Tobuliausia Lietuvos aferistė yra parapsichologė

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 2.75 (2 Votes)

TOBULOS AFERISTĖS GENĖS KULIKAUSKIENĖS SUKČIŲ KAPELA                                               

     Šiuo norėtume prašyti Jūsų, p. Dariau Raulušaiti, kaip Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, apginti mūsų teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika, pažeidimo, o būtent: išnagrinėti mūsų skundą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykdytų nusikaltimų.

Vladas Gulbinas, Mavra Balužienė,  Reimondas Valakas tapo nukentėjusiaisiais todėl, kad juos de facto et de jure, fraud of fact - faktiškai ir teisiškai apgavo sukčiai Genė Kulikauskienė, Vitas Kulikauskas ir Ana Meško. Dėl pastarųjų sukčiavimo, kurie, kaip fiziniai asmenys, skunde nurodytu periodu iš savanaudiškų paskatų, apgaule, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pažadėję nukentėjusiesiems nerealių dalykų, pasinaudodami jų pasitikėjimu, paskolas gavo, tačiau pinigų neatidavė, tokiu būdu užvaldė svetimą nukentėjusiųjų turtą.

1. Dėl Genės Kulikauskienės ir Vito Kulikausko sukčiavimo epizodo

Nukentėjusysis Vladas Gulbinas, įkeitęs savo trijų kambarių butą Vilniuje ir 20 arų žemės sklypą Šiauliuose, 2007-2008 metais paskolino Kulikauskų šeimai, formaliai Genei Kulikauskienei 337 000 Lt, tik 3-5 mėnesių laikotarpiui. Paskolos gavėjų teigimu, pinigai buvo reikalingi verslui. Deja, nuo tol iki šiol Kulikauskai šių pinigų man negrąžino. Prieš skolindamiesi minėtą sumą Vitas Kulikauskas vienas pats ir kartu su žmona Gene Kulikauskiene keletą kartų mane įtikinėjo nebijoti paskolinti tokią sumą tik 3-5 mėnesiams, žadėjo sumokėti dideles palūkanas. Vitas Kulikauskas savo automobiliu vežė mane apžiūrėti namų valdos sklypą Šiauliuose, skolinantis pinigus ne kartą man pabrėžė, kad jo žmona Genė Kulikauskienė – pelningai dirbanti verslininkė, daug uždirbanti iš padėvėtų rūbų verslo, su verslo partneriais Maskvoje turinti net keletą parduotuvių; dukrai Neringai Vilniuje, Sėlių gatvėje 1995 metais yra nupirkę 4 kambarių, 128 kv.m butą per du aukštus, už 1,5 mln. Lt. 

Kredito gavimo metu – 225 000 Lt iš R. Tursos už mano butą Vilniuje ir 112 000 Lt iš A. Augūno, dokumentų pasirašymo momentu notaro kontoroje kartu su manimi dalyvavo tik vienas V. Kulikauskas be savo žmonos. 

Kito kredito gavimo metu, 2009 m. rugsėjo mėnesį, Kreditų unijos Grigiškių skyriuje Genei Kulikauskienei perimant iš manęs gautą 40 000 Lt mano kreditą, aktyviai dalyvavo ir V. Kulikauskas – padėjo įkalbinti Kredito unijos Grigiškių skyriaus vedėją Grybauskienę duoti sutikimą vietoje sutartyje nurodyto laiduotojo Dariaus Rimkaus (G. Kulikauskienės sesers sūnaus) jo vardu pasirašyti jai pačiai, motyvuojant, kad šis klausimas su D. Rimkumi suderintas, o jis pats atvykti negali, nes išvykęs į užsienį, etc. Vėliau tapo žinoma, kad pats D. Rimkus apie tai nieko nežinojo. Parašo  „užtikrinimui“ V. Kulikauskas tuoj pat nuėjo į parduotuvę ir atnešė vedėjai „dovanų“ keletą konjako butelių ir dvi dėžes saldainių. Gavus pinigus, V. Kulikauskas savo mašina mane su G. Kulikauskiene parvežė į jų namus ir dar kartą tapo G. Kulikauskienės nusikalstamos veikos aktyviu bendrininku.

