LL pavyko susipažinti su civiline byla, kurioje kaltinamasis A.Beržinis išvadino Vilniaus 2-osios apylinkės teismo teisėją I. Kasimovą „visišku debilu“. Paaiškėjo, kad šioje civilinėje byloje A.Beržinis reikalavo teismo, kad jam būtų leista susipažinti su „Hansabanko“ Jonavos klientų aptarnavimo poskyrio duomenimis. Mat Kauno rajono prokuratūra buvo tuo metu iškėlusi A.Beržiniui baudžiamąją bylą, kaltindami tuo, kad jis neva, turėdamas įgaliojimą, pasisavino iš pilietės A.B. sąskaitos „Hansabanke“ 1000 litų. „2005-05-14 ieškininiu pareiškimu kreipiausi į atsakovą -  banko poskyrį, kad pateiktų apie mane informaciją, patvirtinančią, kad iš pilietės A.B. sąskaitos nepaėmiau 1000 litų man išduoto įgaliojimo pagrindu ir kad aš nepasirašiau už šių pinigų gavimą, - pareiškime rašo A.Beržinis, - šiuos duomenis turėjau pateikti kaip įrodymą teismui kaip įrodymą dėl žinomai melagingų A.B. parodymų baudžiamojoje byloje. Šie įrodymai tyčia nebuvo tikrinami, kad man būtų galima sufabrikuoti baudžiamąją bylą ir mane šantažuoti“. Remdamasis Konstitucija, kuri nurodo, kad visos valstybinės institucijos privalo pateikti informaciją apie asmenį, A.Beržinis iš banko reikalavo pateikti įrodymus, kad ne jis dar 1996 m. paėmė tūkstantį litų iš tuometinio taupomojo banko sąskaitos, kuri priklausė A.B. „Tų pinigų aš neėmiau ir už jų paėmimą nepasirašiau“, - teigia A.Beržinis. Banko išrašus jam reikėjo pateikti kaip įrodymą, kad jis nepaėmė tų pinigų, o pilietė A.B. jį sąmoningai apšmeižė. Tačiau bankas atsisakė pateikti tą informaciją, motyvuodamas klientės indėlio paslaptimi. Tuomet A.Beržinis kreipėsi į teismą, kad teismas įpareigotų banką pateikti prašomus duomenis. Teisėjas I. Kasimovas atsisakė patenkinti šį prašymą, ir skundė Vilniaus apygardos teismui A.Beržinis jį išvadino „visišku debilu“. Po to atsidūrė kalėjime, kuriame sėdi iki šiol,

Tačiau teisėjas I. Kasimovas atmetė jo ieškinį „Hansabankui“. Tuomet A.Beržinis parašė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriame parašė: „...absoliutus debilas ir penktos kolonos atstovas teisėjas Kasimov atmetė mano ieškinį, tačiau jo sprendime...visai nėra motyvų“. Be to, A.Beržinis skundėsi, kad teisėjas atmetė jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nors jis tuo metu ligoninėje prižiūrėjo sunkiai sergančią motiną. A.Beržinis skundėsi, kad jo visi pateikti įrodymai teisėjo buvo atmesti, o prašymai išreikalauti įrodymus – taip pat atmesti. Kaltinamojo nuomone, visus šiuos sprendimus Kasimovas atliko be pagrindo. Tuomet I.Kasimovas parašė raštą prokuratūrai, kad A.Beržiniui už teisėjo įžeidimą būtų iškelta baudžiamoji byla. Tačiau keisčiausia, kad bylą A.Beržiniui iškėlė ne Vilniaus apylinkės prokuratūrą, bet Jonavos apylinkės prokuratūrą, kuriai anksčiau vadovavo dabartinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, ir kuris turi pagrindą keršyti A.Beržiniui už įtariamų neteisėtos generalinio prokuroro veiklos atskleidimą.

“Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas taip pat sistemingai ieško durnesnių už save, kai 2007-02-09 rašte nustato, kad neva Vilniaus miesto apylinkės teisme padaryta nepagarbos teismui nusikalstama veika, - rašė A.Beržinis savo laiške „Laisvam laikraščiui“ iš kalėjimo, - tačiau jis nesikreipia pagal teritorinį nusikalstamos veikos priklausomumą į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kad ši atliktų ikiteisminį tyrimą. Tačiau teisėjas neteisėtai kreipiasi į Jonavos apylinkės prokuratūrą, kuri organizuoja ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perduoda ne į Vilniaus 2-os apylinkės teismą, bet perduoda Jonavos apylinkės teismui, teisėjai l.Tamulionienei. Kauno apygardos teismo teisėjas A.Urbšys atvirai tyčiojasi iš Seimo ir savo nutartyje nustato, kad „baudžiamosios bylos perdavimas neteisėtai ne pagal teritorinį priklausomumą yra neesminis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas“. Kadangi toks pažeidimas Baudžiamojo proceso kodekse Seimo nepripažintas esminiu pažeidimu, tai 226 str. Ioje dalyje yra nustatyta, kad baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama nusikalstamos veikos padarymo vietos teisme. Kauno apygardos teismo l.e.p.  baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A.Smolskas 2008-10-21 rašte sapnuoja atmerktomis akimis, kai bando mulkinti apie teisėjos L.Tamulionienės išankstinį nežinojimą, 2008-09-23 apie mano suėmimą trims mėnesiams 2008-10-09 teismo posėdyje, kai ši jau 2008-09-23 iš anksto praneša, kad bus galima mane etapuoti 2008-11-20 į Panevėžio apylinkės teismą ir dėl to 2008-10-08 man bus pratęstas suėmimas trims mėnesiams. Jonavos rajono apylinkės teismo, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, Jonavos rajono apylinkės prokuratūros neteisėta veiklą vienija aplinkybė, kad šiuose teismuose pirmininku ir prokuratūros vyr. Prokuroru dirbo dabartinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, apie kurio neteisėtą ir nusikalstamą veiklą rašė „Laisvas laikraštis“ eilėje straipsnių, tame tarpe ir „A.Valantinas atkeršijo buvusiam pareigūnui“. Todėl dabar pas mane lankosi prokuratūros atstovai, esu vežamas į teismus, kur labai domimasi „Laisvo laikraščio“ minėtu ir kitais straipsniais apie korupciją teismuose ir prokuratūroje, todėl provokuojama išgauti informaciją apie būsimus straipsnius „Laisvame laikraštyje“ šia ir kitomis temomis. Kad prieš visuomenę pateisintų savo neteisėta ir nusikalstama veiklą, prokuratūros ir teismų pareigūnai vežioja mane į Panevėžio VPK areštinę, reikalauja pasirašyti, kad man reikalingas jų siūlomas advokatas ir šantažuoja iškelti baudžiamąją bylą dėl nepagarbos teismui ir nuteisti, kad nenutraukti suėmimo du metus ir taip trukdyti susirašinėti su Europos žmogaus teisių teismu Strasbūre, kur gali būti priimtos nagrinėti dvi civilinės bylos dėl mano teisių pažeidimo Lietuvos teismuose ir įrodyta nusikalstama teismų ir prokuratūros veika, neturinti nieko bendro su teisingumo vykdymą“.

Jonavos apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė liepos 11 d. atmetė A.Beržinio advokato prašymą netęsti A.Beržiniui suėmimo termino. „A.Beržiniui griežčiausia kardomoji priemonė buvo paskirta todėl, kad jis nevykdė paskirtos kardomosios priemonės – periodiško registravimosi policijos įstaigoje, t.y. nė karto nebuvo atvykęs registruotis į policijos komisariatą, neatvyko į teisiamuosius posėdžius ir jam buvo paskelbta paieška, - nutartyje teigia teisėja B.Bartkienė, - siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nustatyti A.Beržiniui kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams“.

Tačiau pats A.Beržinis skundžiasi, kad jam apie sprendimą jį suimti, priimtą Jonavos apylinkės teisme birželio 18 d., jam buvo pranešta tik liepos 10 d. Todėl jis paprašė teismo, kad būtų atnaujintas 20 dienų terminas skundui dėl suėmimo paduoti, ir kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės. A.Beržinis nurodė, kad apie birželio 18 d. teismo posėdžio laiką ir vietą jam nebuvo tinkamai pranešta ir šiame procese neteisėtai dalyvavo advokatas A.Vitlipas, kurį pats A.Beržinis buvo nušalinęs dar liepos 10 d. „Taip pat kaltinamasis panaikinti Jonavos apylinkės teismo nutartį, kuria nustatytas suėmimas trims mėnesiams, - rašoma Kauno apygardos teismo teisėjo E.Grigaravičiaus nutartyje atmesti A.Beržinio skundą, - A.Beržinis teigia, kad teismo padarytos išvados neatitinka BPK nustatytų kardomosios priemonės suėmimo skyrimo ir termino pratesimo pagrindų. Skundžiamoje teismo nutartyje nenurodoma, kad kaltinamasis dalyvavo liepos 11 d. posėdyje, pateikė prašymus, argumentus ir nuomones dėl leidimo pasirinkti ir pasikviesti gynėją, dėl teisėjos A.Cirulienės nušalinimo ir suėmimo paskyrimo. Nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis slėpsis ar bėgs nuo teismo, darys poveikį liudininkams ar sunaikins įrodymus, arba darys naujus nusikaltimus. Teismas priimdamas nutartį nepatikrino, ar pagristai buvo paskelbta paieška ir ar jis sulaikytas kaip besislapstantis“.

Tačiau Kauno apygardos teismo teisėjas E.Grigaravičius atmetė A.Beržinio skundą ir paliko jį kalėjime, nors ir pripažino, kad „kaltinamasis įtariamas vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, kuriuo išreiškė nepagarbą teismui“.

Tiesa, čia pat teisėjas E.Grigaravičius pripažįsta, kad teismo šaukimas į birželio 12 ir 18 d. teismo posėdžius A.Beržiniui buvo neįteiktas, nes „šaukimas su žyma „nerasta“ buvo neįteiktas“. „Vėliau A.Beržinis buvo pakartotinai kviečiams į  2008-06-18 posėdį, teismo šaukimas buvo neįteiktas ir gražintas su žyma „nerasta“, - rašo teisėjas E.Grigaravičius, - remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai informavo apie teismo posėdžių vietą ir laiką, o kaltinamasis tyčia vilkino procesą ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kad neįvyktų teisiamieji posėdžiai“.  
Prokurorų kerštas
LL šaltinių duomenimis, susidorojimas su A.Beržiniu gali būti ir Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus   (pastarasis iš kauniečių turtą atiminėjo tokiu būdu – iškeldavo baudžiamąją bylą to buto, kurį norėjo užgrobti, savininkams, paskui pasodindavo juos į areštinę, ir pasiūlydavo – atsisakykite teisių į šį butą, ir galėsite keliauti laisvi) keršto. Kai A.Beržinis demaskavo J.Bagdonavičių, susilaukė prokurorų keršto.
Jie surado kažkokį vyruką, kuris parašė pareiškimą, kad A.Beržinis negražino jam paskolintų pinigų. Nors šis pateikė dokumentus su skolintojo parašu, kad visi pinigai gražinti, Kauno prokurorai iš karto iškėlė bylą A.Beržiniui, uždarė jį devyniems mėnesiams į Lukiškių kalėjimą, kur A.Beržinis buvo nuolat kankinamas.
„Kalėjime man nuolat į ranką leido dimedrolį (žodynas taip apibūdina jo veikimą : „vaistas; mažina organizmo jautrumą histaminui; vartojamas alerginėms ligoms gydyti, ramina, migdo.), ir taip kankindavo, - pasakojo jis, - matyt, jie norėjo mane privesti iki savižudybės, nes taip „nusižudė“ keli suimti ir kontrabanda įtariami policijos komisarai, kurie galėdavo atskleisti savo bendrų nuodėmes. O tas advokatas Doroševas, kurį paskyrė prokuratūra, nieko nedarė, kad man padėti. Prašiau, kad paimtų iš bylos dokumentus, kurie demaskuotų šio nusikaltimo vykdytojus, tačiau jis nieko nedarė ir taip mane žlugdė. Kai mane išveždavo į Kauno apylinkės teismą, aš ten, pripumpuotas dimedrolio, alpdavau, teisėjas iškviesdavo greitąją pagalbą, ir gydytojai sakydavo, kad reikia mane skubiai guldyti į ligoninę. Tačiau mane vis tiek laikydavo kalėjime. Be abejonės, kad prokurorai man keršijo, nes aš per daug gerai įsigilinau į jų darbą ir žinau visas jų darbo plonybes. Tokį asmenį, kuris nesutinka tapti jų grupuotės, vadinamos „teisėsauga“ nariu, jie turi būtinai sukompromituoti bet kuria kaina, ir visi dėl to veikia. Gali būti ir gudriausias, ir geriausiai žinoti įstatymus, tačiau bus padaryta taip, kad tu vis tiek nelaimėtum. Pirmiausiai jie tave žlugdys ekonomiškai ir morališkai, kol visiškai palauš“.
 
