Pabandysiu trumpai paaiškinti, kuo skiriasi sutartis nuo bendrovės. Tarkim, žmogus pavarde VALSTYBĖ turi 100 hektarų žemės, o žmogus pavarde OLIGARCHAS turi 1 hektarą žemės.  Jie sudaro sutartį ir apjungia tas žemes į vieną sklypą. Iš viso gaunasi 101 hektaras, bet žmogui pavarde OLIGARCHAS jau priklauso 38,3 proc. nuo to bendro sklypo. „LEO“ yra tokia keista sutartis, pagal kurią žmogų pavarde VALSTYBĖ atstovaujantys ponai yra labai dosnūs žmogui pavarde OLIGARCHAS ir už įneštą 1 proc. duoda jam net 38,3 proc.!..
Sutartis, kad tam ponui Oligarchui visiškai nepagrįstai priklauso 38,3 proc. visos Lietuvos energetikos sistemos (finansinio kapitalo) ir yra tas „LeoLT“ sandoris. O BENDROVĖ yra būtent ta forma, kaip abi pusės susitaria dirbti. Buvo susitarta sujungti visą žemę arba Lietuvos energetinį kapitalą į vieną bendrovę. Bet jeigu po kažkurio laiko nusprendžiama, kad reikia išardyti bendrą sklypą į atskirus sklypus, tai kaip bus ardoma? O gi pagal galiojančią sutartį!.. Be abejo, galima išardyti bendrovę. Tai yra vienas dalykas. Bet jeigu nuostolinga valstybei sutartis paliekama galioti, tai ir tie 38,3 proc. atitekę ponui Oligarchui ir pripažinti sutartimi, tebegalioja! Ir kol „LEO“ sutartis teismo nėra pripažinta negaliojanti, tol pagal Civilinį kodeksą ši sutartis yra įstatymas, privalomas abiem šalims.
Dabar mes išsiaiškinome: kuo skiriasi „LeoLT“ bendrovės išardymas nuo „LEO“ sandorio (sutarties) pripažinimo negaliojančiu. Žinoma, kad išardyti pačią bendrovę galima labai greitai. Tačiau jeigu nenaudinga valstybei sutartis paliekama galioti, tai pagal ją visiškai nepagrįstai ir neteisėtai (kadangi nebuvo privatizavimo proceso, nebuvo konkurso)  „Maximos“ savininkams yra atiduodami 38,3 proc. visos Lietuvos energetikos valstybės turto, išsidalinant „LeoLT“ bendrovę!..
Štai kodėl buvo labai svarbu, kad prezidentė D.Grybauskaitė nepatvirtintų „LEO“ įstatymų paketo, nes jis dar kartą patvirtina nusikalstamą „LEO“ sandorį, dar kartą pripažįstama, kad tai yra teisėta. Kitaip sakant, „LEO“ afera buvo legalizuota dar kartą.
 O ką tai duoda man, kaip advokatui, kuris apsiima ginti LR valstybės interesus? Visų pirma, buvo legalizuota Lietuvai itin nuostolinga „LEO“ sutartis. Ir jeigu dabar aš norėčiau kreiptis į teismą dėl 2008 metų „LEO“ sandorio pripažinimo negaliojančiu, tai jau nebegalėčiau remtis Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu, kuris pripažino, jog sandoris pažeidė Konstituciją. Štai kas dabar nutiko: priėmus naują „LEO“ įstatymų paketą, dėl jo nėra KT nutarimo. Todėl dabar, kreipdamasis į teismą dėl „LEO“, negalėčiau sakyti, jog KT pripažino net dvi AE įstatymo nuostatas, patvirtinusias „LEO“ sandorį,  antikonstitucinėmis ir todėl reikia pripažinti patį sandorį negaliojančiu. Man dabar bus atsakyta: drauguži, yra priimtas naujas įstatymas, kuriuo dar kartą patvirtinta „LEO“ sutartis. Ir jeigu dabar norite ginčyti „LEO“ sutartį, tai būkite malonus, visų pirma, užginčykite įstatymą! O tai reiškia, kad tą įstatymą, kurį pasirašė prezidentė D.Grybauskaitė, vėl reikėtų apskųsti ir dar kartą kreiptis į KT. Bet kadangi Seimas, aišku, to nepadarys, tai, vadinasi, paprastas žmogus, nusprendęs bylinėtis dėl „LEO“, tam sugaištų mažiausiai tris metus, kol KT pripažintų naujai priimto įstatymo neatitikimą Konstitucijai.
Tai štai kokia kliūtis, atkuriant teisingumą, yra padaryta tomis įstatymų paketo, patvirtinto D.Grybauskaitės parašu, pataisomis. Nuo šiol, praktiškai, tampa labai sunku apginti viešąjį interesą ir pripažinti „LEO“ sandorį negaliojančiu. Tai viena.
Antroji kliūtis – patvirtintos Civilinio kodekso pataisos, skirtos vien tam, kad dar stipriau būtų ginami oligarchų interesai „LEO“ bendrovėje! Dabar taip vadinamam „nacionaliniam investuotojui“ negali būti taikomas Civilinis kodeksas, norint likviduoti šią bendrovę.
 O juk būtent Civiliniame kodekse ir numatyta: jeigu yra pažeidžiamas viešas interesas, tai toks sandoris negalioja, jis yra niekinis! Tokiu atveju privati bendrovė „NDX energija“ turėtų viską sugrąžinti atgal valstybei. O dabar, patvirtinus Civilinio kodekso pataisas, pačios valstybės pripažinta, kad „LEO“ atveju Civilinis kodeksas netaikomas. Ir tai jau yra antra rimta kliūtis man, kaip LR valstybės advokatui, apginti valstybės interesus. Jau nekalbant apie kitas kliūtis, kurias laimėjo „Maxima“, įsigaliojus naujam „LEO“ įstatymų paketui, palaimintam prezidentės D.Grybauskaitės parašu.  
- Tačiau prezidentė D.Grybauskaitė, spaudos konferencijoje komentuodama, kodėl ji patvirtino tą nelemtą „LEO“ įstatymų paketą, teigia visiškai atvirkščiai: „Įstatymų   paketas, kurį pasirašiau, leidžia likviduoti „LeoLT“ bendrovę naujų įstatymų pagrindu. Įgalioja ir sudaro galimybę Vyriausybei tai padaryti be privataus partnerio sutikimo“. Na, o kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?
- Labai geras klausimas. Kiekvienas teisės studentas puikiai žino, kad naujais įstatymais negalima pakeisti senų sutarčių. Civiliniame kodekse, netgi, specialiai yra pabrėžta, kad naujomis įstatymo nuostatomis negalima pakeisti galiojančio sandorio. Sandorį gali panaikinti tiktai teismas! Ir tai reikėtų gerai įsikalti į galvą. Be abejo, kad tai labai gerai žino prezidentės D.Grybauskaitės patarėjai – tuo aš įsitikinau, kai man teko su jais kalbėti prezidentūroje. Jie puikiai žino, kad įstatymai atgal negalioja. Tai stambiomis raidėmis parašyta kiekviename teisės vadovėlyje. Tai ne kartą nustatė ir KT, tokia nuostata vadovaujasi ir mūsų teismai.
 Žinoma, kad tai, ką kalba prezidentė, yra viso labo tik politinė nuostata. Kiekvienas teisininkas puikiai supranta, kad politikai taip gali kalbėti, bet iš tikrųjų 2008 metų „LEO“ sandoris (sutartis) turi įstatymo galią. O ten visos teisės yra suteiktos UAB „NDX energija“. Privati bendrovė iki šiol turi sprendžiamą balsą. Ir norint atimti iš jų sprendžiamą balsą, neužtenka politikams ką nors pasakyti arba pasirašyti naują įstatymą. Reikia imti ir kreiptis į teismą, kad „LEO“ sandoris būtų pripažintas negaliojančiu!
  Tai labai gerai žino kiekvienas teisininkas. Manau, net ir kiekvienas žmogus, dalyvavęs bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tai puikiai suvokia. Ir toks prezidentės D.Grybauskaitės pasakymas, kad jos pasirašytas įstatymų paketas sudaro Vyriausybei galimybę vienašališkai nutraukti „LEO“ sandorį, tai tėra specialaus žaidimo, kuriame dalyvauja visos suinteresuotos pusės, dalis. Visi jie – privatūs savininkai, Vyriausybė, o dabar ir prezidentė D.Grybauskaitė, vienodai šneka ir jau seniai yra susitarę dėl šio žaidimo taisyklių! VISI JIE TIKRAI YRA SUSITARĘ PALIKTI GALIOTI „LEO“ SANDORĮ, kadangi jis yra labai naudingas privačiai UAB „NDX energija“. Na, o „LeoLT“ bendrovės jiems visiškai nereikia!.. Prezidentės D.Grybauskaitės patvirtintas įstatymų paketas yra labai naudingas „Maximos“ savininkams, nes ten yra sakoma, kad „LeoLT“ bendrovė neturi statyti naujos AE nei elektros jungčių. Kitaip tariant, privatininkams atitenka tiktai pelnas.
Ir štai būtent dabar privati bendrovė „NDX energija“, turėdama tokias jiems palankias  įstatymų pataisas ir tebegaliojančią „LEO“ sutartį, gali bet kada paduoti LR valstybę į teismą, Stokholmo arbitražą, jeigu  tik valstybė pabandys kažką vienašališkai padaryti be privačių savininkų sutikimo!..  Kitas reikalas, kad UAB „NDX energija“, be abejo, sutiks derėtis su Vyriausybe, tačiau klausimas – UŽ KIEK?!.. Mes aiškiai matome, kad kiekvienais metais privačios bendrovės „Maxima“ savininkai laimi vis daugiau kapitalo iš valstybės!..
 2009 metais jie laimėjo dar daugiau, negu 2008-aisiais. 2007 metais pirmuoju AE įstatymo variantu jie laimėjo tiktai dalį „Lietuvos energijos“. 2008 metais taip vadinamu „LEO” įstatymo pataisomis „Maximos“ savininkams priklausanti bendrovė laimėjo dalį ne tik „Lietuvos energijos“, Rytų skirstomųjų tinklų, bet dar gavo veltui naudoti dvi elektrines – Kruonio HAE ir Kauno HES. Na, o šiemet tuo susitarimu, kuriuo bendrovė „LeoLT“ bus išardyta, „Maxima“ laimės dar daugiau (tai, ką jie yra laimėję anksčiau, nieko nepraranda, kadangi „LEO“ sandoris išlieka). Privatininkai labai daug laimės vien tik už tai, kad mūsų valdžia galėtų PAVAIZDUOTI žmonėms, kaip greitai yra likviduojama bendrovė „LeoLT“. Už visą šios bendrovės likvidavimo spektaklį Lietuva sumokės labai brangiai!..                      
- Nepaisant visko, prezidentė D.Grybauskaitė pasisako už „LeoLT“ skubią likvidaciją restitucijos pagrindu. Tačiau ar po jos patvirtinto „LEO“ įstatymų paketo įmanoma restitucija? Ji sako atidžiai stebėsianti bendrovės likvidavimo procesą, kad privatūs akcininkai, gink Dieve, nepasiimtų daugiau valstybinio energetinio kapitalo, nei įnešė steigiant „LEO“ bendrovę. Netgi, žada pasitelkti į pagalbą generalinį prokurorą A.Valantiną, jeigu Vyriausybė nuolaidžiaus „NDX energijai“. Pakomentuokite tokius prezidentės D.Grybauskaitės teiginius – ką jie reiškia  teisiniu aspektu, galiojant „Maximos“ dešimtukui itin naudingai „LEO“ sutarčiai?
- Restitucija yra taikoma tiktai tada, kai sutartis yra pripažįstama negaliojančia. Kaip žinome, tiek Vyriausybė, Seimas, prezidentė, tiek ir privatūs savininkai, - visi jie kategoriškai pasisakė už tai, kad „LEO“ sutartis būtų palikta galiojanti. O jeigu sutartis paliekama galioti, tai restitucija gali būti daroma tiktai abipusiu susitarimu. Tokiu atveju žodis „restitucija“ neturėtų būti taikomas. Restitucija - prievartinis turto grąžinimas, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Bet kadangi „LEO“ sandoris paliekamas galiojančiu, tai restitucijos sąvoka šiuo atveju netinka.
 Iš tikrųjų, be abejo, bus taip, o ne kitaip, kad išardant „LeoLT“ bendrovę UAB „NDX energija“ atgal atsiims Vakarų skirstomuosius tinklus (VST), o valstybei atiteks „Lietuvos energija“, RST ir, tikiuosi, tos dvi elektrinės (Kruonio ir Kauno HES), kurios dabar yra veltui atiduotos „LeoLT“ bendrovei. Tačiau, suprantate, čia yra viena tokia „smulkmena“. Kadangi „LEO“ sandoris tebegalioja, o Vyriausybei reikia, kad UAB „NDX energija“ tylėtų ir nepaduotų valstybės į Stokholmo arbitražą, vadinasi, reikia kažko labai daug duoti privatiems savininkams už tą suvaidintą paklusnumą. Iš tikrųjų, oligarchai nėra paklusnūs, jie yra labai gudrūs! Jie jau ne kartą įrodė, kad neketina valstybei ką nors duoti. Atvirkščiai, valstybė sumokėjo net 5 mln. litų iš savo kišenės privatiems konsultantams vien tik už tai, kad „LEO“ sandoriu būtų labai brangiai įkainuotos privačios bendrovės „NDX energija“ akcijos ir sudarytų net 38,3 proc. viso valstybės energetinio kapitalo. Įsivaizduojate, valstybė sumokėjo 5 mln. litų vien už tai, kad prarastų savo nacionalinį turtą!.. 
-  Bet gi tai yra akivaizdus nusikaltimas, sankcionuotas valdžios institucijų, atsakingų pareigūnų, politikų!..
Tai dabar jūs galite suprasti, kaip taupiai „NDX energija“ viską sprendžiasi sau naudinga linkme valstybės sąskaita. Ir kaip „taupiai“ mūsų valdžios atstovai visos valstybės sąskaita sprendžia bendrovės „NDX energija“ „apdovanojimo“ klausimus. Vadinasi, dabar mūsų šalyje bus labai taupoma, kad būtų galima atsidėkoti oligarchams. Juolab, reikia suprasti dar ir tai, kad ši privati bendrovė gali būti labai geras finansuotojas per rinkimus!..
- Tačiau kokiu būdu valdžia atsidėkos „Maximos“ savininkams priklausančiai bendrovei „NDX energija“, jeigu ši, likviduojant  „LeoLT“, susigrąžins tik VST ir bus paskelbta, jog įvyko pilna restitucija? Kaip bus primokėta oligarchams už jų „nuolankumą“ ir nesikreipimą į Stokholmo arbitražą?   
- Būtent apie tai jau yra pranešta. Jiems bus primokėta, kaip sakoma, grynaisiais. Yra pranešta Lietuvos gyventojams, kad 2010 m. labai stipriai bus pakeltos elektros energijos kainos. O ką privačiai bendrovei „NDX energija“, disponuojančiai VST, reiškia elektros energijos kainų pakėlimas? Tai reiškia, kad saujelė oligarchų tik per vienus metus gali uždirbti milijardą litų vien iš to kainų padidinimo!..
Kadangi „LeoLT“ bendrovė, pagal sutartį, turėjo gyvuoti iki 2015 metų, bet išardoma 5 metais anksčiau, tai, vadinasi, 5 metus turės būti nepagrįstai užkeltos elektros energijos kainos tam, kad privati „Maximos“ bendrovė galėtų atsiimti tokią sumą, kokią ji būtų uždirbusi „LeoLT“ sudėtyje.
Šiuo metu, mano žiniomis, valstybė dar nežino, kiek jai teks mokėti oligarchams. Dabar  viską skaičiuoja privati bendrovė „NDX energija“. Dar ne karto nebuvo įvardinta nei energetikos ministro A.Sekmoko, nei premjero A.Kubiliaus, nei prezidentės D.Grybauskaitės: o kiek gi tas „LeoLT“ bendrovės  „greitas išardymas“ kainuos valstybei, visiems mokesčių mokėtojams?!.. Matyt, jog į šį klausimą atsakys privati bendrovė „NDX energija, pateikusi savo skaičiavimus. Suprantu, kad čia bus kalbama apie 3-4 milijardus litų, mažiausiai!..
