinimai, kad V.Pociūno paskyrimas į Baltarusiją nebuvo jo pareigų pažeminimas, atrodo kaip bandymas nuslėpti tiesą.
Nusikalstama struktūra nuvertė Prezidentą R.Paksą
Nedaug kas prisimena, kad tautos išrinktas Prezidentas Rolandas Paksas buvo nuverstas po VSD sukelto skandalo dėl ryšių su “Aviabaltika”. Nors iš pradžių VSD kaltinimai skambėjo baisiai – vos ne ryšiai su Sudano teroristais, tačiau vėliau iš šių kaltinimų neliko nieko, ir paaiškėjo, kad tikroji R.Pakso nuvertimo priežastis – tai, kad vietoj M.Laurinkaus į VSD vadovo pareigas jis norėjo pasiūlyti “nesistemos” žmogų tuometinį KAM Kontržvalgybos skyriaus vadovą Gintarą Bagdoną. Tuomet buvo sukeltas triukšmelis, kad šis žmogus esąs netinkamas arba net susijęs su rusais. Tačiau, kai Gintaras Bagdonas užėmė Europos Sąjungos karinio štabo viršininko pavaduotojo pareigas, tapo aišku, kad R.Pakso pasirinkimas buvo teisingas. Mat eidamas naująsias pareigas. Lietuvos atstovas vadovaus ES karinio štabo žvalgybos padaliniui. Tai yra aukščiausios kada nors lietuvio užimtos pareigos ES karinėse struktūrose. Po šio paskyrimo tapo aišku, kad R.Pakso pasirinkimas buvo teisingas, o VSD vadovai M.Laurinkus ir A.Pocius suprato, kad atėjus V.Bagdonui, paaiškės ir nešvarūs VSD darbeliai, o jiems teks už juos atsakyti. Matyt, būtent todėl ir VSD šefas M.Laurinkus, šiaip bailus žmogus, ilgai dvejojęs, ar prisidėti prie sąmokslo galiausiai ir paskelbė savo garsiąją pažymą “Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui”.
V.Pociūnas buvo nužudytas ir išmestas pro langą
“Esu tikras, kad V.Pociūnas buvo nužudytas ir išmestas pro langą, ir tai padarė VSD arba savo darbuotojų, arba baltarusių rankomis”, - LL sakė buvęs Prezidento Rolando Pakso patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas. Jis pabrėžė ne kartą gavęs informacijos iš NATO, kad ši struktūra itin nepasitiki buvusiu Seimo Nacionalinio augumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku, ir būtent dėl šios priežasties šiam komitetui teikimą itin nedaug NATO paslaptį sudarančios informacijos.
Beje, R.Pakso apkaltos metu paaiškėjo ir tai, kad buvęs Prezidento V.Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška, vadinamas sąmokslo prieš R.Paksą “smegenimis”, yra Rusijos žvalgybų rezidentas. Tai paskelbė žurnalas “Ekstra”.
VSD jau seniai tapo savotiška pelno siekiančia UAB, kuri rašydavo nepalankias pažymas apie neįtikusius ir laiku kyšių saugumiečiams nesumokėjusius privatizavimo konkurso dalyvius. Vienas tokių aukų - UAB “Softvila” direktorius Vytautas Prušinskas LL papasakojo, kad jis su partneriais iš JAV dalyvavo didžiausios Lietuvoje sanatorijos “Eglė” privatizacijoje. Jis pasiūlė didžiausią kainą ir buvo tikras dėl pergalės, tačiau kiti konkurso dalyviai, norėdami tapti nugalėtojais, pasiūlė sumokėti milijoną litų kyšių. V.Prušinskas atsisakė ir netrukus VSD parengė pažymą, kad jis nepatikimas. Remdamasis šia pažyma, Valstybės turto fondas pašalino “Softvila” iš privatizavimo, o Prušinskas iki šiol teismuose bylinėjasi su VSD dėl tos melagingos ir šmeižikiškos pažymos.
Kai Artūras Paulauskas, laikinai ėjęs Prezidento pareigas, į VSD šefo pareigas paskyrė savo ištikimą tarną, KGB rezervistą Arvyda Pocių, VSD dar greičiau ėmė demoralizuotis. VSD iš patriotų organizacijos tapo visais įmanomais būdais slaptą informaciją kaupiančia įstaiga, kuri renkama ne valstybės saugumui stiprinti, ne nusikaltimų prevencijai, bet šantažui bei politiniams ar verslo konkurentams kompromituoti. Kita valstybei reikšminga, tačiau visuomenei menkai žinoma V.Pociūno pažyma - apie projektą “2K”. 2000 m. Rusijos ir Lietuvos Vyriausybės, siekdamos sulyginti Klaipėdos ir Kaliningrado uostų konkurencines galimybes, geriau aprūpinti juos geležinkelio kroviniais, pasirašė sutartį, kuri populiariai vadinama “2K”.
Tačiau 2003 m. V.Pociūno valdyba parengė pažymą, kuri atskleidė skandalingus faktus: “2K” projektas tapo Rusijos senųjų ir naujųjų specialiųjų tarnybų priedanga, taip pat ir Lietuvai šiame projekte atstovauja KGB karininkai. Todėl “2K” faktiškai tapo Rusijos tranzito politikos įrankiu kuris visus geležinkelio krovinius nuo Klaipėdos uosto nukreipė Kaliningrado kryptimi. Lietuvai, praradusiai faktiškai visus Rusijos geležinkelio krovinius (Klaipėdą pasiekia tik Baltarusijos kroviniai), buvo padaryta šimtai milijonų litų nuostolių.
Pažymoje konstatuota, kad per projektą “2K” į jautrią Lietuvos tranzito reguliavimo sferą pateko Rusijos specialiųjų tarnybų žmonės, kurie realizuoja Rusijos transporto politikos strateginį tikslą - kontroliuoti krovinių tranzito į Europos Sąjungą srautus per Baltijos šalis ir ypač jų uosius. Tam tikslui Maskvoje buvo įkurta “Meždunarodnaja transportnaja kompanija” (MTK), kontroliuojama KGB karininkų.
Tačiau MTK, faktiškai projekto “2K” padarinys, savo tikslo nepasiekė, nes Lietuvos žiniasklaida sukėlė triukšmą. Taigi jau anuomet V.Pociūnas pelnė A.Januškos ir D.Jurgelevičiaus nemalonę, nors pats to nežinojo. Todėl 2005 m. viename pasitarime, dalyvaujant Užsienio reikalų ministerijos sekretoriui A.Januškai, kuruojančiam(?) geležinkelio krovinių tranzitą ir tarifus. V.Pociūnas neatsargiai priminė projektą “2K” - kalbama, kad tai buvo paskutinis lašas, užbaigęs jo karjerą departamente. Mat V.Pociūno sukompromituoji MTK pakeitė “Medial Trans” - taip pat projekto “2K” produktas, Rusijos kapitalo įmonė, valdoma UAB “Dujotekana” savininko Rimando Stonio.
V.Pociūnas savo draugų rate buvo prasitaręs, kad naujoji VSD vadovybė, ypač jo valdybą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius, visaip trukdo jo vadovaujamos valdybos veiklai, nesprendžiami aktualūs klausimai, trukdoma konkretiems tyrimams, bandoma sudaryti įspūdį, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis. Kartu jam duota suprasti, kad jis turi trauktis iš šio posto.
Pridėti Komentarą
Knygos kaina 30 litų, ją galima įsigyti redakcijoje Konstitucijos pr. 23B-22
