Teismas : „Dėl to, kad Stankūnai visą gyvenimą mušė savo dukteris, kaltas...Drąsius Kedys“ (pildoma)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.90 (5 Votes)

 

Teismas : „Dėl to, kad Stankūnai visą gyvenimą mušė savo dukteris, kaltas...Drąsius Kedys“

Jonas Bebaimis

 

 

 

Kauno pedofilijos byloje atsiskleidžia naujos detalės, kurios demonstruoja, kokias nesąmones rašo Lietuvos teisėjai savo nutartyse. Pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė (nuotr.)  nusprendė, kad dėl to, kad Laimos ir Violetos Stankūnaičių tėvai Stasys ir Tatjana Stankūnai visą gyvenimą mušė savo dukteris, yra kaltas ...Drąsius Kedys. 

 

Tai paaiškėjo nagrinėjant Stankūnų ieškinį garsiai profesorei onkologei Laimai Bloznelytei Plešnienei. Po to, kai ji papasakojo Rūtos Janutienei laidai apie tai, kad pas ją buvo užsukęs pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas su abiem Stankūnaitėmis ir Violetos dukra, ir rodė savo lyties organą ir ant jo esančią dėmę, ir klausė onkologės, ar galima tą dėmę pašalinti. Daktarę labai nustebino moterų elgesys - jos su A.Ūsu elgėsi labai familiariai.

 

Tada abu Stankūnai nusprendė pasipinigauti – padavė ieškinį prieš L.Bloznelytę, kad jiems neva buvo padaryta žala, „apšmeižiant dukras", kurios nuo tėvėlių pabėgo prieš 15 metų.

 

Nors abi dukros buvo pabėgusios iš tėvų namų prieš 15 metų, neapsikentusios tėvų smurto, Stankūnai nusprendė, kad ir jiems buvo padaryta didelė žala.

 

Stankūnų ieškinį nagrinėjo tokia teisėja Rima Bražinskienė. Laima Bloznelytė teisme papasakojo minėtas aplinkybes – jai pasirodė, kad Violetai, kuriai apsilankymo Gydytojos kabinete metu tebuvo 26 metai, Gydytojos buvo apibūdinta kaip keturiasdešimtmetė, ir dar kaip “gestapininkė”. Tai labai nepatiko Tatjanai Stankūnienei.

 

 

„Teisėja R.Bražinskienė, su gan jaučiamu rusišku akcentu, perskaitė tik rezoliucinę dalį, kad ieškinys tenkinamas iš dalies - ieškovų patirtus moralinius išgyvenimus dėl tiesos liudijimo nupigino dvigubai -, išvardijo sumas ir jau norėjo išeiti, - savo įspūdžiais dalinosi bylos liudininkas Leonas Merkevičius, - ir tik po to, kai stebėtojas Juozas Valiušaitis pareikalavo teisėjos paaiškinti motyvus, kodėl neatsižvelgta į profesorės advokato argumentus, kad moralinei žalai dėl kitam asmeniui padarytų veiksmų kilti kraujo ryšio nepakanka ir būtina įvertinti santykius toje šeimoje, ar jie pakankamai glaudūs, bei pateiktus rimtus įrodymus apie tuos santykius (pvz. 2002 m. Violetos Naruševičienės kreipimąsi į teismą su prašymu apriboti nuolat girtaujančių ir fiziškai smurtaujančių tėvų teises, nustatyti Laimutės Stankūnaitės gyvenamąją vietą su ja), teisėja Rima Bražinskienė atsakė, kad sprendimas remiasi baudžiamojoje byloje Lemežio ir Co priimtu nuosprendžiu. "Ar jūs norite paneigti apygardos teismo priimtą nuosprendį?” - klausė teisėja. 

 

Beje, Violeta Stankūnaitė buvo išvaryta iš tėvų namų, vos sulaukusi 19 metų, tėveliams nerūpėjo, nei kur nei iš ko ji gyvens. Tada visa girtų tėvų rūstybė užgriuvo jaunesniąją Laimą.

 Violeta Stankūnaitė (vėliau ištekėjusi ir tapusi Naruševičiene) dar 2002-07-29 parašė pareiškimą Kauno Vaikų teisių apsaugos tarnybai.

Jame rašoma : „Prašau apsaugoti mano seserį Laimą Stankūnaitę, gyvenančią..., kadangi tėvai labai dažnai vartoja alkoholį ir nesivaldo, muša ir žemina. Tas pats būdavo ir su manimi, kol neišmetė iš namų, kai man buvo 19 metų. Laima Stnakūnaitė lanko Petrašiūnų vidurinę mokyklą, mokosi vidutiniškai ir lanko normaliai“.

 Vėliau Violeta kreipėsi į  teismą, kad Stankūnams būtų apribotos tėvystės teisės ir jaunesnioji Laima galėtų gyventi pas vyresnę dukrą Violetą. Savo pareiškime Violeta nurodė, kad ji, kaip vyresnioji dukra, tėvų buvo dažniau mušama, o sulaukusi pilnametystės, vyresnioji dukra buvo paprasčiausiai išvaryta iš namų, net nepasidomėjus, ar ji turinti kur gyventi, ir iš ko pragyventi. 

Violetai išsikėlus iš tėvų namų, su jais liko gyventi jaunesnioji Violetos sesuo Laima, kuri dažnai skųsdavosi seseriai, kad visas tėvų įtūžis, kuris jiems išgėrus būdavo išliejamas ant abiejų dukterų, jai išsikrausčius, tenka jai vienai.

Violeta matydavo ant sesers kūno įvairias mėlynes, kurios, sesers teigimu, būdavo nuo pavartoto smurto jos atžvilgiu šeimoje. 

Dar viena liudininkė Jolita-Roma Račkaitienė Pagrandyte LL patvirtino, kad buvo S.Stankūno smurto prieš savo šeimą liudininkė : „tas tiesa, kad mušė :(. Turėjau "garbės" šią šeimą pažinoti kai Violeta dar buvo dvejų maždaug metukų, jaunesniosios dar nebuvo. S. S. mušdavo žmoną ir mergaitę. T. S. dažnai su mėlynėmis paakiuose vaikščiodavo, bet kentėjo tyliai, be riksmų, be triukšmo. Rytais matydavau apsiverkusią. Man tuomet buvo apie 14 metų, jie pas mus Senamiestyje kambarį nuomavosi, o mano kambarys už sienos buvo. S. S. trankėsi su Senamiesčio paauglėm kai dirbo taksistu, o jos po to mums langus daužydavo“. 

Kai L.Bloznelytės advokatas Saulius Dambrauskas paminėjo šias aplinkybes, ir nurodė, kad „šie duomenys liudija, kad ieškovų šeima buvo probleminė“, teisėja Rima Bražinskienė nurodė, kad „V.Stankūnaitės (Naruševičienės) ieškinio pareiškimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, rūpybos skyrimo ir gyv.vietos nustatymo, ieškovų teigimu, buvo pateiktas tikslu apsaugoti Laimutę Stankūnaitę nuo žalingos D.Kėdžio įtakos ir  ne daugiau. Šis ieškovų teiginys nepaneigtas“.

 

        

Tą pačią nesąmonę pakartojo ir L.Bloznelytės skundą išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai Andrutė Kalinauskienė,  Eglė Surgailienė,  Vytautas Zelianka (nuotraukos viršuje) - jie nusprendė atmesti minėtus įrodymus dėl Stankūnų smurto prieš savo vaikus.

 

 

Buvusiai teismo pirmininkei pakvipo teisiamųjų suolu

 

Čia ta pati Rima Bražinskienė, kurios nuotykiai jai einant Visagino miesto apylinkės teismo pirmininkės pareigas aprašyti čia. Išsukta nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo perkelta tęsti savo teisingumo vykdymo veiklos į Vilnių: 

Apie tai dar 2001 m. rašė "Akistata":

 

Gali atsitikti taip, kad Visagino miesto apylinkės teismo pirmininkei Rimai Bražinskienei savo minkštą krėslą teks pakeisti į banalų teisiamųjų suolą.

Neseniai prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą, kuriuo atleido R. Bražinskienę iš teismo pirmininkės pareigų. Kol kas ji dirba paprasta teisėja, o baudžiamoji byla dėl lėšų iššvaistymo iškelta tik buvusiai teismo vyriausiajai buhalterei Reginai Plučienei. Tačiau už lėšų iššvaistymą visada yra atsakingas ne tik įmonės ar įstaigos vyr. buhalteris, bet ir jos vadovas...