- Ir šitoks brutalus  tautos apiplėšimas, valdžiai leidus, bus vykdomas būtent dabar, šiuo sunkmečiu?!..  
- Taip. Tie pinigėliai bus renkami iš mūsų visų keletą metų per padidėjusias elektros energijos kainas! Žmonėms bus paaiškinta, kad tie pinigai renkami todėl, kad uždaryta Ignalinos Atominė elektrinė. Nors ekspertai aiškina visai kitaip: turint Kruonio akumuliacinę elektrinę mes esame geroj padėty, nes galime iš kitų valstybių pirkti labai pigiai naktinę energiją ir po to pigiai parduoti ją savo vartotojams. Kitaip sakant, jau šiandien šalies gyventojams parduodama elektros energija turėtų būti žymiai pigesnė, negu kitų ES valstybių. Deja, pas mus viskas atvirkščiai!..
 Jeigu net dabar elektra Lietuvoje yra daug brangesnė, nei kitose šalyse, nors mes turime veikiančią atominę elektrinę, vadinasi, elektros kaina nepriklauso nuo Ignalinos AE darbo, kadangi ji yra įjungta į Rusijos-Baltarusijos žiedą. Mes perkame elektros energiją iš to žiedo ir čia neturime jokių privalumų.
 Beje, pamenate, dabartinis elektros kainų padidinimas buvo paskelbtas tuo pretekstu, kad bendrovė „LeoLT“ statys naują AE. Gyventojai ir verslininkai, tikriausiai, jau užmiršo, kodėl jie dabar moka brangiau už elektrą. Neva todėl, kad „LEO“ bendrovė statys naują AE, dalyvaus elektros jungčių tiesime. Tačiau mes visi puikiai žinome, kad nei ji ruošiasi tai daryti, nei ką nors stato. Atvirkščiai, ši bendrovė netrukus bus išardyta. Vadinasi, elektros energijos kainos turėtų būti sumažintos!.. Jos buvo pakeltos tik todėl, kaip buvo skelbiama, kad reikia sukaupti lėšų AE ir elektros jungčių statybai. Deja, visi tai užmiršto.
 Ir nors „LeoLT“ bendrovė nieko nebestatys, o elektros kainos Lietuvoje išliko labai aukštos, tai, matyt, tik todėl, kad reikia pasididinti pelną ir sukaupti milijardus „Maximos“ oligarchams. Nežiūrint visko, 2010 metais dar daugiau bus pakeltos elektros energijos kainos, nors turėtų būti atvirkščiai!.. Jau dabar, iš anksto ŽADAMA ženkliai padidinti elektros energijos kainos. Būtent šis pažadas, mano nuomone, ir yra tas naujasis sandoris „LEO-3“.
 Trumpai priminsiu: 2007 metais, esant finansų ministrei D.Grybauskaitei, buvo realizuotas kiek kuklesnis sandoris „LEO-1“, kai VST atiteko „NDX energijai“. 2008 metais sandoriu „LEO-2“ jau atimtas iš Lietuvos didžiulis valstybinės energetikos kapitalo gabalas. Na, o dabar „Maximos“ oligarchams sandoriu „LEO-3“ bus padovanotas milžiniškas pelnas, visiškai nepagrįstai užkėlus elektros energijos kainas Lietuvoje!.. Ir tokiu būdu visi šalies gyventojai per keletą metų sukraus privačiai bendrovei tuos jiems valdžios pažadėtus milijardus. Tai bus ta kaina, kurią teks sumokėti „Maximos“ oligarchams vien tik už tai, kad privati bendrovė „NDX energija“ nepaduotų Lietuvos valstybės į teismą - Stokholmo arbitražą, kaip nurodyta paliktoje galioti „LEO“ sutartyje!..
 Būtent palikta galioti sutartis – „LEO“ sandoris yra galingas ginklas „Maximos“ oligarchų rankose prieš Lietuvos valstybę! UAB „NDX energija“, turėdama dar kartą prezidentės D.Grybauskaitės patvirtintą „LEO“ sandorį, visą laiką juo mojuoja: tik pabandykite padaryti ne taip, kaip norime, tai mes iš karto galime pradėti bylinėtis su Lietuvos valstybe Stokholmo arbitraže, kadangi turime tokią teisę!.. 
- Beje, kalbant apie Stokholmo arbitražą, prezidentė D.Grybauskaitė, pasirašiusi „LEO“ įstatymų paketą, spaudos konferencijoje kalbėjo:  Negaliu leisti „LeoLT“ egzistuoti dar dvejus metus. Žinome teisininkų nuomonę, žinome ir visuomeninių organizacijų nuomonę, ir tų nuomonių spektras yra labai didelis. Galima eiti visuomeninių organizacijų siūlomu keliu ir bandyti kreiptis į teismą, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Toks kelias reikštų, kad, pagal dabar galiojančius įstatymus, sandorio pripažinimas negaliojančiu įmanomas tik Stokholmo arbitraže. Tai reiškia mažiausiai dvejų metų procesą, per kuriuos „LeoLT“ toliau egzistuotų, toliau gautų Europos pinigus. To leisti aš negaliu. Todėl įstatymo paketą pasirašysiu, nes jis leidžia valstybei ir Vyriausybei likviduoti įmonę, o tai reiškia - ir patį sandorį".
 Čia yra metamas šešėlis jums, gerbiamas Kęstuti. Atseit, jūsų siūlomas sandorio pripažinimo niekiniu kelias įklampintų Lietuvą į ilgai trunkantį bylinėjimosi maratoną Stokholmo arbitraže?!..
- Na, kuo skiriasi „LEO“ sandoris, susitarimas atiduoti 38,3 proc. energetinio kapitalo nuo įmonės, tai mes jau išsiaiškinome. Pagal tą sandorį galima sukurti visokias įmones. Jeigu žmonės pripažįsta, kad vienas turi X procentų, o kitas turi Y procentų, tai jie gali tokio susitarimo pagrindu steigti arba griauti tas įmones, tai jų reikalas.
Bet dabar aptarkime prezidentės teiginį, kad pagal LR įstatymus esą ginčas turėtų būti sprendžiamas Stokholmo arbitraže. Tai čia reikėtų iš karto imti ir nurodyti Civilinio kodekso straipsnį. Matote, aš, kaip teisininkas, esu konkretus žmogus, remiuosi veikiančiais įstatymais.
- Klausantis jūsų argumentų, peršasi išvada: arba prezidentė D.Grybauskaitė absoliučiai ignoruoja Civilinį kodeksą, arba sąmoningai klaidina Lietuvos žmones, meluoja?
- Prezidentė tik pakartojo tai, ką jau kalbėjo Ministras Pirmininkas A.Kubilius, kai kurie Seimo nariai, kiti politikai. Jos lūpomis dar kartą nuskambėjo anksčiau girdėti politikų teiginiai. Tačiau, be jokios abejonės, Civilinio proceso kodekse, kuris būtent tuos dalykus ir nustato, yra numatyta visiškai kitaip!..
 Nereikia užmiršti, kad paliktoje galioti „LEO“ sutartyje yra įrašyta tokia nuostata – „Ginčai dėl nacionalinio investuotojo sutarties sprendžiami Stokholmo arbitraže anglų kalba“. Būtent šis „LEO“ sandorio punktas yra vienas iš daugelio, kurie akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos teisei, Konstitucijai ir viešam interesui!.. Jūs tik įsivaizduokite, kaip prezidentė D.Grybauskaitė arba bet kuris kitas valstybės žmogus gali sutikti su tuo, kad valstybė, turėdama Civilinio proceso kodeksą, kuriame aiškiai parašyta, kad visi ginčai sprendžiami Lietuvoje lietuvių kalba, turėdama Konstituciją, kurioje nurodyta, kad teisingumą Lietuvoje vykdo Lietuvos teismai, nesilaikytų šių reikalavimų!..
