Teisėjas Alvydas Barkauskas net nenagrinėjo A.Drižiaus prašymo patraukti atsakomybėn 18 Vilniaus teisėjų ir prokurorų, klastojančių savo nutartis

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (5 Votes)

Teisme A.Drižius prašo patraukti atsakomybėn 18 Vilniaus teisėjų, klastojančių savo nutartis

 

Atsakovu šioje byloje patraukta Generalinė prokuratūra laikosi pozicijos - A.Drižius "kaltas dėl neatsargumo, nes rašė straipsnius".

 

Kovo 13 d. 13.30 Vilniaus apygardos teismo teisėjas A.Barkauskas (nuotr. ) turėjo pradėti nagrinėti savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus 1 mln. eurų ieškinį Lietuvos Respublikai dėl daugiau nei 10 metų trunkančio neteisėto persekiojimo ir nusikalstamo teisėjų ir prokurorų susivienijimo (visas A.Drižiaus 25 psl. ieškinys pateikiamas šio teksto pabaigoje)

Vietoj to teisėjas A.Barkauskas šiandien paskelbė, kad atmeta šį ieškinį, jo net nenagrinėjęs.

„Kaip žinia, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vancevičienė civilinėje byloje nr. 2-117-734-2009 įvedė cenzūrą ir uždraudė man savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ rašyti straipsnius, kuriuose pilietis ir buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu, - teigiama A.Drižiaus ieškinyje, - nuo to vyksta daugiau nei 12 metų besitęsiantis neteisėtas persekiojimas, iškeltos  38 baudžiamosios ir civilinės bylos, 8 kartai, kai buvau nuteistas taip vadinamų „teisėjų“ vien už tai, kad sąžiningai dirbau savo darbą ir aprašiau ir pateikiau įrodymus apie tai, kaip Sadeckas vadovavo minėtam privatizavimui.

 

Kartu skaičiuoju ir turtinę žalą – antstolių užgrobtas mano žemės sklypas Vilniaus rajone dėl tariamų skolų A.Sadeckui, sugriautas gyvenimas, galų gale bandymas mane nužudyti, inscenizuojant autoavariją. Dabar dėl šios cenzūros antstolis yra paskelbęs mano akcijų varžytines, ir taip toliau didinama man daroma žala.

 

Dėl man padarytos daugiau nei 1 mln. eurų žalos šiuo metu bylinėjuosi su valstybe Vilniaus apygardos teisme, tačiau absurdas, kad cenzūra iki šiol nėra panaikinta, visi teismo nuosprendžiai galioja, antstoliai toliau pardavinėja mano turtą. Problema ta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai penkis kartus išgalvotais motyvais atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, sistemiškai klastodamas savo nutartis.

 

Uždrausdamas man rašyti straipsnius, Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. 

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.". 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“,  asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, t.y. pats sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. Be to, privati A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ ir jis pats asmeniškai kaip dividendus gavo milijonus litų iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams International company“ ir jos atstovo, firmos „British and Baltic Vilnius“– visi šie pinigai buvo pervedami galimai kaip kyšiai, nes jokių paslaugų „Mažeikių nafta“ iš „Ekskomisarų biuro“ neužsakė, todėl net Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad visi „Mažeikių naftos“ pervedimai buvo padaryti be jokių užsakymų, todėl neteisėti. Tačiau visuose teismo procesuose A.Sadeckas, etatinis „Williams“ konsultantas, prisiekęs sakyti tiesą, teigdavo, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo. Teismas nė kartą nevertino A.Sadecko parodymų kaip melagingų, dažniausiai išsisukdavo tuo, kad neva Sadeckas melavo, bet tai darė nėtyčia.

Ši neteisėta ir pagal galimai melagingą A.Sadecko skundą įvesta cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimu“ ir aš vien už tai, kad pateikiau įrodymus ir toliau rašiau apie tai, kaip A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvau daug kartų – net septyniose baudžiamosiose bylose teisiamas už „teismo sprendimo nevykdymą“.

 

 

Aurimas Drižius, a.k. EI. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

Atsakovas:

Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius

Generalinė prokuratūra Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius

Vilniaus apygardos teismui

DUBLIKAS

Civilinėje byloje Nr. 2-5459-661/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18322-2017-5 2017 m. gruodžio 4 d. Vilnius

Šioje byloje pateikiau 1 mln. eurų ieškinį dėl neteisėto persekiojimo, žalos atlyginimo dėl neteisėto persekiojimo, turto pasisavinimo ir užgrobimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sistemingo dokumentų klastojimo ir nusikalstamo susivienijimo teismuose ir generalinėje prokuratūroje.

Atsakovai - nei Generalinė prokuratūra, nei Teisingumo ministerija - nepateikė teismui absoliučiai jokių argumentų arba įrodymų, kad mano ieškinys nėra pagrįstas.

Teisingumo ministerija nurodo, kad vienintelė priežastis, kodėl turėtų būti atmestas mano ieškinys - tai, kad neva praleistas senaties terminas pateikti skundui dėl žalos atlyginimo.

Nurodoma, kad CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Nurodoma, kad aš nenurodau priežasčių, kodėl praleidau 3 metų ieškininės senaties terminą dėl baudžiamųjų bylų dėl cenzūros (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-23, 2010-04-26, 2011-06-29, 2011-09-26 ir 2011-12-21 nuosprendžiai). Nr. 1-257-648/2010, Nr. 1-693-503/2011, Nr. 1-1034-576/2013, Nr. 1A-964/2011 

Tačiau tai netiesa - prireikė dešimt metų, kol Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-7-205-222/2015 pirmą kartą nurodė mane išteisinti, nurodydama, kad negalima žmogaus teisti už savaime teisėtą veiklą.

Prieš tai buvau nuteistas šešis kartus dėl cenzūros, teismams spjaunant ant įstatymų ir Konstitucijos.

Visą laiką žinojau, kad esu neteisėtai persekiojamas, tačiau tai ne mano kaltė, kad prireikė dešimt metų, kol LAT kolegija nurodys, kad esu neteisėtai persekiojamas. Todėl šis terminas - prašyti žalos atlyginimo — turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. spalio 1 d., kai pirmą kartą LAT pasisakė dėl mano persekiojimo neteisėtumo.

Tuo labiau, kad ta pati civilinė byla dėl cenzūros panaikinimo iki šiol nėra atnaujinta, net ir po LAT išplėstinės kolegijos sprendimo dėl to, kad ji neteisėta.

Tai, kad Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai atsisakė ją atnaujinti - neva jau suėjo penkerių metų senatis (per tą laiką teismai penkis kartus atmetė mano prašymus išgalvotais motyvais), tik parodo, kad visa ši nusikalstama grupė veikė ir tebeveikia organizuotoje grupėje.

Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 1 p. nurodo, jog procesiniai terminai atnaujinimui netaikomi, jeigu EŽTT teismas nustatė žmogaus teisių pažeidimus. Civiliniame procese galima ir taikoma įstatymo analogija šiuo atveju - LAT nustatė grubius žmogaus teisių pažeidimus minimoje byloje, o žmogaus teisių pažeidimų ištaisymui, 366 str. 1 d. 1 p. pagrindu yra netaikomi senaties terminai, nes žmogaus teisės yra fundamentalios, ir gintinos, nes jos be to tokios kaip spaudos, žodžio, laisvė, sudaro demokratinės valstybės pagrindą, paties valstybingumo pamatus laiko.

Cenzūros spaudai įvedimas ir taikymas baudžiamosios atsakomybės vien už tai, kad spauda dirba savo darbą, yra pats grubiausias žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimas.

Taip pat Teisingumo ministerija nurodo, kad teismas negali nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 ir 2014-09-15 nuosprendžių baudžiamosiose bylose Nr. 1A-213/2014 ir Nr. 1- 2025-716/2014, kuriuose aš buvau nuteistas dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje padarytų nusikalstamų veikų.

Priešingai - aš prašau priteisti man žalą dėl šiose bylose paskelbtų nuosprendžių, nes teismas jose tęsė tradiciją atsisakyti vertinti įrodymus ir laikytis įstatymo reikalavimų.

Teisingumo ministerija taip pat teigia, kad aš neįrodinėju, kad tarp „atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Todėl reikalavimas dėl turtinės žalos negali būti tenkinami, nes Ieškovas jos neįrodė bei neįrodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp atliktų veiksmų ir kilusių padarinių“.

Nors yra visiškai priešingai - ši didžiulę žalą aš ir mano šeima patyrėme dėl įvestos cenzūros, kuri buvo pavadinta „teismo sprendimu“. Aš už to sprendimo nevykdymą buvau daug kartų nuteistas, priteista didžiulė žala A^adeckui už tariamai jam padarytą žalą, areštuotas ir varžytinėse parduotas mano nekilnojamasis turtas, man apribota teisė dalyvauti rinkimuose. Visą šią žalą aš patyriau dėl neteisėtų teismo sprendimų, ir tarp jų ir man padarytos žalos yra priežastinis ryšis.

Taip pat nurodoma, kad aš neįrodžiau man padarytos neturtinės žalos, ir aš jos nepagrindžiu jokiais įrodymais. Tačiau yra priešingai - vien tai, kad aš dešimt metų esu persekiojamas dėl to, kad sąžiningai dirbu savo darbą, man ir sukelia didžiulius išgyvenimus, netikėjimą savo valstybe.

Teisingumo ministerija tyčiojasi, ir nurodo, kad „būtina įvertinti ir Ieškovo elgesį, kuris atsakovo atstovo nuomone, sąlygojo baudžiamąjį persekiojimą“.

Kitaip sakant, Teisingumo ministerija mano, kad visi, kurie stengiasi sąžiningai dirbti savo darbą, turi būti persekiojami, teisiami ir sodinami į kalėjimus.

Tai tipiškas nusikalstamos organizacijos, kuri kažkodėl vadinasi Teisingumo ministerija, mentalitetas.

Generalinė prokuratūra leidosi į teisinius išvedžiojimus ir prirašė keturis puslapius teismų istorijos, tačiau nepasisakė dėl pagrindinio mano teisinio argumento - Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymai yra galiojantys ir tiesiogiai taikomi įstatymai, jų niekas neapribojo ir nenustatė taikymo senaties.

Tai, kad teismai nepaisė Konstitucijos ir įstatymų, o bandė visokiais būdais apeiti šiuos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, kaip ir įrodo, kad teisėjai veikė neteisėtai, sąmoningai ir suprasdami, kad daro neteisėtą veiklą.

Prokuratūra nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.).

Kitaip sakant prokuratūra išvedžioja, kad neva niekas nekaltas dėl to, kad buvo įvesta cenzūra ir aš šešis kartus nuteistas. O aš įrodinėju priešingai - teisėjai puikiai žinojo, kad teisia nekaltą žmogų, tačiau piktnaudžiavo savo tarnyba ir pažeidė įstatymą. Todėl turi būti sprendžiamas konkrečių teisėjų atsakomybės klausimas, o ne bandoma viską nuplauti ir tą atsakomybę suversti valstybei. Nors nusikaltimus darė konkretūs teisėjai, o ne Lietuvos Respublika. Todėl jie ir turi atsakyti.

Visa ši veikla tęsiasi daugiau nei dešimt metų, ir teisėjai, puikiai suprasdami Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, specialiai ir sąmoningai atsisako juos vykdyti, o tam sugalvoja įvairių ir kartais absurdiškų priežasčių - pvz., teisėja Zoja Monid parašė, kad Konstitucijos punktai yra „deklaratyvūs teiginiai“.

Jeigu teismas deklaruoja, kad pagrindinis šalies įstatymas jam yra tik „deklaratyvus teiginys“, tai akivaizdu, kad toks teismas sąmoningai spjauna ant įstatymo ir siekia jį apeiti.

Todėl tie tiek Teisingumo ministerijos, tiek ir GP atstovų išvedžiojimai apie tai, kad aš neva pats „truputį kaltas“ dėl to, kad vykdžiau savo pareigas ir funkcijas - tai yra rašiau straipsnius apie masinę korupciją tiek teismuose, tiek ir prokuratūroje - yra nieko verti.

