Šiuo lemtingu, pereinamu, priešrinkiminiu laikotarpiu Prezidentas Rolandas PAKSAS kviečia visus tautiečius nepasiduoti nevilčiai, daugiau pasitikėti savo jėgomis ir telktis žūtbūtinei kovai už visai kitokią Lietuvą, iš tiesų laisvą ir nepriklausomą nuo ją apžergusios „chebrokratijos“!..

- Kritikuojantys neskaidrų „Leo LT“ projektą, gana dažnai prisimena ir skandalingą „Williams“ istoriją, privatizuojant „Mažeikių naftą“. Šios dvi aferos, matyt, nebe pagrindo analitikų yra sugretinamos bei lyginamos. Ir štai, metami kaltinimai buvusiam premjerui Rolandui Paksui, kuris 1999 metais, vos paskirtas į šį postą, padarė dvi esmines klaidas: nutraukė konkursą elektros tilto į Varšuvą statybai ir įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Teigiama, jeigu ne šios R.Pakso Vyriausybės klaidos, tai nereikėtų šiandien nei steigti „Leo LT“, nei skubiai spręsti naujos AE statybų klausimą. Jei prisimenate, ar galėtumėte pakomentuoti šią situaciją, kaip gi ten iš tiesų buvo?

- Be abejo, kad prisimenu. Kaip čia neprisiminsi tokių dalykų, kurie yra išskirtiniai tiek mūsų politikoje, tiek ir valstybės gyvenime. Kalbant iš eilės ir nuosekliai, galbūt reikėtų pabandyti išvesti kažkokią tai paralelę.

  Visiems gerai žinoma, kad amerikiečių kompanija „Williams“ norėjo investuoti Lietuvoje. Mano, kaip Vyriausybės vadovo, protestas ir ministrų Liongino bei Maldeikio atsistatydinimas buvo motyvuotas tuo, kad mes kitaip nebegalėjome sustabdyti privačios amerikiečių kompanijos atėjimo į Lietuvą mūsų šaliai itin nenaudingomis sąlygomis. Iš esmės pritardami amerikiečių investicijoms, pritardami amerikiečių kapitalo atėjimui, bet nepritardami tam, kad mūsų valstybė „paliekama be kelnių“, nepritardami toms sąlygoms, kokiomis „Williams“ kompanija norėjo ateiti į Lietuvą ir perimti „Mažeikių naftą“, mes atsistatydinome.

Kitas pavyzdys, kuomet tapęs 11-osios Vyriausybės Ministru pirmininku, aš sustabdžiau tokią privatizaciją, kaip perspektyvios laivyno bendrovės „Lisco“ pardavimą danų kompanijai. Atsimenu, jog tai buvo mūsų prestižiniai laivai ir laivynas, kuris tuo metu buvo privatizuojamas tik už 46 milijonus dolerių ar panašiai. Nežiūrint didelio spaudimo, aš sustabdžiau tą neskaidrų procesą. Mes iš naujo sėdome prie derybų stalo ir per tris savaites pagerinome derybų sąlygas Lietuvos naudai maždaug 300 milijonų litų. To pasėkoje, Lietuvai atiteko 33 sausakrūviai laivai.

  Aš kalbu apie derybų sustabdymą ne dėl kažko tai kito, bet tik dėl Lietuvos interesų. Danų kompanija, netekusi tų 300 milijonų litų, ko gero, turėtų pykti ant manęs. Lygiai taip pat, kaip tebepyksta ant manęs ir tie, kurie „Williams“ atėjimo momentu norėjo palikti Lietuvą „be kelnių“.

   Lygiai tas pat buvo ir su elektros tilto tiesimu į Lenkiją. Kai pamatėme, kad tai yra to dešimtmečio afera, mes iš tikrųjų sustabdėme tą procesą, siekdami padaryti ji skaidresniu. Mes norėjome, kad valstybė neprarastų įtakos būsimam elektros tiltui, kad jis būtų pastatytas už normalią pinigų sumą ir, galų gale, kad Lietuva, eksportuodama savo elektrą į Vakarus, turėtų iš to naudos, bet ne atvirkščiai. Mes siekėme vienintelio tikslo - neleisti kažkam tai pasipelnyti iš neskaidraus projekto, todėl sustabdėme jo realizavimą ir paskelbėme naują konkursą, tikėdamiesi rasti tokį investuotoją, kuris atitiktų mūsų valstybės interesus.

  Kartoju, tai buvo neskaidrus ir Lietuvai nenaudingas sandoris. Iš esmės, elektros tiltas į Vakarus mums yra labai reikalingas, bet  statyti jį tokiomis sąlygomis, kokios buvo numatytos pirminiame projekte ir kurios buvo naudingos tik vienam investitoriui, kaip yra dabar „Leo LT“ aferoje, mes negalėjome.

Visos tos istorijos yra kažkuo tarpusavy panašios: valstybė nusilenkia kažkokiam investuotojui, tampa to investuotojo vergu už kažkokius tai, matyt, „pokiliminius“ pinigėlius. Su tuo mes niekuomet nesutikome ir negalėjome sutikti.

Atsakant į jūsų antrą klausimo dalį, dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, jau minėjau ir dar kartą galiu pakartoti, kad aš esu atominės elektrinės šalininkas. Laikausi pozicijos, kad Lietuva turi išlikti taikią atominę energiją gaminanti ir eksportuojanti valstybė. Pasisakau už tai, kad mes neturime uždaryti antrojo IAE bloko, kol nebus pastatyta nauja AE, nepriklausomai nuo Europos Sąjungos reikalavimo. Mes turime įtikinti ES, kad uždarius antrąjį IAE bloką, bus padaryta didelė ekonominė žala ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Europos Sąjungai.

  Visuomet laikiausi ir tebesilaikau šitokios pozicijos, bet tuo metu mums teko pasirinkti vieną iš dviejų blogybių: tarp tos antibranduolinės psichozės, kuri prasidėjo ES, jų reikalavimo uždaryti pirmą IAE bloką, ir pasirinkimo – pradėti derybas dėl narystės ES ar nepradėti? Uždaryti pirmą IAE bloką – blogai, netapti ES nare – dar blogiau. Mums aiškiai buvo pasakyta, kad mes negalėsime pradėti derybų dėl stojimo į ES, jeigu neprisiimsime įsipareigojimų uždaryti pirmą IAE bloką. Tokia buvo visų aukštų ES pareigūnų nuomonė.

  Tai jau buvo net ne derybos, bet juodas reketas – arba jūs pradeda derybas ir tampate ES nare, arba neįsipareigojate uždaryti pirmojo IAE bloko ir netampate ES nare. Todėl įsipareigojimą uždaryti pirmąjį IAE bloką aš vadinu duokle strateginiam tikslui – Lietuvai tapti ES nare.

  Pradėjus derybas, mums išskyrė paramą, kai mokėdami vieną litą, gauname keturis. Mes gavome milijardines kompensacijas ir esame ekonomiškai išsivysčiusių šalių bendrijoje. Tad, šiuo atveju mes neturėjome kito pasirinkimo. O visos tos kalbos dėl antrojo IAE bloko arba G.Vagnoriaus kalbos, kad jie buvo susitarę neuždaryti pirmojo IAE bloko – tai yra tiktai blefas ir akių dūmimas!.. Lygiai taip pat, blefas yra ir tai, kad R.Paksas tik pablogino sutarties sąlygas su amerikiečių kompanija „Williams“, blefas ir tai, kad kažkas tai buvo susitaręs dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo. Pats asmeniškai aš kalbėjau su visais ES vadovais. Ir kai atėjo tas kritinis momentas, suderinus Vyriausybės poziciją su tuometiniu prezidentu V.Adamkum ir Seimu, buvo priimtas sprendimas stabdyti pirmąjį IAE bloką. Nors faktiškai tie 200 milijonų dolerių investuoti į Ignalinos atominės elektrinės darbo saugumą padarė ją visiškai kitokia, nei buvo Černobilio AE, patyrusi katastrofą.

