Archyvas

Rūta Janutienė: „Man baisiausia, ir dabar visiškai akivaizdžiai matosi, kad ne vaiko interesų vedini tie žmonės veikia!..”

 Rūta Janutienė: „Man baisiausia, ir dabar visiškai akivaizdžiai matosi, kad ne vaiko interesų vedini tie žmonės veikia!..”
 Juozas IVANAUSKAS

Ar gali būti taip, kad besijaučianti šmeižto auka prisiekusi kovotoja su „pedofilu klanu“, „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė yra pati ne kartą viešai apsimelavusi, klaidindama visuomenę ir šmeiždama kitus asmenis? Nejau iš tikrųjų rezonansinės bylos tyrėjai disponuoja informacija, kad po teisėjo J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės žūties „niekada nemeluojanti“ N.Venckienė internetu „skype“ bendravo su besislapstančiu nuo teisėsaugos įtariamuoju Drąsiu Kedžiu?!..     
 
Balandžio 16 d. apklausiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme Kauno apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Kęstutis Betingis teigė, kad D.Kedį po žmogžudysčių slėpė jo artimieji. Esą jie labiausiai ir buvo suinteresuoti, kad jis niekada nebūtų rastas gyvas. „Nesu matęs jo asmeniškai, bet pagal jo charakterį matėsi, kad šitas pilietis sulaikytas ne tik pasakys kaip nužudė, bet ir kas jam padėjo viską organizuoti“, - teismui liudijo prokuratūros vadovas K. Betingis.
 
Dabar prokurorai kaltina Neringą Venckienę nepagarba teismui, teismo sprendimo nevykdymu, trukdymu antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimu policijos pareigūnams, nežymiu sveikatos sutrikdymu ir piktnaudžiavimu globėjos pareigomis, TAČIAU netolimoj ateityje šiai parlamentarei gali grėsti dar daugiau, gerokai rimtesniais kaltinimais paremtų bylų. Generalinė prokuratūra turėtų pateikti N.Venckienei kaltinimą dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus šmeižto. Dėl paskleisto šmeižto su ja ketina bylinėtis teismuose išteisinto A.Ūso artimieji, L.Stankūnaitė ir jos tėvai. Nužudyto ir pedofilu išvadinto Vaido Milinio tėvai yra įsitikinę, kad N.Venckienei turėtų būti pateikti kur kas rimtesni kaltinimai, nei pasipriešinimas teisėsaugos pareigūnams: „Matote, ką pasakė Neringa Venckienė apie pedofiliją ir apie viską, dabar aš jau nebetikiu nė vienu jos žodžiu! Tvirtai. Todėl, kad aš per daug žinau, nes esu legaliai susipažinusi su visa eile ikiteisminių tyrimų. Ir tai, ką aš žinau, leidžia man manyti, kad Neringa Venckienė net labai meluoja!.. Aš nežinau, kokie yra viso to užkulisiai, kokie yra tikrieji N.Venckienės šou motyvai ir dėl ko visa tai yra daroma. Ar tai apsprendžia kažkokie politiniai dalykai, ar nusikalstamo pasaulio įtaka – šito aš nežinau. Viskas su laiku paaiškės. Garantuoju, kad paaiškės. Arba turėsime Lietuvoje amerikietiškų personažų Bony ir Klaido lietuvišką variantą...“, - interviu LL yra teigusi Marija Milinienaė. 
 
„Lietuvos ryto“ televizijos diskusijų laidos „Nuoga tiesa“ vedėja, žurnalistė Rūta JANUTIENĖ, socialiniame tinkle „Facebook“ prisipažinusi – „Aš asmeniškai jaučiuosi žiauriai išdurta N.Venckienės“, - išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ išsako diametraliai priešingą poziciją tai, kuri atsispindėdavo TV3 „Paskutinės instancijos“ laidose, palaikant N.Venckienės pusę:  


„Nepaisant to, kad padariau daug žurnalistinių tyrimų ir daug dalykų esu viešai išsakiusi, vienaip ar kitaip, vis tiktai aš esu linkusi pasitikėti žmonėmis. Manau, kad meluoti yra ne tik negerai, bet ir labai neracionalu. Melas labai neproduktyvus. Kai tik pamatau, kad žmonės man meluoja arba bando manipuliuoti, aš toj vietoj padedu kryžiuką. Sakau, tada, kai pagavau Neringą Venckienę man meluojant, aš pradėjau ja nebepasitikėti!.. Čia ir dėl profesorės Laimos Bloznelytės liudijimo. Ir tada, kai man buvo išdrožta į akis, kad Neringa neleis susitikėti mergaitei su motina ne dėl to, kad vaikui kažkas gali atsitikti, bet dėl to, kad yra baiminamasi – ką mergaitė gali pasakyti L.Stankūnaitei. Tokie dalykai privertė mane daug kuo suabejoti ir aš pradėjau tada labai rimtai įsiklausyti į kitos pusės argumentus, kuriuos anksčiau atmušinėdavau, pasiremdama N.Venckienės interpretacijomis“, - interviu LL teigia Rūta Janutienė.    

- Ko gero, ne man vienam paliko slogus įspūdis, jog violetinės isterijos proveržis Seime, panaikinus „Drąsos kelio“ lyderės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę, kažkokiu tai būdu persimetė ir į tos pačios dienos vakarą surengtą „Lietuvos ryto“ TV diskusijų laidą „Nuoga tiesa“, kurioje pabandėte kiek kitokiu kampu pažvelgti į Garliavos įvykius? Įdomu, kaip jūs pati, šilto ir šalto mačiusi žurnalistė, per eilę metų surengusi daugybę TV laidų, vertinate balandžio 9 d. vestą laidą? Kažin ar tai buvo konstruktyvi, dalykiška laida, kurios metu užsimezgė elementarus dialogas tarp šios laidos dalyvių? 
- Kaip visi matėme, dialogo nebuvo. Kaip nėra to dialogo nuo pat šios istorijos pradžios.
 
- Paaiškinkite kiek išsamiau -  dėl kokių priežasčių Kauno pedofilijos istorija tebėra iki galo neištirta?
- Aš manau, dėl to, kad... Viena vertus, nuo ko viskas prasidėjo? Nuo to, kad teisėsauga neįvykdė savo pareigos, tai yra, nuo pat pradžių netyrė šitos bylos. Aš ją skaičiau visą, nuo pradžios iki pabaigos. Pedofilijos byla buvo tiriama, kaip Kedžio ir Stankūnaitės skyrybų byla. Tiesa, į tą pedofilijos dalį byloje irgi reaguota, bet čia buvo pateikta gausybė skundų ir išlygų. Pagrindinė liudytoja šioje byloje – mergaitė buvo apklausta praėjus gerokai laiko nuo to įvykio, dėl galimo jos prievartavimo. 
 
- O kodėl mergaitė buvo apklausta taip vėlai? 
- Todėl, kad daug kas netiko kitai pusei, Drąsiui Kedžiui, kuris buvo gan įtarus ir pats norėjo pasirinkti ekspertus, kurie apklaus mergaitę. Ir visa tai tęsėsi, tęsėsi, tęsėsi, kas leido suabejoti mergaitės parodymais. Juk būtent mergaitės pasakojimas yra pirminis ir esminis dalykas pedofilijos byloje, o ne mergaitės tėčiui papasakotos ir nufilmuotos istorijos kadrai. Bet  tėvas, jeigu jis būtų savo vaiką tikrai mylintis tėvas, net nebūtų viešinęs tokių dalykų, tiesiog būtų pagailėjęs ir neplatinęs internete. Juk mergaitė kažkada užaugs, o jos tėvo nufilmuotas klipukas vis tiek bus patalpintas kur nors youtube, bus galima jį susirasti, nes tai yra visam gyvenimui paskleista vaizdinė medžiaga virtualioje realybėje.  
Svarbiausia, kad labai vėlai įvyko mergaitės apklausa, vaiko pasakojimas neutralioje aplinkoje, kur jos išklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas, galų gale, apklausė kažkokie tai ekspertai, turintys kompetencijos šiam darbui atlikti.
Žodžiu, nuo pat pradžių teisėsauga iš tikrųjų labai blogai dirbo. Tai konstatavo ir laikinoji Seimo komisija, vadovaujama S.Šedbaro, o septyni prokurorai neteko savo darbų. Pedofilijos tyrimo byla jau nuo pat pradžių judėjo labai lėtai, lyg per skystą cementą. Atrodo, panašios bylos kitais atvejais yra sprendžiamos pakankamai greitai, o šita buvo vilkinama, bet čia veikė ir kita pusė. Ta prasme, Neringa Venckienė, pati būdama teisininke, aš nežinau ar iš piktybiškų paskatų, bet jinai turi daug keisto pasitikėjimo savimi ir tokio laužimo į savo pusę. Ji neina į derybas niekada ir iš tikrųjų prirašė masę skundų šitoje byloje. Tai mane tiesiog stebina. 
 
- Pasak Marijos Milinienės, apie 200 skundų N.Venckienės buvo rašoma todėl, kad tokiu būdu buvo vilkinamas pedofilijos bylos ikiteisminis tyrimas? 
- Aš nežinau, koks buvo tikslas. Iš tikrųjų pati N.Venckienė aiškina, kad jinai labai nepasitikėjo vienais teisėsaugininkais, kitais teisėsaugininkais...
 
- Taigi čia ir yra pedofilijos aplinkybių tyrimo stabdymas?
- Iš principo – TAIP. Byla trukčiojo dėl abipusių pastangų tą istoriją iš karto interpretuoti taip, kaip to nori viena arba kita pusė, abidvi pusės nebuvo linkusios įsiklausyti. Bet jeigu tu nori tiesos, tai girdi, ką sako kiti. Ta prasme, jeigu tau rūpi sužinoti tiesą, tai tu ir oponento argumentus išgirsti. Šiuo atveju įsiklausymo nebuvo nuo pat pradžių, deja, tai nevyksta iki šiol. Toks bylos vedimas iki visiško nusivylimo teisėsauga, pasakymo, kad jie visi yra blogi, man nesuprantamas. 
Aš pati turėjau labai rimtų susidūrimų su teisėsauga, kada aukšti ponai labai stengėsi įrašyti į mano biografiją teistumą. Bet noriu pasakyti, kad būtent padorūs teisininkai, padorūs teisėjai šitą bylą išsprendė. Laimėjau tą kovą, nors ir nebuvau kažkieno remiama. Mane paliko absoliučiai vieną, aš viena laimėjau bylą, kurios neviešinau ir niekas apie mane straipsnių nerašė. O taip sakyti, kad Lietuvoje apskritai negalima laimėti bylų, yra visiškas absurdas. Mano supratimu, tai iš  tikrųjų didelė nesąmonė!.. 
Kodėl taip buvo daroma?.. Ko gero, iš dalies teisūs N.Venckienės šalininkai, kurie sako, kad ji paprasta moteris, moteriškai sprendžia visus šituos dalykus, bet, kita vertus, N.Venckienė – patyrusi teisininkė, labai įtakingos Kaune teisininkų šeimos narė, todėl kažkada tai turėjo suveikti sveikas protas. Bet jis nesuveikė iki šiol.
 Ir tai, kas dabar įvyko su „Drąsos keliu“, man iš tikrųjų pasako labai daug. Ta situacija, kaip dabar yra vystoma, jeigu ir toliau vystytųsi taip, kaip nori Neringa Venckienė, veda iki absurdo, ta prasme, iki iš tikrųjų pavojingų situacijų. Nes pažiūrėkim, kas gi atsitinka su vaiku. Dabar, siekiant tikslo – įrodyti savo tiesą, o ne padėti mergaitei, nuviliami tie, kurie anksčiau palaikė N.Venckienę. Žmonės, kurie vaikšto į tuos mitingus ir kurie buvo pasibaisėję Gegužės 17-osios įvykiais, ima keisti savo nuomonę. 
Viena gydytoja, mačiusi mergaitę po to, kai ji buvo išvežta iš Kedžių namų ir lankėsi vienoje ligoninėje, man pasakė: „nepaisant to, kad aš baisiuosi Garliavos įvykiais, eisiu į tuos mitingus ir padarysiu viską, kad taip daugiau nebūtų Lietuvoje, tačiau šitą istoriją privalo išspręsti suaugusieji, be vaikų. Vaiką reikia palikti ramybėje!..”. O juk būtent šito dalyko – vaiko palikimo ramybėje – čia kaip tik ir nėra. Man Seimo narės pasakoja, kad yra pakeista mergaitės tapatybė, kur jinai mokosi, kokia dabar jos pavardė. Ta prasme, vaikas nepaliekamas ramybėje, ir tai yra taip nesąžininga, taip baisu man šioje istorijoje. Čia yra baisiausia, ir dabar jau visiškai akivaizdžiai matosi, kad ne vaiko interesų vedini tie žmonės veikia!..                              
 