Tai, kad net 18 Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjų daugiau nei dešimt metų mane neteisėtai persekioja ir teisia vien už tai, kad aš sąžiningai dirbau savo darbą, ir kurie klusniai vykdė buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Alvydo Sadecko neteisėtus ir nusikalstamus skundus ir parėdymus, įrodo, kad tai buvo nusikalstamas susivienijimas, veikimas sąmoninga tyčia ir veikimas grupėje.

Mat Vilniaus apylinkės teismas pagal A.Sadecko prašymą įvedė cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir net penkis kartus išgalvotais motyvais atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, sistemiškai klastodamas savo nutartis.

Dėl visos šios teismų ir prokuratūros nusikalstamos veiklos buvau nuteistas devynis kartus, „teisėjams“ ignoruojant bent kokius įstatymus ir Konstitucijos reikalavimus, buvo nusavintas mano ne mažiau 50 tūkst. eurų vertės 15 arų dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste, man du kartus teismai neleido dalyvauti rinkimuose, taip paribodami mano žmogaus teises ir lūkesčius.

Esu neteisėtai nuteistas devynis kartus, teismams ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus :

2009- 02-23 Vilniaus m 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., BK 155 str.,

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d.,

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013- 12-09 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 181 str. 1 d.,

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2014-09-15 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,-1 m 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės bausmės vykdymą atidedant 1 m 6 mėn, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A.Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse

skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, t.y. pats sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. Be to, privati A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ ir jis pats asmeniškai kaip dividendus gavo milijonus litų iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams International company“ - visi šie pinigai buvo pervedami galimai kaip kyšiai, nes jokių paslaugų „Mažeikių nafta“ iš „Ekskomisarų biuro“ neužsakė, todėl net Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad visi „Mažeikių naftos“ pervedimai privačiai A.sadecko firmai buvo neteisėti, padaryti be jokių užsakymų. Tačiau visuose teismo procesuose A.Sadeckas, etatinis „Williams“ konsultantas, prisiekęs sakyti tiesą, teigdavo, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo.

Ši neteisėta ir pagal galimai melagingą A.Sadecko skundą įvesta cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimu“ ir aš vien už tai, kad pateikiau įrodymus ir toliau rašiau apie tai, kaip A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvau daug kartų - net septyniose baudžiamosiose bylose teisiamas už „teismo sprendimo nevykdymą“.

Net pasiūlymas A.Sadeckui sudaryti taikos sutartį ir atlyginti man padarytą žalą buvo teismo įvertintas kaip „turto prievartavimas“, nes teisėjas O.Zaicevas nurodė, kad „A.Drižius, net būdamas daug kartų neteisėtai nuteistas, neturėjo „teisėto pagrindo“ prašyti žalos atlyginimo“.

Visuose šiose bylose įrodinėjau, kad A.Sadecko skundas ir parodymai melagingi, o pats „prevencinis ieškinys“ yra niekas kitas, kaip tik cenzūra ir bandymas nutildyti spaudą. Teismai niekaip nevertino mano pateikiamų įrodymų, apie juos tiesiog nieko nepasisakydavo, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje vėl buvau teisiamas dėl cenzūros, mane išteisino, nurodžiusi, kad negalima teisti už savaime teisėtą veiklą.

Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 1 p. nurodo, jog procesiniai terminai atnaujinimui netaikomi, jeigu EŽTT teismas nustatė žmogaus teisių pažeidimus. Civiliniame procese galima ir taikoma įstatymo analogija šiuo atveju - LAT nustatė grubius žmogaus teisių pažeidimus minimoje byloje, o žmogaus teisių pažėidimų ištaisymui, 366 str. 1 d. 1 p. pagrindu yra netaikomi senaties terminai, nes žmogaus teisės yra fundamentalios, ir gintinos, nes jos be to tokios kaip spaudos, žodžio, laisvė, sudaro demokratinės valstybės pagrindą, paties valstybingumo pamatus laiko.

Jeigu teismai nesiryžta atnaujinti proceso ir panaikinti sprendimą pareiškėjui drausti rašyti apie AB Mažeikių naftą ir A. Sadecką, vadinasi, žemesnieji teismai laiko, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Tačiau tai ne mano kaltė, kad teismai daugiau nei penkerius metus vilkino šios bylos atnaujinimą, ir atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą išgalvotais motyvais, klastodami savo nutartis. 

Kokius neteisėtus ir nusikalstamus sprendimus priėmė Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjai, aš esu išdėstęs savo ieškinyje, todėl nesikartosiu.

Remiantis išdėstytu, prašau :

Todėl remdamasis išdėstytu, reikalauju :

1. Priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą: 1 000 000 eurų. Tačiau teismas matyt mano, jog turiu prašyti nustatyti pareigūnų, atlikusių neteisėtus veiksmus, kaltę, todėl ieškinio dalyką patikslinu, ir suformuluoju taip:

Pripažinti pareigūnų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Vancevičienės, Faustos Vitkienės, Jolantos Vėgėlienės, Zojos Monid, O.Zaicevo, Kasimovienės, Nidos Vigelienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės, Stasio Punio, prokurorų Gedimino Juknos , Danutės Kisinienės, Dariaus Čapliko veiksmus neteisėtais, ir priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą: 1000 000 eurų.

2. Taip pat prašau iškviesti apklausti šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N.Vigelienę, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjus Patackienę, Punį ir V.Švedienę, Gintarą Dezdulionį.

3. Atnaujinti civilinę byląNr. Nr. 2-117-734-2009, kuria buvo įvesta cenzūra, ir uždrausta atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Pripažinti, kad visi nuosprendžiai baudžiamosiose bylose dėl cenzūros yra neteisėti, priimti nusikalstamai ir aplaidžiai, atlyginti man dėl šių nuosprendžių padarytą žalą (2009-02-23, 2010-04-26, 2011-06-29, 2011-09-26 ir 2011-12- 21). Pripažinti, kad aš turėjau teisę siūlyti A.Sadeckui atlyginti man padarytą žalą ir atnaujinti baudžiamąją byląNr. 1-242-270/2013

4. Atnaujinti baudžiamąją byląNr. Nr. 1A-369-365/2016, nes ją nagrinėjęs teisėjas Dzedulionis teismo posėdžio metu pripažino, kodėl visada esu nuteisiamas - tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“. Prašau atnaujinti visas minėtas baudžiamąsias bylas, mane išteisinti, ir priteisti padarytą žalą.

Byla bus vedama per advokatą. Kadangi advokatas A.Bartusevičius netikėtai atsisakė mane atstovauti šioje byloje, nors jau buvome sudarę sutartis, šiuo metu ieškau naujo advokato - iki bylos nagrinėjimo tikrai susirasiu naują atstovą. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINĖ PROKURATŪRA


Vilniaus apygardos teismui                                                        2017-12-20 Nr. d

Gedimino pr. 40/1, LT-01501 Vilnius                                       Į 2017-12-11 Nr.2-5459-661/2017


Atsakovo atstovo: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įstaigos kodas 288603320 Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius

Ieškovas: Aurimas Drižius

Konstitucijos pr. 23B, Vilnius


Atsakovas, atstovaujantis Lietuvos Respublikai: Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija

Gedimino pr.30/A. Stulginskio g.1, Vilnius


TRIPLIKAS

Į IEŠKOVO A. DRIŽIAUS DUBLIKĄ CIVILINĖJE BYLOJE NR.2-5459-661/2017


Generalinėje prokuratūroje 2017-12-13 gautas Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 pranešimas Nr.2-5459-661/2017, kuriuo prašoma pateikti tripliką j A. Drižiaus 2017-12-04 dubliką atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros bei Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 2 dalies normomis teismas įpareigojo atsakovės atstovę Generalinę prokuratūrą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio 2017-08-16 įgaliojimu Nr.17.9-4525 man pavesta atstovauti Generalinei prokuratūrai teismo procese visose teismo instancijose šioje civilinėje byloje. Šis įgaliojimas kartu su Generalinės prokuratūros 2017-08-25 atsiliepimu Nr. 17.2.-6842 buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir yra civilinėje byloje Nr. 2-4909- 862/2017, kuri pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-23 nutartį perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

A. Drižius dublike nurodo, kad atsakovę atstovaujantys atstovai (Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija) savo atsiliepimuose nepateikė teismui absoliučiai jokių argumentų arba įrodymų, kad ieškovo ieškinys teismui yra nepagrįstas. Pasisakydamas dėl Generalinės prokuratūros procesiniame dokumente pateiktos pozicijos, A. Drižius dublike teigia, jog ši institucija leidosi į teisinius išvedžiojimus — kad neva niekas nekaltas dėl to, kad buvo įvesta cenzūra ir ieškovas šešis kartus buvo nuteistas. Toliau dublike nurodoma, jog Generalinės prokuratūros išvedžiojimas apie tai, kad A. Drižius neva pats „ truputį kaltas “dėl to, kad vykdė savo pareigas ir funkcijas - t. y.


Biudžetinė įstaiga, Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius, tel. (8 5) 266 2305, faks. (8 5) 266 2317,
ei. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 288603320



2


rašė straipsnius apie masinę korupciją tiek teismuose, tiek prokuratūroje - yra nieko verti. Dublike teigiama, kad A. Drižius neteisėtai nuteistas devynis kartus, teismams ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus. Dublike pabrėžiama, kad ieškovas savo argumentus dėl neteisėtų bei nusikalstamų Vilniaus apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų sprendimų yra išdėstęs savo ieškinyje, todėl pakartotinai nenurodo. A. Drižius dubliku prašo teismo:

-   priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą: 1 000 000 eurų;

-   pripažinti pareigūnų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Vancevičienės, F. Vitkienės, J. Vėgėlienės, Z. Monid, O. Zaicevo. Kasimovienės, N. Vigelienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų N. Švedienės, S. Punio, prokurorų G. Juknos, D. Kisinienės, D. Čapliko veiksmus neteisėtais;

-   iškviesti į teismo posėdį bei apklausti teisėjus N. Vigelienę, R. Patackienę, S. Punį, V. Švedienę, G. Dzedulionį;

-     atnaujinti civilinę byląNr. 2-117-734-2009;

-   pripažinti, kad visi nuosprendžiai baudžiamosiose bylose dėl cenzūros yra neteisėti, priimti nusikalstamai ir aplaidžiai;

-     atnaujinti baudžiamąją byląNr. 1-242-270/2013;

-     atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365/2016.

-     atnaujinti visas minėtas baudžiamąsias bylas, A. Drižių išteisinti, priteisti padarytą žalą.

Susipažinus su ieškovo A. Drižiaus dublike pateiktais argumentais, darytina išvada, kad šiuo procesiniu dokumentu nebuvo pateikta naujų įrodymų bei motyvų dėl ieškinio tenkinimo.

Dėl ieškinio nagrinėjimo ribų

Kasacinis teismas yra pasisakę, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą - ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba priešieškiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; kt.). Vadinasi, būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, koji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB Tauro bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001, Teismų praktika 15, p. 163-169; 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 725/2001, Teismų praktika 16, p. 125-130, ir kt.).

Pažymėtina, kad ieškinio dalyko keitimas dublike, t. y. naujų reikalavimų - proceso atnaujinimo instituto taikymas ne tik civilinėje, bet ir baudžiamoje teisenoje nagrinėjamoje byloje peržengia ieškovo pateikto ieškinio ribas. Svarbu akcentuoti, jog paruošiamųjų parengiamųjų dalyvaujančių asmenų teismui pateiktų procesinių dokumentų pagalba teismas turi tinkamai pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui ir šitaip užtikrinti ne tik koncentruotą bylos nagrinėjimą, bet ir kuo išsamesnį bylos aplinkybių, išdėstytų ieškovo ir atsakovo dokumentuose, ištyrimą.