  Ir kai visa tai žinai, tai aiškiai suvoki, jog toks įrašas „LEO“ sutartyje, kad ginčai  būtent dėl nacionalinio investuotojo, tai yra, NACIONALINĖS sutarties,  kurioje dalyvauja du nacionaliniai subjektai – Lietuvos valstybė ir privati Lietuvos bendrovė, įtraukta į nacionaliniu požiūriu itin svarbių bendrovių sąrašą, sprendžiami Stokholmo arbitraže, yra antikonstitucinis.
 Ir jeigu prezidentė D.Grybauskaitė mano, kad ginčai dėl nacionalinės bendrovės turi būti sprendžiami ne Lietuvoje, o privačiame užsienio šalies arbitraže anglų kalba, slapta nuo Lietuvos žmonių, tai aš manau, kad ją kažkas labai stipriai suklaidino!.. Nei vienas save gerbiantis teisininkas jums nepasakys, kad Lietuvos viešasis interesas yra toks, kad dėl valstybei nacionalinę reikšmę turinčių bendrovių ginčai būtų sprendžiami užsienio kalbomis, užsienyje, privačiuose arbitražuose, slapta nuo Lietuvos žmonių. Tai yra grubus viešojo intereso pažeidimas!..
 Ir kaip tik šita „LEO“ sandorio nuostata yra viena iš tų, kodėl LR Vyriausybė turi TEISĘ ir PAREIGĄ kreiptis į Lietuvos teismą ir reikalauti, kad toks prieštaraujantis viešajam interesui sandoris, su tokiomis ydingomis nuostatomis būtų pripažintas negaliojančiu!..
 Beje, „LEO“ sandoryje yra ir daugiau tokių ydingų nuostatų. Pavyzdžiui, sutartyje teigiama, kad privati bendrovė „NDX energija“ atsako tik savo įneštomis akcijomis, o Lietuvos valstybė atsako visu savo turtu, išskyrus ambasadas. Galėčiau išvardyti daugybę neteisėtų, vienpusiškų nuostatų, įtrauktų į „LEO“ sandorį, kurios yra naudingos tik „Maximos“ savininkams. Lietuvos Civiliniame proceso kodekse yra įrašyta, kad jeigu toks vienpusiškas sandoris pažeidžia viešąjį interesą (o mes gi aiškiai matome, kad esamas „LEO“ sandoris yra skirtas tik privačios pusės gynybai!..), tai toks sandoris yra NIEKINIS. Ir būtent Civilinio proceso kodeksas nustato, kad toks sandoris niekiniu yra pripažįstamas Lietuvos teismuose.
Dabar dar norėčiau tarti keletą pastabų dėl prezidentės D.Grybauskaitės teiginio apie dviejų metų laikotarpį. Ji sako, kad ginčai dėl „LEO“ vyktų du metus, o tuo metu ES lėšos būtų skiriamos privačiai bendrovei ir taip toliau. Tai čia aš noriu prezidentei D.Grybauskaitei priminti jos gerą pažadą - reikalavimą, kurį buvo iškėlusi A.Kubiliaus Vyriausybei: „Būtina pasirūpinti, kad ES lėšos nebūtų skiriamos privačiai „LEO“ bendrovei, nei vienai iš dukterinių „LEO“ bendrovių, „Lietuvos energijai“, RST. Kol šis sandoris nebus panaikintas, tai yra privačios bendrovės, todėl turi būti įsteigta valstybinė bendrovė ES lėšoms gauti“, - tai buvo prezidentės D.Grybauskaitės žodžiai!..
Ir aš labai pritariau tiems jos žodžiams. Vadinasi, ES pinigai, skirti elektros jungčiai su     Švedija, iš viso, neturėjo būti duodami „LEO“ bendrovei. Tai buvo mūsų visuomenės reikalavimas, sutampantis su prezidentės D.Grybauskaitės reikalavimu Vyriausybei. Deja, Vyriausybės buvo nusileista „Maximos“, UAB „NDX energija“ savininkams ir šiuo atžvilgiu, o ES pinigai ėmė plaukti į privačią „LEO“ bendrovę!..
Bet jeigu Vyriausybė būtų pradėjusi bylą dėl „LEO“ sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos teisme, tai iš karto reikėtų kreiptis su prašymu ir teismas taikytų laikinos apsaugos priemones. Ir būtent tada, parsidėjus bylos nagrinėjimui, būtų sustabdytas „LEO“ sandorio galiojimas, būtų sustabdyti bet kokie veiksmai, kuriais ES pinigai yra išdalinami privačiai bendrovei.
 Beje, mes tai prašėme padaryti dar pernai, kai Konstitucinis Teismas (KT) priėmė sprendimą pradėti nagrinėti bylą dėl AE įstatymo neatitikimo Konstitucijai. Juk KT Lietuvos žiniose paskelbė, kad nuo to momento, kai jis pradėjo nagrinėti bylą, AE įstatymo, o tuo pačiu ir „LEO“ bendrovės, veikimas yra sustabdomas. Ir jau tada šios bendrovės veikla turėjo būti sustabdyta. Aš, kaip teisininkas, apie tai rašiau Vyriausybei, kad yra privalu vykdyti KT paskelbtą sprendimą, jog nuo šiol nustoja galioti AE įstatymas, tos jo nuostatos, kurios leido atsirasti „LEO“ bendrovei. Jeigu įstatymas nebegalioja, tai ir bendrovės veikla turėjo būti sustabdyta. Deja, Vyriausybė nesilaikė ir šio KT reikalavimo.
Jeigu mūsų valdžia iš tikrųjų norėtų prispausti privačius savininkus, tai tiktai kreipimasis į teismą dėl „LEO“ sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiktai sustabdymas „LEO“ bendrovės veikimo, sustabdymas ES lėšų „pumpavimo“ į šitą privačią bendrovę, būtų rimtas dirgiklis privačiai bendrovei, kad jau reikia tartis su valstybe. Tuo tarpu dabar, vietoje to, mes turime prezidentės D.Grybauskaitės pasirašytą įstatymą, kuris dar kartą patvirtina „LEO“ sandorį, įstatymų paketą, kuris uždraudžia naudotis Civiliniu kodeksu, ginant Lietuvos valstybės interesus ir likviduojant „LEO“ sandorį. Ir trečia, palikus galiojantį „LEO“ sandorį, privati  bendrovė „NDX energija“ gali šantažuoti Lietuvą, keldama nepagrįstus reikalavimus.
 Tai jūs dabar galite įsivaizduoti, į kokią komplikuotą padėtį pateko valstybė bei valdžia, kuriai privalu  ginti LR valstybės interesus kovoje prieš oligarchus!.. Vadinasi, dabar valdžios žmonės turi klauptis ant kelių prieš „Maximos“, UAB „NDX energija“ savininkus ir maldauti jų: sakykite, ko jūs norite, kiek dar reikia tą elektros kainą Lietuvoje pakelti, kad tik jūs sutiktumėte gražiuoju, per du mėnesius išardyti „LEO“ bendrovę, ir kad tiktai jūs nesikreiptumėte į Stokholmo arbitražą, nes jūs turite galiojanti sandorį, kuris jums suteikia tokią teisę!..
Iki šiol mes galėjome kreiptis į Lietuvos teismą, kadangi nepripažįstame tokių antikonstitucinių „LEO“ sandorio normų. Būtent „Maximos“ savininkai pripažįsta vien tik jiems naudingas sandorio normas, todėl jie ir gali kreiptis į Stokholmo arbitražą, kol Lietuvos valdžia neužginčijo „LEO“ sandorio. Ir kiekvieną dieną jie gali tai padaryti, jeigu tik Lietuvos Vyriausybė krustelės į šoną ir padarys kažką ne taip, kaip parašyta „LEO“ sandoryje.
 Žodžiu, čia kiekvienam teisininkui yra aišku, kas dabar turi visas kortas savo rankose!.. Štai kodėl valdžios atstovai turi būti atsiklaupę ant kelių prieš „Maximą“ ir maldauti jų: kiek užsiprašysite, tiek, bet mes norime labai greitai, per du mėnesius išardyti „LEO“ bendrovę. Jūs tik pasakykite, kiek pakelti Lietuvoje elektros kainas, tiek mes ir pakelsime!..
- Nenorėčiau sutikti su jūsų teiginiu, kad prezidentė D.Grybauskaitė buvo stipriai suklaidinta. Esu tikras, kad prezidentė D.Grybauskaitė nėra suklaidinta. Atvirkščiai, ji labai gerai informuota. Juolab, amoralu yra tai, kad prezidentė, prieš rinkimus apsiskelbusi, kad klanai turėtų jos bijoti, buvo tų pačių oligarchinių klanų bei susikompromitavusių politinių partijų, 2K politinės sistemos iškelta į valdžios olimpą. Matyt, todėl visas šis viešojo intereso gynimo SPEKTAKLIS toliau yra vaidinamas, o prezidentė D.Grybauskaitė teigia: „Atmetu bet kokias spekuliacijas, kad būtų geriau įstatymo pataisų nepasirašyti ir vilkinti sandorio paskelbimą negaliojančiu dar dvejus metus. Naujieji įstatymai suteikia galimybę spręsti klausimą jau šiandien ir tai padaryti per trumpiausią laiką. Jeigu Vyriausybei pritrūks politinės valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šitą klausimą išspręs nenaudingai valstybei ir pažeisdama viešąjį interesą, tuo klausimu užsiims ir Generalinė prokuratūra". Ir kaip gi kitaip, jeigu ne politiniu spektakliu, galima būtų paaiškinti tokius D.Grybauskaitės teiginius spaudos konferencijoje? O kad būtų dar įtikinamiau, ji viešai pažada, kad jei Vyriausybė pritrūks politinės valios, tai tos valios nepristigs prezidentė? Argi tai ne viešųjų ryšių šou, į kurį šiuo metu tų pačių oligarchinių klanų yra įtraukta ir šalies vadovė?.. Tai akivaizdžiai kertasi su jūsų pateikta „LEO“ aferos samprata, kad Lietuvos valdžia yra parklupdyta prieš „Maximos“ oligarchus ir maldauja, kad tik jie per daug neapiplėštų į bankrotą genamos valstybės ir jos gyventojų!.. Tad, kur gi čia tiesa gyvena?..
- Valdžia turi prašyti „Maximos“, UAB „NDX energija“ savininkų ne kad daug nuplėštų, o kad sutiktų taikiai likviduoti „LEO“ bendrovę ir pasakytų savo sąlygas, kokias tik nori ir kiek už tai nori, bet kad tik nesiskųstų į Stokholmo arbitražą! Kad nesiskųstų ir dėl tų įstatymo pataisų į bendros kompetencijos teismą. Tada trys bylinėjimosi metai tikrai būtų garantuoti, o ne du mėnesiai, kaip žada prezidentė D.Grybauskaitė. Jeigu privatininkai kreiptųsi į Stokholmo arbitražą, tai garantuotai vienerius metus būtų bylinėjamasi ir tikrai priteisiamos iš valstybės milijardinės kompensacijos, kadangi „LEO“ sandoris tebegalioja!..
Dar kartą noriu pakartoti: valdžia dabar turi prašyti „Maximos“ oligarchų, kad tegul jie reikalauja pakelti elektros kainas, bet tik nesiskundžia Stokholmo arbitražui ir nestabdo „LEO“ bendrovės likvidavimo proceso. Ir būtent tai privatininkai dabar lengvai galėtų padaryti, jeigu tik jie paduotų skundą prieš Lietuvos valstybę Stokholmo arbitražui. Aišku, kad šiuo atveju visas sąlygas diktuoja privatūs „NDX energija“ savininkai, kadangi jie savo rankose turi visus kozirius prieš Lietuvos valstybę!..
- Jeigu Lietuvos valstybė tapo absoliučiai priklausoma nuo „Maximos“ oligarchų malonės, tai apie kokią Vyriausybės, Seimo arba prezidentės D.Grybauskaitės politinę valią galime kalbėti?
- Aš galiu tiktai pasakyti, kaip viskas atrodo iš vidaus. Pavyzdžiui, man teko dalyvauti Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kai buvo svarstomos būtent tos pataisos, kurias vėliau patvirtino Seimas ir pasirašė prezidentė D.Grybauskaitė. Posėdžiui pirmininkavo Seimo narys J.Veselka, o posėdžio eigą stebėjo privačios „NDX energija“ savininkas I.Staškevičius. Tada pirmininkaujantis J.Veselka pasiūlė grąžinti visą tą įstatymo projektų paketą Vyriausybei, kadangi visiems yra aišku, kad valdžia su privatininkais jau yra nutarę „LEO“ bendrovę likviduoti, netgi, žino kokiomis sąlygomis tai bus daroma. Tai kam tada tas spektaklis? Kam tas naujas įstatymų paketas? Kodėl čia taip norima suvaidinti, kad tiktai po šio įstatymo paketo priėmimo bendrovė „LeoLT“ bus likviduota, jeigu jau dabar yra aišku, kad abi pusės dėl to yra apsitarusios?!..
 Ir nors pirmame Ekonomikos komiteto posėdyje buvo nuspręsta grąžinti įstatymų paketą  Vyriausybei, tačiau vėliau įvairių manipuliacijų dėka pavyko paneigti šį sprendimą. Tačiau iš tikrųjų, mes, teisininkai, klausydamiesi tiek privataus savininko I.Staškevičiaus  pareiškimo, tiek ir Vyriausybės argumentų, puikiai matome, kad jau yra susitarta dėl to modelio, kaip viskas vyks išardant „LEO“ bendrovę.
 Pasirodo, valdžiai reikia Lietuvos žmonėms viešai parodyti, kad matote, čia yra daromas didelis spaudimas privatininkams, kad čia yra kovojama už viešą interesą, kad politikai kažką iškovojo, gindami viešą interesą, o ne šiaip sau atidavė oligarchams visa tai, kas dabar bus jiems atiduota.
Antra vertus, valdžios politikams, Vyriausybei labai svarbu turėti Seimo įstatymo priimtą priedangą. Vienas dalykas imti, susitarti su privačiu akcininku ir visą atsakomybę sau prisiimti, bet visai kitas dalykas – turėti Seimo priedangą ir plius dar turėti prezidentės D.Grybauskaitės priedangą tam „LEO-3“ sandoriui, kuris dabar bus įgyvendinamas.
Norėčiau pabrėžti, kad „LEO-3“ sandoris, kurį neseniai patvirtino prezidentė D.Grybauskaitė, yra ypatingai nuostolingas Lietuvos valstybei ta prasme, kad pagal išankstinį slaptą susitarimą šalies gyventojams bei verslui bus stipriai pakeltos elektros kainos.
 Neabejoju, kad neskaitant viešo susitarimo tarp „Maximos“ savininkų ir valdžios atstovų, dar yra slaptieji protokolai. Tad akivaizdu, kad šis slaptas susitarimas gramzdins Lietuvos valstybę dar giliau į krizę, kadangi reikės atiduoti milijardus „Maximos“ oligarchams. 
Jeigu tik „LEO” sandoris palieka galioti, tai kiekvienas teisininkas puikiai supranta, kad tuos 38,3 procentus privatininkams atiduoti reikia. Jeigu Lietuvos teismas sandorio nepanaikina, tai privatūs „NDX energijos“ savininkai atsiims kiekvieną litą. O ten jau susidarys ne keli  litai, bet milijardai litų!.. Atsiėmimo kelias šiuo atveju yra aiškus – per padidintus elektros energijos mokesčius.
Šiuo krizės laikotarpiu valstybei užsikrauti kelių milijardų naštą tam, kad būtų patenkintos valdžios ambicijos - greitai išardyti „LeoLT“ bendrovę, paliekant galioti „LEO“ sandorį, be abejo, mums per brangus malonumas. Krizė tiktai gilės Lietuvoje ir, manau, greitai nebus visai iš ko mokėti pensijų bei paremti motinas, auginančias mažus vaikelius. Ir tai tik todėl, kad mūsų valdžia nusprendė labai daug paaukoti oligarchams už tą gražų vaizdą, skubiai likviduojant bendrovę „LeoLT“!..
O tas valdžios kuriamas viešo intereso gynimo ĮVAIZDIS mums, teisininkams, be abejo, atrodo juokingai. Pavyzdžiui, neseniai žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad prezidentė D.Grybauskaitė paskelbė, kad Vyriausybė ketina kreitis į generalinį prokurorą, kad šis pradėtų tyrimą: kodėl „LEO“ sandoriu už vieną litą buvo atiduota Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė „LeoLT“ bendrovei nemokamai naudotis? Tokie spaudos pranešimai gali tik prajuokinti teisininkus, kadangi, visų pirma, niekas dar net nesikreipė, o jau bandoma sudaryti įspūdį, kad kažkas čia kovoja už viešąjį interesą. Kai tuo tarpu, jokio Vyriausybės kreipimosi į generalinį prokurorą nėra ir net negali būti, protingai galvojant.
 Jeigu prezidentė D.Grybauskaitė, Vyriausybė ir Seimas pasisako už „LEO“ sandorio pripažinimą ir jo palikimą galioti, netgi, aiškiai pasako, kad šio sandorio mes neginčysime, tai valdžia negali ginčyti ir tos sandorio dalies, kur yra parašyta, kad „LeoLT“ bendrovei atiduodamos veltui naudotis ne viena, o dvi elektrinės. Tai ką tokiu atveju gali padaryti generalinis prokuroras, jeigu net „LEO“ sutartis patvirtino ir dar kartą pakartojo tą antikonstitucinį sandorį prezidentės D.Grybauskaitės pasirašyti įstatymai? Ir kaip dabar generalinis prokuroras gali pradėti kapstyti dėl tos vienos Kruonio elektrinės perdavimo „LEO“ bendrovei, jeigu visas sandoris iki šiol yra neginčijamas ir valdžios dar kartą patvirtintas?..
 Pagal Civilinį kodeksą, kol sandoris yra nepanaikintas, jis turi įstatymo galią ir visiems, tame tarpe ir prokurorui, yra privalomas. Jam privalu gerbti įstatymo punktus, pagal kuriuos dvi valstybinės elektrinės buvo perduotos veltui naudotis privačiai bendrovei. Taigi, iš tikrųjų norint atkurti teisingumą, visų pirma, reikėtų kreiptis į Lietuvos teismą dėl „LEO“ sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl tie vieši prezidentės žaidimai, kai sakoma, kad generalinis prokuroras gins viešąjį interesą, palikus „LEO“ sandorį galioti, teisės požiūriu yra tiesiog juokingi!.. Aišku, jog daugeliui žmonių tai daro įspūdį, esą net prokuroras kažką tai lyg ir ketina daryti. Iš tikrųjų, tai tik valdžios spektaklio patikliems žmonėms mulkinti dalis. Tačiau šis spektaklis visą laiką buvo vaidinamas nuo pat 2007 metų!..
Norėčiau tik priminti, kad panašūs POLITINIAI SPEKTAKLIAI sudarydavo tam tikrą foną. Kiekvienais metais valdžia turėdavo vis daugiau atiduoti privatiems savininkams. Atsirasdavo vis daugiau politikų, kurie įsijungdavo į šį spektaklį, o todėl vis daugiau reikėjo pinigėlių šio spektaklio išlaidoms padengti, vis daugiau finansinės „paramos“ politinėms partijoms. 
Prisiminkime, koks buvo suvaidintas spektaklis 2007 metais. Tą dieną, kai buvo priiminėjamas įstatymas dėl to, kad privačiai „Maximos“ bendrovei būtų atiduota „Lietuvos energijos“ dalis, tuo pat metu buvo paleista uždanga, papiktinusi visuomenę: rentų Seimo nariams klausimas. Visi triukšmavo, ginčijosi dėl rentų, o pagrindinis Atominės elektrinės įstatymas praėjo Seime visiškai ramiai, niekas net neprieštaravo. Tą kartą pavyko labai gražiai, tyliai prasukti aferą „LEO-1“.
Antras viešas spektaklis buvo surengtas tada, kai valdžios vyrai nusprendė „padovanoti“ privačiai bendrovei dar daugiau. Pagal pernai patvirtintą sandorį „LEO-2“ privačiai „Maximos“ bendrovei „NDX energija“ atiteko net 38,3 proc. visos Lietuvos energetikos. Tada viešai buvo keikiama „Lietuvos energija“, kaip bendrovė, atstovaujanti Rusijos interesus Lietuvoje, o dabar štai ateina „Maximos“ vadovai, geri vyrai, kurie tarnaus Lietuvai. Todėl buvo nuspręsta atšaukti tą AE įstatymą pagal kurį „NDX energijai“ priklauso tiktai dalis „Lietuvos energijos“ ir įkurti didelę energetikos bendrovę, sumesti į ją visą energetinį kapitalą. Tokiu būdu esą buvo siekiama išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Taip buvo suvaidintas toks geras – nacionalinis spektaklis, o kiekvienas, kuris bandė sakyti ką nors prieš „LEO-2“ sandorį, tuojau pat buvo apšauktas tautos priešu.
Na, ir pagaliau, dabartinis valdžios surengtas spektaklis: prispaudžiame „Maximos“ oligarchus, skubiai išardome „LeoLT“ bendrovę, o tie „vargšeliai“ privatininkai nebeturi jokių teisių gintis, čia mūsų priimti įstatymai atgal galioja, Konstitucija negalioja!.. Žodžiu, viens-du ir susitvarkome su „Maximos“ oligarchais. Vaidinamas gražus spektaklis, visiems malonu jį stebėti, netgi, prokuratūra yra pasirengusi ginti viešą interesą.
 Deja, faktiškai, mes aiškiai matome, kad „LEO“ sandoris paliekamas galioti. Viskas, kas buvo reikalinga privačiai bendrovei „NDX energija“ – sutvarkyta. Civilinio kodekso pataisos, kad Lietuvos teisme nebūtų galima panaikinti „LEO“ sandorio – padarytos ir patvirtintos. Visi taktiniai sprendimai gražiai įgyvendinti. Na, ir dabar didžiausias laimėjimas (netrukus ekonomistai tai paskaičiuos), kiek gi privatūs akcininkai laimės milijardų, priėmus sprendimą ženkliai padidinti elektros energijos kainas Lietuvoje. Matyt, tai ir bus tas valstybės užmokestis už dabartinį spektaklį, realizuojant aferą „LEO-3“, kai per kelis, mėnesius bus likviduojama „LeoLT“ bendrovė. Nei iš šio, nei iš to, „Maximos“ savininkams staiga pasidarius labai geranoriškiems Lietuvos atžvilgiu, nesiskudžiant į Stokholmo arbitražą, tiktai „NDX energijai“ pasiima VST, ir net nepasinaudoję galiojančia „LEO“ sutartimi, visi taikiai išsiskirsto. Štai toks scenarijus – liaudžiai mulkinti.
- Spaudos konferencijoje prezidentės D.Grybauskaitės buvo paklausta, ar kas nors paskaičiavo patiriamus valstybės nuostolius, formuojant ir išformuojant „LeoLT“ bendrovę. Atsakydama šį klausimą prezidentė kalbėjo tiktai apie politikų moralinę, politinę atsakomybę, tačiau net neužsiminė apie baudžiamąją atsakomybę, apie  milijardinius nuostolius, kuriuos patiria  Lietuva šiuo sunkmečiu. Jūsų nuomonė šiuo klausimu? 
- Nei moralinė, nei politinė atsakomybė pas mus niekada nebuvo taikoma. Ypač pastaraisiais metais, kai susikūrė oligarchinė valstybė, nėra tos atsakomybės, kadangi nėra kas patraukia politinėn ir moralinei atsakomybėn!..
Kaip matome, šiandien „LEO“ sandoris jau tapo savotiška „Oligarchijos Konstitucija“, viršesne už Lietuvos Konstitucija. Didžiausias viršininkas valstybėje – oligarchijos viršūnė! Ji kuria įvairius scenarijus, o mūsų valdžia veikia pagal tuos oligarchų scenarijus. Suprantama, jog oligarchai netraukia politikų atsakomybėn. Vienintelė  nuobauda, kurią taiko oligarchai nepaklusniems politikams – finansinė. Oligarchinė viršūnė gali nubausti neteikdama paramos partijoms bei politikams  per Seimo ar prezidento rinkimus. Tokiu būdu viskas yra tvarkoma.