- Akivaizdu ir tai, jog kai kuriems veikėjams Garliavos mergaitė pasitarnavo politinių tikslų siekimui, tik vaiko ašarų dėka keli iš jų tapo Seimo nariais?
- Aš nežinau, ko iš tikrųjų yra siekiama. Pati Neringa Venckienė labai atvirai yra sakiusi, kad jinai baisisi tais žmonėmis, kurie ją gina, kad jie labai prasčiokiški ir iš tikrųjų labai neišsilavinę, kad jie yra emocingi, negirdintys argumentų. N.Venckienė pati jų bijojo, dėl to, matyt, ji pasirinko tokią komandą į Seimą, kokią dabar turi. Ir V.Vasiliauską, kuris nelabai ką bendro su šita istorija turėjo, ir poną P.Gylį, kuris apskritai tik su ta vėliava į valdžią pateko. Tai toks buvo N.Venckienės pasirinkimas. Ji neatsivedė į Seimą tų žmonių, kurie labai nuoširdžiai, bet visiškai jai nepriimtinai ją gynė. Jie nėra kokie nors jos draugai. Šia prasme - visiška aklavietė.
 Balandžio 9-osios laida parodė man vieną labai liūdną dalyką: pedofilijos byla tapo politikoje žaidžiančių žmonių įkaite, nes yra labai patogi. Dabar nuskriausk tą mergaitę ir vėl jinai verks. Na, neduok Dieve, ji vėl verks, ir vėl visi mobilizuosis jau vien todėl, kad verkiantis vaikas - juk niekas negali tylėti, kai vaikas yra skriaudžiamas, ar ne?.. Bet tą mergaitę paskriausti yra didelis noras.
Na gerai, ko dabar siekiama? Jeigu viskas vyksta dėl vaiko, tai ko siekia Neringa Venckienė? Nori susigrąžinti mergaitę pas save, į kambarį, ant kurio durų užklijuotas lipdukas „STOP pedofilams“?!.. Mes esame nufilmavę tą vaizdą vaiko kambaryje ir aš klausiau pačios Neringos, ką tai turėtų reikšti, kodėl taip yra daroma?.. Matyt, iš dalies yra teisūs ir tie, kurie sako, kad tai buvo psichologinis smurtas prieš vaiką. 
Aš esu turėjusi ilgų pokalbių su Neringa Venckiene, artėjant Gegužės 17-osios įvykiams, kada jinai man sakė, kad neleis mergaitei bendrauti su motina. Ir tada aš mėginau paaiškinti Neringai, kad neišvengiamai artėja ta diena, kai reikės vaiką atiduoti Laimutei Stankūnaitei. Bet ar nuo to mergaitei bus labai gerai, jeigu jinai priešinama su motina, su kuria tikrai turės gyventi?.. O dabar mergaitė gyvena su savo motina ir panašu, kad vaikas nėra toks nelaimingas, kaip tikėjosi ana pusė. 
Kartoju, vaikas turėjo būti paliktas ramybėje. Va čia turėjo būti šventa. O suaugusieji visi turėjo ieškoti visapusiškos TIESOS, nes meluoja ir viena, ir kita pusė. 
 
- Kai sakote - meluoja ir viena, ir kita pusė, tai čia aš norėčiau labai rimtai jūsų paklausti: remiantis visa turima informacija, ar jūs dar tikite, ar galite teigti, jog pedofilija keturių metukų mergaitės atžvilgiu tikrai buvo vykdoma?
- Aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad šitoje istorijoje dėl blogo, labai nekokybiško, neprofesionalaus bylos tyrimo, visi, įskaitant ir prokurorus, gali turėti tiktai NUOMONĘ, tiktai tikėjimą, bet niekas neturi žinių. Negauta patikimos informacijos, kai viskas taip aplaidžiai buvo tiriama. 
O dabar, atsakant į klausimą - ar aš tikiu, ar netikiu?.. Manau, tą bylą buvo galima išspręsti, tai yra, paneigti arba patvirtinti pedofilijos fakto buvimą, laiku apklausus onkologę prof. Laimą Bloznelytę, kuri po D.Kedžio kūno suradimo iš karto nuvažiavo į Klonio gatvę ir mėgino paaiškinti N.Venckienei, ką jinai galėtų paliudyti. O juk tai buvo vienintelis iki šiol man žinomas, su byla nesusijęs liudininkas, kuris galėjo patvirtinti mergaitės parodymus! Čia yra esminis dalykas. A.Ūsas tada dar buvo gyvas. Ir jeigu teisininkė Neringa Venckienė, parašiusi 200 skundų, būtų supratusi tai, ką supratau aš, net nebūdama teisininke - pedofilijos byla būtų baigta, nes nepriklausomas liudytojas prof. L.Bloznelytė patvirtintų vaiko parodymus. Ir jeigu šitie parodymai pasitvirtina, viskas – pedofilijos faktas įrodytas!.. Tačiau Neringa Venckienė nieko nepadaro, kad prof. L.Bloznelytės liudijimas būtų patvirtintas arba paneigtas. Jinai nereaguoja į šitą dalyką. Nesuprantu, koks interesas nepabaigti bylos?..
 
- Reiškia, norint užbaigti ilgai marintą pedofilijos bylą, tereikėjo laiku apklausti prof. L.Bloznelytę? 
- Prof. Laimą Bloznelytę turėjo skubiai apklausti prokuratūra, kas žymiai vėliau, po A.Ūso mirties, ir buvo padaryta. Laiku tai atlikus, galima buvo pasitvirtint tai, ką jinai sakė mačiusi savo onkologijos kabinete, ir tai, ką sakė mergaitė, teigusi, jog matė A.Ūsą nuogą. Laiku išaiškinta istorija su A.Ūso pigmentinėmis dėmėmis galėjo patvirtinti pedofilijos faktą.
 
- Čia jūs kalbate apie tai, kas privalėjo būti laiku padaryta, bet,  deja, nebuvo. Ar jūs manote, kad Drąsius Kedys tikrai...   
- Aš nenoriu manyti, nenoriu spėti, nenoriu šitoj byloj kuo nors tikėti. Man reikia faktų – aš noriu žinoti TIESĄ! O faktų ir tiesos pedofilijos byloje nėra, jų neturi nei viena, nei kita pusė... 
 
- Tai gal pažvelkime į pedofilijos skandalo Garliavoje ištakas, į tuos faktus, kurie yra gerai žinomi. Žiniasklaidoje plačiai nušviečiant Kauno pedofilijos ir žudynių įvykius, Drąsiaus Kedžio „misijos“ tęsėjai, narsūs kovotojai su pedofilais, tarytum, nepastebėjo arba tiesiog „užmiršo“ ne ką mažiau skandalingą bylą, taip pat susijusią su pedofilija: už nepilnamečių mergaičių įtraukimą į prostituciją bei narkotikų platinimą buvo nuteistas 13 metų kalėti Garliavoje veikusio nelegalaus viešnamio savininkas – Elvis Bendoraitis. Kaltinamąjį gynęs advokatas Aidas Venckus labai stengėsi, kad nepilnamečių tvirkintojas išvengtų teisinės atsakomybės ir netgi aiškino teismui, kad seksualiai išnaudotos paauglės neadekvačiai vertina situaciją, joms būtina atlikti psichiatrinę ekspertizę. Palyginkime, paauglės mergaitės - neadekvačios, o tūkstančius kartų prievartauta ketverių metukų D.Kedžio dukrelė – adekvati?.. Vis tiktai įdomu, kodėl „kovotojos su pedofilu klanu“ N.Venckienės vyras ėmėsi advokatauti skandalingoje byloje, susijusioje su pedofilija bei narkotikais?.. Kalbama, jog Elvis Bendoraitis ir Drąsius Kedys buvo geri pažįstami ar netgi draugai. Kas jums apie tai yra žinoma?.. 
- Aš noriu pasakyti, kad Aidas Venckus iš tiesų vienoje byloje naudoja vienus argumentus, kai jisai atstovauja vieną pusę, o kitoje byloje, kai jisai atstovauja savo šeimos interesus, advokatas A.Venckus naudoja visiškai priešingus argumentus. Kaip kas sako, kad taip elgtis advokatui, teisininkui nedera, juk vis dėlto visos pusės turi siekti tiesos ir teisingumo. Tai čia yra taip. Bet yra dar vienas faktas – L.Stankūnaitė buvo 15 metų, kai jinai sugulė su dvigubai už save vyresniu D.Kedžiu. Tai irgi yra faktas, patvirtinantis, jog toje šeimoje būta tokio nemenko moralinio sugedimo.
 