Vėliau, apie 2010 metus, iš įvairių patikimų šaltinių sužinojau, kad G. Kulikauskienė 1993-1995 metais iš 4 Lietuvos bankų išviliojusi apgaule 13 mln. 600 000 Lt ir šių pinigų negrąžinusi, už šias nusikalstamas veikas 2004-2006 metais buvo nuteista pagal LR BK 182 str. 2 d. kartu su savo žentais V. Norkūnu ir A. Moliu. V. Kulikauskas, aktyvus bendrininkas, stebėtinai išvengė baudžiamosios atsakomybės.

Todėl, man susidarė įspūdis, kad tokios nusikalstamos veikos yra iš anksto kruopščiai suplanuotos V. Kulikausko, G. Kulikauskienės ir jų artimiausių giminaičių sukčiavimo modelis, vadovaujant šiai gaujai bene garsiausiai Lietuvos aferistei Genei Kulikauskienei, tikslu pasipelnyti, apgauti ir net neketinant grąžinti jokių skolų.

        Dėl Anos Meško sukčiavimo epizodo

A. Meško, turinti specialių psichologinių gebėjimų ir žinių, baigusi Sankt-Peterburgo Parapsichologijos akademiją, psichologiškai veikdama įkalbinėjo ir naudodama psichologines technikas hipnozės būdu įtikinėjo mane ir kitus nukentėjusiuosius G. Kulikauskienei paskolinti dideles pinigų sumas.

Apie 2010 metus A. Meško, būdama G. Kulikauskienės “verslo partnere”, kažin kaip sužinojo, kad vienas mano draugas – gamyklos Vilniuje direktorius, gamybos vystymui iš Europos Sąjungos gavo 22 mln. Lt struktūrinę paramą. A. Meško pradėjo intensyviai mane įkalbinėti, kad susitarčiau su direktoriumi, kad jai perskolintų 2 mln. Lt labai trumpam terminui su didelėmis palūkanomis. Tačiau, nujausdamas kažką negero, po kiek laiko A. Meško pasakiau, kad tuo reikalu kalbėjausi su savo draugu, bet pastarasis nesutiko skolinti minėtos sumos. Iš tikrųjų, aš su juo tuo klausimu net nekalbėjau. Taigi, A. Meško jos pageidautų 2 mln. Lt negavo.

2. Dėl nukentėjusiosios Mavros Balužienės epizodo 

Nukentėjusioji M. Balužienė 2005 metais paskolino Genei Kulikauskienei 55 000 Lt. Paskola tariamai buvo reikalinga verslo vystymui, G. Kulikauskienės siuvyklos atidarymui Vilniuje. Skolą žadėjo gražinti labai greitai.  Sutartu laiku, 2005 metais, mėnesio tiksliai neprisimenu, V. Kulikauskas savo lengvuoju automobiliu – bordo spalvos „Ford Mondeo“ iš mano namų nusivežė į „Svedbanką“, esantį  Partizanų gatvėje, Vilniuje. Ten paimtus iš mano sąskaitos pinigus iš karto nuvežėme G. Kulikauskienei, į jų nuomojamą namą Apkasų gatvėje, Vilniuje. Šiame name aš paskolinau G. Kulikauskienei savo 55 000 Lt. Pinigų perdavimo momentu dalyvavo ir V. Ir G. Kulikauskų dukra Loreta Norkūnienė.

Po kelių metų G. Kulikauskienė man grąžino 35 000 Lt, o likusios sumos – 20 000 Lt iki šiol neatidavė, išsisukinėdama įvairiomis priežastimis. Jokių palūkanų už paskolintus pinigus aš taip pat negavau. G. Kulikauskienė vengė bendrauti su manimi, slėpėsi, į mano telefono skambučius neatsiliepdavo. Vėliau apie G. Kulikauskienės aferas išgirdau ir pamačiau per Lietuvos televiziją, o taip pat iš jos sukčiavimų paskelbtų Lietuvos žiniasklaidoje. Supratau, kad minėtų mano 20 000 Lt man ši aferistė niekada neatiduos.

Mūsų žiniomis, įvairių šaltinių duomenimis, didelę dalį sukčiavimo būdais iš bankų ir fizinių asmenų pasisavintų pinigų G. Kulikauskienė padėjo į savo trijų anūkų sąskaitas bankuose, nes ji M. Balužienei ne kartą pasakojo, kad „visais būdais stengsis savo anūkams sukurti šviesų ir turtingą gyvenimą“. Ar tikrai tokį gyvenimą sukūrė mūsų žemiau išvardintiems anūkams: Marijai Norkūnaitei, Lukui Norkūnui ir Benui Moliui, gyvenantiems Vilniuje. Lietuvos teisėsaugos institucijos minėtų anūkų sąskaitų jokiuose Lietuvos ir užsienio bankuose netyrė.

Todėl prašytume Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ištirti G. Kulikauskienės ir jos bendrininkų V. Kulikausko ir L. Norkūnienės nusikalstamas veikas, minėtų anūkų turtinę padėtį ir priimti teisingo turinio procesinius sprendimus, juos nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

3.     Dėl nukentėjusiojo Reimondo Valako epizodo

        Nukentėjusysis Reimondas Valakas dėl Vito Kulikausko, Genės Kulikauskienės ir Anos Meško nusikalstamų veikų viso neteko 370 000 Lt savo pinigų. Vitas Kulikauskas įtikino R. Valaką paskolinti jam 145 000 Lt, įsipareigodamas besąlygiškai sumokėti pagal šį vekselį 2012-03-31, tačiau pinigų iki šiol negrąžino; Ana Meško, pasinaudodama apgaule, savo naudai įgijo R. Valako turtą, piktnaudžiaudama pasitikėjimu, įtikino jį investuoti lėšas į sėkmingą verslą, išdavė  paprastąjį vekselį   18 000 Lt , įsipareigodama besąlygiškai sumokėti paskolintą sumą 2012-12-18, tačiau pinigų iki šiol negrąžino;  Genė Kulikauskienė pagal neprotestuotinus vekselius pasiskolino 16 000 Lt, įsipareigodama besąlygiškai sumokėti paskolintas sumas 2012-08-05 ir 10 d., tačiau iki šiol jų negrąžino, etc., etc. Nukentėjusysis R. Valakas teisinėje valstybėje neprotestuotinus paprastuosius vekselius laikė tvirtu teisiniu pagrindu, todėl pasitikėdamas paskolos gavėjais, elgėsi apdairiai ir atidžiai. Tokiu būdu, minėti nesąžiningi paskolos gavėjai, nutylėję esmines savininko apsisprendimo dėl turto perleidimo aplinkybes, sukčiavę, turi būti atsakingi už visus neigiamus savo veiksmų padarinius, šiuo atveju – neteisėtą turto pasisavinimą.

Šiuo metu nukentėjusysis Reimondas Valakas gyvena ir dirba Švedijos Karalystėje.

Tokiu būdu, brangiausią kainą šiuo atveju sumokėjo ne sunkų nusikaltimą įvykdę Genė Kulikauskienė, Vitas Kulikauskas ir Ana Meško, o nukentėję dėl suklaidinimo ir apgaulės, sukčiavimo stambiu mastu, -  V. Gulbinas, M. Balužienė ir R. Valakas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2014, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004,2K-549/2003,2K-293/2002,2K-851/2001). Genė Kulikauskienė ir Vitas Kulikauskas, A. Meško slėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir savo nemokumą, vengdami prievolės atsiskaityti tyčia tapo beturčiais, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, slėpėsi, etc. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2014). Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos). Baudžiamoji atsakomybė aiškinant šį kriterijų galima tik tuo atveju, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokiais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja. Be to, gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7–9/2013). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2014, Nr. 2K-123/2014). Pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, teismų praktikoje gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2014, Nr. 2K-651/2006, 2K-118/2003, 2K-74/2006, 2K-377/2005).

Klausimo, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, išsprendimas taip pat negalimas neišsiaiškinus, kokių ketinimų turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti juos dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą, taigi būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2014, 2K-233/2014).

Konkrečiu atveju nukentėjusieji V. Gulbinas, M. Balužienė ir R. Valakas iš esmės apgaulę supranta formaliai kaip tam tikrų įsipareigojimų, susitarimų nevykdymą, nes sukčiai: G. Kulikauskienė, V. Kulikauskas ir A. Meško pažadėjo įvykdyti susitarimus, tačiau tai daugiau nei per pakankamą laiką tai nebuvo padaryta. Vis dėlto,  sukčiavimui baudžiamosios teisės prasme nepakanka vien susitarimo nevykdymo, apgaulei reikalingas neabejotinos išankstinės tyčios nevykdyti įsipareigojimą nustatymas. Perduodant turtą nuosavybėn pagal civilinę paskolos sutartį, viena sutarties šalis tikisi, kad kita sutarties šalis vykdys sutarties sąlygas ir prievoles pagal sutartį. Jei jos nevykdomos ir paskola negrąžinama, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Viena iš jų – paskolos davėjas turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu.G. Kulikauskienės ir V.Kulikausko, A. Meško ketinimas užvaldyti svetimą turtą nuo pat pradžios iki pabaigos buvo lydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka. Baudžiamajai atsakomybei reikia asmens suklaidinimo, laikomo apgaule (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-851/2001, 2K-329/2011, 2K-25/2014). Šiuo atveju mes turime kaip tik tokią situaciją – G. Kulikauskienė ir V. Kulikauskas, A. Meško permanentiškai klaidino, apgaudinėjo nukentėjusiuosius ir liudytojus. 

Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007). Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Vadinasi, kaltininkas, apgaule gaudamas svetimą turtą ar įgydamas turtinę teisę, jau žino, kad neįvykdys savininkui duotų įsipareigojimų. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus  patvirtina G. Kulikauskienės baudžiamųjų bylų medžiaga. Paimdama paskolas iš nukentėjusiųjų asmenų, G. Kulikauskienė, V. Kulikauskas ir A. Meško neturėjo galimybės ir net ketinimo su jais atsiskaityti. 

Atribojant baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių nevykdymą svarbiausiu klausimu tampa tai, kiek šiuo atveju nuteistas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Tuo atveju, kai kreditoriaus teisės atkūrimo neperspektyvumas sudarytas sąmoningais skolininko veiksmais, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas.

Turėdami omenyje visą pateiktą įrodymų analizę,  teigiame, kad, šiame skunde yra pateikta nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., sudėtis, o tai, kad sukčiai G. Kulikauskienė, V. Kulikauskas ir A. Meško gindamiesi neigia savo padarytas nusikalstamas veikas, reikia įvardinti tik kaip jų gynybos taktiką ir sunkinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad aukščiau minėti sukčiai akivaizdžiai sakė netiesą, buvo nenuoširdūs, melavo, iki šiol neketina atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, todėl pagrįsti ikiteisminį tyrimą reikia ne tik jų melu, bet skunde esančiais įrodymais, o taip pat liudytojo p. Grigorijaus Žaunerovo, gyvenančio Vilniuje, parodymais.

Manytume, kad tokie G. Kulikauskienės, V. Kulikausko ir A. Meško veiksmai pažeidžia mūsų teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR  Baudžiamajame kodekse, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika. Taigi, kaltinamieji G. Kulikauskienė, V. Kulikauskas ir A. Meško  padarė LR BK 182 str. 1 d., 2 d., numatytus nusikaltimus, yra kalti dėl jų padarymo ir turi būti nubausti skiriant jiems įstatymo numatytas sankcijas.             

 

Vladas Gulbinas                                                                                                  Mavra Balužienė                                                    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      

      

 

 

.      

 

Peržiūros: 2215

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti