Kristina Apanavičiūtė

Kaip ir prognozavau savo apžvalgoje apie „kišeninį“ JE prokurorą, 2013-06-25 pristatyta prokuratūros veiklos ataskaita buvo be jokios savikritikos – vien panegirikos: kaip gerai mes dirbame.

 

GP darbo „efektyvumas“: politinės bylos ir jų tyrimo trukmė

 

Kaip ir tikėtasi, prokuratūros darbo „efektyvumui“ įrodyti buvo pasitelkta daug skaičių, kurių vienas – „vidutinis ikiteisminio tyrimo terminas- 157 dienos“ kelia net ne šypseną, o graudulį.

Gali būti, Darius Valys neanalizavo Kauno prokuratūrų „darbo“ „terminų“, nes šio miesto prokuratūrose vyrauja sava teisė ir savos „poniatkės“.

Čia vidutinis ikiteisminio tyrimo terminas – iki tada, kada norės prokuroras.

Vienai apklausai ir įtarimams pareikšti Kauno prokurorams reikia maždaug 300-400 dienų, greičiau dirbti jie nesugeba.

Kalbu apie „violetines“ bylas, kurios buvo pradėtos 2012-05-17, o šiandien, birželio gale, jos nenutrauktos, tačiau jose niekas ir nevyksta.

Darius Valys pamiršo paminėti politines – užsakomąsias bylas, ypač tas, kurios iškeltos kažkieno prašymu prieš žurnalistus. Palyginimui galėjo paminėti, jog „Lietuvos rytas“ ir visa kita spauda  - net „nesistemine žiniasklaida“ apsimetantis saugumo ir JE Raudonasis Ruporas - rašo, ką nori – tačiau už melus ir šmeižtus niekas jų nepersekioja, o jeigu tai yra „Laisvas laikraštis“, arba žurnalistai, kurie nepriklauso „paperkamajai žiniasklaidai“, tai prokuratūra kelia bylas netgi pagal privataus kaltinimo straipsnius ir netgi įžūliai klastoja tekstuose sakinių konstrukciją, kad pritemptų savo „versiją“. Kaip pranešta, pompastinėje byloje, kurioje prokuratūra siekia nuteisti ne tik R.Gajauskaitę, net ir vyr. redaktorių A.Drižių pagal M.Milinienės skundą, „LL“ spausdintas tekstas ekspertams buvo pateiktas galimai suklastotas – R.Gajauskaitės sakinių konstrukcija pakeista. Ir tokia byla atiduota į teismą! Galėjo tad D.Valys plačiau papasakoti apie tokias bylas, kur prokurorai nesigėdija patys tapti klastotojais – tačiau niekada nebūna nubaudžiami: juk čia yra politinio dorojimo bylos. (Beje, net KGB šitaip kvailai nesielgė – tekstų sakinių konstrukcijų nekeitė, o infiltruodavo agentus į „Katalikų kroniką“. Tačiau nepasitaikė atvejų, jog šitaip kvailai būtų klastoję disidentų tekstus, kaip tai daro D.Valio pavaldiniai – man iškeltoje byloje dėl pirmųjų - 2012-03-23 smurtinių įvykių Garliavoje aprašymo buvo tas pats: visas mano tekstas buvo perdirbtas, tačiau nei ekspertai, nei tyrėja, kuri vis prašė manęs paaiškinti apie sakinius, kurių pati nerado mano tekste, nieko „nepastebėjo“ – ir jie visi toliau „dirba“. Aišku, efektyviai, nes D.Valiu juk negalima netikėti. Dokumentų klastojimas matyt prisideda prie prokuratūros darbo efektyvumo – nes galima perduoti daugiau bylų į teismus.)


string(772) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag: mso-style-name:"Įprastoji lentelė"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-qformat:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:11.0pt; font-family:"Calibri","sans-serif"; mso-ascii-font-family:Calibri; mso-ascii-theme-font:minor-latin; mso-fareast-font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-theme-font:minor-fareast; mso-hansi-font-family:Calibri; mso-hansi-theme-font:minor-latin; mso-bidi-font-family:"Times New Roman"; mso-bidi-theme-font:minor-bidi; (Smarty_Compiler.class.php, line 446)" string(117) "Smarty error: [in evaluated template line 1]: syntax error: unrecognized tag '' (Smarty_Compiler.class.php, line 590)"

Ataskaitos atskiras skyrius tad turėjo būti skirtas bylininkėms Marijai Milinienei ir Laimutei Stankūnaitei, kurios prokuratūros sistemoje tapusios kone etatinėmis pareiškėjomis. Viena su vyru teisininku negali niekaip pati apginti teismuose pažeistą garbę ir orumą, o kita – turėdama šalia vieną garsiausių advokatų.