Avarija pakirto autoritetą

Visagino miesto apylinkės teismas buvo įkurtas 1995 metais, nes Ignalinos teismas, iki tol nagrinėjęs visaginiečių bylas, jau nebeįstengė to toliau daryti. Naujajam teismui vadovauti buvo paskirtas Pavelas Zelenkovas. Su juo dirbti pradėjo ir nuo Dūkšto kilusi Rima Bražinskienė, anksčiau teisėjavusi Naujojoje Akmenėje ir Vilniaus rajone. Trečiojo teisėjo vieta liko tuščia - ilgai neatsirado norinčiųjų ir galinčiųjų teisėjauti Visagine. Nuo teismo darbo pradžios nepraėjo nė metai, o šios įstaigos autoritetas miestiečių akyse smarkiai susvyravo.

1996 metų gegužės 3 dieną teismo pirmininkas Pavelas Zelenkovas tarnybiniu automobiliu padarė avariją. Kaip dabar prisimena teismo darbuotojai, P. Zelenkovas atėmė iš savo vairuotojo automobilio "VW Vento" raktelius ir sėdo prie vairo. Tačiau netoli tenuvažiavo - gerą puskilometrį. Kliudė "Audi 80", galop rėžėsi į plieninį gatvės apšvietimo stulpą. Įvykio vieton subėgo minia žioplių. Visi išsyk atpažino sunkiai iš automobilio besiropščiantį, vos bepastovintį teisėją. Autoįvykis buvo apiformintas, o P. Zelenkovas atsisakė medicininio patikrinimo girtumui nustatyti.

Po kurio laiko Vilniuje buvo nuspręsta, kad jei P. Zelenkovas savo lėšomis suremontuos sulamdytą automobilį, gaus tik griežtą papeikimą ir liks dirbti tame pačiame teisme paprastu teisėju. Jis sutiko. Rimti servisai nesiėmė taisyti mašinos, patyrusios stiprų šoninį smūgį į plieninį stulpą, tad P. Zelenkovui teko kreiptis į garažų meistrus. "Vento" ir šiandien vežioja teismo pirmininką, tačiau pro visus plyšius švilpia vėjai...

Kreivas žvilgsnis į kolegą

Kai P. Zelenkovas neteko teismo pirmininko pareigų, jo vieton buvo paskirta R. Bražinskienė. 1997 metų pabaigoje ji prikalbino ateiti dirbti teisėju advokatą Petrą Karvelį. Kadangi advokato duona rajonuose aptepta labai jau plonu sviesto sluoksniu, P. Karvelis sutiko ir tapo teisėju. P. Karvelio ir R. Bražinskienės santykiai buvo puikūs, tik su P. Zelenkovu ne kažin kokie. Tačiau 1999 metais baigėsi P. Zelenkovo penkerių metų teisėjo kadencija. Ji nebuvo pratęsta. Visagine vėl liko du teisėjai. Tik šių metų vasarą pradėjo dirbti trečioji teisėja - Vitalija Norkūnaitė. Iki pat šių metų pavasario R. Bražinskienė ir P. Karvelis gyveno draugiškai.

Tačiau kovo mėnesį P. Karvelis sakosi buvęs nustebintas didelių remonto darbų teismo pastate, mat tuo laiku jie buvo draudžiami dėl lėšų stygiaus. Atsiimdamas atlyginimą teisėjas ir paklausė vyr. buhalterės R. Plučienės, ar viskas gerai. Buhalterė sumišusi atsakė, jog dabar esą viskas galima. Nuo tada į P. Karvelį ėmė kreivai žiūrėti ne tik buhalterė, bet ir teismo pirmininkė. Teismą paliko "ubagauti" Šių metų gegužės ir birželio mėnesiais Valstybės kontrolės Utenos skyriaus pareigūnai pradėjo planinį Visagino miesto apylinkės teismo ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimą.

Šio patikrinimo metu rasta daug įvairių pažeidimų. Svarbiausia buvo tai, kad kasoje aptiktas 26 861 lito trūkumas ir išmokėta 17 377,94 lito neteisėtų premijų. Tikrintojai apstulbo, kai aptiko tokių dalykų ne kokio "uabo", o teismo buhalterijoje. Birželio 15 dieną Valstybės kontrolės Utenos skyriaus viršininkės pareigas einanti Alvyda Kutkienė priėmė sprendimą dėl patikrinimo medžiagos perdavimo Kvotos skyriui. Šis skyrius nedelsdamas iškėlė baudžiamąją bylą dėl turto iššvaistymo teismo vyr. buhalterei R. Plučienei.

Pasak teisėjo P. Karvelio, praėjus patikrinimą visiškai subjuro jo santykiai su pirmininke. Mat ji manė, jog būtent P. Karvelis iškvietė kontrolierius. Nepaisant dar gegužę išaiškėjusių didžiulių trūkumų, R. Bražinskienė leido vyr. buhalterei dirbti iki pat birželio 15-osios, įrašiusi jai tik papeikimą. Vėliau R. Bražinskienė išėjo į dekretines atostogas, o teismo pirmininko pareigas ėjo P. Karvelis. Jis iškart atleido iš darbo vyr. buhalterę, o netrukus sužinojo, jog R. Bražinskienė neteisėtai pasiskyrė sau atlyginimo dydžio priemoką, kad būtų didesni atostoginiai. Pirmininkė išėjo atostogauti gavusi per 7 000 litų, o teismo sąskaitoje tuo tarpu liko viso labo 530 litų. Trintukų - per daug P. Karvelio nuomone, nuo 2000 metų kas mėnesį iš valstybės būdavo pagrobiama po 2 000 litų, kai kur prie triženklio skaičiaus priekyje prirašant vienetą. Vienas vienetas - mokant algas, kitas - avansus. Kol kas lyg ir nėra įrodymų, kad tuos tūkstančius vyr. buhalterė dalinosi su teismo pirmininke, kurios alga buvo pusaštunto tūkstančio litų. Tačiau esant tokiam mažam kolektyvui, pasirašant ant banko čekio nepastebėti padidėjusios sumos yra neįmanoma.

Tuo pat metu R. Bražinskienė baisiai taupė. Teismo darbuotojus sekė ir mažino atlyginimą, jei kas nors truputį pavėluodavo į darbą. Kartą vienai darbuotojai išskaičiavo 27 centus už skambutį pirmininkei nežinomu telefono numeriu.

Kanceliarinių priemonių pirkimas tapo anekdotu.

Darbuotojas pateikia tokių prekių sąrašą. Pirmininkė atidžiai jį studijuoja ir susidomi, kodėl numatoma pirkti 9 trintukus. Jai paaiškinama, kad tiek yra teisme kabinetų. R. Bražinskienė nusprendžia, kad du kabinetai yra pereinami ir darbuotojai juose gali naudotis vienu trintuku. Ir tuojau sąraše nubraukia 9 ir užrašo 7. Taigi du trintukus teko pjauti per pusę. Sunku patikėti, tačiau P. Karvelis patikino, kad tai ne anekdotas.

Bylų nagrinėti nenorėjo Spalio 31 dieną R. Bražinskienė sugrįžo iš atostogų ir perėmė reikalus. Jau ir anksčiau ji vengdavo nagrinėti bylas arba pasiimdavo pačias paprasčiausias. Dabar pirmininko pareigas ėjęs P. Karvelis grįžtančiai viršininkei paskyrė dalį savo civilinių ir baudžiamųjų bylų, nes ir jis, ir jo jaunoji kolegė V. Norkūnaitė yra perkrauti darbu. Tačiau R. Bražinskienė daug negalvodama visas bylas grąžino P. Karveliui. Tai perpildė kantrybės taurę ir taip gimė skundas Teisėjų tarybai dėl pirmininkės elgesio. Skundą pasirašė teisėjai P. Karvelis ir V. Norkūnaitė bei dauguma teismo darbuotojų. Teisėjų taryba skundą apsvarstė ir, turėdama galvoje aptiktus lėšų grobstymus, patarė prezidentui R. Bražinskienę atleisti iš pareigų. V. Adamkus dekretą pasirašė. Šiuo metu R. Bražinskienė likusi tame pačiame teisme paprasta teisėja, o pirmininku paskirtas P. Karvelis. Tuo tarpu baudžiamąją bylą dėl lėšų iššvaistymo Visagino teisme iš Valstybės kontrolės kvotos organų perėmė tirti Vilniaus apygardos prokuratūra. Teisėjai sąžiningiausi? Prieš porą metų R. Bražinskienė nagrinėjo bylą, kurioje vienos UAB buhalterė buvo kaltinama pasisavinusi 800 litų. Moteriškė anksčiau teista nebuvo, viena augino mažametį vaiką, tačiau teisėjos nuosprendis buvo rūstus - 2 metai realaus laisvės atėmimo. Moteris buvo suimta teismo salėje ir išvežta į kalėjimą. Ten praleido tris mėnesius, kol apygardos teismas bausmę sušvelnino ir skyrė laisvės atėmimą su nuosprendžio vykdymo atidėjimu. Tuo laiku valstybiniai pinigėliai Visagino teisme jau buvo grobstomi. Kokio nuosprendžio būtų verta R. Bražinskienė, kai kalbama ne apie 800, o daugiau nei 26 000 litų? REKLAMA "Teisėjų darbas yra intelektualus, kūrybinis, leidžiantis ne tik apsiriboti įstatymo numatytomis sankcijomis, bet ir atsižvelgti į sunkinančias bei lengvinančias nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisiamų žmonių savybes, kitus su byla susijusius dalykus. Dauguma mano, kad tai sausas, be jokių emocijų darbas, tačiau jie klysta, nes to paties įstatymo negalima taikyti visiems teisiamiesiems. (...) Manau, jog teisėjai, palyginti su policijos, prokuratūros darbuotojais, yra patys sąžiningiausi. Jie priima sprendimą ir už tai atsako..." Tokias mintis mūsų laikraščiui tuometė Visagino teismo pirmininkė R. Bražinskienė išsakė prieš trejus metus. Dabar R. Bražinskienė kažkodėl atsisakė duoti interviu... Gairės:  akistata

Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/397052/buvusiai-teismo-pirmininkei-pakvipo-teisiamuju-suolu

 

 

Toliau pateikiamas jau minėtas teisėjos Rimos Bražinskienės šedevras:

 

 

 

 

 

 

 

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovams Stasiui Stankūnui, Tatjanai Stankūnienei, jų atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui

atsakovės Laimos Plėšnienės atstovams advokatui Eimantui Dambrauskui, advokato padėjėjui Sauliui Dambrauskui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Stasio Stankūno, Tatjanos Stankūnienės ieškinį atsakovei Laimai Plešnienei   dėl 3000 Eur neturtinės žalos kiekvienam ieškovui  atlyginimo,-

n u s t a t ė:

 

ieškovai Stasys Stankūnas,  ir Tatjana Stankūnienė, , kreipėsi į teismą prašydami priteisti ieškovų naudai iš atsakovės po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas-600 Eur advokato procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų (b.l. 1-5, 36-37). 

Ieškovai ieškinio reikalavimą procesiniame dokumente-ieškinyje (b.l. 1-5) bei teisminio nagrinėjimo metu grindė šiomis aplinkybėmis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje  Nr. 1-1140-119/2015, pripažino Laimą Plėšnienę kalta padarius LR BK 313 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką bei BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, subendrinus paskirtas bausmes iš dalies, teismas paskyrė nuteistajai 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą. Byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims priteisė neturtinę žalą. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1A-68-209/2016 pagal nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė iš dalies: pripažino Laimą Plėšnienę kalta padarius LR BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jai 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudą. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 d. nuosprendį panaikino, įskaitant nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos, išskyrus Laimutę Stankūnaitę (kuriai priteistos neturtinės žalos dydis aptariamu nuosprendžiu buvo sumažintas), nukentėjusiesiems atlyginimo. Dėl atsakovės veiksmų patirtą žalą ieškovai vertina 6000 Eur (po 3000 Eur kiekvienam). Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nuosprendžiu pripažinta, jog nuteistoji Laima Plėšnienė pripažinta kalta padariusi LR BK 154 str. 2 d. numatytą veiką dėl to, kad ji iš anksto žinodama, kad informacija, kurią ji teikia TV3 televizijos kanale transliuojamoms laidoms „Kodėl?“ ir „ Paskutinė instancija“ yra neteisinga, davė interviu, kurio metu paskleidė melagingus prasimanymus apie A. Ūsą ir V. Naruševičienę (ieškovų dukrą) ir šmeižė ieškovų dukrą Laimutę Stankūnaitę per visuomenės informavimo priemonę paskleisdama apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinusią ir pažeminusią pastarąją, pakirtusią visuomenės pasitikėjimą ja, t.y. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-20 nuosprendžiu nustatė, jog Laima Plėšnienė šmeižė per visuomenės informavimo priemonę, o būtent: ji iš anksto žinodama, kad informacija, kurią ji teikia bus panaudota ir viešai parodyta per visuomenės informavimo priemonę, televizijos laidų 2012-05-21 „Kodėl?“ ir 2012-05-24 „Paskutinė instancija“, transliuojamų UAB „Tele-3“ televizijos kanalu „TV3“ metu, 2012 metų gegužės mėn., laikotarpiu nuo 18 d. iki 21 d. adresu Girinio g. 8, Vilniuje, davė interviu aukščiau nurodytų laidų kūrėjams apie neva laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. sausio – vasario mėn. jos kabinete, esančiame Girinio g. 8, Vilniuje, įvykusį 2010-06-13 mirusio Andriaus Ūso, 2009-10-05 mirusios Violetos Naruševičienės bei Laimutės Stankūnaitės ir mažametės Orintos Naruševičiūtės apsilankymą, kurio metu neva Andrius Ūsas, šalia būnant Laimutei Stankūnaitei, Violetai Narusevičienei bei pastarosios mažametei dukrai Orintai Narusevičiūtei, rodė savo lyties organą bei prašė pašalinti nuo jo „vyno“ dėmę – pseudohemangiomą, teigdama: „...labai keista šeima: vyras – stambus, dvi moteriškės. Viena jaunutė, kita vyresnė. Ir mergaitė. Ir situacija buvo labai netradicinė, nes esant abiems moteriškėms vyras pasakė, kad jo problema yra tik viena, kad jis turi dėmę ant lyties organo ir paprašė, kad aš ją pašalinčiau. Na tai, kad prašė, kad pašalinčiau dėmę, tai čia yra smulkmena, ne smulkmena buvo, kad jis išėmė savo lyties organą sėdint abiems moteriškėms per metrą nuo manęs sėdint mergaitei...“, „ ...vėliau kai prasidėjo visi šie įvykiai aš pamačiau, kad tai buvo Ūsas ir abidvi seserys, bet tai buvo daug vėliau...“, „...taip buvo Stankūnaitė, buvo jos vyresnioji sesuo...“, tokiu būdu šmeižė per visuomenės informavimo priemonę. Tokiais veiksmais Laima Plešnienė padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

Melagingi Laimos Plėšnienės prasimanymai sukėlė aplinkinių asmenų dar didesnį susidomėjimą ne tik mažamete ieškovų anūke, bet ir paskatino visuomenės panieką Laimutės Stankūnaitės atžvilgiu, manymą, jog ji galimai prisidėjo prie brutalių ir pavojingų veikų darymo, leido kitiems asmenims daryti tokias veikas jos nepilnametės dukters (ieškovų anūkės) atžvilgiu. Dėl tokių nuteistosios veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog dėl nuteistosios veiksmų, viešai plačiai visuomenei išsakytų teiginių apie ieškovų dukras Violetą Naruševičienę ir Laimutę Stankūnaitę, leidžiant suprasti, jog jos galimai darė nusikalstamas veikas savo vaikų atžvilgiu  bei leido tokias daryti kitiems asmenims, tokiu būdu buvo paskatintas ir patvirtintas visuomenės nuogąstavimas apie tuo metu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl lytinių nusikaltimų mažamečių atžvilgiu (kurie vėliau nepasitvirtino), dėl ko ieškovai taip pat patyrė viešą pažeminimą, sulaukė grasinimų, dar stipriau išgyveno dėl jų šeimą ištikusios tragedijos. Šių atsakovės veiksmų pasėkoje ieškovai patyrė didžiulę neturtinę žalą, kurios dydžiai niekaip konkrečiai įstatyme nėra įvardijami ir kiekvienu atveju yra vertinami individualiai. Nekyla abejonių, jog savo nusikalstamais veiksmais atsakovė Laima Plėšnienė padarė ieškovams žalos. Tai yra žalos padarymas ir prievolė ją atlyginti iš esmės yra grindžiamas nusikaltimo, kurio padarymu atsakovė įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta (pagal LR BK 154 str. 2 d.) padarymu ir tokiu atveju reikalavimas atlyginti patirti žalą, padaryta tokių nusikalstamų veiksmų (jų visumos) pasėkoje iš esmės nereikalauja tolimesnio įrodinėjimo. Šiuo atveju, pripažinus Laimą Plėšnienę kalta, esminiu šioje civilinėje byloje spręstinu klausimu tampa jau ne patirtos žalos priteisimo apskritai, o tokios priteistinos žalos dydžio nustatymo klausimas.

Teiginiai buvo išsakyti tuo metu, kuomet visuomenėje buvo kilęs didžiulis susidomėjimas baudžiamąja byla, kurioje Andrius Ūsas buvo kaltinamas mažametės, kitos ieškovų anūkės D. Kedytės tvirkinimu, todėl tokie atsakovės melagingi teiginiai ne tik, kad paskatino visuomenę patikėti, jog galimai A. Ūsas atliko tokius nusikalstamus veiksmus, o  ieškovų dukros padėjo jam pastaruosius atlikti, tačiau tuo pačiu ir apšmeižė ieškovų dukras visuomenės akyse, dėl ko didelius išgyvenimus patyrė ir patys ieškovai. Baudžiamojoje byloje apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Egidijus Motiejūnas teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovės viešai (televizijos laidose) išsakytą informaciją vertino kaip reikšmingą jo atliekamam ikiteisminiam tyrimui, kuriame A. Ūsas buvo kaltinamas mažametės D. Kedytės tvirkinimu, kas tik parodo, jog tokie atsakovės teiginiai tikrai sukėlė visuomenei (netgi teisinį išsilavinimą turinčių ir gebančių teisiškai vertinti tokius veiksmus jos narių) tikėjimą, jog mažamečių (-ių) vaikų (-o) tvirkinimas nėra prasimanymas ir, kad ieškovų dukros yra į tai įsitraukusios. Pats prokuroras nurodė, jog tokią informaciją vertino kaip labai svarbią nusikalstamos veikos įrodinėjimui, o kaip kad paaiškėjo vėliau, pats tokios (atsakovės teiginių interviu metu) informacijos paskleidimas buvo nusikalstamas. Atsakovės L. Plėšnienės teiginiai papildomo ikiteisminio tyrimo metu nepasiteisino, paaiškėjo, jog viešai išsakyti teiginiai tebuvo prasimanymas. Atsakovė negalėjo iš pateiktų nuotraukų nurodyti kokie žmonės lankėsi pas ją kabinete, ji nepateikė (nors anksčiau buvo teigusi, jog pildė) asmenų lankymosi jos kabinete žurnalo, vėliau apskritai atsisakė savo teiginių,, jog ji buvo kategoriškai įsitikinusi, jog pas ją lankėsi būtent ieškovų dukros ir anūkė kartu su A. Ūsu. Nagrinėjamu atveju visai Lietuvai akylai sekus mažametės D. Kedytės tariamo tvirkinimo istoriją ir į ją įsitraukus, tokie melagingi atsakovės veiksmai ir viešai paskleista informacija buvo tarsi žibalo statinė į ugnį, dar labiau paskatinusi visuomenės priešiškumą tiek ieškovų dukrų- V. Naruševičienės, tiek pačių ieškovų atžvilgiu. Atsakovės nusikalstami veiksmai tokiu būdu, vertinant susiklosčiusių aplinkybių visumą, prisidėjo prie situacijos dėl to, kad visos šios istorijos (susijusios su tarimu mažametės D. Kedytės tvirkinimu) pabaigoje, ieškovai buvo atskirti nuo savo artimų žmonių, vieninteliai gyvai jų likusiai dukrai Laimutei Stankūnaitei praradus bet kokias galimybes su dukterimi pasilikti Lietuvoje ir toliau čia gyventi įprastinį gyvenimą, joms valstybės pagalba integravusis į kitą visuomenę užsienyje, ieškovų galimybės palaikyti artimus ryšius buvo sutrikdytos neribotam laikui. Ieškovai iki šiol priversti kęsti svetimų žmonių reiškiamą neapykantą, daugelis jų, nepaisant to, jog atsakovė buvo pripažinta kalta ir nuteista, prisimena atsakovės pasakotus prasimanymus ir nepaisant galutinių/įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, vertina juos kaip teisingus, tariamai patvirtinančius, jog ieškovų dukros užsiėmė neteisėtomis veikomis, sudarė galimybes atlikti neteisėtus veiksmus jų mažamečių dukterų atžvilgiu. Patys ieškovai dažnai kaltinami blogu dukterų auklėjimu, nors pastarųjų ugdymui atidavė visas jėgas ir dėjo maksimalias pastangas bei laiko, jog užaugino jas puikiais žmonėmis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvardijo, jog atsakovės veiksmai vertintini kaip siekis įtakoti ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos dėl mažametės tvirkinimo baigtį, todėl įvertinus tai, jog atsakovė nepateikė jokių jos teiginius apie L. Stankūnaitę, V. Naruševičienę kartu su jos dukra bei A. Ūso lankymąsi jos kabinete tariamai dėl vyndėmės šalinimo patvirtinančių duomenų, tokie jos teiginiai vertinti kaip akivaizdus šmeižtas, kuris neapsėjo bei neigiamų pasekmių nukentėjusiųjų, t. y. tiek pačios L. Stankūnaitės, tiek baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškusių A. Ūso ir L. Stankūnaitės artimųjų atžvilgiu sukėlimo. Visi atsakovės teiginiai buvo išsakyti išimtinai tik  A. Ūso, V. Naruševičienės ir L. Stankūnaitės atžvilgiu, tačiau įvertinus tai, kad tokiais teiginiais buvo sudarytas visuomenės požiūris, jog ieškovų dukterys galimai prisideda prie nusikalstamų veikų mažamečių vaikų atžvilgiu darymo, kas sukėlė visuomenės pasipiktimą, pasibjaurėjimą bendrai ieškovų šeima, panieką tiek jiems, tiek jų dukroms, kuri nepaisant nei baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamąja buvo atsakovė, nei kitų baudžiamųjų bylų, susijusių su D. Kedžio  veiksmais, ar su D. Kedyte, baigties tęsiasi iki šiol, neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susiję ir su ieškovams padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas nagrinėjamu atveju iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis: dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus jų bei jų šeimos narių gyvenimas, ieškovai dėl atsakovės viešai išsakytų prasimanymų, buvo įžeidinėjami, jiems buvo grasinama, kaip minėta, iki šiol jie negali matytis su savo vienintele gyva likusia dukterimi Laimute Stankūnaite ir anūkėmis. Visą laiką, kol atsakovė skleidė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie ieškovų dukrą Laimutę Stankūnaitė, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir po jos (iki šiol), ieškovai pergyveno, jautė didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi jų dukra Laimutė Stankūnaitė buvo itin užgauliai šmeižiama, tuo pačiu niekinamas jų mirusios dukters Violetos Naruševičienės atminimas. Jos abi, o kartu ir patys ieškovai buvo žeminami visuomenės akyse, iš jų visų buvo tyčiojamasi. Su šia, atsakovės melagingai paskleista informacija susipažino ne tik visa Lietuva, tačiau ir daugelis užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos ir užsienio piliečių. 

Atsakovė Laima Plėšnienė  pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti 1740 Eur advokato ir padėjėjo atstovavimo išlaidų (b.l. 17-19, 38-39).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovė procesiniame dokumente - atsiliepime į ieškinį (b.l. 17-19) bei jos atstovai teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-01-20 nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžio aprašomąją dalį ir nustatė, kad Laima Plėšnienė šmeižė Laimutę Stankūnaitę per visuomenės informavimo priemonę ir iš Laimos Plėšnienės priteisė Laimutei Stankūnaitei 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje byla nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo aspektu aktualu pastebėti, jog ieškovai bando iškreipti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį ir šiuo nuosprendžiu pasinaudoti tendencingai. Ieškovai mano, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog savo nusikalstamais veiksmais atsakovė Laima Plėšnienė padarė ieškovams žalos ir nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas tik dėl patirtos neturtinės žalos dydžio. Tokia ieškovų pozicija yra visiškai nepagrįsta, o nagrinėjamoje byloje pirmiausia nėra įrodytas pats žalos atsiradimo faktas. Ieškovai ne tik nepateikė jokių įrodymų, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos Laimutės Stankūnaitės atžvilgiu būtent ieškovai būtų patyrę kokią nors neturtinę žalą, bet neįrodė ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Dar daugiau, ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias elementarias aplinkybes kaip ieškovų ir L.Stankūnaitės giminystės ryšiai, kaip jie susiję su „pedofilijos skandalu”, ieškovų socialinė padėtis ir darbo santykiai (vienas iš individualiųjų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų yra nukentėjusiojo žinomumas ir viešumas). Ieškovai savo tariamai patirtą neturtinę žalą kildina iš nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta Laimutės Stankūnaitės atžvilgiu ir remiasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, pagal kurias neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Atitinkamai ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Atsakovės nuomone, dėl jos padarytos nusikalstamos veikos jokia žala ieškovams nebuvo padaryta.

Ieškovai iš esmės nurodo, kad jie patyrė neturtinę žalą, kadangi Laima Plėšnienė apšmeižė jų dukrą Laimutę Stankūnaitę, tačiau kad dėl L.Stankūnaitės šmeižimo neturtinę žalą būtų patyrę ieškovai nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Minėta, jog L.Stankūnaitei neturtinė žala buvo priteista Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, todėl ieškovų teiginiai apie jų patirtą didžiulę neturtinę žalą yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Sprendžiant klausimą ar tretieji asmenys (šiuo atveju ieškovai) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, vien kraujo ryšio konstatavimo nepakanka: esminis akcentas turi būti dedamas į glaudžios ir intensyvios emocinės, dvasinės sąsajos, t.y. nuolatinio, emociškai tvirto, nuoširdaus bei artimo ryšio buvimą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovų ir Laimutės Stankūnaitės tarpusavio santykiai buvo artimi. Priešingai, atsakovės pusės turimi neoficialūs duomenys liudija, kad ieškovų šeima buvo probleminė. Tokios įrodytos aplinkybės papildomai paneigtų ieškovų teiginius apie jų patirtą neturtinę žalą dėl dukros šmeižimo, kadangi nagrinėjamu atveju be kita ko įrodinėjimo dalyką sudaro ieškovų ir jų dukros tarpusavio santykiai. Svarbu akcentuoti ir tai, kad Laima Plėšnienė nepaskleidė jokios ieškovus šmeižiančios informacijos. Remiantis teisės doktrina ir kasacinio teismo praktika tokiais atvejais aktualu nustatyti koks reikšmingo pobūdžio negatyvus elgesys atsakovės duotame interviu buvo priskirtas ieškovams, kurie įrodinėja, kad dėl atsakovės veiksmų jie patyrė neturtinę žalą. Taigi aktualu atkreipti dėmesį į paskleistą informaciją, kuria Ieškovams tariamai padaryta neturtinė žala. Šiuo aspektu patys ieškovai nurodo, jog „visi atsakovės teiginiai buvo išsakyti išimtinai tik A. Ūso, V Naruševičienės ir L. Stankūnaitės atžvilgiu.“ Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovės duotame interviu jos reikšmingo pobūdžio negatyvus elgesys ieškovams priskirtas nebuvo.

Tarp atsakovės padarytos nusikalstamos veikos (Laimutės Stankūnaitės šmeižimas) ir ieškovų tariamai patirtos neturtinės žalos nėra faktinio priežastinio ryšio arba toks priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas sąlygiškai skiriamas į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad net ir netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (LAT 2014-06-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-364/2014). Kaip matyti iš ieškovų motyvų, tariamą žalą jiems sukėlė vykęs „pedofilijos skandalas”, kuriame dalyvavo jų dukra Laimutė Stankūnaitė, ir su tuo susijusios nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Kitaip tariant, ieškovų nurodytos aplinkybės, apibūdinančios patirtą neturtinę žalą, yra susijusios ne su Laimos Plėšnienės interviu davimu, bet su pačios rezonansinės baudžiamosios bylos nagrinėjimo faktu. Tuo tarpu atsakovės veikimas šiame procese buvo vienkartinis, epizodiškas ir nelemiantis, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už padarinius, kuriuos sąlygojo ne jos duotas interviu. Be to, kaip minėta, dėl L.Stankūnaitės šmeižimo ieškovų tariamai patirta neturtinė žala yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, t.y. ieškovai remiasi jų patirtais išgyvenimais dėl apšmeižtosios L.Stankūnaitės išgyvenimų. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti ne tik tai, kuria dalimi prie neturtinės žalos atsiradimo dėl vykstančio „pedofilijos skandalo” ir baudžiamųjų procesų prisidėjo Laimos Plėšnienės duotas interviu, bet ir tai, kokie konkrečiai neteisėti veiksmai (kalbant apie interviu davimo faktą) lėmė tariamos žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta tik L.Stankūnaitei, bet ne ieškovams. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad „L.Plėšnienė teisingai pastebėjo, kad neturtinės žalos dydį, nusikaltimo pasekmes reikšmingai lėmė Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai, už kuriuos atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas, už informacinės visuomenės informavimo turinį atsako valdytojas (Visuomenės informavimo įstatymo 51 str.), taip pat, kad civiliniai ieškovai nesikreipė dėl neturtinės žalos atlyginimo į viešosios informacijos rengėją, skleidėją ar valdytoją dėl garbės ir orumo pažeminimo ir atitinkamais reikalavimais, kurie galėtų sumažinti jų patiriamą neturtinę žalą.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tariamą žalą ieškovai grindžia ne tuo, kad atsakovė davė interviu žurnalistei R.Janutienei, bet tuo, kad per viešojo informavimo priemones buvo parodytas atitinkamo turinio interviu su Laima Plėšniene. Taigi, ieškovų nurodytus neteisėtus veiksmus sudaro ne Laimos Plėšnienės interviu davimas, bet atitinkamai sumontuotas interviu ir jo paviešinimas per viešojo informavimo priemones. Dėl to net ir tariamos žalos atsiradimo mastą neabejotinai sąlygojo ne informacijos pateikimas (interviu davimas), bet aktualios „dozuotos“, kontekstinės informacijos (t.y. atitinkamu būdu sumontuoto interviu) paskleidimas visuomenei per viešojo informavimo priemones, už kurį Laima Plėšnienė nėra atsakinga. Tokiu būdu, ieškovai pasirinko netinkamą atsakovą. Pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis (remiantis liudytojos Rūtos Janutienės parodymais) interviu televizijoje buvo sumontuotas iš keleto valandų interviu, o interviu dalys, kuriose L. Plėšnienė išsakė abejones dėl pas ją apsilankiusių asmenų tapatybės, televizijos laidoje nebuvo parodytos dėl laidos autorių pasirinkto laidos formato. Taigi laidų metu buvo parodytos tik trumpos kontekstinės ištraukos iš atsakovės duoto interviu. Iš baudžiamojoje byloje liudytojos Rūtos Janutienės duotų parodymų yra matyti, kad duotas interviu įvyko žiniasklaidos iniciatyva. Liudytoja R. Janutienė nurodė, kad vienas iš tuometinių redaktorių jai nurodė, kad Laima Plėšnienė (Bloznelytė) turi kažkokios informacijos ir būtent pati R. Janutienė aktyviai siekė gauti šį interviu. Tuo tarpu interviu Laima Plėšnienė duoti sutiko ne iš karto ir tik dėl itin aktyvių žurnalistės veiksmų, įkalbinėjimų. Po interviu davimo jis buvo sumontuotas ir montažas paviešintas per viešojo informavimo priemones nesuderinus su Laima Plėšniene ir be jos sutikimo. Baudžiamojoje byloje liudytoja R. Janutienė aktualiai nurodė, kad su asmeniu, iš kurio imamas, interviu nederinama keliose laidose bus panaudotas jo interviu, su juo taip pat nederinama, kas iš jo pokalbio metu pasakyto bus naudojama laidoje; vėliau nufilmuotas interviu kartu su kita laidoje naudotina medžiaga yra montuojamas. Tokiu būdu akivaizdu, kad Laima Plėšnienė negalėjo padaryti jokios įtakos per viešojo informavimo priemones skleidžiamos informacijos turiniui. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. 1 ir 2 d. už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas. Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl galimos civilinės atsakomybės, kuri kildinama iš viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo ir valdytojo veiksmų, reikalavimas atsakovės Laimos Plėšnienės atžvilgiu yra nepagrįstas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje  Nr. 1-1140-119/2015 atsakovė Laima Plėštienė buvo nuteista už tai, kad  iš anksto žinodama, kad informacija, kurią ji teikia bus panaudota ir viešai parodyta per visuomenės informavimo priemonę, televizijos laidų 2012-05-21 „Kodėl?“ ir 2012-05-24 „Paskutinė instancija“, transliuojamų UAB „Tele- 3“ televizijos kanalu „TV3“ metu, 2012 metų gegužės mėn., laikotarpiu nuo 18d. iki 21d. adresu Girinio g. 8, Vilniuje davė interviu aukščiau nurodytų laidų kūrėjams apie neva laikotarpiu nuo 2007 m.  gruodžio mėnesio iki 2008 m. sausio – vasario mėn. jos kabinete, esančiame Girinio g. 8, Vilniuje, įvykusį 2010-06-13 mirusio Andriaus Ūso, 2009-10-05 mirusios Violetos Naruševičienės bei Laimutės Stankūnaitės ir mažametės Orintos Naruševičiūtės apsilankymą, kurio metu neva  Andrius Ūsas, šalia būnant L.Stankūnaitei,  Violetai Naruševičienei bei pastarosios mažametei dukrai O. Naruševičiūtei, rodė savo lyties organą bei prašė pašalinti nuo jo „vyno“ dėmę – pseudohemangiomą, teigdama: „...labai keista šeima: vyras-stambus, dvi moteriškės. Viena jaunutė, kita vyresnė. Ir mergaitė. Ir situacija buvo labai netradicinė, nes esant abiems moteriškėms vyras pasakė, kad jo problema yra tik viena, kad jis turi dėmę ant lyties organo ir prašė, kad aš ją pašalinčiau. Na tai, kad prašė, kad pašalinčiau dėmę, tai čia yra smulkmena, ne smulkmena buvo, kad jis išsiėmė savo lyties organą sėdint abiems moteriškėms ir per metrą nuo manęs sėdint mergaitei...“, „... vėliau kai prasidėjo šitie visi įvykiai aš pamačiau, kad tai buvo Ūsas ir abidvi seserys, bet tai buvo daug vėliau...“, “...taip buvo Stankūnaitė, buvo jos vyresnioji sesuo...“, tokiu būdu ji paskleidė melagingus prasimanymus nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą mirusiųjų Andriaus Ūso ir Violetos Naruševičienės atminimui bei šmeižė Laimutę Stankūnaitę per visuomenės informavimo priemonę paskleisdama apie šią tikrovės neatitinkančią informaciją paniekinusią ir pažeminusią pastarąją, pakirtusią pasitikėjimą ja. 

Taip pat, Laima Plėšnienė 2012-09-27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79a, Vilniuje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-369/2012, viešame teismo posėdyje davė parodymus kaip liudytoja apie neva laikotarpiu nuo 2007 m.  gruodžio mėnesio iki 2008 m. sausio – vasario mėn. jos kabinete, esančiame Girinio g. 8, Vilniuje, įvykusį  2010-06-13 mirusio Andriaus Ūso,  2009-10-05 mirusios Violetos Naruševičienės bei Laimutės Stankūnaitės ir mažametės Orintos Naruševičiūtės apsilankymą, kurio metu neva  Andrius Ūsas, šalia būnant L.Stankūnaitei,  Violetai Naruševičienei bei pastarosios mažametei dukrai O. Naruševičiūtei, rodė savo lyties organą bei prašė pašalinti nuo jo „vyno“ dėmę – pseudohemangiomą, teigdama “... Man atrodo, kad teko susidurti su Andriumi Ūsu. Manau, kad tai buvo 2007 metų gruodis ar 2008 metų sausis ar vasaris...“, „...Į mano kabinetą atėjo žmonės, kurie man pasirodė, kad yra šeima, stambus vyras, dvi moterys, viena iš jų galėjo būti mergina, nes buvo visai jaunutė ir mergaitė. Jie ėjo visi kartu....“, „...pirmasis buvo vyras ir kai aš jam pasiūliau nusirengti, kad jį apžiūrėčiau, jis pasakė, kad jam nereikia konsultacijos ir kad jis turi tik vieną problemą, turi darinį lyties organe. Visiems žmonėms kartu esant, jis man tą darinį iškarto parodė ir prašė, kad aš jį šalinčiau. Tai buvo trečio laipsnio vyndėmė...“, „ Man pasirodė, kad aš pažįstu šiuos žmones...“, „...Ta jaunoji moteris pasakė, kad jie yra iš Garliavos. Manau, kad toji moteris, tai L. Stankūnaitė...“, „...Manau, kad buvo V. Naruševičienė, bet iš nuotraukų tai negaliu pasakyti tiksliai, kuri iš jų yra V. Naruševičienė...“  tokiu būdu ji paskleidė melagingus prasimanymus nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą mirusiųjų Andriaus Ūso ir Violetos Naruševičienės atminimui bei tikrovės neatitinkančią informaciją apie Laimutę Stankūnaitę paniekinusią ir pažeminusią pastarąją, pakirtusią pasitikėjimą ja.

Dėl šių pareikštų kaltinimų Laima Plėšnienė buvo pripažinta pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 313 str. 2 d.,  154 str. 1 d., 154 str. 2 d. ir, taikant LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 100 MGL – 3766 eurų dydžio bauda. Be to, iš Laimos Plėšnienės buvo priteista Stasio Stankūno naudai –3000  eurų neturtinei žalai atlyginti, Tatjanos Stankūnienės naudai –3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, Laimutės Stankūnaitės naudai – 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-209/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 d. nuosprendis buvo pakeistas ir  Laima Plėštienė buvo pripažinta kalta pagal LR BK 154 str. 2 d. ir jai paskirta 40 MGL (1506 eurų) dydžio baudą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė nuosprendį dalyje dėl Laimos Plėšnienės pripažinimo kalta pagal LR BK 313 str. 2 d. (dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo per televizijos laidas) panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.). Nuosprendį dalyje dėl Laimos Plėšnienės pripažinimo kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 313 str. 2 d. (dėl melagingų prasimanymų paskleidimo viešame teismo posėdyje 2012-09-27) panaikinti ir ją išteisinti nepadarius veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 313 str. 2 d. (LR BPK 329 str. 1 p.).

Nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo Laimutės Stankūnaitės naudai buvo pakeista ir iš L.Plėštienės buvo priteista 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo Laimutei Stankūnaitei, o nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos po 3000 eurų priteisimo Stasiui Stankūnui ir Tatjanai Stankūnienei buvo panaikinta, jų civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėtais, pripažinus teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka. 

Taigi, ieškovai teisę į 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam kildina iš išnagrinėtos nurodytos baudžiamosios bylos, kurioje nuosprendis įsiteisėjo. 

Teismas pažymi, kad ieškovai privalo pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais (LR CPK 177 str.). LR CPK  178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Lietuvos CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numato, kad  neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Dėl to nesutiktina su atsakovės bei jos atstovų motyvu, kad dėl jos padarytos nusikalstomos veiklos jokia žala ieškovams nepadaryta. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą padarius nusikaltimą numato įstatymas –LR CK 6.250 str. 2 d., tokia neturtinė žala atlyginama visais atvejais, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės ir jos atstovų argumentu dėl civilinės atsakomybės nebūvimo. 

Kiti atsakovės ir atstovų argumentas susiję su tuo, kad nėra priežastinio ryšio tarp padarytos nusikalstomos veiklos ir ieškovų patirtos neturtinės žalos arba priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs, nes ieškovų galimai patirta neturtinė žala susijusi ne su L.Plėšnienės interviu davimu, bet su pačios rezonansinės baudž.bylos nagrinėjimo faktu, be to, neturtinė žala buvo padaryta L.Stankūnaitei, ir teismas tai įvertino, o ne ieškovams. Taip pat, ieškovai pasirinko netinkamą atsakovę, o už informacijos platinimą per visuomenės informavimo priemones turi atsakyti viešosios informacijos rengėjas.

Teismas su atsakovės ir jos atstovų argumentais nesutinka. 

Teismas, svarstydamas atsakovės ir jos atstovų argumentus, atsižvelgia į tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad visuomenės informavimo priemonė yra atsakinga už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą tuo atveju, jei ji yra duomenų paskleidėjas (LAT 2011-08-08 nuratis civ.byloje Nr. 3K-3-3440/2011). R.Janutienė kategoriškai atsiriboja nuo atsakovės L.Plėštienės pokalbio turinio, kaip asmuo nei teisine, nei kokia nors kita prasme neturinti pareigos atsakyti už jame išreikštus atsakovės subjektyvius pasisakymus. Nagrinėjamu atveju duomenų paskleidėjas yra atsakovė Laima Plėštienė, davusi laidoje interviu  žurnalistei Rūtai Janutienei, todėl ji yra tinkama atsakovė civilinėje byloje, o ne visuomenės informavimo priemonė 

Kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016-01-20 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-209/2016, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai išnagrinėjo surinktus baudžiamojoje byloje įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 ir 4 p.p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Andrius Ūsas, Laimutė Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė bei jos mažametė Orinta Naruševičiūtė Laimos Plėšnienės nurodytu laikotarpiu (nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. sausio-vasario mėnesiais) gydytojos Laimos Plėšnienės darbo kabinete nesilankė, bet tokio įvykio visiškai nebuvo, todėl tokią visiškai pagrįstą išvadą padarė išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus ir kvalifikavo L.Plėšnienės veiksmus pagal LR BK 154 str. 2 d., o pasisakydamas dėl  LR BK 313 str. 2 d. taikymo, nurodė, kad pagal BK 313 str. 2 d. atsako tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Andrius Ūsas mirė 2010-06-13, Violeta Naruševičienė mirė 2009-10-05. Laima Plėšnienė davė interviu televizijos laidų kūrėjams 2012 m. gegužės mėn. laikotarpiu nuo 18 d. iki 21 d. Televizijos laidos parodytos 2012-05-21 ir 2012-05-24. Po melagingų prasimanymų paskleidimo iki teismo nuosprendžio priėmimo 2015-09-03 praėjo virš trejų metų. Pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios   atsakomybės   senaties   terminas.  Nuosprendis  dalyje,  kurioje  Laima  Plėšnienė pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 313 str. 2 d, panaikinamas ir šioje dalyje byla nutraukiama (BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 1 p.). Vadinasi, jei nebūtų suėjęs  baudžiamosios atsakomybės senaties terminas pagal LR BK 313 str. 2 d. , L.Plėšnienė būtų nuteista ir pagal LR BK 154 str. 2 d. ir pagal 313 str. 2 d., nes padarė šias nusikalstomas veikas (LR BK 313 str. 2 d.-baudžiamasis nusižengimas).  Ši aplinkybė neturi įtakos neturtinės žalos atlyginimui, o tik atsakovės teisinei kvalifikacijai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksų prasme. Taigi, negalima sutikti su tuo, kad dėl L.Plėštienės nusikalstomos veiklos neturtinė žala padaryta tik L.Stankūnaitei, nes baudžiamojoje byloje be L.Stankūnaitės  nukentėjusiaisiais buvo pripažinti ir ieškovai Stasys Stankūnas, Tatjana Stankūnienė dėl mirusiosios dukros Violetos Naruševičienės bei jos mažametės Orintos Naruševičiūtės (ieškovų anūkės), kurie ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ne dėl Laimutės Stankūnaitės, o dėl mirusiosios dukters Violetos Naruševičienės paskleistų atsakovės melagingų prasimanymų, galinčių nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą jos atminimui (LR BK 313 str. 2 d.), t.y. pagal kitą BK straipsnį. Tai reiškia ir tai, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės ir jos atstovų argumentais, jog nėra priežastinio ryšio tarp padarytos nusikalstomos veiklos ir ieškovų patirtos neturtinės žalos arba priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs. Neturtinės žalos atlyginimas ieškovams kildintinas iš L.Plėšnienės padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 313 str. 2 d., nors ir suėjus  baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir, kaip jau minėta, pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. 

Tuo tarpu Laimutei Stankūnaitei neturtinė žala kildintina iš LR BK 154 str. 2 d. pareikšto kaltinimo ir priimto nurodytu pagrindu apeliacinės teismo 2015-09-03 d. patikslinto nuosprendžio aprašomosios dalies (nuosprendžio 12 lapas), pasisakant, kad  atsakovė šmeižė Laimutę Stankūnaitę per visuomenės informavimo priemonę paskleisdama apie šią tikrovės neatitinkančią informaciją paniekinusią ir pažeminusią pastarąją, pakirtusią pasitikėjimą ja. Tokiais veiksmais Laima Plėšnienė padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. 

Taigi, iš LR BK 154 str. 2 d. kaltinimo buvo pašalinta aprašomoji dalis „ji paskleidė melagingus prasimanymus nulėmusius žmonių panieką ir pakirtusius pagarbą mirusiųjų Andriaus Ūso ir Violetos Naruševičienės atminimui“, todėl pagal šį kaltinimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik L.Stankūnaitė, o ne ieškovai,  ir jai teismo nuosprendžiais buvo priteista tokia neturtinė žala iš nuteistosios L.Plėšnienės. 

Dėl kito kaltinimo /2012-09-27 d. Vilniaus apylinkės teisme/ teismas nepasisako, nes Laima Plėšnienė dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 313 str. 2 d. išteisinama nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

 Nagrinėjamu atveju ginčui išspręsti taikytina ir deliktinė civilinė atsakomybė jei nustatomos visos jos sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (LR CK 6.248 str.) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.). Teismas konstatuoja, kad visos civilinės atsakomybės sąlygos taikyti neturtinės žalos atlyginimą egzistuoja. 

Teismų praktikoje laikoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Atsižvelgtina ir  į neteisėtų veiksmų pobūdį, dėl kurių vien pažeidimo pripažinimas negali būti laikomas pakankamu Stasio Stankūno, Tatjanos Stankūnienės pažeistų teisių gynybos būdu.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis- teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Dėl to turi būti atsižvelgtina į principus, numatytus LR CK 1.5 str., žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos bylos būdingus kriterijus ir nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT 2007-10-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-417/2007, Lietuvos Apeliacinio Teismo  2013-06-03 nutartis civ.byloje Nr. 2A-386/2013).

Teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniuose dokumentuose-nuosprendžiuose visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Taip, pirmosios instancijos teismas  nuosprendyje pažymėjo, kad  nukentėjusioji Tatjana Stankūnienė ir Stasys Stankūnas, nurodė, kad dėl kaltinime nurodytų teiginių bei viso konteksto, kuriais formuluojama visuomenės nuomonė, kad jų dukros Laimutė Stankūnaitė bei mirusi  dukra Violeta Naruševičienė galimai darė nusikalstamas veikas savo vaikų atžvilgiu bei leido tokias veikas daryti kitiems asmenims, tokiu būdu paskatinant ir patvirtinant visuomenės nuogąstavimus apie tuo metu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl lytinių nusikaltimų mažamečio atžvilgiu, jie ir jų šeimos nariai patyrė didžiulę neturtinę žalą. Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl neteisėtų ir nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus jų bei jų šeimos narių gyvenimai, nukentėjusieji ir jų šeimos nariai buvo įžeidinėjami, jiems grasinama, iki šiol nukentėjusieji negali normaliai matytis su savo vienintele gyva likusia dukterimi ir anūkėmis. Jie itin pergyveno, jautė didelius dvasinius išgyvenimus, nes itin užgauliai buvo šmeižiama jos gyva likusi duktė ir mirusios dukters atminimas, jos buvo niekinamos visuomenėje, iš jų buvo tyčiojamasi. Dėl tokių šmeižikiškų ir įžeidžiančių teiginių nukentėjusieji negalėjo ir iki šiol negali bendrauti su savo dukterimi ir anūkėmis, todėl nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, dėl ko tenka gerti raminamuosius vaistus, pergyvena dėl mirusios dukters paminto atminimo, paniekintos reputacijos ja bei sugadintų jų gyvenimų. Tokia informacija buvo paskleista tuo metu kai vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiąja buvo pripažinta jų anūkė, o byloje tam tikru statusu dalyvavo ir jų duktė Laimutė Stankūnaitė, su tokia informacija susipažino didžioji visuomenės dalis, nes ta skleidžiama informacija buvo talpinamam laidose, internete, dėl informacijos paskleidimo nukentėjusieji buvo šmeižiami, grasinama tiek jiems, tiek jų dukrai bei anūkėms, kas neabejotinai sąlygojo dar didesnes emocines kančias. Įvertinus tiek šiuos duomenis, tiek išsakytų teiginių melagingumą, visuomenėje suformuotą neigiamą nusistatymą Laimutės Stankūnaitės bei Violetos Naruševičienės ir jų vaikų atžvilgiu, sietiną su garbės ir orumo pažeidimu bei su mirusiosios atminimo paniekinimu bei paskatinta panieka ja spręstina, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Teismas sprendžia, kad Tatjanos Stankūnienės ir Stasio Stankūno civilinis ieškinys, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios Laimos Plėšnienės, atsižvelgiant į paskleistos informacijos pobūdį, jos mąstą ir sukeltas neigiamas pasekmes, yra pagrįstas. Nustatydamas konkrečią priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, teismas be jau minėtų aplinkybių taip pat atsižvelgia ir į tai, kad žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais, į kaltinamosios Laimos Plėšnienės asmenybę,  į tai, kad ji dirba bei vykdo individualią veiklą, nors duomenų apie gaunamą pajamas nepateikė (t.4, b.l. 75), į byloje pareikštų kitų nukentėjusiųjų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžius,  į jų realią galimybę atlyginti žalą, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl sprendžia, kad nukentėjusiųjų Tatjanos Stankūnienės ir Stasio Stankūno civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Įvertinęs tai bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas Tatjanos Stankūnienės ir Stasio Stankūno neturtinę žalą dėl mirusiosios atminimo paniekinimo bei jų garbės ir orumo pažeidimo įvertina kiekvienam jų po 3000 eurų, kuriuos priteisia iš kalto asmens (Laimos Plėšnienės), savo veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su jau minėtais žalos padariniais. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pasiremė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, šmeižimo bylose priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 1000,00 iki 20 000,00 Lt (kas atitinka nuo 289 iki 5792 eurų, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-638/2012, 2K-7-137/2008, 2K-233/2011, 2K-57-693/2015). 

Apeliacinės  instancijos teismas pažymėjo, kad Laima Plėšnienė veikė tiesiogine tyčia, savo išvadas teismas argumentavo ir šie argumentai įtikinami. Laima Plėšnienė yra aukštos kvalifikacijos specialistė, suprato ką daro praėjus 4 metams po tariamo įvykio ir sąmoningai tai darė. Kokių tikslų buvo siekiama paskleidus tokias žinias nenustatyta, teismas negali nuosprendį grįsti spėlionėmis. Šmeižtas buvo paskleistas taip vadinamos Garliavos pedofilijos byloje, kai visa Lietuva gaudė bet kokias žinias apie įvykius Garliavoje. Tokiai veikai įvertinti nepakanka priemonių, numatytų CK 2.24 str. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė aukštos kvalifikacijos gydytoja, profesorė. Jeigu norėjo padėti ikiteisminiam tyrimui garsioje pedofilijos byloje, savo žinias (jeigu jos būtų buvusios) galėjo pranešti tyrimo organams, tačiau to nedarė, o paskleidė per visuomenės informavimo priemonę – televiziją. Atsižvelgiama ir į šmeižtą paskelbusio asmenybę – tai padarė garbinga, visuomenei gerai žinoma gydytoja, todėl dauguma Lietuvos gyventojų, o šia plačiai reklamuojama taip vadinama Garliavos įvykių byla domėjosi daug žmonių, patikėjo Laimos Plėšnienės pateikta „papildoma“ informacija, dar daugiau sukėlė žmonių panieką ir pasipiktinimą mažametės Orintos Naruševičiūtės (ieškovų anūkės) motina Violeta Naruševičienė. Nuteistoji turi šešis vaikus, iš kurių trys nepilnamečiai vaikai ir trys studentai. Laima Plėšnienė patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jai už padarytas veikas skiriama įstatymo nustatyta kriminalinė bausmė ir tai jau turi didelį poveikį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. 

Teismas pritaria šių nuosprendžių motyvams, laikydamas, kad įrodymų visuma ieškovai neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl mirusiosios dukters V.Naruševičienės paskleistų atsakovės melagingų prasimanymų, tačiau papildomai atsižvelgia ir į tai, ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pamažino kaltinimo apimtį, o LR BK 313 str. 2 d. kvalifikuojamas kaip nusižengimas, todėl atitinkamai mažina neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur kiekvienam iš ieškovų, laikydamas, kad šis neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus ir teismų praktiką. 

Teismas nesutinka su atsakovės ir jos atstovų motyvu, kad tarp ieškovų S.Stankūno, T.Stankūnienės  ir V.Naruševičienės (tėvų ir dukros) nebuvo glaudžių ryšių. Kaip matyti iš Kauno savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“, Stasio Stankūno šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nebuvo įrašyta į soc.rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą (b.l. 35). V.Stankūnaitės (Naruševičienės) ieškinio pareiškimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, rūpybos skyrimo ir gyv.vietos nustatymo, ieškovų teigimu, buvo pateiktas tikslu apsaugoti Laimutę Stankūnaitę nuo žalingos D.Kėdžio įtakos ir  ne daugiau. Šis ieškovų teiginys nepaneigtas. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2002-08-23 nutartimi nurodytas ieškinys V.Stankūnaitei buvo grąžintas, sprendimas iš esmės nepriimtas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, nesant kitų įrodymų, patikimai nepatvirtina tėvų (ieškovų) ir dukters (V.Naruševičienės)  glaudžių ryšių nebuvimą. 

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis, ieškovai turėjo 600 Eur advokato procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų (b.l. 36-37). Atsakovė turėjo 1740 Eur procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų (b.l. 38-39). 

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (LR CPK 98 str. 2 d.).

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos nedidelį sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio sumą bei į tai, kad advokatai dalyvavo 2-se teismo posėdžiuose, surašė procesinius dokumentus- ieškinį bei atsiliepimą ieškinį, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, laiko, kad patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistinos advokato išlaidos, susijusios su ieškinio surašymu bei atstovavimu teisme, bei atsižvelgiant į tai, kad advokato išlaidos yra minimalios-600 Eur, ir nors ieškinys patenkintas iš dalies, ši suma priteistina pilna apimtimi ieškovų naudai, taikant LR CPK 93 str. 4 d., laikant, kad ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinus priežastis, dėl kurių šios išlaidos ir susidarė (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Atsakovės nurodytas advokato išlaidas -1740 Eur (b.l. teismas laiko per didelėmis, nes 1500 Eur (b.l. 17-19) už trijų lapų atsiliepimo parengimą, nereikalaujančio  nei specialių žinių nei didelių laiko sąnaudų  yra nepagrįsta suma, kuri mažintina iki 300 Eur, 240 Eur sudaro pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje, viso 540 Eur, kurią teismas taip pat priteisia iš ieškovų lygiomis dalimis ( po  270 Eur iš kiekvieno ) atsakovės naudai ieškinį patenkinus iš dalies.  

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,35 Eur, Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovės priteistinos į valstybės pajamas-5,67 Eur (11,35 Eur x 50 proc.) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.,  96 str. 1 d.). Iš ieškovų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti priteistos lygiomis dalimis, t.y. po 2,83 Eur iš kiekvieno, tačiau nesudaro  3 Eur sumos kiekvienam iš ieškovų, todėl nepriteistinos. Ieškovai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleisti. Ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovės priteistina 68 Eur (3000 Eur x 3 proc. x 75 proc. nes EPP byla) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (LR CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,- 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Laimos Plėšnienės , 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus Eur) advokato išlaidų Stasio Stankūno a.k. 35809130402, naudai,  15000 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus Eur) advokato išlaidų  Tatjanos Stankūnienės a.k. 46002280943, naudai. 

Priteisti iš ieškovų Stasio Stankūno  Tatjanos Stankūnienės , lygiomis dalimis viso 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt Eur)  ( po 270 Eur iš kiekvieno) advokato išlaidų  atsakovės Laimos Plėšnienės a.k. 46105110612, naudai. 

Priteisti iš atsakovės Laimos Plėšnienės   68 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, 5,67 Eur (penkis Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                  Rima Bražinskienė

 

 

 

 

Peržiūros: 1963

Komentarai   

+26 # bleka 2018-10-02 11:32
is pasaku pasaulio galima prisiminti daug panasiu situaciju,kuriomis gasdina neklusniu vaikus ir aukleja per baime,bet johnas bebeaimis parodo,kad gyvena,me ne pasaku pasaulyje ar iskreiptu veidrodziu karalysteje,o zmogzudiu transformeriu is LKP CK valdomoje saleleje,kur niekas negalioja-valdzios strukturoms ,kas yra civilizuotame pasaulyje-ta pastebejo ir pazymejo sventas Tevas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+36 # Birute 2018-10-02 13:15
Baisu,kokia jega uzvalde teisesauga,o man slykstu klausyti kaip Stankunas dedasi idealiu tevu,TFU...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+22 # Reikalaukit 2018-10-02 19:19
TEISINGO TEISMO.Nors Lietuvoje tokio nėra,bet nors raštu paprašykite iš Teisingumo ministerijos.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # as galit, 2018-10-03 05:23
patarkit Karoliui Venckui, kad išmestų iš savo FB draugų alkašės kuznecovos dukrą Denisą. Ta paauglė valkatėlė yra pasivadinusi - Deniss Luga ir jau klampoja motinos purvinomis pėdomis ir rašinėja kuzės lygyje.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # ? 2018-10-03 23:47
Jis ir lyg jau pilnametis? Nebent is to yra naudos... abiem pusrm
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-1 # ? 2018-10-04 21:52
Raso Jonas bebaimis ar bekelnis?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-5 # cha 2018-10-04 22:00
Jus rasykit kiek norit bet tikrai nepatikesiu, kad prievartautojas pasiieme mergaite su savim pas gydytoja. Paprase nusirengti o vaikas tik piktai atsake kad cia ne jos tevas? O ji buvo prirakinta prie radioatoriaus jai grasinta peiliu??? Mazu maziausia ji turejo bent jau verkti pradeti. O gydytoja? Staiga sesele paleista, Bloznyte priima visai nepazystamus zmones is kuriu vienas deda pimpala ant stalo, ir tai jos nestebina? Galimai Bloznytes vyras irgi nuogapimpis vaiksto prie vaiku...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti