Apie chunveibiniškumą Prezidentūroje – atsakymas analitikui Sergejui Sokolovui
 
Kristina Apanavičiūtė 

Kadangi „Karštas komentaras“ nepasižymi demokratiškumu, ir nesitikiu, jog mano pamąstymai dėl neseniai pasirodžiusio Sergejaus Sokolovo straipsnio „Tam tikro teisėsaugos sparno ir „Drąsos kelio“ aparato interesų suaugimas“ portale būtų viešinami, manau, jog tinkamas atsakas bus straipsnis kitame laikraštyje – kurį, beje, skaito kokį tūkstantąjį kartą apšmeižti ir paniekinti, „chunveibinų partijos pakalikais“, „sektantais“ ir kitokiais šlykčiais įvardijimais išvadinti taikūs mergaitės ir vaiko teisių bei teisingumo gynėjai, tai keliais pastebėjimais nusprendžiau pasidalinti čia.

Straipsnio pagrindinė idėja – jog vadinamieji „patvoriniai“, kurie esą tuoj bus nuteisti (matosi, jog autorius „nušokęs“ nuo kurso, nes jau yra vienas išteisinimas) tyčia siekia nusiteisti, o tam vadovauja vadinamasis „antiprezidentinis saugumo flangas“.

Šitos „įžvalgos“ pasirodė po to, kai per LNK buvo pranešta, jog kažkas iš „patvorinių“ gavo baudą už netinkamą neva elgesį teisme. Kad tą baudą dosnia ranka, nepagrįstai, nemotyvuotai ir šališkai, atmetęs absoliučiai visus gynybos prašymus vien už prašymą paaiškinti savo motyvus skyrė teisėjas Bronius Varsackis – nutylėta.

Iš Sergejaus Sokolovo įžvalgų išeina, jog Bronius Varsackis priklauso antiprezidentiniam saugumo flangui – juk jis dosniai šniostelėjo baudą, o esą tai labai naudinga, kad „violetiniai“ rėktų apie „neteisingumą“.

Tačiau Garliavoje nušturmuotų žmonių gynėjų baudavimas reiškia ką kita.


Teisėjus skiria ir atleidžia ne kas kita, o Prezidentė.

Jeigu Prezidentė visiškai nereaguoja ir jai gerai šitos baudos, ir neseniai – Klaipėdos apygardos teisėjos D.Kursevičienės šou, kai ji „nemokėjo“ kodeksų, ir kvietinėjosi policiją – pagal Sergejaus Sokolovo „logiką“ išeina, jog ir Prezidentė priklauso...antiprezideniniam flangui.

Vadinasi, ji eina pati prieš save, nes jeigu priklausytų savo flangui, tokie teisėjai kaip Bronius Varsackas nedirbtų teismų sistemoje.

Sergejus Sokolovas mergaitės gynybą suplaka su dar viena sistemine partija – Drąsos kelio partija – kurios gretose pirmuosiuose dešimtukuose negalėjome išvysti tikrųjų mergaitės bei vaiko teisių gynėjų.

Tačiau jis turbūt tyčia nenurodo vienos svarbios aplinkybės – jog jo minimas antiprezidentinis flangas, kuris, gali būti, yra tas pats prezidentinis (nes, pavyzdžiui, Garliavoje smurtauti įsakęs Renatas Požėla yra tiesiogiai priklausomas nuo Prezidentės galios ir valios; dvi nukentėjusiąsias skirtingose bylose suplakęs į vieną liudytojų apsaugos programą Darius Valys irgi) – tendencingai ir dirbtinai veikė, kad Garliavoje kurtų tam tikrus įvaizdžius.

Ne veltui tarp gynėjų pasirodė ir buvę sistemos darbuotojai, vėliau – buvę karštų taškų bei karštų rezonansinių „terorizmo“ bylų dalyviai, į ką juk Prezidentės vadovaujamas Renatas Požėla galimai trynė rankomis ir ruošė „šturmą“.

Renatas Požėla teisme atvirai pasakė, jog „analizavo viešąjį kalbėjimą“.

Įdomiausia, jog Drąsos kelios partijos frakcijos nariai bei „viršūnėlės“, kurie kategoriškai nesilanko teismo posėdžiuose, taip pat stebi „viešąjį kalbėjimą“. Kai po Rimanto Radišausko teismo posėdžio, kur už prašymus prijungti medžiagą bei nušalinimo pareiškimą gavau baudą, pasakiau LNK žinių tarnybai, jog DK bei šios partijos aplinka nesilanko teismo posėdžiuose, niekuo nepadeda (tą patį išreiškė ir mano ginamasis R.Radišauskas, pridūręs, jog tie žmonės, kurie Garliavoje šalo, yra nustumti ir pamesti) – tai mano telefonas bei facebook paskyra kelias dienas netilo.

Vieni „patvoriniai“ sveikino, jog pagaliau pasakiau teisybę – daug žmonių į Garliavą po Broniaus Varsackio sprendimo 2010-05-14 sutelkusi politikė, su kuria DK ir N.Venckienės giminaičiai tiesiog susidorojo, rašo:

„Šaunuolė!!!Sakė vakar per LNK teisybę pasakei apie tuos kiaules. Tegul žino visi, teisingai“.

Kiti persigandę tylėjo arba burbėjo, jog „politiškai nekorektiška“ – nors teisėje nėra jokios politikos. Seimo narys Jonas Varkala galėjo bent į vieną posėdį atvykti stebėtoju. Tačiau matyt tikras mergaitės gynėjų palaikytojas yra Naglis Puteikis, o ne tie, kurie į Seimą išjojo ant mergaitės kančios.

Įdomiausia, jog pradedant ginti žmones, teko su jais daug dirbti, kad būtų galima „atblokuoti“. Šiaip teisingai rašo S.Sokolovas kai kuriose teksto vietose, kad „tai panašu į sektą“. Kai kurie „patvoriniai“ ir kartojo tą „antiprezidentinio“ saugumo flango giesmelę apie tai, jog „geriau tegul nuteisia, tada bus galima kalbėti apie didelę neteisybę Lietuvoje“. Kai kone rėkimu teko aiškinti, jog geresnis kelias yra būti išteisintiems, ir tada paduoti prokuratūrą ir policijos tyrėjus į teismą, tai kurį laiką buvo įsivyravusi nejauki tyla.

Ypač užprogramuoti žmonės, kurie yra tąsomi po ikiteisminį tyrimą – vos įkalbėjau aktyviai įsijungti į procesą ir teikti skundus dėl nepagrįstai pratęsiamo tyrimo termino.

Šitaip nekompetetingai gintis, tiksliau, iš viso nesiginti, nedaryti jokio judesio daugiau nei metus galima tik tada, kai smegenys užglušintos programos jog „vis tiek nieko nepasieksi“, arba „nuteisimas pasitarnaus žmonių labui“.

Tie, kas manipuliuoja tais žmonėmis, niekada nesumokės jų baudų bei niekada neištrins jų teistumų – vėl naudos savo reikalams.

Gynėjų gynėja per metus nesugebėjo nieko prasmingo nuveikti, tik prieš liepos pirmosios posėdžius „mane atrado“ – turbūt todėl, jog atrodžiau „patikima politiškai“. Nors man ta vėlgi su dešiniaisiais glaudžiai susijusi „gynėja“ nebuvo matyta nei 2010 m., nei per vėlesnius įvykius.

Beje, pradėjusi ginti žmones, nukentėjusius Garliavoje, sulaukiau kone reikalavimų išeiti iš partijos kuriai priklausau N metų – į ką atsakiau, jog teisė nuo politikos labai atskirta, ir dėl klientų politinių pažiūrų teisininkai nesiblaško.

Viename iš teismo posėdžių pradėjus ginti pačius ginamuosius nuo jų kvailų pasisakymų – kažkas jiems buvo ant lapelių surašę „gynybos liniją“ apie „valstybinę vėliavą ir himną“, kas neatlaiko kritikos – ta pati, kuri mane „atrado“, pradėjo „dirbti“ – per facebook, telefonais, aiškinti, jog čia netinkama gynyba.

Ypač tai „gynėjai“, kuri pati susijusi tiek su karine žvalgyba, tiek su „prezidentiniu“ bei „antiprezidentiniu“ saugumo flangais – turėjo „nurauti stogą“, kai pats Požėla pripažino, jog iš esmės šturmas pradėjo būti ruošiamas po Patacko pasisakymų apie tai, kad Garliavoje gali būti susideginimų.

Kiek žinau, tai moteriai ir kai kuriems „patvoriniams“ šis Seimo narys, kuris atėjo būtent po DK vėliava, yra „šventas“.

Tikėjimas kai kuriais stabais ir sudaro sektos pagrindą, tačiau Sergejui Sokolovui norisi priminti, iš kur tas „tikėjimas šventaisiais dešiniaisiais eina“.

Jis eina būtent iš „berečių bataliono“ – šito elektorato, į kurį Prezidentė šiuo metu orientuoja žvilgsnį, kritikuodama Putiną, nedrausdama gėjų eitynių – nes jas laimina konservatoriai.

