Dar viena A.Kubiliaus 700 mln. litų afera
Už Europos Sąjungos 700 mln. litų bus rekonstruojama 17,8 mln. litų vertės įmonė
Energetikos ministerijoje svarstomas projektas, kurį parengė Lenkijos bendrovė „Orlen Lietuva“, ir kuriuo numatoma už 200 mln. Eurų (apie 700 mln. Litų) litų tiems patiems lenkams priklausančioje „Mažeikių elektrinėje“ statyti dūmų nusierinimo ir valymo įrengimus.
Lenkai siekia, kad Energetikos ministerija patvirtintų šiam projektui 150 mln. eurų (525 mln. litų) Europos Sąjungos finansinės pagalbos lėšų. Primename, kad ta pati „Mažeikių elektrinė“ buvo parduota prieš porą metų tai pačiai „Mažeikių naftai“ tik už 17,8 mln. litų.
„Aišku, kad dūmų valymo įrengimai negali kainuoti pusės milijardo litų, ir kad šio projekto įgyvendinimas sudarys gamyklos savininkams galimybę pasisavinti apie 150 mln. EUR ES finansinės paramos Lietuvai ir uzurpuoti Lietuvos naftos rinką“, - teigia nenorėję prisistatyti LL šaltiniai.
Š.m. rugpjūčio 20d. „Orlen Lietuva" vadovybės ir premjero A.Kubiliaus susitikimo metu Energetikos ministras A.Sekmokas patvirtino šio projekto įgyvendinimui reikalingos paramos suteikimą. „Mažeikių elektrinės" dūmų valymo įrenginio finansavimas, pritraukiant ES fondų lėšas, skirtas Lietuvai, padidins ..Orlen Lietuva" vertę beveik 500 mln. Lt ES fondų sąskaita, jeigu Energetikos ministerija patvirtintų, kad šis projektas reikalingas. Aplinkos ministerija pareiškė savo nuomonę, kad tai yra verslo projektas, neturintis aplinkosaugos priedermes.
Vyriausybė prarado įtaką „Orlen Lietuva"
„PKN Orlen" pareigą išpirkti 10 % valstybės valdomų įmonės akcijų, sumokant beveik 800 mln. Lt, buvo įmanoma įvykdyti tik pakeitus Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią valstybę išlaikyti ne mažiau kaip 10 % įmonės akcijų ir galimybę daryti įtaką esminiams valdymo sprendimams bendrovėje.
Dar 2008 m. gruodžio 19d. „PKN Orlen" deklaravo, kad. įsigijus visas valstybės valdomas akcijas, valstybės galimybė daryti įtaką esminiams valdymo sprendimams bus, tik dėl jų dar vyks derybos, o lėšas likusiems 10 % įmonės akcijų apmokėti „PKN Orlen" jau yra sukaupusi.
Valstybė, patikėjusi tokiomis „PKN Orlen“ deklaracijomis, jau 2008 m. gruodžio 23d. pripažino negaliojančia Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią valstybei prievolę išlaikyti ne mažiau kaip 10 % įmonės akcijų ir galimybę daryti įtaką esminiams valdymo sprendimams bendrovėje. Tačiau Lenkijos koncernas, gavęs pasiūlymą įsigyti valstybės valdomų 10 % įmonės akcijų, staiga pradėjo skųstis savo finansine padėtimi ir paprašė sudaryti galimybę už akcijas mokėti dalimis, o visus investavimo planus pristabdė.
Tokiu būdu „PKN Orlen" už beveik 800 mln. Lt įsigijo teisę šantažuoti LR Vyriausybę ir subtiliai reikalauti paramos projektams, į kuriuos faktiškai neinvestuos nė vieno savo lito, nes ES parama bus „plaunama" per „PKN Orlen" dukterines įmones. Priešingu atveju „PKN Orlen", neturintis pakankamai
finansinių išteklių investicinėms programoms vystyti, gali susirasti „užsienio investuotojus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui", kurių atėjimui pasipriešinimo svertus valstybė pasinaikino 2008 m. gruodžio 23d.
„Orlen Lietuva" viešai deklaruoja, kad savo lėšomis šį projektą įgyvendinti ji nepajėgi, t.y. nenori, investuoti savo lėšų, todėl ji turi puikų šansą tarpininkaujant LR Vyriausybei pasisavinti ES lėšas.
„Orlen Lietuva" siekia užkrauti Vyriausybei „Mažeikių elektrinės" problemą
Su LR Vyriausybės pagalba gavus ES paramą ir įrengus dūmų valymo įrenginius, „Orlen Lietuva", neinvestavusi nei vieno savo lito, užsitikrintų galimybę realizuoti „Mažeikių elektrinėje" sau naudinga kaina sieringą mazutą, kurio niekur kitur be papildomų investicijų realizuoti neįmanoma, o pagamintą elektros energiją priverstine tvarka pardavinės į tinklą. Nes „Orlen Lietuva", panaudojusi ES paramą su Vyriausybės pagalba, turės prisiimti ir įsipareigojimus bent 5 metus nekeisti veiklos pobūdžio ir eksploatuoti elektrinę ne mažesniu nei optimalus jos režimas.
Tai reiškią, kad faktiškai „Mažeikių elektrinė" turės dirbti 70 - 90 procentų pajėgumu vietos dabartinio 20 procentų ir atitinkamai deginti 4 kartus daugiau „Orlen Lietuva" nereikalingo sieringo mazuto, kuris neturi jokių kitų realizavimo būdų. Priešingu atveju Vyriausybė, prisidėjusi savo parama prie dūmų valymo įrenginio finansavimo ES lėšomis ir neužtikrinusi šio projekto gyvybingumo, t.y. nepirkdama iš „Orlen Lietuva" brangesnės nei rinkoje elektros energijos, turės prisiimti visą atsakomybę dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo.
„Mažeikių elektrinės" reikšmė Lietuvos elektros energetikai
LL šaltiniai teigia, kad morališkai pasenusios „Mažeikių elektrinės" gaminamos elektros kaina iš principo negalės būti pigesnė už rinkoje parduodamą elektrą nes vien jau sieringo mazuto, kurį tieks „Orlen Lietuva" ir kurio kaina yra nereguliuojama, kainą diktuos pati „Orlen Lietuva".
Energetikos ministerijos sukurta darbo grupė dėl Lietuvos aprūpinimo elektros energija po IAE uždarymo patvirtino, kad Lietuva galės pasigaminti ir importuoti 3 kartus daugiau elektros nei jai reikia. Pagal Elektros rinkos plėtros planą apie 65 proc. elektros energijos bus perkama pagal išankstines sutartis iš „Lietuvos elektrinės" Elektrėnuose, atsinaujinančių šaltinių, kogeneracinių šalies elektrinių ir iš Estijos. Likusi elektros energijos dalis bus perkama rinkos sąlygomis. Pagal šį planą iš „Mažeikių elektrinės" nenumatoma pirkti elektrą pagal išankstines sutartis. Tai yra įmanoma būtų padaryti tik atsisakius pirkti elektrą iš kitų Lietuvos elektrinių, gaminančių elektrą ir tiekiančių Lietuvos gyventojams elektrą, o tai iš karto padidintų elektros kainą Lietuvos gyventojams.
Esant tokiai situacijai „Mažeikių elektrinės" pagaminta elektra rinkoje, kurioje pasiūla viršija paklausą 3 kartus, būtų nekonkurencinga ir faktiškai „Mažeikių elektrinė" dirbtų tokiu pačiu režimu kaip ir iki šiol - be dūmų valymo įrenginių, tenkindama tik „Orlen Lietuva" elektros poreikius, o už netinkamą ES lėšų skyrimą projektui, kuris yra tik verslo projektas ir prieštaraujantis elektros energijos rinkos liberalizavimo principams, atsakytų Lietuvos Respublika.
Kadangi šiuo atveju ES paramos tikslas yra mažinti aplinkos taršą, o anot Aplinkos ministerijos „Orlen Lietuva" numatomas projektas yra verslo projektas, neturintis aplinkosaugos priedermes, tokia ES parama būtų panaudota ne pagal paskirtį ir Lietuvos Vyriausybė prisiimtų visą riziką dėl galimų neigiamų pasekmių skirstant Lietuvai skirtą ES paramą, į kurią tokių atveju negalėtų pretenduoti visos kitos Lietuvos įmonės.
Kokie tikrieji „Orlen Lietuva“ tikslai?
Tokia situacija leidžia „PKN Orlen"' pasiekti tikslą - su Vyriausybės pagalba pasisavinti Lietuvai skirtus ES pinigus ir „Mažeikių elektrinėje" bei „Lietuvos elektrinėje" realizuoti mazutą, perkamą iš „Orlen Lietuva" motininių įmonių, ir tokiu būdu gauti milžiniškus pelnus iš mazuto realizacijos Mažeikių ir Elektrėnų įmonėse (visas pelnas bus paliekamas ne Lietuvoje ir mokesčiai į Lietuvos biudžetą nepateks), o dūmų valymo įrenginio projektą įgyvendins ne Lietuvos įmonės ir ne lietuviška darbo jėga. Faktiškai ES lėšomis su Lietuvos Respublikos Vyriausybės parama bus remiama įmonė, neturinti nė vieno lito Lietuvos kapitalo. Projekto įgyvendinimas nebus susietas su kitomis Lietuvos įmonėmis ir neturės joms jokios teigiamos įtakos. Be to, ES lėšomis bus finansuojamas projektas, kurio įgyvendinimas nėra tikslingas ekonominiu požiūriu.
LL šaltiniai sako, kad „Orlen Lietuva" prašoma skirti ES struktūrinių fondų parama bus skirta morališkai pasenusios „Mažeikių elektrinės" patobulinimui, neatsižvelgiant į tai, kad šio objekto projektiniai pajėgumai Lietuvos elektros rinkoje realiai nereikalingi dėl brangios elektros energijos savikainos. Įgyvendinus šį projektą, bus deklaruojamas minimalus „Mažeikių elektrinės" pelningumas (Jeigu bus ir elektros energijos rinkoje nereikės elektros pardavinėti pigiau savikainos), o tai reiškia, kad į Lietuvos biudžetą mokesčių nepadidės, o už ES paramos panaudojimo efektyvumą bus atsakinga Lietuvos Vyriausybė.
Lenkijos koncernas šiandien manipuliuoja tuo, kad jeigu LR Vyriausybė neparems koncerno verslo interesų, skiriant ES fondų lėšas jo verslo projektams, per kuriuos būtų susigrąžinta apie 500 mln. Lt už įmonės akcijas sumokėtų pinigų bei nebus sudaryta galimybė deginti pačio koncerno gaminamą mazutą jį realizuojant ne tik „Mažeikių elektrinėje", bet ir „Lietuvos elektrinėje", koncernui priimtinomis sąlygomis ir tokiu būdu susigrąžinti kitą, valstybei už įmonės akcijas primygtinai sumokėtą pinigų dalį, LR Vyriausybei su „PKN Orlen" susiderėti dėl valstybės įtakos esminiams įmonės valdymo sprendimams bus praktiškai neįmanoma.
„Laisvas laikraštis“ pateikė Energetikos ministerijai tokius klausimus:
1. Ar „Orlen Lietuva" ruošiamas „Mažeikių elektrinės" modernizavimo projektas, įrengiant nusierinimo ir dūmų šalinimo įrangą yra ekonomiškai pagrįstas ir kokia šio projekto nauda Lietuvai?
2. Kokią įtaką šis projektas turės kitiems Lietuvos verslo subjektams?
3/ Ar minėtas projektas iš tikrųjų turi ekologinę priedermę ar iš esmės tai yra vien privačios kompanijos verslo projektas?
4. Kokios Lietuvos ministerijos koordinuos šį projektą?
5. Ar „Orlen Lietuva" rengiamo projekto deklaruojami tikslai atitinka tikruosius šios įmonės ketinimus įsisavinant ES struktūrines lėšas?
Redakcija gavo tokį Energetikos ministro A.Sekmoko komentarą:
1) Energetikos ministras neturi galių patvirtinti paramos suteikimą. Jeigu šis projektas neitų pagal aplinkosauginių priemonių finansavimo programas, jis eitų pagal Energetinio saugumo užtikrinimo programą, projektą svarstytų LVPA, kuri jam pritartų arba ne, po to svarstytų atrankos komitetas prie ŪM, kuris pritartų arba ne, ir tik tuomet jį tvirtintų Ūkio ministras.
2) Kiek man žinoma, visa suma už Vyriausybės parduotas MN akcijas seniausiai sumokėta.
3) Sieringą mazutą galima realizuoti ir Elektrėnuose, nežinau, gal dar kur ne Lietuvoje.
4) „Mažeikių elektrinė“ negalės „prievartine tvarka“ pardavinėti elektros energijos, nes, pasibaigus projektui, Lietuvoje didžioji elektros rinkos dalis bus pilnai liberalizuota, ir „Mažeikių elektrinė“ galės pagamintą el. energija parduoti tik rinkos kaina, o tam ji turės mazutą pirkti pigiai, o ne brangiai.
5) Be dūmų valymo įrengimo (140.000.000,00 euro) dar 60.000.000,00 euro būtų investuojama į ME, todėl vargu ar teiginys, kad ME „morališkai pasenusi“, yra teisingas.
6) Pagal Elektros rinkos plėtros planą 2010 m. pagal išankstines sutartis bus perkama 5,5 Twh, t.y. tiek, kiek yra būtina užtikrinti el. energijos tiekimui reguliuojamomis kainomis. Kiekvienais metais šis kiekis mažės, laisvos rinkos dalis didės, todėl ME galės parduoti el. energiją tik rinkos kaina.
7) Jei projektas bus vykdomas, jį, aišku, vykdys užsienio kompanija, tačiau ji vykdys tik projekto valdymą ir įrengimų bei medžiagų tiekimą, o fiziškai visi darbai bus vykdomi Lietuvos įmonių su lietuviška darbo jėga.
Politinis aspektas
Pozicija yra tokia, kad mes turime smarkiai mažinti priklausomybę nuo dujų. Dabar dujas mes gauname iš vieno šaltinio, be to, mes negalime nei sukaupti dujų atsargų (dar nėra požeminės dujų saugyklos), nei suorganizuoti alternatyvaus tiekimo (suskystintų dujų terminalas). Išeitis – branduolinė energetika, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir, kas dabar pasiekiama, mazuto naudojimas.
Kas ta „Orlen“?
LL šaltiniai teigia, kad nors oficialiai „Mažeikių nafta“ priklauso Lenkijoje registruotai įmonei „Orlen“, tačiau Lenkijos vyriausybė kontroliuoja tik 30 proc. „Orlen“ akcijų, likusi dalis priklauso įvairios ofšorinėms įmonėms, kurios glaudžiai susijusios su Rusijos naftos kompanijomis. Kalbama, kad ta pati „Mažeikių nafta“ jau seniai per tarpininkus priklauso „Lukoil“ savininkams, tačiau ta nuosavybė slepiama dėl politinių priežasčių – esą kaip čia atrodys, kad konservatoriai, kurie visą laiką deklaravo, kad „neprileisime ivano prie vamzdžio“, jau seniai sėdi rusų kišenėje. Tuo labiau, kad konservatorių lyderis Andrius Kubilius yra vienas iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo architektų. Būtent jis V.Landsbergio pavedimo kontroliavo derybininkų grupę, kuri 1999 m. derėjosi su „Williams“ dėl įmonės pardavimo. Pagal slaptą privatizavimo sutartį, kurios negalėjo nežinoti derybas kontroliavęs A.Kubilius, „Williams“ vadovai „Mažeikių naftoje“ buvo „atleisti nuo atsakomybės, nepaisant teisės ir teisingumo principų“. Vėliau šią sutartį pasirašiusiam V.Landsbergio „mokiniui“ Sigitui Kakčiui prokurorai pateikė tokį kaltinimą: „tokiu būdu S.Kaktys, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu neteisėtai pasirašė Investicijų sutartį, kurios paragrafe 2.4 numatyta, kad „Mažeikių nafta“ privalo pasirašyti su „Williams International Company“ jo neteisėtai parafuotą sutartį, kurios 10.2 paragrafe neteisėtai įtvirtino Konstitucijoje numatytam teisinės valstybės konstituciniam principui prieštaraujančią nuostatą, kad UAB „Williams Lietuva“ nuolatinis valdymo personalas ar bet kuris asmuo, paskirtas pagal sutartį, neatsakys už jokius nuostolius „nepaisant taikytinos teisės ar teisingumo principų“.
