V.Kabaila dėl sugriauto verslo pareiškė ‚Mažeikių naftai“ 39,5 mln. litų ieškinį

    LR piliečiai, kuriems teko garbė turėti reikalų su mūsų teismais ir, neduok Dieve,  pakliuvus į teisėsaugos girnas, ilgai ir nuobodžiai klaidžioti valdiškų koridorių labirintais, ieškant teisingumo ir tikintis Temidės užtarimo, be abejo, žino koks tai brangus „malonumas“, suryjantis begales laiko, sveikatos, na ir žinoma, finansinių resursų. Daugiau imituojama nei realiai vykdoma teismų reforma, sustabarėjusi, moraliai ir teisiškai pasenusi civilinių bylų nagrinėjimo tvarka leidžia, pasiremiant menkiausiu pretekstu ar procedūriniu pažeidimu, atidėti bylos nagrinėjimą pusmečiui, iki begalybės vilkinti teisminį procesą, bandyti abiejų besibylinėjančių pusių kantrybę tol, kol viena iš jų iškelia baltą vėliavą, sutikdama su kažkelintos instancijos nutartimi ir prisipažįsta pralaimėjusi.
Norom nenorom, įstrigęs teisinių institucijų labirintuose, kažkieno valia stumdomas didelis-mažas žmogutis, malamas teisėsaugos girnų, tampa panašus į garsaus Franco Kafkos romano „Procesas“ pagrindinį herojų, kuriam belieka pasikliauti šios aklos fatališkos jėgos gailestingumu bei malone. Ko gero, panašiai nutiko ir nedidelės bankrutavusios bendrovės „Klevo lapas“ savininkui Vytautui KABAILAI, kuris jau ištisą dešimtmetį, nuo 1999 metų bylinėjasi su monopoliste AB „Mažeikių nafta“ ir bando įrodyti, kad jo verslo interesai buvo pažeisti būtent tada, kai savavališkai pažeidusi konkurencijos sąlygas „Mažeikių nafta“ sutrypė „Klevo lapą“, tai yra, privedė iki bankroto arba, kaip liaudyje sakoma, paleido ubagais!..   
 2009m. birželio 30d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo likviduojamosios UAB „Klevo lapas“ ir šios bendrovės akcininko (savininko) Vytauto Kabailos (trečiojo asmens) ieškinius AB „Mažeikių nafta“ dėl nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo. 
      1999m. gruodžio 6d. UAB „Klevo lapas“ parašė pareiškimą LR konkurencijos tarybai ir pranešė apie tai, kad AB „Mažeikių nafta“, pardavinėdama šviesius naftos produktus, kai kurioms bendrovėms taiko išskirtinę 60 Lt/t nuolaidą, kuri kitoms bendrovėms atima bet kokią galimybę konkuruoti rinkoje.
      Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir 2000m. liepos 10d. nutarimu konstatavo, jog AB „Mažeikių nafta“, suteikdama 60 Lt/t nuolaidą tik naftos produktų licencijas turinčioms ir įsipareigojusioms naftos produktų į Lietuvą neįvežti bendrovėms, diskriminavo kitas bendroves, sudarė joms nevienodas konkurencijos sąlygas ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. 1d. 3 punkto reikalavimą.
      Nors AB „Mažeikių nafta“ nesutiko su tokiu Konkurencijos tarybos nutarimu ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o vėliau ir Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, pastarųjų teismų sprendimais minėtas Konkurencijos tarybos nutarimas buvo paliktas galioti nepakeistas. 
      Priminsime, jog dėl neteisėtų AB „Mažeikių nafta“ veiksmų UAB „Klevo lapas“ prarado turėtą rinką bei liko skolinga AB „Mažeikių nafta“ 5 319 226 Lt ir šią sumą pastarosios naudai, nelaukęs Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo pabaigos, priteisė tas pats Šiaulių apygardos teismas.
      Pagal AB „Mažeikių nafta“ pareiškimą 2002m. balandžio 17d. tas pats Šiaulių apygardos teismas UAB „Klevo lapas“ iškėlė bankroto bylą. 2003m. rugsėjo 10d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas pripažino UAB „Klevo lapas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o po trijų mėnesių iš varžytinių už 297 150 Lt buvo parduota bendrovei priklausanti Šiaulių naftos produktų bazė. 
      Teismo ekspertai byloje yra nustatę, kad neteisėtais AB „Mažeikių nafta“ veiksmais UAB „Klevo lapas“ buvo padaryta per 40 milijonų Lt žala. Šioje byloje svarbu yra tai, kad UAB „Klevo lapas“ padaryta žala per dieną padidėja 4,6 tūkst. Lt, todėl bylos vilkinimas yra visiškai nenaudingas AB „Mažeikių nafta“. 
      Pažymėtina, kad pagal savo esmę ši byla yra iš esmės labai panaši į kitą šiuo metu pradėtą civilinę bylą - nacionalinės skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ Vilniaus apygardos teisme pareikštą ieškinį Latvijos skrydžių bendrovei „airBaltic“ ir Rygos oro uostui. Pastarosios bylos pagrindą taip pat sudaro dar 2006 metais Latvijos Konkurencijos tarybos sprendimas, kuris pripažino, kad Rygos oro uosto teikiamos nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms, įskaitant Latvijos skrydžių bendrovę „airBaltic“. 
Belieka pridurti, jog civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą Lietuvos apeliacinis teismas, nusprendęs išsamiai susipažinti su teismui pateiktos ekspertizės išvadomis,  nukėlė į vėlų rudenį, lapkričio 2 d., akcinę bendrovę „Mažeikių naftą“ atstovauja - AB „Mažeikių nafta“ Juridinio skyriaus viršininkas Giedrius Raudys ir advokatų profesinės bendrijos „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ advokatai: Vitoldas Kumpa ir Marius Juonys.   UAB „Klevo lapas“ advokatai: advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“ advokatas Egidijus Morkūnas. Trečiojo asmens Vytauto Kabailos advokatai: advokatų profesinės bendrijos „Nordia Baublys & Partners“ advokatai Evaldas Rapolas ir Albertas Šekštelo.