Taigi, kai bandoma pateikti, jog Garliava – antiprezidentinio saugumo flango projektas, gal tuomet galėtų paaiškinti šitas pats Sokolovas, ką ten veikė Lietuvos Nepriklausomybės „šventieji“ – pradedant V.Landsbergiu, kuris, kaip teigiama, „pagimdė Raidonąją Dalią“?

Galgi tą patį klausimą reikėtų užduoti, kurį uždaviau Renatui Požėlai – ar ne jūsų pakalikai rėkė, kad jūs patys galėtumėte nušturmuoti Garliavą?

Ar Garliavos įvykiai nėra būtent prezideninio saugumo flango projektas, antiprezidentiniam bandžius, ir nesėkmingai, padėti vargšei pedofilų nuskriaustai mergaitei, jos globėjai bei jos šeimai, tačiau nepajėgusiam, nes prie Neringos Venckienės iš karto atsirado to paties prezidentinio flango žmonės, kurie sudaužė tiek Garliavos pilietinio pasipriešinimo judėjimą, tiek ir bet kokias mintis apie politinę veiklą, susijusią su vaikų teisių gynimu.

Juk ta DK „frakcija“ yra grynas pasityčiojimas iš partinės frakcijos Seime. Vien balsavimas keturiais skirtingais būdais (už, prieš, susilaiko ir neateina), kai frakcijoje yra tik septyni nariai, rodo, jog DK frakcija visiškai nėra ir nebus Neringos Venckienės frakcija.

Kuo verti V.Vasiliausko pasisakymai apie Neringos Venckienės IP adresus, kurie esą rodo, jo ji yra JAV? O gal jau jos „ištikimasis“ frakcijos narys ir teisėsaugoje parodymus yra davęs apie tuos IP adresus?

Raudonosios Dalios aplinką galima atpažinti iš tam tikrų tarybinės Lietuvos šešėlių. Jeigu žmogus buvo veikėjas „tada“, o dabar šiltai sėdi Seime, tai reiškia prezidentinį flangą.

Tačiau žmonėms bandoma įteigti, jog Raudonoji Dalia jau tokia neįgali, ir neveiksni, jog negali sutramdyti siautėjančių teisėjų.

Tuomet, taip išeina, ji pati priklauso antiprezidentiniam flangui. O tai jau yra panašu į susidvejinimą.

Pati savo reitingams kenkia. Savo neveikimu.

Jeigu ji šitaip nepritarė mergaitės prievartiniam ėmimui, o paskui pritarė po kiek laiko, reiškia, pati Prezidentė nesusigaudo, kokias pareigas užima. Ir kam pritaria, o kam ne.

Ir pati matyt priklauso tai keistai sektai, kuri kažkuo šventai tiki. Bet tikrai ne „patvoriniai“, nes juos jau atprogramavo pirmas išteisinimas Garliavos šturmo bylose.
Prezidentūra ir DK tik stebi situaciją ir „viešąjį kalbėjimą“.

Matyt, dėl to taip kai kurių „patvorio“ žmonių gynėjų akimis netinku, nes jeigu visus išteisins – tai kuo jie tuomet užsiims?

„Kai kurių tai jau gyvenimo būdas“, - atsiduso vienas nuo 2010 metų taikiai protestavęs žmogus.

Tiesa, DK vedlės geriausia draugė jau paskambino man ir klausia:“Tai dabar turbūt už kelių numerių bus pasisakymai apie Neringą?“

Atsakiau jai, jog mano nuomonė yra mano reikalas. Tačiau jeigu labai nori DK tos nuomonės, tai ji yra tokia – tokią baisią frakciją susirinkti reikėjo ypatingų sugebėjimų. Ir turbūt tai tikrai ne N.Venckienės jėgoms. 

Konservatorė, dešiniųjų stabas, sovietmečio veikėjas – čia dirbo susikišę galvos ir strategavo. Tos pačios galvos grūdo į pirmus dešimtukus buvusius VSD veikėjus. Ir KGB.

Neringai Venckienei buvo labai seniai patarta nelįsti į šitus dvaro žaidimus ir neerzinti neretai kerštingos Prezidentės.

Taigi, jeigu G.Patacko kalbėjimas leido pradėti rengti šturmo planą (o Patackas lyg niekur nieko, tų pačių nušturmuotųjų pastangomis – jie ne savo garbę ir orumą gynė, o lakstė su lapeliaia, kuriuose ragino balsuoti už DK sąrašą – atsidūrė Seime), tai kelkime versiją, jog pagal labai senas taktinio karo strategijas, ta pati Prezidentės aplinka prilindo prie N.Venckienės, įteigė „genialią“ mintį eiti į Seimą, šitaip užsiutino Prezidentę, kuri pritarė Garliavos nušturmavimui.

Jeigu per sudėtinga tai suvokti, tai reikia šiek tiek laiko, ir visa šita metodika „pats rėkia – pats muša“ išlįs labai greitai.

Manau, jog Prezidentė iki šiol nesuprato, jog jokių šansų antrai kadencijai ji neturi. O šitokią „karjerą“ jai padovanojo jos artimiausi patarėjai ir tariamai „jos“ saugumo flangas.

Kurio „ruporas“ (RR) persisukęs gina smurtavusią policiją – ir daro tai iki pažaliavimo.

Reikia proto neturėti, kad galėtum ginti tuos, kurie žmonės spardė į gyvybinius organus ar griebė už galvos ir šitokiu veiksmu tempė per kiemą, trankė galvas ir stuburus į grindinį.

Šitie yra nusikaltėliai, ir jų atžvilgiu reikia inicijuoti baudžiamąsias bylas, o ne priėmus stručio poziciją laukti, kol neva reitingai pasikeis.

Niekam nereikia diktatorės Prezidentės, už kurią kalbas ruošia ir strateguoja kažkoks glaudus būrelis, kuris visą kadenciją neprileido užsienio patyrusių analitikų – kad tik nepatartų ir nepasakytų, kurie jos patarėjai ir bendražygiai yra totalūs šmikiai ir veikia prieš ją ir valstybę.

Sergejui Sokolovui tad nori atsakyti – kai jis kažkur patvory ieško sektantų, tegul jų paieško Baltuosiuose Rūmuose.

Nes taip kuriami mitai – Prezidentei kažkas įteigė, jog Garliavos judėjimas sužlugdys jos antrąją kadenciją, ji šitos mitologemos veikiama pradėjo veikti, sankcionavo šturmą, išskrido svetur, atseit „nieko nežinau, nieko nemačiau“ – žmonės protestuoja jau daugiau nei metus, ir jos neišrinks antrai kadencijai.

Kad suvoktum paprastuosius mitų kūrimo ir jų išsipildymo modelius, tereikia pastudijuoti filosofijos pagrindus. Tačiau, matome, jog patarėjų aplinka yra skurdi, o ir pati partinės mokyklos dėstytoja galimai per antikinės filosofijos pamokas nesiklausė – kitaip būtų išvengusi visų dabarties ir ateities situacijų.

Kaip klasikinis mito sukūrimo ir jo įgyvendinimo pavyzdys yra Oidipo mitas. Karalius Oidipas nuėjo pas žynius, ir paklausė patarimo apie ateitį. Žyniai atsakė, jog jo sūnus jį nužudys. Remdamasis šia pranašyste, Oidipas atsikratė sūnumi, jis augo nežinodamas kilmės, įsimylėjo savo motiną, konkuruodamas nužudė tėvą. Jeigu Oidipas nebūtų gyvenęs mitu ir jį pats kūręs, jo sūnus būtų augęs rūmuose, ir žinojęs, kas yra tėvas. 

Taip ir Baltieji rūmai jau trečius metus gyvena mitu, jog „įsismarkavusi minia nuvers Prezidentę“, iš šitos baimės kilo ne tik pritarimas policijos ir žinybų bei tarnybų smurtui – iš šitos baimės ir totalus neveikimas nesutramdant siautėjančių teisėjų.

Beje, Garliavos šturmo byloje Vaclovui Tamuliui teisėja paskyrė mažesnę, negu numato sankcija, bausmę. Aišku, pasielgė bailiai, nes pati nustatė, jog jokių įrodymų byloje nėra – juk turėjo išteisinti. Tačiau kas laukia teisėjos? Prezidentės kerštas. Visų teismų pirmininkas prezidentūra nurodė, jog jeigu teisėjas skiria mažesnę negu numato sankcija, bausmę, tai tokiam teisėjui turi būti keliama drausmės byla.

Taigi, ne Broniui Varsackiui, kuris siautėja ir švaistosi baudomis, bus keliama drausmės byla, o tai teisėjai, kuri pagailėjo senuko, stovėjusio su vėliava ant laiptų, vedančių į antrą namo aukštą.

Taigi, Prezidentė tuomet tegul pagalvoja – ji už save ar prieš save veikia, jeigu nedrausminami tikrus pažeidimus darantys teisėjai, o grasinama tiems, kurie dar turi sąžinę.