Toks sutarties punktas, kurio protingai pats nepasirašė A.Kubilius, po privatizavimo buvo įgyvendintas „Mažeikių naftoje“ ir tai leido „investuotojams iš JAV“ per kelis metus išplauti iš „Mažeikių naftos“ mažiausiai 700 mln. litų (tai konstatavo Seimo laikinoji komisija).
Į valdžią grįžta išbandyti „kadrai“
Tai, kad konservatoriai į Seimo pirmininkes vėl stumia Ireną Degutienę, seną V.Landsbergio ir A.Kubiliaus nusikaltimų bendrininkę, tik paliudija, kad ji, skirtingai nei jau minėtas S.Kaktys, priklauso tai gaujai, kuri dabar valdo Lietuvą.
Dar 2004 m. rugsėjo 30 d., žurnalistas Artūras Račas rašė: “ Revoliucija Lietuvoje neįvyko. Nepaisant to, kad viršūnės nebegali, o apačios nebenori, sukilimas numalšintas. Partinę sistemą ir partijų grietinėlę išgelbėjo Lietuvos partijų partija – konservatoriai.
Irena Degutienė, prieš penkerius metus „gelbėjusi“ Lietuvą, kai iškilo grėsmė, jog gali būti nepasirašyti susitarimai su JAV bendrove „Williams“ dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, trečiadienį vakare išgelbėjo partijas nuo rinkėjų.
Konservatorių frakcijos vardu pasiūliusi padaryti pertrauką kandidatų reitingų skaičiavimą keičiančias Seimo rinkimų įstatymo pataisų svarstyme, I.Degutienė iš esmės palaidojo paskutines viltis, kad tos pataisos gali būti taikomos spalio 10 dieną.
Kartu ji išsaugojo labai dideles galimybes patekti į naujos kadencijos Seimą, nes jos numeris konservatorių sąraše (ketvirtas) iš esmės garantuoja jai parlamentaro algą ateinantiems ketveriems metams jei tik konservatoriai peržengs 5 procentų barjerą.
Bet vargu ar Ireną galima apkaltinti savanaudiškumu: ne vien apie save juk galvojo. Nepriėmus pataisų, kurios leistų rinkėjams spręsti, kas vienoje ar kitoje partijoje labiau vertas tapti Tautos Išrinktuoju, ramūs gali būti ir jos partijos kolegos Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Jurgis Razma, Povilas Jakučionis, Audronius Ažubalis ir gal dar Ramūnas Garbaravičius.
Taip pat – Petras Auštrevičius, Artūras Zuokas, Kęstutis Glaveckas, Eligijus Masiulis, Vytautas Bogušis, Algis Čaplikas bei Gintaras Steponavičius. Jie, tiesa, jau kitame – Liberalų ir Centro sąjungos – sąraše, bet ar tai ką nors keičia?
Ramiai laukti rinkimų nesižvalgydami į Darbo biržą ir vogčia nepirkdami „Alio reklamos“ galės ir Česlovas Juršėnas, Artūras Paulauskas, Milda Petrauskienė, Vilija Blinkevičiūtė ir beveik visi jos kolegos ministrai. Jie visi taip pat sąrašo pradžioje”.
Pridėti Komentarą