Na, o kalbant apie politikų atsakomybę prieš valstybę, prieš Lietuvos Respubliką, kurios interesus aš, kaip advokatas, dabar ginu, tai šiuo atveju, be abejo, turėtų būti materialinė ir baudžiamoji atsakomybė už Lietuvai padarytą žalą. Juk Baudžiamasis kodeksas numato, kad jeigu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir aplaidumu yra padaroma žala valstybei, jos turtui ir valstybinėms bendrovėms, tai tada yra taikoma baudžiamoji atsakomybė ir išieškoma finansinė nuobauda iš kaltų asmenų.
Būtent čia mes galime rasti atsakymą, kodėl visos suinteresuotos pusės yra gražiai  susitarusios nenaikinti 2008 metų „LEO“ sandorio: jeigu šis sandoris Lietuvos teisme būtų pripažintas niekiniu, tai jau tada galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tik tada galėtų būtų ištirtas ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo teisėtumas. Tačiau dabar, prezidentei D.Grybauskaitei dar kartą patvirtinus „LEO“ sandorį, kartu buvo įteisinta ir ši afera.
  Kartoju, tiktai panaikinus oligarchinį „LEO“ sandorį, 2008 metų „LEO“ sutartį, atsivertų teisinė galimybė ieškoti kaltų dėl padarytos Lietuvai milijardinės žalos, patraukti atsakingus politikus bei pareigūnus baudžiamojon atsakomybėn, išieškant iš jų valstybei padarytą materialinę žalą!..
 Ir tada mes grįžtume prie VST privatizavimo. Čia aš norėčiau priminti, jog VST privatizavimas buvo pradėtas, esant Vyriausybės vadovui A.Brazauskui, o finansų ministrei D.Grybauskaitei. Vadinasi, panaikinus „LEO“ sandorį, liktų atviras klausimas ir dėl VST privatizavimo, o jau tada, teismo keliu, iš tikrųjų prasidėtų esminis nagrinėjimas - kas ir dėl ko yra kaltas.
Štai kodėl dabartinis prezidentės D.Grybauskaitės „LEO“ sandorio (įstatymų paketo) patvirtinimas yra ne kas kita, o tik „gražus“ visų suinteresuotų pusių susitarimas. Klausimas „uždaromas“, o „Maximos“ oligarchinei viršūnei už tylėjimą, nesinaudojimą galiojančia „LEO“ sutartimi ir nesikreipimą į Stokholmo arbitražą bus atsilyginama pakeltomis elektros kainomis. Žodžiu, visi lieka patenkinti. Vieni gauna pinigėlius, kiti – saugumą nuo bet kokios teisinės – baudžiamosios atsakomybės. Dar kiti tariamai laimi politinius dividendus, pliusus, kad štai neva jie išsprendė „LEO“ problemą!.. 
- Teigiate, jog „LEO“ byloje esate Lietuvos Respublikos advokatas. Jūsų išsakomi teisiniai argumentai, demaskuojant šią amžiaus aferą, iš tikrųjų yra labai stiprus kirtis dabartinės oligarchinės valdžios priimamiems sprendimams, įteisinant „LEO“ sandorį. Tačiau prezidentė D.Grybauskaitė yra įspėjusi, kad nuo valdžios kritikos iki valstybės griovimo tiktai vienas žingsnis. Tad ar negali klanų interesus ginanti prezidentė apkaltinti LR advokatą K.Čilinską valstybės griovimu? Matyt, jog oligarchinė valdžia, tik imituojanti viešojo intereso gynimą, nebus pakanti jų kėslus demaskuojančiai kritikai, žmogui, kuris tik menkina tokių „valstybininkų“ autoritetą visos tautos akyse?
- Na, kaip sakoma, visa tai mes jau praėjome sovietmečiu. Tikiuosi, kad prezidentė D.Grybauskaitė suklydo, teigdama jog valdžios kritika gali sugriauti valstybę. Todėl kad Konstitucijoje yra įtvirtinta absoliuti kritikos laisvė, piliečiai gali kritikuoti valdžią ir pareigūnus, be jokių ribų!.. Konstitucijoje, netgi, yra teigiama priešingai – valdžios atstovai persekiojantys kritikuojančius ir ribojantys kritiką atsako pagal įstatymą. Tai yra,  taikoma atsakomybė yra ne kritikuojantiems, o tiems, kurie bando apriboti kritiką. Tai yra nustatyta LR Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose.
  Valdžios kritika niekada negriauna valstybės. Priešingai, kritika ir piliečių aktyvumas kuria pilietinę, demokratiškai stiprią valstybę!.. Nereikia painioti valdžios („LEO“ atveju - oligarchinės sistemos) su valstybe. Valstybė kaip tiktai ir išnyksta, kai atsiranda oligarchinis valdymas. Tada vietoje valstybės mes turime UAB‘ą su turtingais savininkais, oligarchais, kurie viską valdo.
Tada net jų atstovas, vienas iš „Maximos“ savininkų I.Staškevičius gali neteisėtai dalyvauti Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje ir stebėti, kad visi politikai, sprendžiant „LEO“ klausimą, balsuotų taip, kaip reikia oligarchams. Tokiu būdu, šiandien mes turime UAB‘ą, o tikroji demokratinė valstybė bus tik tada, kai visi piliečiai galės laisvai kritikuoti susikompromitavusią valdžią, politikus, nevaržomai pareikšti savo nuomonę. O valdžia privalo įsiklausyti bei tarnauti piliečiams. Tai toks yra konstitucinis modelis, kurio nesilaikoma. Todėl aš manau, kad mūsų valdžios atstovams, politikams, valstybės tarnautojams derėtų atidžiau susipažinti su LR Konstitucija. 
- Ar nemanote, kad jūsų išsakyti teisiniai argumentai, demaskuojantys „LEO“ aferą, kažkam labai neparankūs? Negalėdami jūsų užčiaupti „taikiu susitarimu“, pavyzdžiui,  paperkant, ar negalvojate, kad oligarchiniai klanai gali imtis smurto? Tad  ar ne pats laikas LR advokatui K.Čilinskui pasirūpinti savo saugumu? Visi gerai žinome, kas nutiko tiems valstybės vyrams, kurie per daug žinojo ir buvo pasirengę viešai prabilti -  J.Abromavičiui, Gediminui Kiesui, Vytautui Pociūnui!..  „LEO“ atveju – jėgos tai juk nelygios?     
- Mūsų jėga – darni pilietinė visuomenė. Tik tame mūsų stiprybė!.. Beje, iš tikrųjų, norėčiau priminti, kad susidorojimas su Vytautu Pociūnu prasidėjo kaip tik nuo tų pačių problemų, nuo to paties sandorio, apie kurį mes čia dabar šnekame. Tai ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimas, elektros energetikos dalykai, privatiems savininkams palankių įstatymų akivaizdžiai korupcinis priėmimas, jų pirkimas, pardavimas. Kai tik VSD karininkas V.Pociūnas pradėjo kelti viešumon šiuos klausimus, mes gerai žinome, kas su juo atsitiko...
  Nors oligarchinė sistema stipriai kovoja su savo priešininkais, bet šiandien Lietuvoje mes turime aktyvios visuomenės dalį, kuri atkakliai ir principingai gina viešąjį interesą. Matyt, Vytauto Pociūno atveju buvo dar kiek per anksti, todėl nepavyko jo apginti. Tačiau dabar, galbūt, mes sugebėsime labiau susivienyti ir drauge apsiginti.  
Kalbant apie pastarųjų metų valdžios sprendimus, kurie buvo priimti šių ypatingų „Maximos“ savininkų atžvilgiu, reikėtų akcentuoti - beveik visada viešai gimdavo kažkoks tai valdžios sprendimas iš slapto politikų ir oligarchų susitarimo! Pavyzdžiui, niekada nebuvo surengtas viešas posėdis, kuriame tartųsi valstybės  atstovai su UAB „NDX energija“ savininkais. Nepaisant to, 2007 metų liepos mėnesį atsirado AE įstatymas, kuriame  „Maximos“, UAB „NDX energija“ savininkai įrašyti, kaip „Lietuvos energijos“ bendrovės kapitalo vieni iš dalininkų. Aišku, jie galėtų pasakyti: Viešpatie, kodėl jūs per prievartą mus čia įrašėte, juk nebuvo jokių derybų, jokios sutarties!..”. Tačiau aišku, kad valdžios derybos su „Maximos“ savininkais buvo, išankstiniai pokalbiai buvo, bet viskas būdavo slapta, neskaidru, nevieša.