Dėl pateiktų argumentų vertinimo

Svarbu priminti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam



3


asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Ieškovas savo teiginius turi paremti įrodymais, kuriuos vertina teismas. Dublike A. Drižius pabrėžia, jog šiuo procesiniu dokumentu neteikia naujų įrodymų, nes jie visi jau nurodyti jo ieškinyje, kuris pateiktas teismui. Atsakovo atstovės (Generalinės prokuratūros) 2017-10-26 atsiliepime Nr. 17.2.-8446 yra išdėstyti ir aptarti argumentai, kuriuose pateikta faktinių ir teisinių aplinkybių analizė, leidžianti padaryti išvadą, jog ieškovo A. Drižiaus ieškinys turėtų būti atmestas. Dėl šių priežasčių šiame triplike jie nekartojami.

Apibendrinus anksčiau paminėtas aplinkybes ir argumentus, galima padaryti išvadą, kad tiek ieškinyje, tiek dublike neįrodyta nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei prokurorų nerūpestingų veiksmų fakto, nei kilusių pasekmių, kaip neturtinės žalos atsiradimo sąlygos, todėl ieškovo parengtas ieškinys, nesant būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti, yra atmestinas.


Civilinė byla bus vedama ne per advokatą. PRIDEDAMA. Tripliko kopija, 2 lapai, 2 egz.


Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras




Kęstutis Vagneris


*

 

Vilniaus miesto apylinkės teismui

Laisvės pr. 79A, LT- 06144, Vilnius

     Gerbiamai Teisėjai Rasitai Kurakienei

 

Ieškovas:         Aurimas Drižius, a.k. 36808110026,

                            reziduojantis, Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

                               El. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

                            Mob.Tel.: +370 687 38471

Atsakovai:         Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos

                                 Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius

                        Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

                            Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius

PATIKSLINTAS IEŠKINYS

Dėl neteisėto persekiojimo, žalos atlyginimo dėl neteisėto persekiojimo, turto pasisavinimo ir užgrobimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sistemingo dokumentų klastojimo ir nusikalstamo susivienijimo teismuose bei Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (Ieškinio suma: 1 000 000 (vienas milijonas eurų)

(civ. byla Nr. 2-24909-862/2017)

2017 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

          Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-24909-862/2017 pagal Ieškovo Aurimo Drižiaus ieškinį priteisti solidariai iš Ieškinyje nurodytų atsakovų 1 000 000 Eur dėl jų kaltės patirtą žalą.

         Aš, Ieškovas Aurimas Drižius, 2017 m. rugpjūčio mėn. 13 d. gavau Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria man buvo nustatytas  terminas nuo teismo nutarties įteikimo dienos iki 2017 m. rupjūčio 28 d., patikslinto ieškinio (teismui pateikto 2017-08-11) trūkumams, nurodytiems šioje nutartyje, pašalinti. Nepraleisdamas nustatyto termino, teikiu patikslintą ieškinį.

Ieškinio  pagrindas ir dalykas

Jau daugiau nei dešimt metų esu neteisėtai persekiojamas vadinamos Lietuvos „teisėsaugos“ ir  vadinamų

 

„teisėjų“, kurie klusniai vykdo buvusio LR Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto  vadovo Alvydo Sadecko neteisėtus ir nusikalstamus skundus bei parėdymus. Teismas pagal A. Sadecko prašymą įvedė cenzūrą, kurią draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir net penkis kartus išgalvotais motyvais atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, sistemiškai klastodamas savo nutartis.

Dėl visos šios teismų ir prokuratūros nusikalstamos veiklos buvau nuteistas 9 (devynis) kartus, „teisėjams“ ignoruojant bet kokius įstatymus ir LR Konstitucijos reikalavimus, buvo nusavintas mano ne mažiau 50 tūkst. eurų vertės 15 arų dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste ir parduotas per varžytines, man du kartus teismai neleido dalyvauti rinkimuose, tai suvaržydami mano žmogaus teises ir teisėtus lūkesčius.

Esu neteisėtai nuteistas 9 (devynis) kartus, teismams ignoruojant bet kokius LR Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus :

2009- 02-23 Vilniaus m 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., BK 155 str.,

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d.,

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013- 12-09 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 181 str. 1 d.,

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2014-09-15 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,-1 m 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A.Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino šį A. Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A. Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, buvo šios įmonės akcininkas, ką ir pats deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tačiau ir asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, t.y. pats sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. Be to, privati A. Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ ir jis pats asmeniškai kaip dividendus gavo milijonus litų iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams International company“ – visi šie pinigai buvo pervedami galimai kaip kyšiai, nes jokių paslaugų „Mažeikių nafta“ iš „Ekskomisarų biuro“ neužsakė, todėl net Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad visi „Mažeikių naftos“ pervedimai privačiai A.sadecko firmai buvo neteisėti, padaryti be jokių užsakymų, todėl neteisėti. Tačiau visuose teismo procesuose A. Sadeckas, etatinis „Williams“ konsultantas, prisiekęs sakyti tiesą, teigdavo, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo.

Tai, kad A. Sadeckas suvokė padavęs melagingą skundą, prašydamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, įrodo ir faktas, kad 2017 m. gegužę aš sužinojau, kad A. Sadeckas prašė jau minėtos Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sunaikinti savo jau minėtą turto ir pajamų deklaraciją, kurioje nurodė, kad jis yra „Mažeikių naftos“ akcininkas. Tačiau VTEK atsisakė tai padaryti – A. Sadecko prašymu sunaikinti minėtą dokumentą, todėl jis iki šiol saugomas šioje komisijoje.

Ši neteisėta ir pagal galimai melagingą A. Sadecko skundą įvesta cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimu“ ir aš vien už tai, kad pateikiau įrodymus ir toliau rašiau apie tai, kaip A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvau daug kartų – net septyniose baudžiamosiose bylose teisiamas už „teismo sprendimo nevykdymą“.

Net pasiūlymas A. Sadeckui sudaryti taikos sutartį ir atlyginti man padarytą žalą buvo teismo įvertintas kaip „turto prievartavimas“, nes teisėjas O. Zaicevas nurodė, kad „A. Drižius, net būdamas daug kartų neteisėtai nuteistas,  neturėjo „teisėto pagrindo“ prašyti žalos atlyginimo“.

Visuose šiose bylose įrodinėjau, kad A. Sadecko skundas ir parodymai melagingi, o pats „prevencinis ieškinys“ yra niekas kitas, kaip tik cenzūra ir bandymas nutildyti spaudą. Teismai niekaip nevertino mano pateikiamų įrodymų, apie juos tiesiog nieko nepasisakydavo, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje vėl buvau teisiamas dėl cenzūros, mane išteisino, nurodžiusi, kad negalima teisti už savaime teisėtą veiklą.

Remdamasis tuo LAT išplėstinės kolegijos išaiškinimu, vėl kreipiausi į teismą dėl cenzūros panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-10-01 nutartis negali būti pripažinta CPK 366 str. 1 d. 2 punkte nurodomu pagrindu proceso atnaujinimui, todėl prašymo netenkino.

Be to, nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (LR CPK 368 str. 2 d.). Lygiai tokius pačius motyvus nurodė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Kiselienė savo nutartyje – neva jau suėjo senatis bandyti atnaujinti bylą ir panaikinti cenzūrą.

Tokį sprendimą tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismai priėmė nepaisant to, kad  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija ne tik pateikė svarią ir aiškią teisinę koncepciją dėl asmens teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, akcentavo reguliuojančias šiuos teisinius santykius įstatymines nuostatas, bet ir kelis kartus paminėjo Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo ydingumą dėl jame suformuoto draudimo abstraktumo.

Nutartyje nurodoma, kad nuo nutarties įsiteisėjimo yra praėję daugiau nei penkeri metai, tačiau CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindas yra būtent, kad nebuvo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, ir kad sprendimas priimtas akivaizdžiai prieštaraujant įstatymams. Šitas atnaujinimo pagrindas turi viešojo intereso požymius, ir svarbus visai teisinei sistemai, todėl vien pasirėmus formaliu pagrindu, jog neva praėję šiek tiek daugiau nei 5 metai teismas negali atsisakyti priimti pareiškimą.

Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 1 p. nurodo, jog procesiniai terminai atnaujinimui netaikomi, jeigu EŽTT teismas nustatė žmogaus teisių pažeidimus. Civiliniame procese galima ir taikoma įstatymo analogija šiuo atveju - LAT nustatė grubius žmogaus teisių pažeidimus minimoje byloje, o žmogaus teisių pažeidimų ištaisymui, 366 str. 1 d. 1 p. pagrindu yra netaikomi senaties terminai, nes žmogaus teisės yra fundamentalios, ir gintinos, nes jos be to tokios kaip spaudos, žodžio, laisvė, sudaro demokratinės valstybės pagrindą, paties valstybingumo pamatus laiko.

Jeigu teismai nesiryžta atnaujinti proceso ir panaikinti sprendimą pareiškėjui drausti rašyti apie AB Mažeikių naftą ir A. Sadecką, vadinasi, žemesnieji teismai laiko, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Tačiau tai ne mano kaltė, kad teismai daugiau nei penkerius metus vilkino šios bylos atnaujinimą, ir atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą išgalvotais motyvais, klastodami savo nutartis.

Dėl teisėjų nusikalstamo susivienijimo

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas (teisėja Vancevičienė) 2006-06-07 sprendimu (civ. byloje Nr. 2-238-141-2006), kuris yra įsiteisėjęs, patenkino A. Sadecko prevencinį ieškinį ir uždraudė savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjui UAB „Šilo bitė“ publikuoti visus rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Vancevičienė 2009 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 priėmė nutartį įvesti cenzūrą „Laisvam laikraščiui: t.y. uždrausti atsakovams Aurimui Drižiui. UAB „Laisvas laikraštis" savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Teisėja Vancevičienė atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, o taip pat tai, kad A. Sadecko dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime buvo viešai žinoma informacija – apie tai viešai prabilo ir tuometis VRM sekretorius Jonas Liaudankas. Nors žiniasklaida neatsako už politikų žodžius, tačiau teismas vis tiek nusprendė įvesti cenzūrą o dėl viešų Liaudansko pasisakymų teisėjas Vancevičienė taip parašė : „Dėl šių pačių argumentų atmestinas atsakovo paaiškinimas, jog jis, rašydamas apie ieškovą, rėmėsi oficialaus asmens VRM sekretoriaus Jono Liaudansko išsakyta nuomone“.

Kai teismui šioje civilinėje byloje pateikiau pačio A. Sadecko pateiktą viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaraciją, kurioje jis pats įrašė save kaip ‚Mažeikių naftos“ akcininką, todėl paprašiau panaikinti cenzūrą, pirmą kartą mano prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010 nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas  Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės", todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Tai yra prašiau atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-117-734/2009, panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą įvesti cenzūrą ir iškelti suinteresuotam asmeniui A. Sadeckui baudžiamąją bylą už melagingų parodymų davimą teismui. Savo reikalavimą dėl proceso atnaujinimo grindžiau:

- 2000-06-01 sutartimi Nr. 814 tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir „Wiliams International“ interesus atstovaujančios UAB „ British&Baltic kur A. Sadeckas įvardijamas kaip konsultantas, o sutartis sudaryta dėl saugos paslaugų“.

- Be to, 2010-04-20 pareiškėjas Seimo archyve susipažino su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga apie AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą, iš kurios paaiškėjo, kad A. Sadeckas dalyvavo svarstant AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimus, teikė savo pasiūlymus ir nuomonę dėl šio privatizavimo, savo parašu patvirtino komisijos sprendimą.

- Pareiškėjui tapo žinoma, kad A. Sadeckas nuosavybės teise turi AB „ Mažeikių nafta akcijų, apie ką pats įrašė savo privačių interesų deklaracijose. Tačiau teismas nusprendė, kad tai nėra naujos aplinkybės, todėl cenzūrą naikinti atsisakė.

Kai teismui šioje civilinėje byloje pateikiau pačio A. Sadecko pateiktą viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaraciją, kurioje jis pats įrašė save kaip ‚Mažeikių naftos“ akcininką, todėl paprašiau panaikinti cenzūrą, pirmą kartą mano prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010 nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su  AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės", todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Kai teismui pateikiau įrodymus, kad A. Sadeckas buvo „Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymo autorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti bylą Nr. 2-117-734-2009, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis". Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą apie juos žinoti anksčiau, nei jie buvo įvykę, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tai dokumento klastojimas – jokie teisės aktai manęs neįpareigoja turėti pareigos „aktyviai ypatingai domėtis Seimo archyve esančia medžiaga“, o teisėja F.Vitkienė, negalėdama sugalvoti kitos labiau įtikinamos priežasties tiesiog suklastojo savo nutartį, įrašydama žinomai melagingus duomenis apie mano tariamą pareigą „domėtis Seimo archyvu“.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A. Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A. Sadecko, nei prokuratūros", kreipiausi dar kartą – jau trečią kartą -  kad šis draudimas - rašyti tiesą apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime - būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią  bylą Nr. 2-117-734-2009, nes neva tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad minėtos tiek teismo ir prokuratūros nutartys, kuriose pripažįstama, kad A. Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl privatizavimo, „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu". T.y. teisėja J. Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A. Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo - teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir melagingų A. Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime. Nors į teismą iškviesta Lietuvių kalbos profesorė Kalėdienė paaiškino, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime" - „atlikti tam tikrus veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas". O A. Sadeckas asmeniškai atliko visus „Mažeikių naftos" privatizavimo sandorius ir per savo įmonę „Ekskomisarų biuras" valdė „Mažeikių naftą", t.y. teikė valdymo paslaugas.

Kai pateikiau teismui skundą, prašydamas panaikinti cenzūrą ir nurodydamas, kad minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas - Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos". Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą. Teisėja Z. Monid nurodo, kad teismo įvesta cenzūra yra visai teisėta, ir kad A.Drižiaus paminėtos aplinkybės, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, „yra deklaratyvaus pobūdžio".

Kai apskundžiau šį Z. Monid sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja R. Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais.

T.y. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė savo nutartyje atsisakyti atnaujinti civilinę bylą Nr. Nr. 2-117-734-2009  melagingai nurodo, kad „...Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (T.4, b.l. 126) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje (T.4, b.l. 126-135). Taigi ji taip pat nėra nauja aplinkybė tik dėl todėl, kad naudojama kitame kontekste, o apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl prašymo atnaujinti esmės, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ar dar kartą spręsti šį klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl spręstina, jog pirmosios...". T.y. teisėja R. Petkuvienė, negalėdama paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimo, sąmoningai suklastoja savo nutartį, ir parašo, kad dėl šių argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde. O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis. Teisėja Petkuvienė intelektualiai suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo parašu.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka, priimdami 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį atsisakyti panaikinti cenzūrą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, taip pat ją suklastojo, įrašydami į ją žinomai melagingus duomenis. T.y., šioje nutartyje rašoma : „..Atmestinas apelianto argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl pagrindinio argumento, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pripažįsta, kad pilietis A. Sadeckas nuo 2002 m. iki 2008 m. buvo Seimo nariu ir vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, ir visada buvo žinoma, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą argumentą pažymėjo, jog teismas prevenciniu ieškiniu uždraudė skleisti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta, kaip tikrovės neatitinkanti informacija. Kadangi prevencinio ieškinio esmę sudarė duomenų skleidimas apie neva neteisėtą ar nusikalstamą piliečio A. Sadecko veiklą AB „Mažeikių nafta", tai pareiškėjo nurodytos aplinkybės - teisėjų argumentų nurodymas priimtose nutartyse dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą piliečio A. Sadecko atžvilgiu, neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo...".

T.y., šioje nutartyje teigiama, kad teismas uždraudė skelbti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta kaip neatitinkanti tikrovės. Tačiau tai vėlgi melas - nėra jokio teismo sprendimo, kuris sakytų, informacija, kad pilietis A. Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta", neatitinka tikrovės. Pats pilietis A. Sadeckas deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad buvo „Mažeikių naftos" akcininku, o paskui melagingu skundu pareikalavo, kad man būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

Visos šios aplinkybės yra esminės, apribojančios mano, kaip žurnalisto teisės gauti ir skelbti informaciją. Atvirkščiai – esu persekiojamas dėl to, kad sąžiningai atlieku savo, kaip žurnalisto pareigą informuoti visuomenę apie tokius veikėjus, kaip jau minėtas A. Sadeckas.

LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. LR VIĮ 5 str. 1 d. l p. buvo nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Taigi, ieškovas reikalavo uždrausti kasatoriui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia teisės aktai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę, todėl prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų - realus pavojus daryti žalą.

Remdamasis Konstitucija, kad negalima remiantis jos 44 str. įvesti masinės informacijos cenzūrą, ir apie tai labai aiškiai pasisakė LAT 2015 10 01,  aš ir kreipiausi su prašymu atnaujinti bylą. Teismas kaip įprasta atsisakė, įvedęs senaties terminą Konstitucijai.

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų S.Punio, R.Patackienės, V.Švedienės

Minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. Nr. 1A-424-562/2014 sugalvojo, kad teisėjų nuomonė yra aukščiau, nei įstatymai ir Konstitucija. Tai paskelbta 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje.

 Teisėjai taip pat paskelbė, kad cenzūra yra didesnė vertybė nei žodžio laisvė tokiam teisėjui, kaip Stasys Punys, R.Patackienė ir V.Švedienė.

Jie dar nepasikuklino pamokslauti savo nutartyje : „Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką  Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai neribotos saviraiškos laisvės spaudai net dėl rimtų viešojo intereso klausimų. Įgyvendindami savo teisę Į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės, kaip reikalaujama Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje. Be to. pagal Konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais...Taigi nagrinėjamu atveju A. Drižiaus teisė skleisti informaciją apibrėžta Įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis ir yra nuteistas. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei. Priešingas sprendimas iš esmės reikštu, kad naudojantis saviraiškos laisve galima nepaisyti, vykdant pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį priimtų teismo sprendimų dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Tokia situacija būtu nesuderinama su teisinga Konvencijos 8 ir 10 straipsnyje garantuojamų teisių pusiausvyra“.

Nors Lietuvos įstatymai a priori draudžia skelbti tik informaciją, kuri skatina neapykantą ir diskriminaciją, tačiau minėta trijulė nutarė, kad pvz., net toks sakinys „A. Sadeckas pilasi „Mažeikių naftos“ benziną“ būtų kriminalas, nes „nevykdomas teismo sprendimas“.

Tačiau Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartyje yra visai kitaip išdėstyta nuomonė apie spaudos laisvę : „bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių - teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. ..atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve.

Iš A. Drižiui inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo ir kartu iš jo paskelbtų publikacijų - pavadinimais: „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą", „Aukščiausiasis teismas dar kartą patvirtino - rašyti tiesą yra nusikaltimas", „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai" - matyti, kad šių publikacijų esmė yra kritika prokuratūrai, teismams, tyrusiems bei nagrinėjusiems A. Drižiaus bylas.

Antai: „Bet kokie A. Drižiaus bandymai atnaujinti bylą dėl draudimo sieti A. Sadecką su „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu atsimuša kaip į sieną. Prokuratūra ir teismai ignoruoja akivaizdžius įrodymus." Taip pat publikacijose pateikiama informacija apie tai, už ką pats A. Drižius buvo nuteistas arba kokie sprendimai dėl jo yra priimti, pvz.: „[...] kaip žinia, teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių [...]“, „Kadangi teisėjos R. Vancevičienės sprendimas pasiekė redakciją jau po to, kai buvo suėjęs terminas apskųsti šį sprendimą, jis įsiteisėjo [...]"; „Laisvas laikraštis" buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis" publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu"; „Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas patenkino šį nepagrįstą ir melagingą ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį, ir vėliau A. Drižius buvo nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose [...]“; „Kaip žinia, „Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. Sadeckas ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras" dalyvavo nusikalstamame AB „Mažeikių nafta" privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus". Taigi publikacijose A. Drižius, minėdamas arba neminėdamas A. Sadecką, komentavo ar reiškė neigiamą požiūrį apie teismų sprendimus, prokuratūros darbą, kai kuriais atvejais informavo apie faktus bylose (pvz., cituodamas teismo sprendimo dėl prevencinio ieškinio turinį), iš kurių ir išplaukia A. Sadecką liečiantys teiginiai. Vadinasi, informacijos, nuomonės skleidimas, pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimą tiriant ir nagrinėjant tokias bylas, savaime nereiškia teisės pažeidimo ir teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo uždrausta publikuoti rašinius apie A. Sadecką (siejant jį su akcine bendrove „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu), nevykdymo, t. y. nusikalstamos veikos BK 245 straipsnio prasme objektyviųjų požymių buvimo. Pažymėtina, kad skundžiamuose teismų sprendimuose - pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje - iš esmės formaliai nurodyta, kad A. Drižius rašiniuose siejo A. Sadecką su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šio: bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika. Atsižvelgus : Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo prasmę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumą, darytina išvada, kad šiuo atveju A. Drižiaus veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties“.

Visi išvardinti teisėjai padarė didelę žalą man ir valstybei, nes jie ne tik kad mane nuteisė, tačiau niekaip nevertino „nukentėjusiojo“ A.Sadecko melagingų parodymų. Be to, nuosprendyje buvo formuluojama, jog rašymas, žurnalistika prilyginama nusikalstamai veikai.

Dėl nusikalstamos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Nidos Vigelienės veiklos

Negana to, teisėja Nida Vigelienė nuteisė Aurimą Drižių, net savo nuosprendyje baudžiamojoje byloje nr. Nr. 1-1034-576/2013 pripažinusi, kad jis sakė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga".

Tačiau šiuo atveju svarbu yrą kas kita - teismas A.Drižiui ir „Laisvam laikraščiui“ buvo įvedęs cenzūrą, nes neva jo rašiniai šmeižia, neatitinka tikrovės ir žemina Alvydą Sadecką. Šiuo atveju pati teisėja pripažįsta, kad A.Drižius parašė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga“.

N.Vigelienė savo nuosprendyje rašo : „Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pagal LR BK 245 str., todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“.

Savo nuosprendyje teisėja N. Vigelienė nurodė, kad neturi pagrindo netikėti specialisto parodymais, tačiau kažkodėl nieko nepasisakė apie tai, kad ta pati specialistė Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota daktarė, profesorė, atsakė, ką reiškia terminas “dalyvauti privatizavime” - t.y. “atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”.

Nors teisėjai Vigelienei buvo pateikta dešimt dokumentų, kokius veiksmus A.Sadeckas atliko, privatizuojant “Mažeikių naftą”, tačiau teisėja apsimetė, kad nebemoka lietuvių kalbos, ir savo nuosprendyje parašė, kad “dar pažymėtina, kad nukentėjusysis ASadeckas duodamas parodymus teisme šioje byloje buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, prisiekė nustatyta tvarka ir priesaiką pasirašė. Teismas nenustatė, kad Alvydas Sadeckas melagingai liudijo teisme ar tyčia pateikė tikrovės neatitinkančias žinias”.

Specialistė sako, kad terminas “dalyvauti privatizavime” reiškia “atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”, A. Sadeckas prisiekęs sako, kad jis niekaip šiame privatizavime nedalyvavo, A. Drižius pateikė įrodymus, kokius veiksmus A. Sadeckas atliko šiame privatizavime, tačiau teisėja N.Vigelienė pamiršta lietuvių kalbos žinias, ir vėl išsuka A. Sadecką nuo baudžiamosios atsakomybės už melą, nurodydama, kad jis nemelavo.

Tai yra sąmoninga tyčinė teisėjos N.Vigelienės veiklą, suvokiant, kad ji teisia ir nuteisia tiesą sakantį kaltinamąjį A. Drižių pagal melagingus “nukentėjusiojo” A. Sadecko parodymus ir skundą.

Nors LT Konstitucijos 44 str. 1 d. numato, jog masinės informacijos cenzūra draudžiama, o šio str. 2 dalis nurodo, jog draudžiama valstybės įstaigoms, taigi, ir teismams, uzurpuoti informacijos kontrolę, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, veikdama Lietuvos Respublikos vardu tarsi nutarė, jog Lietuvos Konstitucijos 44 str. prieštarauja Konstitucijos 25 str. - tačiau į Konstitucinį Teismą nesikreipė, kad išaiškintų, kaip sistemiškai šie du straipsniai taikomi įstatymų įgyvendinime, ir teisminėje praktikoje, ir ar tikrai jie vienas kitam prieštarauja.

Teisėja N. Vigelienė tiesiog nutarė, jog Konstitucijos 25 str. reiškia absoliučią minčių, sąžinės, informacijos kontrolę, rašymo cenzūravimą, ir nusprendė, jog LR Konstitucijos 44 str. šiame ginče neaktualus. Pasirėmė užsienio šalių praktika, nors Jungtinė Karalystė yra teisminio precedento (angį. Common law) šalis, o Lietuva tokia nėra (Lietuva - civilinės teisinės sistemos šalis), ir Lietuvoje, teismas priimdamas sprendimus, vadovaujasi visų pirma teise - įstatymu, o ne precedentu, ir dar užsienio šalies. Aukščiausias šalies įstatymas yra LR Konstitucija, ir ja nesivadovauti, o vadovautis Jungtinės Karalystės teismų praktika - tai ne nekompetencija, o tyčinė ir piktybinė veika, kuria padaryta man žala, nes teisėjai žinojo ar turėjo žinoti, jog remiantis Konstitucija, kuria jie nesivadovavo, teisėjai Lietuvoje klauso pirma įstatymo - o Jungtinės Karalystės teisminė praktika neįeina į Lietuvos teisės, įstatymų, poįstatyminių aktų, sąvadą.

Minėta teisėja taip pat visiškai tyčia nevertino mano pateiktų dokumentų, jog prokuratūra atsisakė tęsti bylą ne dėl to, jog A.Sadeckas nepadarė nusikalstamos veiklos, bet kad nuo prevencinio ieškinio pridavimo praėję 5 metai, ir neva suėjusi veikos senatis. Teisėja, veikdama valstybės vardu, tyčia diskredituodami Lietuvos Respubliką, ir darydami jai žalą, išaiškino tuos teismų sprendimus ir prokurorų nutarimus visiškai kitaip, negu ten yra parašyta - taip tyčia veikė, norėdami daryti žalą valstybei, ir teisingumui, ir man, laikraščio leidėjui.

Dėl cenzūros buvau nuteistas penkis kartus

Nuo 2010 metų iki pat 2015 metų buvau dėl neteisėtos cenzūros nuteistas septynis kartus, tačiau du paskutinius kartus Aukščiausias teismas mane išteisino, nurodęs, kad teisti už savaime teisėtą veiklą negalima.

T.y. buvau nuteistas :

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 – 2010 m. balandžio mėn. 26 d. nuosprendžiu – laisvės apribojimu ir bauda už „Laisvame laikraštyje“ išspausdintus teiginius:

"<■■■> A. Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „Ekskomisarų biuras" niekaip nedalyvavo AB „Mažeikių nafta" privatizavime, kad j i niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios. įmonės privatizavimą rengimu, ir kad j i niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus G. Kiesaus dingimu ir nužudymu. <...>"

„ < ■> Tam, kad nuslėpti „Ekskomisarų biuro" ryšį su G. Kiesaus dingimu A. Sadeckas teisme melavo, kad V. Grigaravičius niekada nėra dirbęs UAB „Ekskomisarų biuras”. < . „ > „

,,<■■■> Todėl labai gali būti, kad „Ekskomisarų biuras" tuos pinigus, skirtus G. Kiesaus nužudymo tyrimui, perdavė V. Grigaravičiui neoficialiai... <...>"

„<...> ... jo firma „British and Baltic Vilnius” ir buvo Įsikūrusi ,,Ekskomisarų biuro" patalpose Traidenio gatvėje, ir j i neteisėtai iš ,,Mažeikų naftos" pervestus 8 mln. litų iš karto pervedė tam pačiam „Ekskomisarų biurui". <...>" Vėliau visi tie „Mažeikų naftos" milijonai atsidūrė „Ekskomisarų biuro“ sąskaitose... <...>"

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 už tokius „Laisvame laikraštyje“ išspausdintus teiginius :

„<...> teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos Raimondos Vancevičienės sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui11 spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. Sadeckas iškels A. Drižiui dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <...>“

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964/2011 laisvės apribojimu už teiginius:

„<...> A.Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „Ekskomisarų biuras" niekaip nedalyvavo AB „ Mažeikių nafta" privatizavime, kad j i niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios įmonės privatizavimą rengimu, ir kad j i niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus G.Kiesaus dingimu ir nužudymu. <...>"

„<...> Tam, kad nuslėpti „Ekskomisarų biuro" ryšį su G. Kiesaus dingimu A. Sadeckas teisme melavo, kad V. Grigaravičius niekada nėra dirbąs UAB ,, Ekskomisarų biuras <... > "

„<...> Todėl labai gali būti, kad „Ekskomisarų biuras" tuos pinigus, skirtus G.Kiesaus nužudymo tyrimui, perdavė V. Grigaravičiui neoficialiai... <...>"

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., 2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str. baudžiamojoje byloje  Nr. 1-1034-576/2013 laisvės apribojimu už frazę:

„<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime“.

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014 – areštu ir bauda už teiginius :

55<--> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko - nutarė, kad nors A. Sadeckas pats asmeniškai taisė įstatymo projektą pagal kurį buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“, tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. Sadeckas asmeniškai gaudavo iš „Williams“ po 300 litų už valandą konsultacijų buvo „Mažeikių naftos bendrasavininkas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą, ir pats pasirašė komiteto pritarimą, prokuratūros nuomone, A. Sadeckas nėra niekaip susijęs nei su AB „Mažeikių nafta“, nei su šios įmonės privatizavimu,

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Miroslavo Gvozdovičiaus, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Punio, Daivos Kazlauskienės, Ryšardo Skirtuno

 

Minėti teisėjai nuteisė mane dėl cenzūros baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-964/2011, visiškai nekreipdami dėmesio į įstatymų ir Konstitucijos reikalavimus, melagingus „nukentėjusiojo“ A. Sadecko  parodymus, todėl šių teisėjų nutartys ir veiksmai šioje byloje turi būti pripažinti neteisėtais ir nusikalstamais.

 

Motyvai, kodėl šis nuosprendis yra neteisėtas, yra išdėstyti anksčiau.

 

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Kasimovienės neteisėtos ir nusikalstamos nutarties

 

Minėta teisėja, nagrinėdama mano prašymą panaikinti cenzūrą civilinėje byloje Nr. A2-5412-600/2016, 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikė Konstitucijai senaties terminą, puikiai žinodama, kad Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas galioja visą laiką ir visais sezonais. Vilniaus apylinkės teismas neteisėtais nutarimais penkis kartus atmetė mano prašymus atnaujinti bylą ir panaikinti cenzūrą, o praėjus penkeriems metams, nurodė, kad suėjo senaties terminas.

Tai dar kartą įrodo, kad prieš mane veikia nusikalstamas teisėjų susivienijimas.

 

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio persekiojimo už kritiką

Galiausiai Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras  Dzedulionis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365/2016, ir atmetęs mano skundą,  2016 m. birželio 9 d. man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“.

Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą. Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus.

Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei aštuoni metai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, - pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, - tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors LR Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas G. Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja.

Čia pirmą parką G. Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.

Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G. Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį:

„Vilniaus apygardos teismo nutartis. Apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A.Drižius buvo nuteistas bauda pagal BK str. Teisėjų kolegija nutaria : nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmesti.  Norėčiau A.Drižiui paaiškinti spendimo motyvus – jus savo apeliacinį skundą motyvavote tuo, kad buvo prokurorės Kisinienės ir teisėjos Norkūnaitės nutartys, kuriuose buvo išsakyta nuomonė, kad A.Sadecko parodymai neatitinka tikrovės. Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes...čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija.

- A.Drižius : Jūs žiūrėkite įstatyme, kaip parašyta, o ne mano santykių su Sadecku. Žiūrėkite, kaip parašyta įstatyme, o jūs dabar teisinatės prieš mane, baikite tas nesąmones.

- Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiūri normaliai į tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį.

- Taigi aš suprantu, kad jūs atsiskaitote tam Sadeckui? Tai ne naujiena.

- Aš Sadecko nesu matęs akyse.

- Tai sakote, kad Sadeckas niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu? Jūs galite man įrodinėti, kad juoda yra balta, tačiau aš vis tiek matysiu, kad juoda yra juoda.

- Ponas Drižiau, aš pilnai pritariu Norkūnaitės išvadoms dėl to, bet šioje byloje šie klausimai nėra nagrinėjami.

Beje, tai pačiai teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A. Sadeckas asmeniškai taisė „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymą, po kurio jis buvo privatizuotas ir iš jo dingo „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms, be to, daug kartų svarstė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo pakeitimus, pats juos asmeniškai taisė, tačiau teisėjo D. Dzedulionio nutartyje aiškinama, kad A. Sadeckas niekaip nesusijęs su minėtu „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime“, tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė termina „dalyvauti privatizavime“ paaiškino taip – „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“. Nors A. Sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A. Sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

Dėl tariamo „turto prievartavimo“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013 paskelbė man nuosprendį, kuriuo pripažino mane kaltu, ir nuteisė pagal LR BK 181 str. 1 d.

Teisėjas O. Zaicevas į nuosprendį įrašė žinomai melagingus duomenis, kuriuos pats sugalvojo, nes baudžiamojoje byloje jų nėra. Tai padarė sąmoningai ir tyčia, norėdamas mane nuteisti, tokiu būdu padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip dokumento klastojimas.

Teisėjas O. Zaicevas mane nuteisė už tariamą turto prievartavimą – neva aš, “neturėdamas teisėto pagrindo”, reikalavau iš piliečio Alvydo Sadecko 21 tūkst. Litų, grasindamas paskelbti apie jį tam tikrą informaciją.

Teisėjas O. Zaicevas pasiūlymą A. Sadeckui atlyginti žalą, kurį jis padarė man, Aurimui Drižiui, neteisėtai persekiodamas nuo 2008 m., prilygino turto prievartavimui.

Nors iš elektroninio susirašinėjimo šioje byloje buvo akivaizdu, kad buvo siūlomas taikos susitarimas :

2010-09-08 08.46 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsakant į 2010-09-02 reikalavimą dėl duomenų paneigimo advokatui M. Kukaičiui rašė: „...tai kad negaliu -būtent tavo klientas mėgsta nepilnametes dar nuo audringos jaunystes - ne veltui apie tai rašė litva sovietskaja (išprievartavimas - sunkus nusižengimas?, čia labai švelniai), tačiau aš taikus žmogus, seniai siūliau sudaryti taika, tik uz visus teismus ir baudžiamas bylas pirma atlyginkite zala, ir atsisveikiname";

2010-09-08 11.34 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. į gautą laišką paklausė „Aurimai, Ar teisingai supratau, kad reikalauji pinigu ir tuomet nerašysi apie mano klientą. Jeigu taip - tai kiek reikia sumoket? Adv. Mindaugas K.",

2010-09-08 11.55 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. advokatui M. Kukaičiui rašė: „aš tik sakau - tegul tas tavo klientas gražina tai, ką iš mūsų pavogė (civiliniai ieškiniai, advokatai, etc), o kiek jų buvo per tuos aštuonis metus, aš jau ir nebegaliu suskaičiuoti, tai kad pats skaičiuok",

2010-09-08 22.49 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. į gautą laišką paklausė: „Bet taip ir nesupratau - ar po to būtų atspausdinti visi paneigimai ir daugiau nebūtu nė vieno straipsnio ir teiginio apie A. Sadecką? Adv. Mindaugas K."

2010-09-09 09.06 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsakant M. Kukaičiui nurodo: „ pats supranti, kad ir mes jums, ir jums mums jau iki kaklo įgrisome, tai jeigu ir bus rašoma, tai tik gražiai",

2010-09-10 siuntėjas aurimas drijongas iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsiuntė M. Kukaičiui sekantį laišką; „sveikas, midaugai, paskaičiavau tavo kliento padarytus nuostolius -didžiausi dar 2008 m, kai pagal civiline byla pervedžiau jam 10 tukst. litu, paskui buvo dar du pavedimai po 3 tukst. litu, o šiemet tavo kolegoms uz skundus aukščiausiam teismui suplojau dar 6 tukst. Aišku, tų išlaidų buvo ir daugiau, nes čia neskaičiuoju baudžiamųjų bylų ir nervų, tačiau tiek jau to. Grubiai išeina 21 tukst. litų tiesiogines žalos, tačiau jeigu sutarsime del taikos, turiu dar viena prašymą - tegul tavo klientas atsiima is antstolių visus sprendinius del kabailos ir duoda jam ramybę",

2010-10-04 13.54 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. laiško gavėjui A. Drižiui Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. rašė: „Labas Aurimai, as visa informacija perdaviau klientui ir jokio atsakymo neturiu. Adv. Mindaugas",

Teisėjas O. Zaicevas nuosprendyje nurodė, kad „...kaltinamojo parodymai, jog jis pats jaučiasi nukentėjęs finansiškai nuo A. Sadecko ir jam pačiam yra padaryta didžiulė žala, o nepalankius sprendimus jis yra apskundęs, dėl ko procesinių dokumentų paruošimui jis taip pat turėjo išlaidų, o jam bylos buvo "sukurtos pagal melagingus A. Sadecko parodymus" (t. 2, b.l. 160,161), kaltinamojo atsakomybės už padarytą veiką nešalina. Kaip matyti, iš A. Drižiaus prašymo atnaujinti civilinę bylą Nr.2-117-734/09, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (t.2, b.l. 164-169), toks prašymas teismui buvo parengtas tik 2012-07-16, tuo tarpu veiksmus, kuriais kaltinamas A. Dryžius šioje baudžiamojoje byloje, atliko iki prašymo pateikimo, todėl kaltinamojo A. Drižiaus parodymai, kad jis nukentėjo ir jam A. Sadecko veiksmais yra padaryta didžiulė žala yra tik deklaratyvūs, jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti teiginiai. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad A. Sadeckas yra skolingas A. Drižiui, todėl A. Drižius pareikšdamas A. Sadeckui reikalavimą per jo teisėtą atstovą advokatą M. Kukaitį sumokėti 21000 Lt, suvokė, kad toks jo reikalavimas yra neteisėtas, kad jis reikalauja perduoti svetimą jo atžvilgiu turtą...“.

Teisėjas O. Zaicevas puikiai žinojo, kad mano prašymas atnaujinti civilinę bylą Nr.2-117-734/09, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, buvo paduotas ne 2012-07-16, kaip jis nurodo nuosprendyje, o žymiai anksčiau, ir tai buvo ne kartą pabrėžta, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia,  daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Visi šie minėti pareigūnai niekaip nevertino galimai melagingų A.sadecko parodymų, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.

Vienintelė teisėja Baltušytė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą A. Sadecko atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr. PK-1599-754/2015:

„LR BPK 409 str. 4 d. numatyta, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamas asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Privatus kaltintojas pagal priešpriešinį skundą Aurimas Drižius prašo Alvydą Sadecką patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 235 str., t. y. dėl veikos, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas (LR BPK 409 str. 4 d.). Iš Alvydo Sadecko ir Aurimo Drižiaus skundų ir paaiškinimų taikinamuosiuose posėdžiuose matyti, kad jų nurodytos ir prašomos kvalifikuoti pagal LR BK 154  str. 2 d. bei 235 str. veikos yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti nagrinėjamos vienoje byloje.

Alvydo Sadecko skunde nurodytos veikos, dėl kurių prašoma Aurimą Drižių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi visuomeninę reikšmę, nes veikų aprašyme nurodyta, kad internetinio tinklapio www.laisvaslaikraštis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02 – 2015-03-05 publikacijose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, ...teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai“, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą““, todėl yra pagrindas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą pagal LR BPK 409 str. 1 d.“.

Visi išvardinti teisėjai padarė didelę žalą man ir valstybei, nes jie ne tik kad mane nuteisė, tačiau niekaip nevertino „nukentėjusiojo“ A.Sadecko melagingų parodymų. Be to, nuosprendyje buvo formuluojama, jog rašymas, žurnalistika prilyginama nusikalstamai veikai.

Dėl nusikalstamų Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmų

Prokurorai Gediminas Jukna, Darius Čaplikas, D.Kisinienė, būdami teisininkais ir puikiai žinodami, jog Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir galioja visoje Respublikoje ir visą parą, tyčia tęsė savo neteisėtą veiką ir diskreditavo Lietuvos Valstybę, trukdė teisingumui, o būtent, jie žinodami, jog masinės informacijos cenzūra draudžiamą tyčia vedė tyrimą iki teismo, o vėliau tyčia prieštaravo, kad būčiau išteisintas, palaikė masinės informacijos draudimą, taigi, antikonstitucinius veiksmus, pažeidė pareigūno tarnybinę etiką, ir nuostatas, tarnauti valstybei ir jos žmonėms.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas neskundžiamose nutartyse 2015 03 31 ir 2015 10 01 pažymėjo, jog šie du nuosprendžiai prieštarauja pamatinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. ta apimtimi, jog demokratinėje visuomenėje teisė gauti ir skleisti informaciją yra universali norma, ir pažymėjo, jog Konstitucijos 25 ir 44 straipsniai vienas kitam, neprieštarauja, o kaip tik, vienas kitą papildo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką žmogaus sveikatą garbę ir orumą privatų gyvenimą dorovę; to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šiais klausimais plačiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: demokratinėje visuomenėje laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti; bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas - ieškoti visuomenei rūpimos tiesos (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d. nutarimas). Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra viena iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių (Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).'* Taigi, 2 instancijų teismų teisėjai, žinodami arba turėdami žinoti, būdami teisės profesionalai, ir sekdami arba turėdami sekti ir aukštesniųjų teismų naujienas, išaiškinimus, bei žinodami nurodymus juos taikyti praktikoje, tyčia iškraipė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. taikymą, ir tyčia neigė LR Konstitucijos 44 str. egzistavimą.

LAT teisminio nagrinėjimo metu be kita ko, buvo patvirtinta, jog remiantis lietuvių kalbos taisyklėmis, A.Sadeckas gali būti siejamas su AB „Mažeikių nafta“, buvo išaiškintas lietuvių kalbos žodis „sietis, būti susijusiam“. Pirmosios ir antrosios instancijos teismų teisėjai tyčia, trukdydami teisingumui, nesiaiškino lietuvių kalbos žodžių reikšmių, jeigu patys nesuprato, turėjo prašyti ekspertų pagalbos, nes teismas turi vykdyti teisingumą, o ne siekti bet kokiomis priemonėmis žmogų nuteisti, atmetant jo turimus įrodymus, paaiškinimus.

Dėl nepagrįsto persekiojimo aš patyriau žalą, buvo sugriauta mano reputacija, be to, priėmus Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, aš, būdamas nekaltas, buvau priverstas atlikti priverčiamuosius darbus valstybės įstaigoje, buvo apribota mano laisvė.

Teismas visiškai neatsižvelgė teisėjai, jog ne tik kad esu spaudos leidėjas, bet ir turiu šeimą, turiu uždirbti pinigus. Kadangi Konstitucija yra aukščiausias teisės aktas, teisėjai žinojo arba turėjo žinoti jos esmę, joje esančius straipsnius, ir sistemiškai juos taikyti, o jeigu buvo neaišku dėl visos Konstitucijos galiojimo, galėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą: ko aš ir gynyba prašėme. Apygardos teismas, nors akivaizdžiai abejojo 44 str. pagrįstumu, kreiptis į Konstitucinį teismą atsisakė. Teisėjai Patackienė, Švedienė, ir Punys žinodami, jog masinės informacijos cenzūra draudžiama, tyčia neigė, iškraipydami Konstituciją, ir teigdami, jog esą KT 25 str. nurodo, jog laisvė skleisti informaciją nesuderinama su šmeižtu - tačiau jokiu teismo nuosprendžiu aš nesu pripažintas kaltu'dėl šmeižto A.Sadecko atžvilgiu, ir neaišku, kaip Apygardos teismas, nors byla vyko dėl LR BK 245 str. o teismas neturi teisės išeiti iš kaltinamojo akto ribų, staiga pasisakė, jog tai ne tik sprendimo nevykdymas, bet ir šmeižtas - pasisakydami dėl LR Konstitucijos 25 str. taikymo - nesuderinama su šmeižtu: reikia suprasti, jog aš ne tik nevykdau kažkokių sprendimų, bet dar ir šmeižiu.

Ieškinio pagrindą aš esu detaliai išdėstęs ieškinyje, be to, jis matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2015 03 31, nes ji ir įrodo, jog minėti pareigūnai atliko prieš mane tyčinius ir neteisėtus veiksmus, padarė man turtinę ir neturtinę žalą. Be to, pačiame ieškinio pradžioje, dėstomojoje dalyje, aš glaustai nupasakojau ir faktines aplinkybes, ir ieškinio pagrindą, o dalykas, jis reikalavimas rašomas ieškinio gale. Todėl man ieškinys atitinka LR CPK 135 str. reikalavimus.

Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas

Kaip žinia, bylose dėl neteisėto valstybės pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo žyminis mokestis nėra mokamas.

Visi papildomi dokumentai, pagrindžiantys man padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, bus pateikti bylos nagrinėjimo metu – juk yra labai daug, todėl kartu pateikti juos būtų sunku.

Tačiau faktas, kad dešimt metų esu persekiojamas neteisėtai, parduotas mano turtas, man apribota teisė dalyvauti rinkimuose.

Man padaryta turtinė žala

Dėl viso šio nesibaigiančio persekiojimo buvo areštuotas ir tariamai A. Sadeckui padarytai žalai atlyginti varžytinėse 2016-05-16 parduotas mano nekilnojamasis turtas – žemės sklypas Vilniaus rajone, kurio unikalus numeris 4400-0580-4468 (pridedamas varžytinių pardavimo aktas)

Nors vidutinė šio žemės sklypo kaina svyruoja tarp 3,8 tūkst. eurų iki 4,9 tūkst. eurų už arą (apie tai byloja portalo aruodas.lt pridedamas tame pačiame Pašilių kaime parduodamų žemės sklypų kainos – 4947  eurai ir 3818 eurai už arą), tačiau mano 33,5 arų žemės sklypas buvo parduotas tik už 2800 eurų.

Tokių būdu man buvo padaryta 150 ,7 tūkst. eurų žala. Vidutinė šio 33 arų žemės sklypo vertė yra 150 tūkstančių Eurų (turima omenyje vidurkis Pašilių kaime parduodamų žemės sklypų kaina už vieną arą). Antstolis pardavė šią žemę už 2800 eurų, ir taip padarė man labai konkrečią turtinę žalą – 150,7 tūks. Eurų. Nors tiek žemės sklypo paskaičiamas, tiek ir varžytynių tvarka buvo ne kartą skundžiama teismui, tačiau visus mano skundus atmetė tiek Vilniaus apylinkės, tiek ir Vilniaus apygardos teismai (pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis)

Man buvo padaryta ir kita labai konkreti turtinė žala – neleista dalyvauti 2012 m. Seimo rinkimuose

T.y., partija „Drąsos kelias“ iškėlė mane kandidatu Seimo rinkimuose Vilniuje, Žirmūnų apygardoje, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė mane registruoti, kadangi aš dar tariamai nebuvau atlikęs tos neteisėtos bausmės – t.y. , nesumokėjęs visų baudų už tariamus savo nusikaltimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. R(858)-12/2012 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nurodė, kad VRK sprendimas atsisakyti mane registruoti kandidatu Seimo rinkimuose, kol dar nesu atlikęs bausmės, yra teisėtas, ir mano skundas buvo atmestas.

Tokiu būdu buvo neteisėtai apribota mano teisė dalyvauti Seimo rinkimuose, nes politinė partija „Drąsos kelias“ 2012 m. tapo parlamentinė partija, net 12 jos kandidatu buvo išrinkta į Seimą, todėl man buvo padaryta žala – neleidžiant dalyvauti rinkimuose. Jeigu būtų mano teisė dalyvauti rinkimuose ne apribota, būčiau laimėjęs Seimo rinkimuose Žirmūnų apygardoje arba patekęs į Seimą pagal Drąsos kelio sąrašą, tačiau ši galimybė man buvo atimta. Seimo nario 2012-2016 metų kadencijoje gaudavo vidutinė 2528 eurai, todėl, keturis metus negaudamas tokių pajamų, patyriau 121,3 tūkst. eurų turtinę žalą.

Be to, visus tuos metus, 38 bylose gindamasis nuo melagingų A. Sadecko kaltinimų, savo teisinei gynybai išleidau ne mažiau kaip 30 tūkst. eurų

Pateikiu išlaidas advokatams Anatolijui Novikovui ir teisininkei Kristinai Sulikienei, kurie mane atstovavo arba konsultavo šiose baudžiamosiose bylose dėl  cenzūros ir tariamo šmeižto.

Pateikiu banko išrašus – mano atstovaujamas UAB „Patikimas verslas“  sumokėjo už paslaugas man, Aurimui Drižiui, advokatui A.Novikovui 1720 eurų bei 2234 litus (arba 650 eurų)

Kitai teisininkei – Kristinai Sulikienei sumokėta 3950 eurų už teisines paslaugas, atstovaujant bylose prieš mafijinę teisėsaugą.

Kadangi bylos tęsiasi daugiau nei 10 metų, nebeturiu likusių pavedimų advokatams, tačiau prašau skaičiuoti, kad bendros išlaidos gynybai sudarė ne mažiau kaip 30 tūkst. eurų.

Žodžiu, visa man padaryta turtinė žala dėl neteisėto persekiojimo sudaro 302 tūkstančių eurų, kuriuos prašau priteisti iš Lietuvos Respublikos.

Neturtinė žala

Visi mano išgyvenimai dėl neteisėto persekiojimo ir  nuosprendžių  - buvau nuteistas vien už tai, kad vykdžiau savo profesinę žurnalisto pareigą – rašiau straipsnius apie tai, kaip buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.Sadeckas neteisėtai dalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime, o teismas man buvo uždraudęs  rašyti straipsnius šia tema, t.y. – įvedęs spaudos cenzūrą, ką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas – sukėlė man ilgalaikį nerimą ir sveikatos sutrikimus, todėl šią padarytą daugiau nei 12 metų besitęsiantį persekiojimą ir jo padaryta žala vertinu 700 tūkst. eurų.

Dėl galimai melagingų A. Sadecko skundų ir parodymų

Buvęs Seimo narys ir Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ (jo kopija pridėta), kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jis privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Teismas patenkino šį „prevencinį ieškinį“ ir įvedė spaudai cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.

Dar anksčiau – 2006 m. A. Sadeckas taip pat kreipėsi į teismą, reikalaudamas, kad savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjui UAB „Šilo bitė“ būtų uždrausta rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu.

Šiuo savo „prevenciniu skundu“ A. Sadeckas dar 2006 m.  neigė bet kokias savo sąsajas su AB „Mažeikių nafta“ ir šios įmonės privatizavimu. Tokius pat parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su AB ‚Mažeikių naftos“ privatizavimu, A. Sadeckas davė net septyniose baudžiamosiose bylose (s Nr. 1- 257-648/2010 (1A-741/2010), 1-100-818/2011 (1A-964/2011), 1-693-503/2011 (1A-312/2012),, kai aš toliau rašiau straipsnius, ir pateikiau vis naujus įrodymus apie jo dalyvavimą šiame privatizavimo procese.

T.y. 2006 05 18 d., nagrinėjant Vytauto Kabailos bylą Kauno apylinkės teisme apklaustas A. Sadeckas parodė asmeniškai ruošęs 2001 08 02 d. priimto AB „Būtingės nafta", AB „Mažeikių nafta", „Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, leidžiančius privatizuoti AB „Mažeikių nafta". Šios pataisos leido „Mažeikių naftos" akcijas įsigyti Rusijos kompanijai „Jukos", nes iš įstatymo A. Sadecko iniciatyva buvo pašalintos nuostatos, kad strategines Lietuvos įmones gali įsigyti tik NATO šalyse registruotos įmonės. A. Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos" akcininku, ir tai viešai deklaruodamas savo deklaracijoje Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai, niekaip negalėjo Seime spręsti savo valdomos įmonės reikalų, tuo labiau rengti šios įmonės įstatymo pataisų.  Tačiau jis to nepadarė ir nusižengė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui. Be to, A. Sadecko, kaip tuomečio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, veiklą keičiant įstatymus, galima vertinti, ir kaip valstybės interesų išdavystę, nes jo parengtos įstatymo pataisos sudarė galimybę „Mažeikių naftos" akcijas įsigyti Lietuvai nedraugiškos Rusijos kompanijai.  Be to, toks A. Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas dar ir todėl, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad „Mažeikių naftos" privatizavimas yra neteisėtas ir antikonstitucinis, o visi šiame privatizavime dalyvavę veikėjai taip pat veikė neteisėtai.

Todėl A. Sadeckas sąmoningai, žinodamas, kad paduoda galimai melagingą prevencinį skundą, dar 2008 m. kreipėsi su melagingu skundu į teismą, prašydamas uždrausti jį sieti su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Nes tuo metu A. Sadeckas buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, dalyvavo Seimo rinkimuose, ir bet koks jo paminėjimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo kontekste mažino rinkėjų pasitikėjimą A. Sadecku. Nes pats „Mažeikių naftos“ privatizavimas, prasidėjęs 1989 m., ir pasibaigęs 2006 m., buvo skandalingas ir nusikalstamas. Tiek Konstitucinis teismas pripažino, kad šis privatizavimas buvo antikonstitucinis, tiek ir Seimo laikinoji tyrimo komisija buvo suskaičiavusi, kad šis privatizavimas atnešė Lietuvos biudžetui didelių nuostolių.

Todėl tam, kad uždrausti spaudai vykdyti savo funkcijas, ir skelbti visuomenei apie tokius veikėjus, kaip A. Sadeckas, jis ir padavė jau minėtą „prevencinį skundą“, prašydamas uždrausti jį su „Mažeikių naftos“ privatizavimu apskritai. Kauno miesto apylinkės teisme 2006 05 18 d. 11 val. nagrinėjant Vytauto Kabailos baudžiamąją bylą, kurioje A.Sadeskas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nuskambėjo sekantys A. Sadecko pasisakymai - kad 2001 08 02 d. priimta AB „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui tai melas ir šmeižtas. Kuo gali grėsti nacionaliniam saugumui? Pakeitimo įstatymo projektai mano pačio taisyti...

„... kad „Ekskomisarų biuras“ tarpininkaudamas „British Baltic Vilnius" gavo 8 mln. litų, nežinau. Nežinau, kiek gavo už suteiktas paslaugas. Aš nesigilinu, kiek gavo“.

Akivaizdu, kad savo parodymuose A. Sadeckas pripažino, kad jo dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant, ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavo procese. Beje, pastaruoju teiginiu A. Sadeckas patvirtino, jog jo įmonė net naudos gavo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo.

Prokuroras J. Rėksnys, vengdamas pateikto įrodymo vertinimo, ir nurodydamas, kad A. Sadeckas „nedarė jokios įtakos ‚Mažeikių naftos“ privatizavimui,  pažeidė teisingumo ir teisėtumo principus ir apribojo mano teisę ginti savo teises ir įrodyti tiesą dėl galimai melagingų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko parodymų. Pažymėtina, kad naujai pateiktas nevertintas įrodymas panaikina sąvoką pakartotinas skundas ir reikalauja teisinio įvertinimo.

Prokuroras J. Rėksnys visai nevertino visų kitų įrodymų apie asmeninį A.Sadecko dalyvavimą net keliuose AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etapuose ir nevertino jų kaip visumos. Prokuroras taip pat nevertino to fakto, kad A. Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, sprendė šios įmonės privatizavimo klausimus, nors turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo.

A. Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui – dar pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m., A. Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ valdė tą pačią „Mažeikių naftą“, t. y. teikė jai valdymo paslaugas, ir iš šių sandėrių, kuriuos Valstybės kontrolė įvardino kaip neteisėtus, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ uždirbo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. litų.

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime", tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė terminą „dalyvauti privatizavime" paaiškino taip - „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas". Nors A. Sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos" privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos" akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A. Sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad „Mažeikių naftą" privatizavusios „WiIliams" atstovė buvo registruota Tradenio gatvėje, patalpose, kurios priklausė A. Sadecko privačiai įmonei „Ekskomisarų biuras", ir kad per minėtą atstovę A. Sadecko įmonei iš „Mažeikių naftos" buvo sumokėti už paslaugas, kurių „Mažeikių nafta“ net neužsakė, ir jas Mažeikių apylinkės prokuratūra įvertino kaip „butaforines".

Todėl visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad A. Sadeckas privataus kaltinimo byloje Nr. PK-624- 276/2016 sąmoningai ir tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad jis nedalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, ir visos šios aplinkybės įrodo, kad  A. Sadecko veiksmuose yra BK 235 str. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Teismas nurodo, kad A. Sadeckas neneigė fakto, kad jis buvo įsigijęs AB „Mažeikių nafta“ akcijų ar kad kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nedalyvavo rengiant įstatymo projektus ar jų pakeitimus dėl AB „Mažeikių nafta“.

Nors iš tiesų buvo priešingai – visuose savo parodymuose A. Sadeckas kategoriškai neigė savo bet kokias sąsajas su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, o kai teismui buvo pateikti įrodymai, kad jis pats keitė privatizavimo įstatymus, teismui ėmė aiškinti, kad jis neva taip nesakęs.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. dispozicija reikalauja tiesioginės tyčios buvimo, t.y. kaltininkas turi suvokti, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti tai ir norėti kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Iš pateikto skundo bei medžiagos matyti, kad šiuo atveju akivaizdu, kad A.Sadeckas, suvokdamas, kad duoda melagingus parodymus, melavo ir šioje byloje. Padavęs melagingą „prevencinį“ skundą, A. Sadeckas pasmerkė save duoti melagingus parodymus, ir juos davė nuosekliai meluodamas, netgi tada, kai buvo pagautas meluojantis. Tai, kad teismai ir prokuratūra visomis įmanomomis priemonėmis dengia A. Sadecko nusikalstamą veiklą, tik įrodo, koks jis yra įtakingas, ir kokia korumpuota yra taip vadinama „teisinė sistema“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nuosprendyje privataus kaltinimo byloje Nr. PK- 624-276/2016 yra nurodyti melagingi pareiškėjo A. Sadecko parodymai, kuriuos jis davė teismo proceso metu, t. y. kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovu, komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas“.  Šį teiginį aš vertinu kaip melagingą, nes A. Sadeckas dalyvavo ir faktiškai vadovavo visiems AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etapams nuo 2000 m. iki 2008 m., asmeniškai keitė šios įmonės privatizavimo įstatymus, ne kartą pristatė šiuos projektus minėtame komitete, ragino kitus jo narius pritarti šiems projektams, todėl A. Sadecko teiginiai, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, yra melagingi.

Prokuroras Julius Rėksnys atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų A.Sadecko parodymų, melagingai nurodęs, kad A.Sadeckas nedarė jokios įtakos minėtam privatizavimui,  tokiu būdu suklastodamas savo nutarimą. Tokiais veiksmais prokuroras J. Rėksnys neatliko tarnybos pareigų, suklastojo dokumentą, todėl prašau dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą.

LR BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes.

Visi šie kriterijai atitinka A. Sadecko veiklą – padavęs melagingą skundą, jis beveik dešimt metų davė melagingus parodymus, dėl ko aš buvau nuteistas, ir man buvo padaryta didžiulė žalą.

A.Sadeckas suprato, kad meluoja, nes kai buvo pateikti įrodymai, kad jis davė melagingus parodymus – jo liudijimai Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant V.Kabailos bylą, A.Sadeckas vėl ėmė meluoti, kad jis taip nesakęs, kad „įstatymo pakeitimai mano pačio taisyti“.

Darydamas šį nusikaltimą, A.Sadeckas suprato supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015,2K-566-895/2015).

Prašau pripažinti neteisėtais prokurorų, kurie mane persekiojo šiose bylose, veiksmus

Prašiau patraukti atsakovu ir LR Generalinę prokuratūrą, kadangi ji mane persekiojo už straipsnį "Mafija visiškai užvaldė generalinę prokuratūrą", kaltinimą man šioje byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūra,  mane nuteisė Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėja N.Vigelienė, kuri net savo nutartyje parašė, kad „Tai, kad nuteistasis sakė tiesą, nėra teisiškai reikšminga“. Kitaip sakant, teisėja pati pripažino, kad aš sakau tiesą, ir savo straipsnyje buvau parašęs tiesą, tačiau būtent todėl ir buvau nuteistas – tiesos sakymas Lietuvoje buvo  prilygintas nusikalstamai veiklai. Kaip žinia, tas pats Vilniaus apylinkės teismas dar 2009 m. buvo įvedęs cenzūrą – uždraudęs man rašyti straipsnius, kuriuose tas pats A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, ir jos privatizavimu bei G.Kiesaus nužudymu. Tie patys Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai nuo 2009 m. net penkis kartus, klastodami savo nutartis, t.y. įrašydami į jas žinomai melagingus duomenis, atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą. Tai darė daugiau nei dvidešimt Vilniaus apylinkės ir apygardos teisėjų  - jie sąmoningai, žinodami, kad nuteisia nekaltą žmogų, mane teisdavo ir nuteisdavo – pradžioje baudomis, paskui laisvės apribojimu, galiausiai kalėjimu lygtinai ir kalėjimu.

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Kisinienė suklastojo mano atžvilgiu baudžiamąją bylą Nr. 10-9-00039-14 ir 2014-04-08 pateikė kaltinamąjį aktą, kuriame mane kaltino dėl cenzūros, kuri buvo įvardijama kaip „teismo sprendimo nevykdymas“.

Buvau prokurorės apkaltintas, kad rašau straipsnius ir taip vykdau nusikalstamą veiklą. Nors draudimas rašyti straipsnius visuose įstatymuose ir Konstitucijoje yra aiškiai įvardijama kaip „cenzūra“, ir ten pat pasakyta, kad cenzūra Lietuvoje draudžiama.

T.y. Vilniaus apylinkės teismas, patenkinęs  piliečio A. Sadecko skundą, civilinėje byloje jo prašymu įvedė spaudos cenzūrą, ką draudžia tiek Konstitucijos 44 str., tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Vien už tai, kad nepaisiau šios cenzūros, ir toliau rašiau straipsnius ir pateikiau dokumentus apie piliečio A.Sadecko ir jo privačios firmos dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime bei valdyme, ir pateikiau įrodymus, buvau nuteistas net septynis kartus. Visuose šiose bylose pilietis A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime. Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : “Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”. Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama.  Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos.

Prokurorai D. Kisiniene, D. Čaplikas ir B. Leišys, žinodami, kad cenzūra Lietuvoje uždrausta, man vis tiek kėlė baudžiamąsias bylas dėl cenzūros, perduodavo bylą į teismą, palaikė kaltinimus teisme, ir dėl to aš buvau daug kartų nuteistas laisvės apribojimu ir  45 parų arešto bausme, ir didele pinigine bauda.

Tokiu būdu prokurorai D. Kisinienė, D. Čaplikas ir B. Leišys padarė nusikaltimą, kuris BK 229 str. yra aiškiai įvardijamas kaip tarnybos pareigų neatlikimas, dokumento klastojimas, piktnaudžiavimas tarnyba.

B.Leišys man suklastojo baudžiamąją bylą Nr. 1-2025-716/2014, palaikė joje kaltinimą, dėl ko aš buvau nuteistas ir man buvo padaryta didelė žala. D. Kisinienė suklastojo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-00039-14, dėl ko aš buvau nuteistas, ir man buvo padaryta didelė žalą.

Prokuroras D. Čaplikas suklastojo baudžiamąją bylą Nr. 2K-7-205-222/2015, palaikė joje kaltinimus, todėl aš buvau nuteistas ir man padaryta didelė žalą, tik 2015 m. spalio 1 d. Aukščiausiojoje teismo išplėstinė kolegija b. byloje  Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino, nurodžiusi, kad aš buvau teisiamas už teisėtą veiklą. Kitaip sakant, minėti prokurorai, aptarnaudami melagingus A. Sadecko skundus, sąmoningai laužė įstatymus ir Konstituciją, ir persekiojo mane už teisėtą veiklą.

Nors prokuratūrai buvo pateikti įrodymai, kad cenzūrą įvedęs buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ privatizavimo organizatorius, t.y. asmeniškai keitė įstatymus (A.Sadeckas teisme pripažino, kad jis įstatymus „taisė“), kad būtų pakeistas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir „Mažeikių naftos“ valstybės valdomos akcijos pateiktų Rusijos kompanijai Jukos. Be  to, A. Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ teikė „Mažeikių naftos“ valdymo paslaugas, t.y. realiai ją valdė pagal privatizavimo ir valdymo sutartį, ir teikė paslaugas, kurios Mažeikių prokuratūros buvo įvardintos kaip „Fiktyvios“, tačiau prokuratūra nepaisė įrodymų, kad A. Sadecko skundas melagingas, mane kaltino ir persekiojo daugiau nei dešimt metų.

Šioje byloje Konstitucijos uždrausta cenzūra buvo įvardinta kaip „teismo sprendimo nevykdymas“, ir Vilniaus apygardos prokuratūra net šešis kartus, klastodama savo bylas, t.y. keldama bylą už teisėtą veiklą, mane kaltino ir persekiojo. Tiek Vilniaus apygardos prokuratūra, tiek ir Vilniaus apylinkės ir apygardos teismas aštuonerius metus persekiojo mane už cenzūrą, kurią draudžia Konstitucija ir įstatymai – prokurorai ir  "teisėjai" demonstratyviai spjaudė į pagrindinį šalies įstatymą ir klastojo savo nutartis.

BK 229 str. numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko : dėl to valstybė, ES, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl objektyvioji nusikaltimo pusė šio nusikaltimo Įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnyba veika - neatlikimas valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigų arba jų atlikimas netinkamai: 2) pasekmės - valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Neatlikimai savo pareigų - tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų - tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

Būtent taip ir elgėsi Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokurorai Danutė Kisinienė, Darius Čaplikas ir Benediktas Leišys.

Jie atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, jie tiesiog juos ignoravo, ir mane persekiojo, taip padarydami man didelę žalą.

Net ir po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija mane išteisino cenzūros byloje,  ir paprašiau atnaujinti visas kitas cenzūros bylas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Valinskienė  nusprendė, kad net išplėstinės LAT kolegijos išaiškinimas, kas yra, o kas nėra neteisėta veikla, jos nedomina, ir kad neva „teismo sprendimas kitoje byloje negali būti priskiriamas prie naujai paaiškėjusių aplinkybių“.

Teisėja A. Valinskienė taip pat nurodė, kad „tiek prokurorai, tiek ir teismai, atlikdami jiems priskirtas funkcijas, yra saistomi įstatymų, kurių turi griežtai laikytis“.

Labai teisingas pastebėjimas, tuo labiau, kad teismai bent dešimt kartų, mane nuteisdami, laužė LR Konstituciją ir įstatymus, viešai juos ignoravo ir niekino. O dabar teisėja A. Valinskinė prisiminė įstatymą, nors jis aiškiai sako, kad „Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus“.

Prašau prijungti prie bylos ir mano 2017-08-11 pateikto patikslinto ieškinio įrodymus dėl turtinės žalos padarymo – antstolio varžytinių aktą, turto vertinimo aktą, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl atsisakymo registruoti mane kandidatu į Seimą.

                                                     Todėl, remdamasis išdėstytu, reikalauju :

1. Priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą:  1 000 000 eurų. Tačiau teismas matyt mano, jog turiu prašyti nustatyti pareigūnų, atlikusių neteisėtus veiksmus, kaltę, todėl ieškinio dalyką patikslinu, ir suformuluoju taip:

Pripažinti pareigūnų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Vancevičienės, Faustos Vitkienės, Jolantos Vėgelienės, Zojos Monid, O.Zaicevo, Kasimovienės, Nidos Vigelienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės, Stasio Punio, prokurorų Gedimino Juknos , Danutės Kisinienės, Dariaus Čapliko veiksmus neteisėtais, ir priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą: 1 000 000 eurų.

4. Taip pat prašau iškviesti ir apklausti šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją  N. Vigelienę,  Vilniaus apygardos teismo teisėjus: Rositą Patackienę, Stasį Punį  ir Virginiją Švedienę bei Gintarą Dezdulionį.

Ieškinio pagrindą aš esu detaliai išdėstęs Ieškinyje, be to, tai matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015- 03-31 nutarties, nes ji ir įrodo, jog minėti pareigūnai atliko prieš mane tyčinius ir neteisėtus veiksmus, padarė man turtinę ir neturtinę žalą. Be to, pačioje Ieškinio pradžioje, dėstomojoje dalyje, glaustai pateikiau faktines aplinkybes ir ieškinio pagrindą, o dalykas, jo reikalavimas rašomas Ieškinio pabaigoje.

Esant tokiai padėčiai,  mano ieškinys atitinka LR CPK 135 str. reikalavimus.

 

                                                                                 Pagarbiai,

 

                                                                            Aurimas Drižius

                                                                                  Ieškovas

 


 

Peržiūros: 1775

Komentarai   

+9 # Tomas 2018-03-14 09:33
Laisvas jau galėtų pradėti teikti savo nuomonę, kieno dėka Skvernelis taip iškilo (KGB jėgų ar Lietuvos asų)?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # aga 2018-03-14 11:45
atsakau,amerikos ambasados deka,kuri kaip ir ukrainoje tikrina viska,taip,kad cia tavo kgb ne prie ko,suprantu,gali vaidentis,bet visgi sveikas protas turetu nugaleti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # BK 300 str. 2018-03-14 11:14
Dokumento klastojimas. LR BK 300 str. Nei vienas prokuroras, nei teisėjas, kuris pateikė melagingas išvadas ir tuo suklastojo dokumentą, pasirašęs, kad jis teisingas, nuo 1991 m. nepatrauktas jokion atsakomybėn. :-? Kaltinamasis aktas, jei asmenį kaltina nebūtais dalykais yra taip pat dokumento suklastojimas, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. O prokurorai tai daro ypatingai dažnai ir lieka nekalti. Teisėjai nekalti net už tai, kad neteisėtai pasodina žmogų į kalėjimą, ar padaro didelę žalą Valstybei, nes juos dengia (stoguoja) prokurorai. Sistema LitHuijNia.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # tie 2018-03-14 11:16
chalujai teisetvarkoje pamyne visus lkaisves principus del kuriu kovojome 1990m.,o kas paeme val;dzia uzsienio statytiniai tier patys KGB ir LKP atstovai
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # aga 2018-03-14 11:46
idijote,viskas jankiu rankose
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # ogi 2018-03-14 12:11
ne aga ir ne jankiai cia daro pedofilija-tik buvusi LKP _KGB stukaciu naujoji valdzia jais prisidengia analogiskai kaip TSRS laikais,ne Andropovas cia lietruvoje vadovavo teismams saugumui,o savi chalujai- chalujai net ne kokie aga durniai
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Zenonas Priekuliškis 2018-03-14 13:52
KAI KURIEMS TEISĖJAMS REIKIA SĖ DĖ TI, AIŠKU NE POSĖDŽIŲ SALĖSE? O ten kur vyrai su moterimis sėdi atskirai. Vaikščiojimo laikas įskaičiuojamas į sėdėjimo laiką.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-2 # hm 2018-03-14 19:30
Zenonui skambinkite telefonu 223322322
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Atas 2018-03-15 00:06
Zenono numeri mes žinom, nekišk čia savo nesamonių
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Atas 2018-03-15 00:02
Na jumoreska, argi galima tikėtis, kad teisėjas priimtų sprendimą keltib bylą pries teisėjus, pries savus?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Mėlynas šinelis 2018-03-15 11:28
Gerbiamas Redaktoriau.
Nepamirškite, kieno kišenėje tie teisėjai sėdi :-?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti