LL redakcija, gavusi Raimundo Ivanausko ir jo draugės Eglės Barauskaitės kaltinamąjį aktą, vis labiau įsitikina, kad D.Kedys galėjo būti dviejų žmonių – Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žudikas. Laimutė Stankūnaitė išsigelbėjo tik todėl, kad tą naktį nakvojo ne pas seserį, o pas tėvus. Kita vertus, tai tik patvirtina, kad pedofilija tikrai buvo, o viltį praradęs vyras pats surengė įtariamiesiems Linčo teismą. Be to, niekaip neatsakyta, kas nužudė Drąsių Kedį ir Andrių Ūsą. Kita vertus, neaišku, ar D.Kedžio šeima žinojo apie jo planus iššaudyti dukros prievartautojus, tačiau beveik neabejotina, kad po šių nusikaltimų šeima padėjo jam slapstytis.  

Iš policijos įrašytų pokalbių nustatyta, kad 2009-09-29 apie 14 val. 58 min. įvyko D.Kedžio telefoninis pokalbis su moterimi, kurią vadina „Nerša“ (nustatyta - Neringa Venckiene), pokalbio metu Drąsius Kedys pasakoja, kad gatvės gale pamatė stovintį raudoną automobilį, pradėjo aiškintis ką jis čia seka, tuomet automobilyje sėdėjęs vyras prisistatė policijos darbuotoju, parodė pažymėjimą. Į tai moteris vadinama „Nerša“ pasako, kad „tai aiškiai tų pedofilų kažkoks siuntinys, šimtu procentu", kad „reikėjo šį vyrą griebti už...“, sako „tu Drąsiuk šautuvą nešiokis“, sako, kad „reikėjo surišti ir į balą įmesti, į mūsų balą įmesti, tegul plaukia“.


Plačiau apie tai skaiitykite naujame LL numeryje