Pasibaigus birželio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžiui, bankrutavusios UAB „Klevo lapas“ savininkas Vytautas KABAILA mielai sutiko pasidalyti savo patirtimi su „Laisvo laikraščio“ skaitytojais bei atsakyti į keletą klausimų.

     - Kokia buvo uždarosios akcinės bendrovės „Klevo lapas“ veiklos sritis? 
-  Didmeninė prekyba šviesiais naftos produktais, didmeninė ir mažmeninė prekyba tepalais.
    - Kokių šalių ar įmonių pagaminta produkcija jūsų bendrovė prekiavo? Ar ši prekyba vyko tik Lietuvoje?
   - Pardavinėjome „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonėje pagamintus naftos produktus ir „Pemco“ tepalus. Prekiavome Šiaulių mieste ir visoje Šiaurės Lietuvoje, tačiau patrauklių klientų turėjome Kėdainiuose, Alytuje, Kaune ir Vilniuje.
    - Kada „Klevo lapas“ pradėjo bendradarbiauti su akcine bendrove „Mažeikių nafta“?
    - Jei neklystu, tai nuo 1996m. sausio 26d., nes tą dieną buvo pasirašyta pirmoji ilgalaikė produkcijos pirmoji sutartis.
    - Kodėl akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ savo partneriu pasirinko būtent „Klevo lapą“?
-  Mes jau turėjome įdirbį, savo rinką ir pakankamai kvalifikuotą personalą, išmanantį šį verslą. Geri buvo mūsų santykiai su akcine bendrove „Lietuvos kuras“, turėjome realias galimybes laimėti 1996m. pavasarį skelbiamą Šiaulių naftos produktų bazės nuomos konkursą. Tiesa, tuo metu „Klevo lapas“ prekiavo „Lukoilo“ produkcija ir buvo laikoma šios kompanijos interesams atstovaujančia įmone. Šiaulių naftos produktų bazė turėjo tapti stipriu „Lukoilo“ atramos tašku vykdant didmeninę ir mažmeninę prekybą naftos produktais Šiaurės Lietuvoje. G.Kiesus, kiti jo aplinkos žmonės žinojo apie nesutarimus, kurie 1995 metais iškilo tarp manęs ir pono I.Paleičiko, todėl man pasiūlė pradėti bendradarbiauti su „Mažeikių nafta“. Aš sutikau.
   - Kokie buvo nesutarimai, iškilę tarp jūsų ir Ivano Paleičiko?
   - Čia jau kita tema ir šiuo metu nenorėčiau apie tai plačiau kalbėti.
     - Kaip bendradarbiavimą su uždarąja akcine bendrove „Klevo lapas“ vertino akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“?
   - Jei 1997 – 1999 metais buvo pratęstos galiojusios sutartys, tai, manau, kad teigiamai. Su tais partneriais, apie kuriuos Mažeikių įmonės vadovai susidarydavo neigiamą nuomonę, sutartys pratęsiamos nebūdavo.
   - Ar jūsų bendrovė buvo svarbus partneris akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“?
   - Manau, kad svarbus, nes 1998 metais iš Mažeikių įmonės nupirkome ir realizavome 70 tūkst. tonų šviesių naftos produktų, kurių vertė siekė 100 mln. litų. Tais metais už mus didesnius produkcijos kiekius nupirko tik „Lukoil Baltija“ kartu su savo dukterinėmis bendrovėmis, „Lietuvos kuras“ ir „Lietuva Statoil“.
    - Kaip bendradarbiavimą su uždarąja akcine bendrove „Klevo lapas“ vertino tuometinis „Mažeikių naftos“ vadovas  Gediminas Kiesus?
   - Manau, kad teigiamai. Tai G.Kiesus yra viešai pasakę ir tuometinei „Lietuvos aido“ korespondentei Linai Mažeikaitei, ne kartą rašiusiai apie „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės sėkmingą 1997 metų veiklą.
   - Ir vis dėlto, kodėl nuo 1999m. kovo 1d. akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pažeidė Konkurencijos įstatymą „Klevo lapo“ atžvilgiu?
   - Pažeidė ne tik „Klevo lapo“ atžvilgiu, bet ir kitų prekyba šviesiais naftos produktais besiverčiančių bendrovių atžvilgiu. Reikėjo išvalyti rinką, kurioje „Williams” norėjo matyti tik savus verslininkus.
- Kuo pasireiškė toks Konkurencijos įstatymo pažeidimas?
   - Nuo 1999m. kovo 1d. „Mažeikių nafta“ išskirtines 60 Lt/t nuolaidas suteikė tik toms bendrovėms, kurios turėjo naftos produktų importo licencijas ir įsipareigojo į Lietuvą nebeįvežti naftos produktų. „Klevo lapas“ tuo metu prekiavo tik Mažeikių naftos perdirbimo įmonės produkcija ir importo licencijos neturėjo. Po Konkurencijos įstatymo pažeidimo mums teko iš Mažeikių įmonės produkciją pirkti brangiau negu minėtas išskirtines nuolaidas gavusios bendrovės tokią pat produkciją pardavinėjo mūsų klientams.
       - Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą būtent pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klevo lapas“ pareiškimą?
       - Tai tiesa. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą pagal „Klevo lapo“ bendrovės 1999m. gruodžio 6d. pareiškimą.
    - Trumpai priminkite, ką nustatė ir kokį nutarimą priėmė tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba?
    - Konkurencijos taryba 2000m. liepos 10d. nutarime nurodė, jog „Mažeikių nafta“, suteikdama 60 Lt/t nuolaidą tik naftos produktų licencijas turinčioms ir įsipareigojusioms naftos produktų į Lietuvą neįvežti bendrovėms, diskriminavo kitas bendroves, sudarė joms nevienodas konkurencijos sąlygas. Taip buvo pažeista Konkurencijos įstatymo 9 str. 1d. 3 punkto nuostata, dominuojančią padėtį rinkoje turintiems ūkio subjektams draudžianti diskriminuoti kitus ūkio subjektus.
   - Tačiau 1999m. kovo 1d., kada buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas, akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dar tebevadovavo Gediminas Kiesus?
  - Liūdnai pagarsėjusiu Ketinimų protokolu tuometinis ūkio ministras Vincas Babilius akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ laikinąjį valdymą, įskaitant ir finansinės veiklos bei produkcijos pradavimų valdymą, nuo 1998m. liepos 29d. perleido „Williams“ konsultantams. Nors 1999m. kovo 15d. Gediminas Kiesus buvo davęs rašytinį nurodymą Marketingo skyriaus direktoriui V.Pečkui su bendrove „Klevo lapas“ pasirašyti tokią pat sutartį, kokios jau buvo pasirašytos su „Lukoil“ ir „Statoil“, tačiau „Williams“ laikinieji valdytojai nusprendė, kad tokio G.Kiesaus nurodymo vykdyti nereikia.
     - Kada jūsų bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir kas inicijavo bankroto bylos iškėlimą?
     - Bankroto byla buvo iškelta 2002m. balandžio 17d. Ši byla buvo iškelta „Mažeikių naftos“ iniciatyva.
  - Kokio dydžio buvo „Mažeikių naftos“ kreditorinis reikalavimas?
    - 5,3 mln. litų.
      - Už ką „Klevo lapas“ liko  skolingas  daugiamilijoninę  sumą „Mažeikių naftai“ ?
       - Už pirktus naftos produktus.
        - Kodėl nesumokėjote skolos, jeigu tuos  naftos produktus pardavėte vartotojams?
     - Dėl neteisėtų „Mažeikių naftos“ veiksmų vien 1999 metais „Klevo lapas“ patyrė gerokai didesnę nei 5,3 mln. litų žalą, kuri viršijo netgi įmonės turėtą turtą ir verslo vertę. Tuo klausimu savo pozicijas jau yra išdėstę ekspertai, tuo klausimu turi pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas.
   - Kodėl teismo paskirtas uždarosios akcinės bendrovės „Klevo lapas“ bankroto administratorius Šiaulių apygardos teismui 2008m. kovo 5d. pateikė net 79 606 497,88 Lt dydžio ieškinį akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“?
    - Tačiau kartu buvo pateiktas ir prašymas kreiptis į ekspertus, kad šie patikslintų bei tinkamai pagrįstų žalos dydį.
   - Šiaulių apygardos teismo teisėja Jolanta Badaugienė 2008m. birželio 3d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Klevo lapas“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
   - Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėja, ignoruodama bylos dokumentus, įskaitant ir uždarosios akcinės bendrovės „Klevo lapas“ 2008m. gruodžio 31d. balansą, konstatavo, jog 1999m. sausio 1d. bendrovė jau buvo nemoki ir faktiškai bankrutavusi, todėl 1999m. kovo 1d. įvykdytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas jokios įtakos nebeturėjo. Ekspertai nurodė, kad tiek 1999m. sausio 1d., tiek 1999m. kovo 1d. „Klevo lapo“ bendrovė buvo moki ir turinti visas galimybes toliau vykdyti bei plėsti verslą. Kas geresni įmonių balanso ir įmonių bankroto įstatymo žinovai – Šiaulių apygardos teismo Jūsų paminėta teisėja ar turto ir verslo vertintojai, turintys teismo ekspertų kvalifikacijas, - tegul nuspręs Lietuvos apeliacinis teismas.
  - Kokio dydžio Jūsų bendrovei padarytą žalą ekspertai šiuo metu yra nustatę?
   - 39,5 mln. litų. Šią žalą sudaro 16,8 mln. litų dydžio negautas grynasis pelnas, 5,3 mln. litų dydžio prarasta 1999m. kovo 1d. buvusi bendrovės verslo vertė ir 17,4 mln. litų dydžio verslo atstatymo kaštai.
  - Gal galėtumėte pasakyti ką nors apie uždarajai akcinei bendrovei „Klevo lapas“ nuosavybės teise priklausiusios Šiaulių naftos produktų bazės pardavimą?
   - Jau po bankroto bylos iškėlimo, tiksliau – 2003m. gruodžio 3d. šis objektas buvo parduotas iš varžytinių už labai mažą kainą – 293 000 litų. Aš, kaip akcininkas ir kreditorius, kartu su kitais kreditoriais skundėme teismui tokį pardavimą, tačiau teismas visus mūsų skundus atmetė.
- Tačiau „Laisvo laikraščio“ redakcijoje yra vienas dokumentas -  nekilnojamojo turto agentūros uždarosios akcinės bendrovės „Ober Haus“ 2008m. pavasarį vienam investuotojui pateiktas komercinis pasiūlymas tą patį objektą, t.y. Šiaulių naftos produktų bazę pirkti jau už 6 950 000 Lt. Kokia Jūsų, kaip objekto buvusio savininko, nuomonė šiuo klausimu?
 - Aš savo neigiamą nuomonę apie tai jau išreiškiau teismui skųsdamas įvykdytą pardavimą.
     - Gal akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkams (tuo metu virš 40% įmonės akcijų dar tebepriklausė valstybei) labiau būtų apsimokėję Šiaulių naftos produktų bazę parduoti ne už 293 000 litų, o sakykime, už kokius 6 milijonus litų ir ženkliai susimažinti arba visiškai pasidengti savo kreditorinį reikalavimą?
   - Aš tuo metu irgi taip galvojau, tačiau „Mažeikių naftos“ atsakingi darbuotojai bei akcininkai galvojo kitaip. ... ką daugiau čia begaliu pridurti?
       - Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas, kuris bylą nagrinės 2009m. lapkričio 2d., priimtų Jums ir uždarajai akcinei bendrovei „Klevo lapas“ palankų sprendimą, kokie būtų tolimesni Jūsų, kaip verslininko, planai?
     - Pirmiausia atsiskaityčiau su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, o po to jau vertinčiau ir savo galimybes atstatyti sunaikintą verslą.
- Ar nesibaiminate, kad „Mažeikių naftos“ akcininkai, suprasdami, jog jiems realiai gresia 39,5 mln. litų žalos atlyginimas kažkokiam bankrutavusiam Lietuvos verslininkėliui, gali surasti ir daug pigesnių problemos sprendimo variantų?.. Visi gerai žinome, kas nutiko G.Kiesui, kuris ketino viešai  prabilti apie aferas, vykdomas  AB „Mažeikių nafta“, kai  ten su konservatorių valdžios ir prezidento V.Adamkaus  palaiminimu ėmė šeimininkauti amerikiečiai!..  
   - Tų žmonių, kurie šiuo metu atstovauja „Mažeikių naftos“ interesus,  veiksmų ir priimamų sprendimų aš įtakoti negaliu. Galiu tiktai būti atsargesnis. Tačiau jokia persekiojimo manija susisirgti tikrai neketinu!..
 Šioje byloje man esminis dalykas yra įrodyti, kad verslininkai, su kuriais bendradarbiaudavo nužudytasis „Mažeikių naftos“ vadovas Gediminas Kiesus, buvo pakankamai padorūs žmonės, kad jie nebuvo vagys, kokiais juos ilgą laiką  pristatinėjo politikai ir žiniasklaida.  
 
IŠSKIRIAMAS TEKSTAS MAKETUOJANT:

1.
Juozas Ivanauskas: „Norom nenorom, įstrigęs teisinių institucijų labirintuose, kažkieno valia stumdomas didelis-mažas žmogutis, malamas teisėsaugos girnų, tampa panašus į garsaus Franco Kafkos romano „Procesas“ pagrindinį herojų, kuriam belieka pasikliauti šios aklos fatališkos jėgos gailestingumu bei malone. Ko gero, panašiai nutiko ir nedidelės bankrutavusios bendrovės „Klevo lapas“ savininkui Vytautui KABAILAI, kuris jau ištisą dešimtmetį, nuo 1999 metų bylinėjasi su monopoliste AB „Mažeikių nafta“ ir bando įrodyti, kad jo verslo interesai buvo pažeisti būtent tada, kai savavališkai pažeidusi konkurencijos sąlygas „Mažeikių nafta“ sutrypė „Klevo lapą“, tai yra, privedė iki bankroto arba, kaip liaudyje sakoma, paleido ubagais!..“   

2.
Vytautas Kabaila: „Liūdnai pagarsėjusiu Ketinimų protokolu tuometinis ūkio ministras Vincas Babilius akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ laikinąjį valdymą, įskaitant ir finansinės veiklos bei produkcijos pradavimų valdymą, nuo 1998m. liepos 29d. perleido „Williams“ konsultantams. Nors 1999m. kovo 15d. Gediminas Kiesus buvo davęs rašytinį nurodymą Marketingo skyriaus direktoriui V.Pečkui su bendrove „Klevo lapas“ pasirašyti tokią pat sutartį, kokios jau buvo pasirašytos su „Lukoil“ ir „Statoil“, tačiau „Williams“ laikinieji valdytojai nusprendė, kad tokio G.Kiesaus nurodymo vykdyti nereikia.“

3.
Vytautas Kabaila: „Tų žmonių, kurie šiuo metu atstovauja „Mažeikių naftos“ interesus,  veiksmų ir priimamų sprendimų aš įtakoti negaliu. Galiu tiktai būti atsargesnis. Tačiau jokia persekiojimo manija susisirgti tikrai neketinu!..
 Šioje byloje man esminis dalykas yra įrodyti, kad verslininkai, su kuriais bendradarbiaudavo nužudytasis „Mažeikių naftos“ vadovas Gediminas Kiesus, buvo pakankamai padorūs žmonės, kad jie nebuvo vagys, kokiais juos ilgą laiką  pristatinėjo politikai ir žiniasklaida.“  

FOTO autoriaus:

1.
2.
3.
4.