Jūs tik įsivaizduokite, staiga 2007 metais atsiranda privati bendrovė „NDX energija“ viename iš svarbiausių Lietuvos įstatymų – Atominės elektrinės įstatyme ir įgyja teisę gauti valstybinį Lietuvos kapitalą!.. Lygiai tas pats nutiko ir 2008 metais: į Seimą buvo atnešti be jokių parašų keli popieriukai – sutartis ir viešai sakoma, kad štai buvo pravestos tokios derybos, kurių metu sutarta... Tada aš, kaip Seimo narys, pateikiau raštišką klausimą: „O kas derėjosi?“ Deja, jokio atsakymo į šį klausimą iki šiol nėra, viskas slapta! Neaišku kas ir su kuo derėjosi, bet už tai yra slaptų derybų rezultatas, siūlomas Seimui patvirtinti. O tada  Seimas ima ir patvirtina.
Lygiai tas pats vyksta ir 2009 metais. Šiandien mes turime akivaizdžius įrodymus, kad visi valdžios žmonės yra užtikrinti, kad privati bendrovė „NDX energija“, turėdama galiojantį jai naudingą „LEO“ sandorį, juo nepasinaudos ir nesiginčys su valstybe Stokholmo arbitraže. Vadinasi, tai sužinoti galima tiktai SLAPTŲ DERYBŲ metu, slaptų Vyriausybės atstovų pokalbių su privačios bendrovės savininkais metu. Galbūt, yra surašyti slapti protokolai, kadangi visai Lietuvai paskelbta, premjerui, prezidentei žinoma, kad tikrai privatininkai nesiskus teismams, mes čia su jais greitai susitarsime – taip kalbėti galima tiktai abiem pusėms turint išankstines garantijas!..
  Viena pusė, „NDX energija“ žino, ką jie už tai gauna, dalyvaudami šiame greito „LeoLT“ bendrovės likvidavimo spektaklyje. Tai yra, privatūs savininkai, matyt, turi išankstines garantijas ir gerai žino, kiek bus pakeltos elektros energijos kainos, kiek milijardų jie gaus už tą spektaklį bei atsisakymą kreiptis į Stokholmo arbitražą. O valdžios pusė turi garantijas, kad elektros kainos bus tiek pakeltos, kad privatiems „Maximos“ savininkams tikrai neapsimokės ginčytis su valstybe Stokholmo arbitraže.
Tai tiek ir norėjau pasakyti apie tą greitą „LeoLT“ bendrovės išardymą, kurio siekia prezidentė. Tik esant slaptiems susitarimams (antraip, sveiku protu sunku tai paaiškinti), valdžia gali būti užtikrinta, kad privatininkai, turėdami savo rankose tokį gerą sandorį bei prezidentės D.Grybauskaitės patvirtinta „LEO“ įstatymų paketą, nesikreips į teismą ir neprisiteis milijardinių kompensacijų iš valstybės.
Tenoriu priminti, kad aš esu vyriausybinės Orhuso darbo grupės pirmininkas. Orhuso konvencija numato, kad visi valdžios sprendimai, susiję su Atomine elektrine, turėtų būti apsvarstyti viešai, pasitarta su visuomene. Ir tik po to tokie projektai gali būti priimami Vyriausybėje, Seime, Prezidentūroje. Šiuo atveju Orhuso konvencija akivaizdžiai pažeista ir todėl visi tie valdžios sprendimai dėl „LEO“ yra neteisėti.
- Kadangi skelbiate esąs LR interesų advokatas, tai pasakykite žmonėms, kokia šioje kritiškoje situacijoje galima išeitis? Jeigu kalbėti apie politikų moralinę, politinę atsakomybę, vykdant tokias pragaištingas valstybei aferas, kaip „LEO“, tegalime retorikos lygmenyje, o praktiškai tai neveikia, tai kokiu būdu ir kada mes išsivaduosime iš tos oligarchinės valstybės gniaužtų?
- Kada Lietuvos žmonės tikrai to norės, tada ir ištrūksime!..
- Tačiau mūsų visuomenė akivaizdžiai klaidinama, todėl pagrindinis mūšis, ko gero, kovoje už objektyvų informacijos pateikimą?          
-  Būtent informaciniame lauke, informacijos sklaidoje ir vyksta pagrindinis mūšis. Gerai kad „Laisvas laikraštis paskelbia kitokią informaciją, negu šiuo atveju suinteresuotoji pusė. Be abejo, tai labai maža sklaida, būtų daug geriau, kad visa žiniasklaida galėtų apie tai kalbėti. Visi žurnalistai norėtų tai paskelbti, bet, aišku, yra taikomos tam tikros poveikio priemonės tiems žurnalistams. Man tenka su jais bendrauti. Kai kurie žurnalistai  man sako, kad tai, ką aš jiems dabar kalbu, jie įsirašo į archyvą.
 Panašiai buvo ir pernai pavasarį, kai jiems kalbėjau apie „LEO“ sandorio neteisėtumą. Tada kalbėjusieji prieš „LEO“ sandorį buvo apšaukiami vos ne nusikaltėliais, kadangi šis sandoris bei „LEO“ bendrovė esą gina nacionalinius interesus. Šiandien gi mes matome, kad jau visi pripažįsta, ir prezidentė, ir premjeras, kad „LEO“ bendrovę reikia kuo skubiau naikinti ir taip toliau.
 Kai pernai apie tai kalbėjau, žurnalistai tik papildydavo savo archyvą. Jie sakė man, kad tos informacijos, kol kas, negali paviešinti. Apie mechanizmą, kaip tai padaroma, net neverta kalbėti, žurnalistai gerai žino, kas juos užčiaupia. Bet vėliau, kai „LEO“ sandoris buvo sudarytas ir patvirtintas, o „LEO“ bendrovė pradėjo funkcionuoti, tada buvo nuimta oligarchinė ranka nuo informacijos sklaidos ir visa informacija apie „LEO“, kuri anksčiau buvo saugoma archyvuose, buvo paskleista. Tokiu būdu valdžia buvo priversta į tai reaguoti ir, galų gale, nutarta naikinti bendrovę „LeoLT“.
Lygiai taip pat, ką mes dabar kalbame „Laisvam laikraščiui“ apie paliktą galioti „LEO“ sutartį, tiktai maža dalis Lietuvos žmonių galės tai perskaityti ir sužinoti. Tačiau kai bendrovė „LeoLT“ bus išsidalinta, kai bus pakeltos elektros kainos ir visas procesas įsibėgės, kai eiliniai žmonės pradės dar daugiau veržtis diržus, tada teisininkų bei nevyriausybinių organizacijų padaryti pareiškimai, asociacijos Jungtinis demokratinis judėjimas priimtos rezoliucijos „LEO“ klausimu bus paviešintos. 
- Panašu, jog dvidešimtais atkurtos nepriklausomybės metais Lietuvoje grįžtame į Knygnešių laikus? 
- Kalbant apie informacijos blokavimą, tai tarybiniais laikais ji būdavo blokuojama KGB metodais – atimant laisvę, atleidžiant žmogų iš darbo, uždarant jį į psichiatrinę ligoninę, įkalinant. O šiais laikais yra taikomos visai kitos poveikio priemonės. Žinoma, kai kuriuos žurnalistus ir dabar gali atleisti iš darbo, kai kuriems iš jų gali būti iškeltos baudžiamosios bylos (buvo tokių atvejų), bet dažniausiai yra taikomos materialinio poveikio priemonės. Dideli pinigai veikia ne eilinius žurnalistus, bet tuos, kurie žurnalistus kontroliuoja, juos valdo. Patys žurnalistai, daugumoje, yra sąžiningi. Jie įsirašo informaciją, nufilmuoja ir paima interviu, tik, deja, negali tos informacijos paskleisti. Bet kai oligarchinė ranka nuimama, paprastai sakant, kai nustojama mokėti už reklamą, anksčiau ar vėliau, objektyvi informacija, sukaupta žurnalistų archyvuose, yra paskleidžiama ir tada žmonės gali sužinoti visą tiesą.