Prokuratūra yra šių damų advokatų biuras – ir būtinai turėjo D.Valys šitai pažymėti savo ataskaitoje.

Taip pat „neskaniai“ nuskambėjo, jog žiūrėkite, tik 1,8 procento „perduotųjų teisman“ išteisinami. Galiu lažintis, jog tai tie žmonės, kurie pasisamdė advokatus, ir kokia nors kliedesinga versija kaip „spardė, kandžiojosi, tačiau vaizdo įrašo neduosime, o ekspertizė nepadaryta, yra tik tarnybinis sambo čempiono – gorilos viršininko raštas apie „subelstą“ pavaldinį“ nebeturi jokių šansų. Kitus procentus – kur pavykdavo nuteisti visus be išimties – galėjo pakomentuoti D.Valys – kiek kartų pasitaikė, jog teisėjas buvo „savas“, prokuroro brolis, pusbrolis, ar moksladraugis? Na, arba bent jau gal prokuroro brolis teismui vadovavo, kuris skyrė teisėjus? Juk apie tai ataskaitoje nekalbama – apie korupciją prokuratūros sistemos viduje, kai, pavyzdžiui, brolius Meilučius ir labai juos gynusį VTEK‘ą pavyko tik per teismus priversti viešai prisipažinti, kad jie yra broliai, o ne šiaip panašūs ir su tokia pačia pavarde: vienas dirba Kauno apygardos prokuratūroje, kitas – vadovauja čia pat, už kampo, esančiam Kauno apygardos teismui.

Jeigu tokie atvejai – ne korupcijos „kvapas“, tai galų gale yra totalus tarnybinis neetiškumas. Tačiau D.Valys nesiėmė jokių žingsnių, kad ši situacija Kaune pagerėtų.

 

Kauno prokurorai neįvykė „violetinių“ sudorojimo plano, šautuvo buožė į tarpukojį gerina prokuratūros įvaizdį, prokurorai – kabinetiniai

 

Su trenksmu išėdęs Kęstutį Betingį, Darius Valys galėjo paaiškinti – tai gal dėl to, jog jo pavaldiniai neįvykdė „violetinių“ sudorojimo plano? Ko nors dar „užsakomojo“ neįvykdė? Juk 2010 metais, po prokuratūros pralaimėtų teismų, tas pats D.Valys interviu laikraščiams sakė, jog „K.Betingis tinka, dirbsim toliau“.

Dar galėjo vis tik papasakoti apie „ikiteisminių tyrimų pradžios efektyvumą“ – ypač apie atvejus, kai žmonės kreipiasi su konkrečiais prokurorų ar policininkų galimai nusikalstamos veikos įrodymais, ir niekas nėra daroma – vyksta toks susirašinėjimas, kad velnias ragus nusilaužtų, jeigu dirbtų laiškininku.

Pavyzdžiui, pranešiau apie vieną galimai nešvariai, su „juodąją buhalterija“ dirbančią įmonę Kaune į GP. Paprašiau neperduoti tirti į Kauną, nes ten „pasitvarko“. Galas mėnesio – net nesugebėta išsikviesti liudytojų, o Kauno apygardos prokuroras Kauno FNTT duoda nurodymą „išklausti liudytoją, ar jis tiktai dirba toje įmonėje“, nors tokiam pavedimui įvykdyti yra duomenų bazės.

Galėtų tad D.Valys ir pakomentuoti – ar XXI amžiuje prokurorai pagaliau išmoko naudotis duomenų bazių, interneto paslaugomis? Ar siekė GP vadas, kad jo pavaldiniai išmoktų,  kai reikia „sužinoti, ar asmuo ten dirba“, pakelti sėdimąją nuo savo kabineto kėdės ir nueiti į šalia prokuratūros esančias valstybines įstaigas, kurios tvarko tokius duomenis? O gal duomenų bazių paieškoms ir bendravimui su valstybės institucijomis nereikalingi atskiri seminarai – gal tokie prokurorai turėtų būti šalinami iš sistemos be įspėjimo?

Kadangi GP vadas – „kišeninis“, tai jo pavaldiniai – kabinetiniai. Niekas jų neišmokina kaip išlipti iš kišenės ar kabineto.

Dar galėjo D.Valys ataskaitoje, kur dievagojosi, kad nusikaltimai prieš vaikus yra prioritetas, ir yra tiriami, paaiškinti, kodėl vienoje konkrečioje byloje prokuroras Egidijus Motiejūnas staiga tapo mirusiojo kaltinamojo advokatu, ir kodėl D.Valys į šitą visą prokuratūrą diskreditavusį atvejį – šaipėsi visos nacionalinės TV – nesikišo. Taip pat kodėl byla į teismą buvo perduota „apkarpyta“, o bylos nukentėjusioji, vadovaujant Policijos departamento Požėlai (padariusiam po to stulbinančią karjerą), buvo išplėšta iš namų dujų, elektrošoko ir automatų pagalba?

Kodėl D.Valio prokurorai kaip susitarusios vištos, kurios kai padeda kiaušinį ir rėkia „kut ku dąąą“, kartojo nutarimuose, jog prieš žmones Garliavoje nesmurtauta – ir net pamiršo įvertinti „teismo sprendimo vykdymo“ veiksmus, kai prieš mažamečius vaikus – ne tik prieš D.K, bet ir prieš jos pusbrolį – buvo demonstruota kone „specnazo“ jėga. Ar tai yra normalu – galėjo D.Valys Seime pakomentuoti.

Kodėl D.Raulušaitis, D.Valio pavaldinys, kai jo buvo paklausta, ar normalu, kai policijos pareigūnai daužo automato buože žmogui į tarpukojį, ir lieka nenubausti, pats nesiryžta pradėti ikiteisminio tyrimo, o siunčia tai pačiai Kauno prokuratūrai „išsitirti“ – kai ta pati prokuratūra persekioja ne budelius, o aukas, tačiau Tomo Staniulio prokurorai jau 400 dienų (nors D.Valys sakė, jog IT trunka tik 157 dienas) marinuoja tas „violetines“ bylas, ir nieko su jomis nedaro?

Ir galiausiai – net ir arkliui aišku, kodėl Seimas balsavo taip, o ne kitaip. Nes D.Valys aišku nepristatys savo ataskaitoje, kiek vienetų kompromato „dirbant“ kartu su VSD, buvo surinkta prieš Seimo narius, kad jie kai kuriais klausimais balsuoti taip, „kaip reikia“ (prisiminkime gėdingą balsavimą dėl Seimo narės Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo, nes, pasak D.Valio, ji „spardėsi, kandžiojosi, tačiau vaizdo  medžiagos neduosiu, nes tai ikiteisminio tyrimo medžiaga“).

 

VSD ir GP „darbo planas“: kadangi Rusija yra grėsmė savaime, todėl kam užsiimti nacionalinių grėsmių tyrimu, jeigu galima tirti „kioskus“ ir...neįtinkančius žurnalistus

 

Beje, Gediminas Grina VSD metinėje ataskaitoje irgi pamiršo paminėti, ką veikė VSD „berniukai“ tuo metu, kai Lietuvoje skverbėsi užsienio specialiųjų tarnybų agentai – taigi, rinko medžiagą apie „kioskus“, apie įvairius pareigūnus, ir naudojo JE reikmėms. G.Grinos ataskaita apie „Rusijos grėsmes“ kelia šypseną, ir taip nusibodusi – nes tai tėra JE rinkiminės kampanijos dalis.

Jeigu VSD būtų aptikusi tas „Rusijos grėsmes“, ši tarnyba būtų atitinkamai dirbusi – bendravusi su jų minimais „žiniasklaidos atstovais“. Bet kuriam spaudos atstovui siūlau eksperimentą – nueikite su pranešimu apie „valstybinę grėsmę“ į VSD, ir pažiūrėkite, ar kas nors teiksis pagal protokolą priimti jūsų informaciją. Ir, tiesa, jeigu nueisite su tikra grėsme, tai būsite švelniai tariant išvaikytas. (Pavyzdžiui, kai savaitė prieš baltarusių bendruomenės pirmininko R.Voinickio žiaurų nužudymą nuėjau į VSD ir bandžiau pranešti, jog Vilniuje jau siautėja baltarusių ekstremistai, kurie strateguoja nužudymus ir masinius neramumus, tai spaudos atstovas Makauskas kone isteriškai paprašė išeiti, o raštu surašyta informacija neaišku kam pateko, nes tas nužudymas nebuvo užkardytas. Vėliau GP ir VSD „atstovė spaudai“ sudžiūvusi žurnalistė apšmeižė spaudoje nužudytąjį, nurodžiusi, jog jis nusižudė, nes „turėjo finansinių sunkumų“. VSD juk negali pripažinti, jog iš viso nedirba su tikromis valstybės grėsmėmis – juk yra „Rusija“, kuriai viską galima nurašyti. Beje, R.Voinickio žūties atveju iš karto kai kurie „antirusai“ politikai  pradėjo vapėti, jog čia „Rusija“) Niekam ten nereikia tikrų valstybės grėsmių tyrimo – yra sena konservatorių mitologema apie „Rusijos grėsmes“, ir VSD nereikia nieko stengtis – 2012 metų VSD metinė ataskaita, beje, beveik niekuo nesiskiria nuo pernai pateiktos už 2011 metus...Pasvarstymui tik pasakysiu, jog mitologinė „Rusija“ yra veikiau grėsmė VSD, o ne valstybės saugumui, nes rusai turi labai daug informacijos apie buvusius ir esamus įvykius Lietuvoje, ir, toks įspūdis, kelia VSD „berniukų“ isteriją – nes VSD „berniukai“ nesugeba taip dirbti, kaip Rusijos. Rusija, priminsiu, buvo Lietuvos strateginis partneris ir draugas, išsivaduojant iš Raudonojo Maro.

Įstojus į NATO, VSD privalo loti prieš Rusiją (nors JAV su Rusija bičiuliaujasi, ir šių valstybių prezidentai kone apsikabinę vaikšto) – tačiau kai nepateikia jokių įrodymų, tai atrodo labai juokingai. „Rusijos agentai“ yra visi tie, kurie pasisako prieš Ševron, pasisako už žaliąją energetiką, ir visi tie Lietuvos gyventojai, kurie balsavo prieš naujos atominės statymą. Totalus „rusiškas“ agentynas ta Lietuva, kai paklausai VSD ir šios „kontoros“ pakalikų.

Ir dar įdomumui pasakysiu, jog VSD ir toliau švaisto savo „resursus“ – ir vėl siuntinėja tokius bukus „agentus“ -  žurnalistų „priežiūrai“, jog man atrodo, kad VSD tiesiog nemoka jų apmokyti – nei kaip rinkti informaciją, nei kitų būtinų savybių, tai ir siunčia pas spaudos darbuotojus – gal kad užkamšytume jų erudicijos skyles? Paskui rašo savo ataskaitose, jog „dirba su Lietuvos žiniasklaida“. Man įdomu, ar mane šį savaitgalį užpuolęs (tarsi, juokais – pirma davė pasimatuoti savo kimono, o paskui pradėjo koviniais veiksmais pulti) dziudistas galimai saugumo agentas (kaip primena sambo čempioną Garliavoje), ir gavęs iš manęs “specnazo“ pamoką (laikė mane iškėlęs sau virš galvos, todėl kažkokiu būdu reikėjo nusileisti ant žemės) – irgi rašė ataskaitoje, jog „dirbo su problemine spauda“? Jog bandė po „treniruotės“ „paprotinti“ blogai neberašyti apie JE? Nekritikuoti saugumo? O ką reiškia tų dviejų bukų agentų „lekcija“ apie visas VSD bylas – Pociūno („savaime iškrito“), Voinickio („turėjo finansinių problemų“), ir aišku, „lekcijoje“ nepamiršta manęs paklausti, ką manau apie 2012-01-05 sprogimą ant Tauro kalno, į ką atsakiau „aišku, kad „savižudybė“ – juk tokio galingumo sprogmenis kiekvienoje parduotuvėje galima nusipirkti“. Apie visas šias „tamsias“ bylas juk rašiau spaudoje, tačiau  dar nepasiekiau Astos Kuznecovaitės ar Giedrės Gorienės „lygio“ – tik jos rašo tai, kas naudinga GP ir VSD.

Čia tik menkas pavyzdys, kaip galimai „dirba“ VSD. Beje, tame metalo festivalyje turbūt oficialiai „agentai“ šnipinėjo Baltarusijos jaunimą su raudonai baltomis vėliavomis, bet, matyt, bijodami gauti nuo jų „į akį“, prie jų iš viso net nėjo, kiurksojo prie savo palapinės. O gal „tyrė“ visiškai netoli palapinę pasistačiusį tautinio jaunimo atstovą, kuris kovoja prieš žydrąjį marą, organizuoja eisenas ir mitingus?

Gal bandė „tirti“, ar į festivalį atvykusi Baltarusijos KGB – tačiau  kaip „tyrė“ (pagal kokias „tyrimo metodikas“?), sėdėdami vienoje vietoje prie savo palapinių, apsikabinę alaus bokalus), tai gal tik vienas VSD žino, kuris aišku savo „šunų“ tokiais nepripažįsta – tik jų retorika visuomet ta pati, ir agresyvus nusiteikimas prieš „ne tokios spaudos“ atstovus – irgi toks pat.

                      Beje, jeigu VSD tikrai domėtųsi užsienio žvalgų veikla Lietuvoje, tai jie būtų įtraukę į savo ataskaitą, jog Vakarų valstybės per žiniasklaidos atstovus ir kitus asmenis bandė pateikti valdžiai ir saugumui Lietuvai naudingą informaciją, nes nepasitiki ministrais, teisėsaugininkais ir VSD pareigūnais dėl jų komunistinės praeities. Ko verta vien krašto apsaugos viceministro Valio biografija, kurioje jis net neslepia Leningrado aukštosios partinės mokyklos bei priklausymo komunistų partijai iki 1992 m.! Vienas užsienio (Vakarų valstybės) karinės žvalgybos analitikas yra man sakęs: „Neturiu kam pateikti informacijos, visose tose tarnybose sėdi KGB‘istai ir buvę komunistai, o informacijos aš turiu ir labai daug.“

                      Tačiau akivaizdu, dėl to, jog VSD iš viso nedirba su žurnalistais, politikais, verslininkais, ir negauna nei Lietuvai žalingos, nei naudingos informacijos, tai tokio sakinio VSD į savo metinę ataskaitą įtraukti ir negalėjo...

Taigi, jeigu VSD nemeluotų, tai papasakotų, kokius „cirkus“ išdirbinėjo su informacija, galimai rinkta  apie prokurorus ir Seimo narius, ir kaip tą informaciją pateikdavo D.Valiui, kad tas galėtų „pasitvarkyti“.

Manote, jog Seimas nežino šitų VSD „darbelių“? Dar ir kaip. Todėl nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (prieš kurio kai kuriuos narius irgi „surinkta medžiaga“) pasiūlymo pritarti metinei GP vado ataskaitai.

                      P.S. Kaip VSD ir GP su informacija „tvarkosi“ man, aišku, pranešė Raudonojo Ruporo redaktorė...Kažkur turiu jos pasakojimą apie Gariūnų kioskus ir kaip ta informacija naudojama GP darbo „efektyvinimui“...Nemanau, jog Seimas po tokių VSD ir GP „darbo planų“ toliau tylės ir netirs šito totalaus „bezpridielo“. Beje, ir G.Grinos „kontoros“ ataskaita turėtų būti atitinkamai įvertinta, nes „Rusijos grėsmes“, mano giliu įsitikinimu, jis „nukabino“ arba iš praėjusių metų ataskaitos, arba pažiūrėjęs į patronės nuotrauką, kabančią kabinete – reikia gi JE reitingų? Reikia. Todėl Rusijos grėsmės, prieš kurias kovos ji prieš pat rinkimus – būtinos. Gal dar kokį Rusijos „agentą“ (aišku, Lietuvos pilietį kalbantį lietuviškai) prieš rinkimus „išmes“...

P.P.S. RR redaktorė po mano pirmojo vizito VSD parašė man isterišką žinutę: „Bet tavęs niekas ten nepriims, tu per daug kalbi“ (tarsi ten darbintis ėjau). Taigi, draugai saugumiečiai, kas čia iš mūsų per daug kalba? (Metalo festivalin atsiųsti „agentai“ irgi buvo pliurpalų bobos – pletkininkės, nors vis kartojo sau: “Mes nekalbame, mes klausome“.) Ir gal užtenka slaptą informaciją tekinti RR ir kitiems sisteminiams laikraščiams? Kaip mes prieš užsienį atrodome? Ir ar pats VSD su tokiu informacijos tekinimu nėra valstybės grėsmė savaime? Kur matytas ir girdėtas toks „valstybės saugumo departamentas“ su tokia intensyvia surinktos informacijos sklaida į visas puses – ypač paslapčių nemokančioms išlaikyti raudonosioms moteriškėms?