Nei sekundės nesigailiu dėl pirmojo IAE bloko uždarymo, bet visai kitas dalykas yra antrasis  blokas. Nei vienu žodžiu, nei vienu savo potvarkiu ar sprendimu aš nekalbėjau apie antrąjį IAE bloką. Gerai atsimenu tą atvejį, kai V.Landsbergis, būdamas Seimo pirmininku, savo ranka užrašė: 2009 metais uždaryti antrąjį IAE bloką!..

- Ir tai buvo ne jūsų, kaip teigiama žiniasklaidoje, bet tuometinio Seimo pirmininko V.Landsbergio valia - uždaryti antrąjį IAE bloką?

- Taip, tokia buvo V.Landsbergio valia uždaryti antrąjį IAE bloką, o tuometinis prezidentas V.Adamkus bijo V.Landsbergio labiau, negu velnias kryžiaus. Jis net negalėjo vienas pats pasilikti su juo darbo kabinete...

- Tiek „Williams“, tiek ir „Leo LT“ aferas savo parašu patvirtino tas pats LR prezidentas Valdas Adamkus. Skirtumas tik toks, kad „Williams“ aferoje pirmu smuiku grojo tuometinis Seimo pirmininkas V.Landsbergis, o „Leo LT“ aferoje pagrindinis stūmikas yra premjeras G.Kirkilas. Ar galėtumėte reziumuojančiai sugretinti šias dvi aferas, tarytum, seses dvynes?

- 1999 metų įvykiai yra susiję su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Be abejo, tai buvo didelio geopolitinio žaidimo afera, kurioje dalyvavo konservatoriai ir pajungė sau visas kitas politines jėgas, tame tarpe ir prezidentą V.Adamkų. Bet „Williams“ aferos pasekmės Lietuvai, nors yra labai didelės ir skaudžios, jos nebuvo tokios milžiniškos, kokios bus dabartinės „Leo LT“ aferos pasekmės. Pastarosios aferos pasekmės bus kur kas didesnės ir skaudesnės, jos atsilieps visam Lietuvos gyvenimui, jos atsilieps mūsų pačių, mūsų vaikų ir vaikaičių gyvenimui! Jeigu norėtume palyginti „Leo LT“ aferos dydį su „Williams“ afera, tai iš tikrųjų nesulyginami dalykai, kadangi mes savo energetiką atiduodame į privačias rankas ir aš iš tikrųjų nebežinau, kas bus toliau.

- Energetikos sektorių atiduodame į „VP Market“ oligarchų rankas gana skandalingomis aplinkybėmis ir neskaidriai?

- Be abejo, kad neskaidriai. Nebuvo jokio konkurso, o valstybė faktiškai priėmė tas sąlygas, kurias diktavo privatus investitorius. Nėra jokių garantijų, kad nauja AE bus statoma. O akcijų pasiskirstymas? Yra visiškai neaišku, kokiu principu tos akcijos buvo paskirstytos. Ir dar daugelis kitų abejotinų dalykų šitame projekte, apie kuriuos jau kalbėta, rašyta ir panašiai. Bet aš norėčiau akcentuoti aferos „Leo LT“ mastą, lyginant su „Williams“. Juk „Mažeikių nafta“ tebuvo viena naftos perdirbimo įmonė, o elektros energija yra sietina su kiekvienu Lietuvos gyventoju. Visas ekonominis gyvenimas priklauso nuo elektros kainų ir nuo šiol mes tampame įkaitais vienos privačios struktūros, nuo jos geranoriškumo arba ne. Todėl aferos mastai iš tikrųjų yra nepalyginami!..

- O kas už tai turėtų atsakyti? Pasak parlamentaro Remigijaus Ačo, jau vien už „Williams“ aferą prezidentui V.Adamkui turėjo būti surengta apkalta. Ar nemanote, kad šioje „Leo LT“ aferoje V.Adamkus suvaidino kur kas gėdingesnį vaidmenį? Juk jis galėjo bent jau vetuoti visą šį neskaidrų procesą. Kaip vertinate prezidento V.Adamkaus elgesį?

- Lietuvą valdo „chebrokratija“, kuri pajungia sau viską, pajungia politikus, politologus, didesnę dalį žiniasklaidos, pajungia verslo struktūras, o visai šitai „chebrokratijai“ dabar yra pajungtas ir prezidentas V.Adamkus. Tai, ką jie dabar daro, atsispindi posakyje: „Kas yra galima jaučiui, to negalima Jupiteriui“. Vieniems atleidžiama viskas, kitiems niekas nėra atleidžiama. Matome, kad  „Leo LT“ aferoje viskas yra atleidžiama, nuteka, lyg nuo žąsies vanduo, jokios baudžiamosios atsakomybės, vien tik prieš istoriją. Bent šiandieną mes stebime būtent tokią situaciją – šiandien jie yra nepakaltinami!.. Aš galėčiau išvardyti daugybę rimtų nusikalstamų dalykų, kurie jau padaryti.

- Kaip gi šalies vadovai arba verslo struktūros gali būti nepakaltinami demokratinėje valstybėje?

- Deja, šiandieną yra taip, - jie nepakaltinami! Ir jeigu mes nesugebėsime pakelti žmonių, jeigu mes nesugebėsime sugrąžinti valstybę Lietuvą – Lietuvos žmonėms, tai šita „chebrokratija“ siautės ir toliau! Jie darys tai, ką nori, prisidengdami melo, demagogijos burbulais, oponentų šmeižtu, spaudimu, įtampos ir baimės palaikymu, jie ir toliau valdys situaciją šalyje. Juos reikia nušluoti iš Lietuvos gyvenimo, visiškai nušluoti!..

   Ir man labai gaila, kad prezidentas V.Adamkus lygiai taip pat, kaip 1999 metais, taip ir šiemet  pasirinko tą patį – STRUČIO KELIĄ, stručio, kuris kiša galvą į smėlį pavojaus akivaizdoje ir apsimeta nieko nematantis. Atseit, visi kiti kalti, tik ne jis. Toks kelias, kurį pasirinko prezidentas V.Adamkus, mums nepriimtinas ir mes jokiu būdu negalime su tuo susitaikyti!..  

- Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V.Mazuronis teigia, jog tai, kas šiuo metu vyksta mūsų valstybėje, yra ne interpeliacijų, o baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl kreipėsi į generalinį prokurorą A.Valantiną su prašymu pasidomėti „Leo LT“ aferos aplinkybėmis. Ar manote, jog į šį kreipimąsi bus nors formaliai sureaguota?

- Iš tikrųjų, tai jau yra ne interpeliacijų, ne politinės atsakomybės, bet baudžiamosios atsakomybės klausimas. Juk iš tiesų yra pažeistas visų Lietuvos piliečių viešasis interesas. Šiuo atveju prokuratūra net neraginama turėtų įsijungti į tą procesą, ištirti aplinkybes ir patraukti kaltuosius atsakomybėn. Bet kol kas dar nebuvo tokio atvejo Lietuvoje, kad prokuratūra gintų viešą interesą, o ne „chebrokratijos“ interesus. To man dar neteko matyti. Galbūt, generalinis prokuroras A.Valantinas, gavęs oficialų frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo, gal jis pirmasis priims ryžtingą sprendimą? Nors ir abejodamas, aš labai linkėčiau jam tvirto stuburo, kad jis galėtų tai padaryti. Tokia mūsų pozicija..

- Sakote, jog prokuratūra turėtų ginti viešą interesą, o koks gi vaidmuo mūsų spec. tarnybų, VSD, STT?

- Ne tik aš, bet ir V.Adamkus prieš du tris metus yra sakęs, kad Lietuvoje susiformavo  oligarchinis valdymas. O ką reiškia „oligarchinis valdymas“, kurį aš pavadinau „chebrokratija“? Tai yra tokia uždara sistema, valstybė valstybėje, kuri savo ratelyje turi žmones, atstovaujančius žiniasklaidos magnatus, spec. struktūras, jėgos struktūras, politikus, politologus. Tai uždara sistema, ginanti savo sudėtines dalis, ginanti savo narius.

  Gana daug tos „chebrokratijos“ atstovų aš matau ir Užsienio reikalų ministerijoje, ir spec. struktūrose. Štai kodėl, mano supratimu, spec. tarnybos reaguoja tik į smulkius, nereikšmingus dalykus, kurie nesudaro pavojaus valstybei, bet užmerkia akis priešais tokius stambius dalykus, kaip „Williams“ atėjimas, jūrų laivininkystės „Lisco“ privatizavimas, Alytaus „Alitos“, „Alytaus tekstilės“ privatizavimas, „Draugystės“ viešbučio, VST privatizavimas. Kur panašiose aferose jūs įžvelgėte mūsų spec. struktūrų veiklą? Ar pasakė bent vieną žodį prieš?.. Bet už tai mūsų spec. tarnybos uoliai gaudo kokį nors kelių policininką, uždirbantį 800 litų ir paėmusį kyšį, matau, kad jos demaskuoja nedidelę įmonę, kurioje atlyginimai darbuotojams išmokomi vokeliuose, ir dar kažką panašaus - parodomojo, kai yra sugaunami „proginiai“ šnipai.

 Aš matau, kad rimtos rezonansinės bylos baigiasi burbulais, o mūsų spec. tarnybos tik sėdi ir žiūri, kokia yra „chebrokratijos“ valia, su kuria net nebandoma kovoti, kadangi tokia yra sistema, valstybė valstybėje. Be abejo, mūsų spec. tarnybose dirba daug sąžiningų žmonių, bet aš matau, kad daugelis jų bijo išreikšti savo pilietinę poziciją, nes gali netekti darbo.

- Belieka konstatuoti, kad Lietuva yra prispausta oligarchinio užvaldymo?

- Taip, šiandien Lietuva yra prispausta oligarchų. Neseniai žinomo disidento, kunigo Edmundo Paulionio (kuris vien už laišką prieš Konstitucinio teismo sprendimą prezidentinio perversmo metu, pasirašytą drauge su Helsinkio grupės nariais, buvo perkeltas iš Vilniaus į provincijos parapiją) paprašiau palyginti sovietinius ir dabartinius laikus? Jo nuomone, sovietmečiu laisvą žodį išsakyti buvo kur kas paprasčiau, o kovoti už žmogaus teises buvo žymiai lengviau tada, negu dabar, kai viskas yra uzurpuota.

Galų gale, šiandieninėje situacijoje nereikia net kunigo E.Paulionio nuomonės. Juk paprasta akimi kiekvienam yra matoma, kas ir kaip vyksta mūsų valstybėje. Kai tik pasakoma kas nors palankaus „chebrokratijos“ atžvilgiu, tai jų ruporas „Lietuvos rytas“ tuojau pat išplatina tai savo žiniose ir panašiai. O pasakyk ką nors prieš juos, kur gi tu būsi išgirstas?..

- Kaip vertinate pasikeitusį konservatorių lyderio A.Kubiliaus vaidmenį „Leo LT“ istorijoje? Pastaruoju metu jis tapo uoliu viešojo intereso gynėju, tačiau visai kitokią poziciją tas pats A.Kubilius buvo užėmęs tada, kai buvo privatizuojama „Mažeikių nafta“?

- Galėčiau pasakyti dar daugiau: 1999 metais A.Kubilius sutiko būti premjeru tik su sąlyga, jeigu prezidentas V.Adamkus vienareikšmiškai išsakys savo poziciją, kad pritaria „Williams“ atėjimui. Tokia buvo išankstinė A.Kubiliaus sąlyga, prieš paskiriant jį Vyriausybės vadovu.

  O kalbant apie „Leo LT“, aš manau, kad tai tėra „2K“ projekto žaidimas, kuris vis dar tęsiamas. Vienintelė parlamentinė partija, kuri turėjo savo atstovą Vyriausybės derybinėje grupėje, tai buvo konservatoriai. Būtent per A.Ažubalį konservatoriai galėjo derybų su privačiu investuotoju „NDX Energija“ metu teikti pasiūlymus, blokuoti, sutikti arba nesutikti. Niekas iš kitų politinių partijų neturėjo tokių išskirtinių galimybių. Viską stebėję ir dirbę drauge, savo pasiūlymus pateikę arba nepateikę, pasibaigus derybų procesui, jie staiga užėmė priešišką poziciją. Didesnio dvigubo žaidimo net nesugalvosi. Tyliai pritardami visai derybų eigai, konservatoriai tik paskutiniu momentu „atsivertė“ ir vaizduoja, kad pasisako prieš „Leo LT“. Mano nuomone, tai yra „2K“ projekto tęsinys ir nieko daugiau.

- Ar nepastebite ir daugiau tokių apsimestinių kovotojų prieš „Leo LT“ ir viešojo interesų „gynėjų“?

  - Lygiai taip pat pasielgė ir Darbo partijos vadovas V.Uspaskichas. Jis viešai ir garsiai kritikavo „Leo Lt“ projektą, o faktiškai visa Darbo partijos frakcija balsavo „už“. Kodėl? Ar ne todėl, kad jiems buvo pasiūlyta palankiai išspręsti V.Uspaskich bylą? O gal buvo pažadėti kažkokie tai „dividendai“ ir garantuojama, kad jo „Krekenavos dešros“ ir toliau bus pardavinėjamos „Maxima“ parduotuvių tinkle?.. Kaip ten bebūtų, bet „darbiečiai“ balsavo „už“ ir faktiškai savo balsais nulėmė rezultatus, įteisinant AE įstatymo pataisas.

Lygiai taip pat, ir A.Zuoko liberalcentristų pozicija dėl „Leo LT“ – apsimestinė. Jeigu liberalcentristų frakcija balsavimo metu būtų išėjusi iš salės kartu su opozicija, tai būtų neįvykęs balsavimas, nes nebūtų buvę kvorumo. Tai buvo jiems sakoma prieš pat balsavimą, tačiau vaizduodami, kad jie yra „prieš“, liberalcentristai faktiškai įteisino projektą „Leo LT“. Tokia yra karti tiesa. Ir nėra čia ko dabar A.Zuokui šokinėti su visokiais raiščiais ant galvos priešais savo sūnaus krikštatėvio darbo vietos langus, nes iš tikrųjų liberalcentristai buvo tie, kurie padėjo prastumti AE įstatymo pataisas Seime.

- Žodžiu, viskas šiame politiniame cirke kartojasi uždaru ratu ir oligarchinis „2K“ valdymas nesiruošia užleisti savo pozicijų?

- Man labai gaila, kad prezidentas V.Adamkus pasidavė. Dar suprasčiau,  bendražmogiška prasme, kad pirmoje kadencijoje buvo įvairios V.Adamkaus sąsajos su amerikiečių kompanija „Williams“, o čia? Antros kadencijos pabaiga ir taip pasielgti...

- Kalbama, jog būtų įvykusi tikra sensacija, jeigu prezidentas V.Adamkus vetuotų „Leo LT“. Jo elgesys, pradedant nuo pirmos kadencijos iki dabar, visuomet labai panašiai motyvuotas, pasitarnaujantis ne tiek Lietuvos žmonių, kiek „valstybininkų“ klano interesams. Prisiminkime KGB rezervisto A.Pociaus „globą“ („toks žmogus neturi likti gatvėje...“), nuo „Williams“ iki „Leo LT“ aferų, regis, visais atvejais jis „valstybininkų“ pusėje?..

- Deja, kiekvieną dieną vis aiškiau matosi, kad prezidentas V.Adamkus yra tos sistemos neatsiejama dalis. Ne Lietuvos žmonių, bet tos sistemos, kurią aš vadinu ‚chebrokratija“, neatsiejama dalis ir ramstis.

- Matyt, jog „chebrokratijos“ įtaka pastebima ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai ypač išryškėjo, kai svarstant 2008 metų biudžetą, buvo siekiama pakirsti valdančiąją koaliciją miesto taryboje?

- Aš manau, kad nei konservatoriams, nei liberalcentristams nerūpi miesto biudžetas, nerūpi jo sudėtinės dalys, nei kas išspręsta, o kas neišspręsta, ir panašiai. Sutinku, kad nėra tobulo biudžeto, norėdamas visuomet gali atrasti kabliukų. Tarkim, net jeigu Vilniaus biudžetas būtų dvigubai didesnis, ne vienas milijardas, o du milijardai litų, net ir tada rasi prie ko prikibti. Kažkam pasirodys, kad per  mažai lėšų skirta, kažkam per daug. Tam ir vyksta politikų diskusijos, siekiant rasti optimalų variantą esamų galimybių ribose. Jau nekalbu apie tai, kad oponuojantys konservatoriai ir liberalcentristai nepateikė jokių konstruktyvių pasiūlymų, bet biudžeto patvirtinimo naudojimas politiniam tikslui – nuversti miesto valdžią, kad miestas gyventų pagal pusantro karto mažesnį, praeitų metų biudžetą, kad sustotų viskas, sustotų finansavimas, atlyginimai ir vykdomi darbai, - viso to aš net negaliu pavadinti politika. Taip gali elgtis nebe politikas, o arklys, kuris užrištomis akimis nebemato nieko kito, tik tą tikslą, kurį jis nori pasiekti.

Negalėčiau pasakyti, kad įvyko kažkas tai naujo. Nuo pat Vilniaus mero išrinkimo ir daugumos suformavimo miesto taryboje, kiekvieną dieną mes didelę laiko dalį skiriame tam, kad dempinguotume klastingus opozicijos judesius. O juk reikėtų visus darbus skirti miestiečių labui, bet negaišti laiko opozicijos destruktyvių pastangų dempingavimui, - kelio išvalymui, kad savo atliekamais darbais galėtume judėti į priekį.

Vasario 13 dienos tarybos posėdis, kai buvo patvirtintas Vilniaus miesto biudžetas, parodė, kad opozicijos nusiteikimas buvo vienas iš stipriausių per paskutinį laikotarpį. Jie jau rinkosi į tą posėdį, kaip į paskutinį mūšį, ir labai liūdnais veidais, labai liūdnomis akimis ir nusvirusiomis rankomis išsiskirstė, kadangi užmačios nepavyko!.. Buvo bandoma sužlugdyti biudžetą, nepavyko. Po to bandyta sugriauti kvorumą, vėl nepavyko. Buvo vykdomos derybos iki išnaktų, ir tai nepavyko... Aš nemanau, kad jie nurims. Jie gavo tik nokautą, bet ne nokdauną!.. 

  Opozicija šiuo metu siekia dviejų dalykų. Pirma, bet kokia kaina ir priemonėmis stabdyti tolydžio stiprėjančią partiją „Tvarka ir teisingumas“, o antra, tai vidinė socialdemokratų problema, kai siekiama bet kokiu būdu susidoroti su pašalintu iš LSDP vicemeru A.Paleckiu iki galo. Būtent tos dvi problemos ir lemia tai, kad Vilniaus savivaldybėje tas „puodas“ verda. Tikiuosi, jog mes suvaldysime šį procesą ir įgyvendinsime tuos darbus Vilniui ir vilniečiams, kuriuos esame numatę. Iš tiesų, labai didelis dėmesys yra skiriamas daugumos vilniečių poreikiams. Jeigu anksčiau būdavo skiriamas dėmesys Senamiesčiui, miesto centrui, tai dabar kalbame apie paprastą žmogų, kuris buvo užmirštas. Daugiau dėmesio skiriame daugiabučių namų kiemų sutvarkymui, apšvietimui, mokykloms, sporto aikštelėms. Žodžiu, daugumos vilniečių gyvenimo sąlygų pagerinimui šiemet yra skiriamas išskirtinis dėmesys.

- Užsiminėte apie pakitusį vicemero Algirdo Paleckio politinį statusą. Ar tai yra ta silpnoji grandis valdančioje koalicijoje, kurią lengviausiai pažeisti?

- Visų pirma, man labai gaila, kad įvyko tokie pasikeitimai socialdemokratų frakcijoje. Juolab, kad Algirdas Paleckis, būdamas socialdemokratų partijos nariu, turėjo gan tvirtą poziciją ir tvirtai laikė tiek Vilniaus skyrių, tiek socialdemokratų frakciją savo rankose. Nebuvo nukrypimų nei į vieną, nei į kitą pusę. Dabar, jam nebetekus turėto politinio statuso, likę penki žmonės socialdemokratų frakcijoje yra tokie „banguojantys“, pasireiškia tam tikras jų nestabilumas. Matyt, reikės kalbėtis, derinti pozicijas, kad ta frakcija mus remtų, kaip ir anksčiau, kuomet jai vadovavo A.Paleckis. Šioje vietoje aš matau atsiradusį vakuumą, kurį reikia greitai užpildyti. Juk, logiškai mąstant, A.Paleckis dabar jau nebe LSDP narys, jis kuria kitą politinę partiją - „FRONTĄ“, ir todėl turėta įtaka socialdemokratų frakcijai išslysta jam iš rankų.

- Buvęs „tvarkietis“ G.Kazakas drauge su Rusų sąjunga nusprendė kurti naują frakciją miesto taryboje. Kaip tai gali įtakoti esamos valdžios stabilumą?

- Aš manyčiau, kad Gintaras Kazakas, įkūręs naują frakciją su Rusų sąjunga, prisijungs prie valdančiosios koalicijos ir tuo būdu ją tik sutvirtins. Kad tai įvyks esu užtikrintas ne visu 100 proc., bet 90 proc. tai tikrai. Pasitraukus A.Štarui ir netekus Liberalų sąjūdžio palaikymo, tokia naujosios frakcijos parama būtų labai sveikintinas dalykas.

- Pabaigai norėčiau paklausti, ką jums reiškia visos tos gražios valstybinės šventės, Nepriklausomybės 90-čio, Kovo 11-osios oficialūs paminėjimai, mišios, sveikinimo kalbos koncertai, fejerverkai?.. Kaip jūs, buvęs šalies vadovas, jaučiatės švenčių metu visame tame politinių intrigų, korupcijos, valdžios nepasidalinimo, vertimo iš postų, melo ir šantažų kontekste?

- Nuo pirmojo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvoje buvo visokių laikų. Ko tik neteko mums patirti? Ir rezistenciją, ir karą, ir pokario laikotarpį, ir sovietizmą, ir lenkų okupaciją, tačiau visuomet per Vasario 16-tą žmonės uždegdavo vilties žvakutę, paspausdavo vieni kitiems rankas, pasveikindavo vienas kitą... Tame būdavo didelė jėga, o šiandien viso šito nėra. Yra tik „pakazucha“, puotos, vėliavos, tuštybė, bet nebėra to, kas dūšią sužadina, prikelia!.. Žmonės turėtų su pasididžiavimu jaustis esantys tos valstybės piliečiais, deja, viso to nebėra. Yra tik Gedimino prospektas, yra „chebrokratija“, kuri kažkur taškosi, o žmonės tik galvoja, kaip gi čia taip ir kodėl taip yra?..

  Bet vis tiek, nežiūrint nieko, negalima nusivilti savo valstybe, negalima nusivilti savo Tėvyne, tauta, savimi!.. Mes neturime teisės prarasti pasitikėjimo savo jėgomis, nes tiktai Lietuvos žmonės gali ištraukti mūsų valstybę į tokį lygmenį, kokiame ji ir turėtų būti!.. Būtent apie tai aš mąstau tomis švenčių dienomis. Ir nesvarbu, kad aš, buvęs meras, premjeras, prezidentas, net keturis metus negaunu jokio pakvietimo į oficialius renginius, nesvarbu... Aš švenčiu drauge su tais žmonėmis, kurie iš tiesų galvoja, kad mūsų Tėvynė turėtų būti kitokia. Ir mes sukursime kitokią valstybę, nei ji dabar yra. Jau kyla tikėjimo, pasitikėjimo savimi, pasipriešinimo tai „chebrokratijai“ banga. Mes tikrai prikelsime savo valstybę ir nušluosime tą „chebrokratiją“, kuri šiuo metu yra užvaldžiusi Lietuvą!..