- Tai kam tada prireikė idealizuoti D.Kedį, kaip didįjį kovotoją su pedofilais?
- Aš daug sykių esu sakiusi, kad Drąsius Kedys yra joks ne herojus!.. Kita vertus, jeigu, pavyzdžiui, suaugęs žmogus, prof. Laima Bloznelytė, patvirtintų vaiko liudijimą ir būtų buvęs įrodytas pedofilijos faktas, tai reikštų, jog D.Kedys veikė ne vedinas keršto buvusiai sugyventinei L.Stankūnaitei, mėgindamas kažkaip tai ją paveikti, bet iš tikrųjų buvo pedofilija. 
Dabar ta byla yra teismuose ir ne taip lengvai pavyksta ją užgesinti, nors tokios pastangos iš prokuratūros buvo (vienu metu prokurorai staiga pradėjo prašyti, kad pedofilijos byla būtų nutraukta). Šitoj vietoj, jeigu pedofilijos faktą būtų pavykę įrodyti, tai D.Kedys, koks moraliai bebūtų sugedęs iki tol, susidūręs su savo vaiko nelaime, dukrelės tvirkinimu, jisai reagavo, reikalaudamas teismo, teisinio proceso. Kiekvienas tėvas taip būtų daręs - gynęs savo vaiką. Tad šiuo atveju D.Kedys elgėsi lyg ir normaliai. Nenormalu buvo tai, kaip vyko tos bylos ikiteisminis tyrimas. Tiesą sakant, nenormalumų buvo iš abiejų pusių. Ir teisėsauga, ir Venckai su Kedžiais pasistengė, kad tiesos šitoje byloje niekas ir niekada  nesužinotų. 
Iš tikrųjų aptariama istorija yra labai nepaprasta, aplipusi daugybe dalykų, kruvina ir siaubinga. Tai patvirtina ir tos mirtys, lydinčios šią istoriją. Į ką mus atvedė visas šitas ginčas?.. Visuomenė turės pripažinti, kad šitokioj istorijoje niekada nesužinosime tiesos. Ir tai yra baisiausia. Bet aš manau, kad atsakomybę už tą situaciją turėtų LYGIOMIS DALIMIS prisiimti ir Venckai su Kedžiais, kurie yra labai kvalifikuotų, įtakingų teisininkų šeima (pusseserė Sonata Žukauskienė – Kauno skyrybų advokatė, Aidas Venckus – ilgą laiką buvo Kauno advokatų gildijos vadovas, pagaliau Neringa Venckienė – Kauno apygardos teismo teisėja). Jie tai tikrai žinojo, ką darė!.. 
Tarkim, jeigu Neringa būtų kokia nors moteriškė, sukėlusi Seime isteriką, tai aš galėčiau kalbėti taip, kaip dabar kalba N.Venckienės šalinininkai, sakydami, kokia vargšė moteris yra N.Venckienė. Betgi ne vargšė yra N.Venckienė - jinai puikiai, sąmoningai veikia. Bet kodėl jinai nepanoro ir pabijojo šitoj istorijoj sužinoti ir įrodyti tiesą? Man šis klausimas kuo toliau, tuo yra aštresnis!.. 
 
- Betgi tokie  „nepatogūs“ klausimai, į kuriuos vengia atsakyti Neringa Venckienė, tik dar labiau didina takoskyrą tarp jūsų, tam tikra prasme - patenkate nemalonėn?..
- Bet aš niekada Neringos Venckienės malonės nenorėjau. Šitoje istorijoje šnekėjausi su VISAIS, kurie sutiko kalbėti. Bėda yra ta, kad jeigu tu šnekiesi šitoj istorijoj su viena puse, tai kita pusė tave laiko priešu. Ta prasme, jeigu tu šnekiesi su N.Venckiene, tai L.Stankūnaitė su tavimi nešnekės. Šitoje pedofilijos istorijoje visą laiką vieni šnekėjo su vienais, kiti su kitais. Ir vieni, ir kiti mėgino įrodyti savo tiesą. Buvo keletas momentų, kai aš būčiau galbūt patikėjusi... O dabar, kai atsitrauki ir pradedi dėlioti tą dėlionę iš vienos ir iš kitos pusės, aiškintis, kokie faktai yra žinomi, tai tada tas vaizdelis aiškėja, pasidaro pilnesnis. Ir dėl to tiek viena, tiek kita pusė privalo atsakyti į jiems keliamus klausimus, tiek teisėsauga, tiek ir tie žmonės, įsivėlę į šitą istoriją. Aš labai norėčiau išgirsti dviejų žmonių SĄŽININGĄ liudijimą - Laimutės Stankūnaitės ir Neringos Venckienės!..   
 
- Kol kas, apie tai mes galime tik pasvajoti. Bet ar jūs nenorėtumėte išsiaiškinti, kas ir kodėl Vaidą Milinį apšaukė trečiuoju pedofilu Aidu?
- Matote, Vaido Milinio byloje jau nėra gyvo žmogaus. O Neringa Venckienė ir Laimutė Stankūnaitė, jeigu jos šnekėtųsi nuoširdžiai, siekdamos šitoj istorijoj tiesos, jeigu jos norėtų padėti visuomenei sudėti taškus ant i, kas yra labai svarbu, tai jos galėtų atsakyti į klausimus, kurie iki šiol yra visiškai neatsakyti. Tarkim, Laimutė Stankūnaitė galėtų paaiškinti apie savo santykius su A.Ūsu ir apie staigų praturtėjimą, apie santykius su D.Kedžiu, apie santykius su ponu J.Furmanavičiumi. Nors ir netiesioginiai kažkokie įrodymai vis dėlto byloje yra.
 Ta prasme, tikrai būtų ko paklausti, bet jos abidvi šneka labai panašiai. Lygiai taip pat, ponios N.Venckienės aš norėčiau paklausti – kodėl ji įtikinėjo brolį, kad mergaitei nereikia laiku atlikti būtinų ekspertizių? Kaip vis dėlto pedofilijos byla apaugo domėjimusi Milinių šeima?.. Man tai būtų labai svarbu, jeigu N.Venckienė sąžiningai į šiuos klausimus atsakytų. Ir jeigu jai iš tikrųjų rūpėtų Lietuva, visuomenės sveikata, tai ji atsisėstų prieš objektyvą ir sąžiningai atsakytų į tuos klausimus. Pabrėžiu, atsakytų ne gindama savo kailį, o SĄŽININGAI.
 
- Tai jūs manote, kad pedofilijos istorijoje N.Venckienė nesiekia tiesos ir teisingumo, o tiktai gelbsti savo kailį?                      
- Aš manau, kad Neringai Venckienei nereikia nei tiesos, nei teisingumo. Deja, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad jai net nelabai rūpi, kad mergaitė būtų laiminga ir pradėtų gyventi savo gyvenimą...
Iš tikrųjų laidoje „Nuoga tiesa“ M.A.Pavilionienė pacitavo iš B.Brechto pjesės „Kaukazo kreidos ratas“ senąją sakmę apie dvi motinas, kurios pešasi dėl vieno vaiko. Ten labai saliamoniškai išsprendžiamas šitas konfliktas – vaikas atiduodamas tam, kuris paleidžia ranką, neskaudina vaiko. Toks erkiškas įsikibimas į vaiką man yra baisus. Ir tas įsikibimas ne dėl to, kad tau yra brangus vaikas. Aš taip sakau, nes iš arti tai mačiau...
 