„Prokuratūra mane apkaltino, kad aš tuos pinigus pasisavinau, nors jiems pateikiau įrodymus, kad visus pinigus gražinau, - pasakojo A.Beržinis, - visi pinigus gavę žmonės pasirašė, tačiau tuos įrodymus prokuratūra pradangino. Tų įrodymų prokurorai net nepažiūrėjo – uždarė mane į Lukiškes, padarė kratą namuose ir paėmė visus dokumentus, kurių iki šiol negražino. Mane išlaikė kalėjime devynis mėnesius, paskelbiau bado streiką. Mano situacija buvo tokia – iš manęs dokumentai paimti, mano prašomi dokumentai neišreikalaujami, todėl mano skundo nagrinėjimas kitos instancijos teisme bus tik blefas. Todėl pradėjau suprasti, kuo man tai gresia ir ėmiau ieškoti tų kelių, į kuriuos jie mane stūmė. Kaip buvęs VSD pareigūnas, turėjau savo agentūrą, ir jie mane suvedė su aukštu Teisingumo ministerijos valdininku. Jam paaiškinau visą savo situaciją, jis atsakė, kad viskas aišku, nors nepasakė nei taip, nei ne. Paskui to valdininko tarpininkas man pasakė, kad 10 tūkst. litų šioje situacijoje pilnai užteks, ir kad tada atsiras ir mano nekaltumą įrodantys įrodymai, kuriuos prokuratūra paėmė, ir tada jie greitai nutrauks tą bylą. Prie manęs tas tarpininkas paskambino Kauno apygardos teismo pirmininkui Miliniui ir pasakė, kad mano byla būtų baigta. Tuomet Milinis tapo teismo kolegijos, kuri nagrinės mano klausimą, pirmininku, nors man tuo metu ir buvo sunku patikėti, kad tokie dalykai darosi – viskas daroma ne tam, kad surasti tiesą, bet tam, kad išreketuoti pinigus, apipilti purvais per spaudą ir t.t. Kaip tik sumoki pinigus, iš karto atsiranda tavo nekaltumą įrodantys, tačiau prokurorų pradanginti įrodymai. Tačiau toje situacijoje aš pasielgiau negarbingai – nors savo tarpininkams gal ir leidau suprasti, kad sumokėsiu tą kyšį, tačiau jo taip ir nesumokėjau. Jam pasakiau, kad pagalvosiu, ir kad man tokia suma nėra labai didelė. Todėl jie suprato, kad aš sumokėsiu, ir mano byloje iš karto atsirado įrodymai, ir pats Milinis ėmė ją nagrinėti. Mano bylą gražino prokuratūrai iš naujo tirti, ir vėliau Kauno apylinkės teismas pripažino, kad tas liudininkas Kęstutis Tauras, remiantis kurio liudijimais man buvo iškelta baudžiamoji byla, davė žinomai melagingus parodymus“.
Visą tą laiką, kol buvo kurpiama byla A.Beržiniui, Kauno apygardos prokuratūrai
vadovavo tas pats dabartinio generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.
Galiausiai prokuratūra nutraukė bylą A.Beržiniui neva dėl suėjusio senaties termino. Tačiau pastarasis padarė prokurorus į teismą, kad byla jam būtų nutraukta ne dėl senaties, bet apskritai dėl to, kad nebuvo nusikaltimo sudėties ir įvykio.