- Matyt, Garliavos mergaitė ilgainiui tapo priemone „savo tiesai“ įrodyti? 
- Buvo bijoma atiduoti mergaitę motinai L.Stankūnaitei, sakant – o ką jinai dar prišnekės ten?.. Tai yra, buvo bijomasi ne dėl to, kad mergaitei ten gali kažkas nutikti (sklandė visokios versijos, kad ją nužudys ar dar kažkas negero atsitiks). Buvo bijomasi ir dėl to – o ką mergaitė dar pasakys?.. 
Tai aš ir paklausiau Neringos Venckienės: kodėl mes tikėjome mergaite tada, kai jinai kalbėjo apie pedofiliją, apie jos patirtą skriaudą?.. Ir jeigu tiek patyrusiu, daug išgyvenusiu vaiku mes netikim, kas tada?.. Tada apima didelis nusivylimas tais žmonėmis...
 
- Kuriais ilgą laiką tikėjote?
- Nepaisant to, kad padariau daug žurnalistinių tyrimų ir daug dalykų esu viešai išsakiusi, vienaip ar kitaip, vis tiktai aš esu linkusi pasitikėti žmonėmis. Manau, kad meluoti yra ne tik negerai, bet ir labai neracionalu. Melas labai neproduktyvus. Kai tik pamatau, kad žmonės man meluoja arba bando manipuliuoti, aš toj vietoj padedu kryžiuką.
Sakau, tada, kai pagavau Neringą Venckienę man meluojant, aš pradėjau ja nebepasitikėti!.. Čia ir dėl profesorės Laimos Bloznelytės liudijimo. Ir tada, kai man buvo išdrožta į akis, kad Neringa neleis susitikėti mergaitei su motina ne dėl to, kad vaikui kažkas gali atsitikti, bet dėl to, kad yra baiminamasi – ką mergaitė gali pasakyti L.Stankūnaitei. 
Tokie dalykai privertė mane daug kuo suabejoti ir aš pradėjau tada labai rimtai įsiklausyti į kitos pusės argumentus, kuriuos anksčiau atmušinėdavau, pasiremdama N.Venckienės interpretacijomis. Iš tikrųjų N.Venckienė – gera teisininkė. Jinai tais šachmatukais moka puikiai žaisti ir jai palankius teisinius argumentus dėlioja gana greitai. Ir tas jos interpretacijų siuvinys iš tikrųjų yra toks, lyg būtų be mazgų. Bet kai kiti žmonės pradeda pasakoti ir kai jinai pati save įsivaro į kampą (kaip mano čia paminėtais dviem labai esminiais momentais), tada situacija keičiasi.
Aš esu iš tikrųjų labai nusivylusi žmogumi, kuris šnekėjo mums visiems labai svarbius dalykus. Ir tikrai netikėjau aklai N.Venckiene, aš iš jos gaudavau konkrečią medžiagą. Ne veltui pas mane yra visa pedofilijos bylos kopija. Bene vienintelė iš visų žurnalistų, kurie apie tai kalba, rašo, aš tą bylą esu perskaičiusi. Ir šitoj vietoj, kiek aš esu padariusi TV laidų apie šią istoriją, viskas būdavo grindžiama faktais, faktų analize, kažkokio konteksto atkūrinėjimu, nes kitaip nebuvo įmanoma ir iki šiol nėra įmanoma išsiaiškinti TIESĄ. 
Dabar visa tai, ką aš jums sakau, reiškia, kad iš principo daugiau jokių faktų, jokios informacijos iš Neringos Venckienės negausiu!.. Nes aš dabar bendrauju su kita puse ir tai jau yra viskas...  
 
- Norite pasakyti, kad nuo šiol automatiškai patenkate į Neringos Venckienės „juoduosius sąrašus“?
- Betgi tai yra absurdas. Todėl, kad istorijoje, kurioje yra konfliktas, jeigu tu operuoji tik vienos pusės argumentais, tiesos nerasi. Ir aš jokiu būdu nesakau, kad tai, ką dėsto Neringa Venckienė, tie argumentai, kurie yra surinkti labiau byloje, negu pas ją, yra niekiniai – ten yra labai stiprių faktų. Ta istorija atskleidė tokį supuvimą mūsų teisėsaugos, ir ypač Kauno teisėsaugos. 
Beje, visa ši istorija iš tikrųjų yra apie Kauną, kuris diktuoja madas visai teisėsaugai. Būtent iš ten ateina policininkai, prokurorai, kurie dengia kontrabandininkus, dangsto vagis, gaujas ir taip toliau. Visi tie „papročiai“ ateina iš Kauno. Ir nors teisėja N.Venckienė buvo tos sistemos dalis, bet pradėjusi su jais konfliktuoti, jinai padėjo tam pūliniui pasirodyti visu gražumu.
 Šitas atvejis labai svarbus. Bet tai, ką aš dabar sakau, nereiškia, kad mes galime neklausti – kodėl pas teisėją Joną Furmanavičių buvo 12 telefono numerių (kas yra užfiksuota bylos medžiagoje)?.. Arba kodėl prokurorai, pavyzdžiui, rašydami kaltinamąją išvadą pedofilijos byloje, nė kiek neužsimena apie A.Ūso ir L.Stankūnaitės apklausas melo detektoriumi?.. Iš principo, vienas ir kitas apklaustasis patvirtino mergaitės liudijimus. 
Mes neturime teisės prokurorų neklausti, kodėl antroji mergaitė, kuri galėjo paliudyti, nebuvo tinkamai ir laiku apklausta? Kodėl tose apklausose dalyvavo mergaitės motina V.Naruševičienė?.. 
Lygiai taip pat, mes turime teisę ir privalome paklausti Neringos Venckienės – kodėl jinai neleido globojamai mergaitei laiku ir kokybiškai paliudyti apie jos patirtą skriaudą?.. N.Venckienė neleido to daryti, per savo brolį D.Kedį rašydama tuos skundus. Neleido mergaitės atiduoti į specialistų rankas, neleido atlikti būtinų ekspertizių. Pavyzdžiui, kodėl N.Venckienė neleido nuvežti mergaitės į Vaiko raidos centrą? Todėl, kad to paties norėjo ir A.Ūsas. Turbūt Venckai įtarė, kad čia viskas bus iš anksto sutarta ir nupirkta, dėl to nesutiko daryti vaiko ekspertizių. 
Čia aš norėčiau pasakyti: labai dažnai apie tai, kad kažkas yra nupirktas, papirktas, korumpuotas, kalba žmonės, kurie patys tuo užsiima. Man, pavyzdžiui, ir į galvą neateitų mintis, kol to nepasakė N.Venckienė, kad, pavyzdžiui, vaikų psichologai ar psichiatrai gali kaip nors sufabrikuoti kažkokią ekspertizės išvadą. O tokie dalykai man buvo sakomi!.. 
Pasak teisininkų, buvo sutrukdyta laiku atlikti teisingus veiksmus. Nors mūsų teisėsauga iš tikrųjų čia buvo molinėm kojom, bet kai jai dar ir trukdai, tai tuo kažkas labai džiaugiasi ir nieko nedaro. Kaip matome, tas ir įvyko pedofilijos byloje.
Kartą man teko kalbėtis su kunigu-egzorcistu Valkausku. Sakau jam, pasižiūrėkite į tuos vaizdus Gegužės 17-osios. O tas kunigas Valkauskas man ir sako: žinai ką, atvažiuok pas mane, aš tau atvesiu bent 15 tokių vaikų, bet tau bus neįdomu, nes jums visiems rūpi tik ta viena mergaitė... Kitiems vaikams padaryta skriauda Neringai Venckienei niekada nerūpėjo!.. Ir čia yra dar vienas momentas – N.Venckienė tokia nuoširdi egoistė šitoj byloj. Bet kaip jai nerūpi dar ir kitų žmonių skausmas, kad tai tiesiog stebėtina ir liūdina mane.
 
- Atrodytų, Neringai Venckienei, tapus politinės partijos „Drąsos kelias“ lydere, turėtų rūpėti ne vien tik Garliavos šturmas, kuomet iš jos buvo atimta mergaitė, bet ir valstybės reikalai?
- Dabar apie N.Venckienės politiką. Pedofilijos byloje galima ją daug kur pateisinti, paaiškinti - nukentėjusi šeima, ji puikiai žino, kaip ta teisėsauga Kaune veikia. Jinai galbūt turėjo pagrindo įtarti, kad vienas ar kitas pareigūnas kažkaip neteisingai elgsis. Bet štai N.Venckienė ateina į politiką, ateina atstovauti visų Lietuvos žmonių, daryti už mus sprendimus. Ir ką mes matom? Ji sueina su Uspaskichu, parsideda derybos, vyksta užkulisiniai žaidimai dėl atominės elektrinės. Ta prasme, jinai pradeda savo balsą siūlyti tiems, kurie apgins ją. N.Venckienei visai nesvarbu, kad vienu ar kitu atveju, pavyzdžiui, veikdama kartu su V.Uspaskichu, jinai veiks prieš Lietuvą. Jai tas nėra svarbu. 
Ir kai aš neseniai išgirdau „Drąsos kelio“ pareiškimą apie tai, kas nutiks N.Venckienei, jeigu ji bus atiduota į teisingumo rankas, perskaitytą po neįvykusio DK suvažiavimo, tai ten buvo išvardyti visi pagrindiniai dalykai, kurie turėtų mums garantuoti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tai yra, nauja atominė elektrinė, skalūninės dujos. Dar būtų pasisakyta PRIEŠ suskystintų dujų terminalą ir būtų visas komplektas. Va tokie dalykai iš tikrųjų man kelia siaubą. Jau net ne apgailėtina, liūdna ir nejauku, mane, kaip pilietę, šitokie dalykai tiesiog šiurpina. 
Juk negalima dėl savo egoistinių sumetimų naudotis vaiku. Esu įsitikinusi, kad šiuo atveju vaikas nerūpi nei vienai, nei kitai besiginčijančiai pusei. Manau, teisėsauga privalo pasakyti, kas iš tikrųjų įvyko visoj šitoj istorijoj, bet vaiką reikia palikti ramybėje!.. Deja, vaiko interesai poniai N.Venckienei nelabai rūpi ir tas mane labai liūdina. O kadangi jai nelabai rūpi ir Lietuvos interesai, tai man iš tikrųjų kelia siaubą. Juolab, kad tie 7 balsai vieną dieną gali tapti auksiniais ir ta kompanija, atėjusi su N.Venckiene į Seimą, vedina egoistinių sumetimų, gali pradėti prekiauti, kas, irgi, yra labai tikėtina...  
 
- Ko gero, septynias vietas Seime iškovojusi partija „Drąsos kelias“, vos užgimusi, pavirto fikcija, kuri netrukus pasidalins bemaž  0,5 mln. litų dotaciją?         
- Tai ne partija, o grupė draugų. Čia yra šeima, dar vienas klanelis, atėjęs susitvarkyti savo reikalų. Bet gal ir gerai, kad savo prigimtimi jie niekuo nesiskiria nuo tų, su kuriais atėjo kovoti. Juk tai irgi faktas... Tos blogosios sisteminės partijos, tarkim, tie patys konservatoriai ir socialdemokratai, jau toli paėjo į priekį nuo šitos stadijos. O čia mes turime tokius politinius pirmuonis, kurie dėl savo interesiuko labai ramiai perlips per galvas visos bendruomenės interesams. Ir tai yra blogis. 
 
- Turbūt reikėtų patikslinti – ne ramiai, bet DRĄSIAI perlips per kitų galvas, nes tai „Drąsos kelias“?..       
- Aš manau, jeigu tu neįsileidi žmonių į savo suvažiavimą, tai esi bailys. Arba kažką už uždarų durų neteisingo darai. Nė viena partija nėra užtrenkusi durų kitiems. Net ir tie labai nedemokratiški konservatoriai leidžia matyti dalį savo virtuvės.    
 
- Žodžiu, politine, ideologine, vertybine prasme, DK projektas patyrė fiasko?    
- Tai kad ten politikos ir nebuvo. Politika – tai visuomenės, bendruomenės interesų derinimo menas, suvokiant vertybes ir žinant, kaip elgtis yra teisinga, o kaip neteisinga. Bet jeigu viskas susiveda į konkrečios moters keliamas problemas, kas tada? Aš negaliu N.Venckienės vadinti politike, nes kaip politikė ji neįvyko ir neįvyks. Ji niekada nebus politike.  Tai ne politinis lyderis. N.Venckienė visiškai neturi lyderio savybių. 
Na koks lyderis bėga iš mūšio lauko? Vieną kartą per Seimo rinkimų kampaniją N.Venckienė susigipsuoja koją, kada reikia kovoti už savo idealus, įsitikinimus, už savo programą (jeigu ja tiki), o kitą kartą, Seime balsuojant dėl teisinio imuniteto panaikinimo, suserga niekam nežinoma liga. Tai tokį lyderį pasirinko tie žmonės, kurie už juos balsavo.
 
- Sakote, Neringa Venckienė nėra politinis lyderis. O kas tada DK lyderis? Skučienė, „pilkasis kardinolas“ Malinauskienė, susispendavęs kunigystę Varkala? Kaip žinote, partijos DK steigėjai A.Nakas, R.Boravskis pasitraukė...
- Aš taip gerai nepažįstu tų žmonių. Manau, kad ponia A.Skučienė yra tik teta ir teta liks. Aš nepažįstu Malinauskienės. Maniau, kad pažįstu Rolandą Boravskį. Iki šiol manau, kad jis pakankamai sąžiningas žmogus, tik šioje laidoje jis nelabai sąžiningai elgėsi. Ta prasme, šitaip diskutuoti negalima, nes tai veda abi šalis prie visiško supriešinimo. Čia gaunasi taip, jeigu man nepatinka šitas namas, aš jį padegsiu. Taip nesielgiama, kuomet kalbama apie valstybę, apie mažutę valstybę, kurioje mums tenka gyventi. Iš tikrųjų buvau nemaloniai nustebinta žmogaus, kurį aš maniau, kad pažįstu.
Na, o tarp „Drąsos kelio“ galimų lyderių vyko pjautynės, ten buvo labai negražu, liejosi  šmeižto lavina vienų ant kitų, jie ten visi draskėsi dėl nenušauto žvėries kailio, dar tebevykstant rinkimams, o tokie žmonės, pavyzdžiui, kaip A.Nakas, iš viso to pasitraukė, nes nenorėjo žaisti tų žaidimų. Bet čia jau yra detalės, kurios man nėra svarbios. Ta prasme, atskirų žmonių ambicijos, jų sėkmės ir nesėkmės manęs nedomina. Politinis lyderis turi savybę siekti pergalės ir laimėti kovą. Kitaip jisai ne lyderis. O jeigu nėra lyderio, neišvengiamas pralaimėjimas. 
Beje, aš nemanau, kad ten susirinkę žmonės labai blogi. Čia yra kita bėda – švietimo sistemos bėda. Tie žmonės neišsilavinę, mažai skaitę, mažai domėjęsi politika. Ten pasireiškia akivaizdus negebėjimas jausti kitą žmogų, labai daug piktumo ir negebėjimo išgirsti kitą nuomonę. Aš manau, kad visa tai jau sukasi prieš juos. Dėl to yra tiek įtūžio ir tiek nevilties juose pačiuose. Tokia taktika privedė prie pralaimėjimo. Tu gali kažką laimėti politikoje, kai moki klausytis ir išgirsti savo priešininko argumentus. O jeigu tu negirdi argumentų ir juos neigi, kaip toje laidoje („Nuoga tiesa“ balandžio 9 d. – autoriaus pastaba) darė mielas draugas Rolandas Boravskis, tai čia jau iš karto yra pralaimėjimas. Tai į nieką neveda, tai - aklavietė. 
Aš manau, kad po truputį šita istorija, vienaip ar kitaip, baigsis. Aišku, jeigu politikai ja ir toliau nemosikuos. Manau, keturis metus Seime Neringa Venckienė stengsis visais būdais eskaluoti šitą istoriją.
 
- Bet dabar „drąsuolių“ lyderė N.Venckienė, netekusi teisinio imuniteto, bus apklausiama teisėsaugos pareigūnų, ikiteisminis tyrimas šioje byloje bus tęsiamas – gerai tai ar blogai?  
- Aš manau, gerai, kai tyrimas yra vykdomas. Manau, teisėsaugos atliekamas tyrimas neapsiribos L.Stankūnaitės apkandžiojimu ar spardymu. Tikrai ne čia esmė. Svarbiausia yra mergaitė. Man teko kalbėtis su psichologais (N.Venckienę kaip ir užjaučiančius), kurie bendravo su mergaite. Jie pasakė labai esminius dalykus apie tą vaiką. Tokius esminius, kurie man... Iš tikrųjų aš nenoriu pasakoti. Niekada nesistengiau mergaitės apklausti ar jos kalbinti. Manau, tai ne mano reikalas, nors aš buvau tuose namuose, mergaitė mėgino su manimi kalbėti, bet aš vengiau kalbėjimo su ja. Bet tai, ką man pasakė psichologai, verčia kartoti ir kartoti – PALIKITE ŠITĄ VAIKĄ RAMYBĖJE, nes bus bėdos! Mergaitei reikia leisti gyventi savo gyvenimą ir palikti ramybėje. Griežtai. 
 
- Nekaltų žmonių nužudymai, tebevykstantys tyrimai – galbūt tai yra raktas, kuris padės įminti ne vieną mįslę?  
- Tiesos ieškojimui kažin ar pasitarnauja nusivylimas teisėsauga. Kaip dabar pati N.Venckienė teigia: „Ai, mergaitė jau prarasta!..” arba „Ai, tiesa šitoje istorijoje jau nebus atskleista“. Ne tokiose bylose tiesa buvo rasta! Jeigu atsiras valios (o aš manau, kad tikrai atsiras), teisėsauga ieškos ir suras tiesą, kokia jinai bebūtų. Ar ta tiesa bus palanki N.Venckienei, ar jai nepalanki, šiuo atveju iš tikrųjų mus gali išgydyti TIESA. Ir jeigu N.Venckienė iš tikrųjų būtų sąžininga politikė, jinai pradėtų sakyti tiesą. Nes be išlikusių liudininkų kalbėjimo, jų paaiškinimų ta tiesa niekada neišaiškės. 
 
- Teisinio proceso prasme, neliečiamybės panaikinimas Seimo narei N.Venckienei - teigiamas dalykas?
- Aš manau, kad politikų teisinė neliečiamybė demokratinėj valstybėje yra absurdas. Juk mes esame demokratinė valstybė – jauna, su dideliais trūkumais, buksuojanti, bet demokratinė valstybė. Laimei, mes esame Europos Sąjungoje, kuri mus prižiūri ir mes negalime čia smarkiai „išsidirbinėti“, nors daug kas norėtų. Jei Seimo narys padaro avariją girtas ir yra pagaunamas, kaip, pavyzdžiui, A.Vidžiūnas, jis sugeba išvengti atsakomybės. Jie sugeba kažkaip tai susitvarkyti, o Seimas visą laiką tame dalyvauja, kuria komisijas. Tai kažkokia nesąmonė. Todėl ikiteisminis tyrimas, bet kuriuo atveju, tiktai į naudą. Net ir tai pačiai N.Venckienei, jeigu jinai nustotų nepasitikėti teisėsaugos pareigūnais ir pradėtų bendradarbiauti.
 
- Kažin ar nuoširdus bendradarbiavimas Neringai Venckienei  būtų naudingas? Dabar jau žinome, ji  privengia kai kurių klausimų... 
- Aš manau, N.Venckienei būtų naudinga. Be abejo, ji vengia atsakinėti į jai „nepatogius“ klausimus, bet tam ir yra teisėsauga, kuri moka klausti, moka pateikti faktus, moka ieškoti faktų ir juos pateikti apklausiamajam asmeniui, kuris turi pareigą į bylos tyrėjų klausimus atsakyti. 
 
- Teisinės neliečiamybės panaikinimas N.Venckienei – vieniems atrodo teisingumo pergalė, kitiems - atvirkščiai?
- Absurdiška šitaip šnekėti. Iš principo, pati teisinė neliečiamybė yra nesąmonė. Labai gerai, kad bus tęsiamas ikiteisminis tyrimas. Taip turi būti todėl, kad reikia išgirsti ir tuos argumentus, kurie yra nebe pagrindo. Vaikui buvo daromas spaudimas ir pas N.Venckiene. Kokie bebūtų ten ketinimai ar motyvai, bet N.Venckienė iš tikrųjų, kaip tetos ir dėdės, kurie ten buvo, apie mergaitę ir jos motiną šnekėjo keistokus dalykus, kurių įrodyti jie patys negali. 
Vėlgi, kartoju, šitoj pedofilijos istorijoj dėl Neringos Venckienės ir dėl teisėsaugos netinkamų veiksmų mes galime turėti tiktai NUOMONĘ. Ir ta nuomonė mergaitei buvo peršama kategoriškai, grubiai, labai, labai, labai nesąžiningai. Tai yra faktas. 
 
- Betgi tai tiesiog BAISU – įtakoti mergaitę, pasinaudoti vaiku, siekiant politinių tikslų?
- Manau, yra daug baisesnių dalykų, kurie šiandien vyksta Lietuvos kaime. Ir jeigu mums rūpėtų mūsų vaikai, tai mes važiuotume į Lietuvos kaimus pas tuos prasigėrusius, savo vaikus prievartaujančius tėvus, ir rūpintumėmės tais vaikais. Ir jeigu N.Venckienė būtų sąžininga politikė, jinai pamatytų, kas ten vyksta.
Aš jos gerai nepažįstu ir negaliu galvoti Neringos Venckienės galva, bet manau, kad sąžiningas politikas mato aplinkui ir kitų žmonių bėdas. Politiko pareiga kitus matyti. O tai, kad N.Venckienė mato tik save, parodo, kad ji yra ne politikė, jinai yra apgailėtinas žmogus. Bet mano užuojautos limitas jau išnaudotas dėl to, aš manau, kad N.Venckienė yra profesionalė teisininkė ir žinojo, ką darė. Žinojo, kad rašydama daugybę skundų ir patardama broliui nedaryti to, ko prašė teisėsaugos pareigūnai, jinai padarė viską, kad vaikas šitoje byloje PRALAIMĖTŲ. Va čia yra pagrindinis, esminis dalykas! Ir aš norėčiau, kad taip ir būtų parašyta.   
 
- Pedofilijos istorijos pradžioje Neringa Venckienė savo brolio Drąsiaus Kedžio buvusią sugyventinę, mergaitės motiną Laimutę Stankūnaitę viešai yra pavadinusi „pabaisa, gimstančią kartą per tūkstantį metų“. O kokia būtų jūsų nuomonė apie L.Stankūnaitę dabar, kai paaiškėjo, kad mažametė mergaitė Kedžių-Venckų namuose buvo įtakojama ne vien tik lipduku - „STOP pedofilams“ - ant vaiko kambario durų, bet ir nuolat nuteikinėjama prieš mamą?    
- Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną momentą, kai jauno amžiaus Laimutę Stankūnaitę Drąsius Kedys įsisodino į savo automobilį ir, kaip jinai pati po to aiškino, tarp jų užsimezgė labai intensyvūs seksualiniai santykiai. Aš esu įsitikinusi, kad L.Stankūnaitė šitoj byloj, skirtingai negu ją vadina N.Venckienė, ir jos šeimos nariai labai negražiai šneka, nepaisant to, kad L.Stankūnaitė iš tikrųjų nėra didžiai simpatiškas žmogus, jinai šitoje byloje yra lygiai tokia pati AUKA, kaip ir mergaitė. Būtent dėl to, kad būnant 15 metų pradėti tokį intensyvų lytinį gyvenimą?.. Čia būtų klausimas L.Stankūnaitės tėvams, ir lygiai taip pat Venckams ir Kedžiams, kurie įsileido nepilnametę į savo namus, kur faktiškai ir prasidėjo visa šita istorija...
 
- Kalbant apie intensyvius lytinius santykius, ar galime tikėti susigraudinusios Laimutės Stankūnaitės viešu liudijimu, kad ji sugyventinio D.Kedžio buvo verčiama darytis abortus? Esą po pirmojo aborto pastojusi antrą kartą, L.Stankūnaitė nesutiko atsikratyti negimusio kūdikio?..
- Žinokite, jie visi ten verkia, bet verksmais šitoj byloj tikėti negalima. Aš auginu paauglę dukrą, mačiau ją 15 metų, dabar jai 17-ką. Ir jeigu aš būčiau tokį dalyką sužinojusi, kaip motina, būčiau reagavusi. Ir juo labiau, iš principo aš nebūčiau toleravusi savo namuose tokio dalyko. O jie toleravo vaiko santykius su suaugusiu vyru!.. Tas vyko Kedžių namuose. Jie ten aiškina, kad L.Stankūnaitė atrodė labai suaugusi., parodė tas nuotraukas, kuriose mes matome jauno, linksmo, tuo metu labai laimingo vaiko veidą... Manau, L.Stankūnaitė lygiai tokia pati auka šitoj byloj, kaip ir jos dukra.
Aš dabar nenoriu kaip nors kritiškai ir bjauriai reikalauti iš jos kažkokių tai pasiaiškinimų, dabar L.Stankūnaitės pareiga (ką jinai, man atrodo, ir stengiasi daryti) – būti mama šitai mergaitei, dėl kurios, iš principo, aš, kaip ir daugelis kitų žmonių, įsivėlėme į šitą istoriją. Jeigu ten būtų kažkokios skyrybos, suaugusių žmonių reikalai, tai vienas dalykas, bet šiuo konkrečiu atveju – visi pergyvename dėl vaiko. Tai va, aš manau, kad L.Stankūnaitės pareiga dabar yra būti mama.
Ir dar aš manau, kad daug padorių žmonių, ant kurių labai blogai buvo kalbama visą tą laiką, padarė labai daug, ta prasme, kad L.Stankūnaitė, kokia jinai pačioj pradžioj buvo, ir L.Stankūnaitė, kokia yra dabar, tai du labai skirtingi žmonės. Aš iš tikrųjų matau kitą žmogų. Ir kai paskutinį kartą jinai davė man interviu,  aš labai nustebau dėl vieno momento – L.Stankūnaitė pasakė apie savo dukrą pastebėjimą (apie tai kalbėjo mergaitei ir N.Venckienei palankūs psichologai, kad L.Stankūnaitė nekalba, kaip mama) ir jinai jau šnekėjo, kaip mama. Leiskime mes tai mergaitei turėti mamą ir nelipkime joms ant galvų!.. Nes N.Venckienė tam vaikui mama nebus. Teta – nebus. Močiutė ir senelis, kuriuos mergaitė mylėjo, jau yra per seni, kad galėtų ją užauginti. Na, deja, yra taip. O dabar mergaitė turi mamą. Ir, ačiū Dievui, kad ta mama išaugo. Tad leiskime joms būti drauge, palikime mes jas ramybėje!..
 
- Kažin ar Garliavos publika yra nusiteikusi palikti mergaitę ir L.Stankūnaitę ramybėje?
- Valstybės reikalas pasirūpinti, kad jas paliktų ramybėje. Yra būdų ir yra priemonių jas apsaugoti. Jeigu mes Valdovų rūmams sugebame dar išmesti 100 milijonų litų, tai jau kaip nors to vieno VAIKO, kuriuo tuntai politikų, visuomenininkų naudojasi savo naudai, APSAUGAI imkime ir išleiskime tuos kelis šimtus tūkstančių. Svarbu, kad mergaitė ir mama būtų paliktos ramybėje, nes mes joms skolingi. Aš, asmeniškai, jaučiuosi iš tikrųjų labai skolinga tai mažai mergaitei!.. 



Pridėti Komentarą

Pridėti Komentarą

Jūsų Vardas(*):
Komentaras(*):
  This is a captcha-picture. It is used to prevent mass-access by robots. (see: www.captcha.net)
Kodas paveikslėlyje:
 



Padarykite pirmuoju
Reklama