NVPA direktorė Jūratė Kulberkienė, kuri pati ir derėjosi su G.Navaičio atstovais dėl finansinės paramos jo fonde mainais už balsavimą prieš vaistų kainų reguliavimą, LL paklausta, ar G.Navaitis gražino asociacijai 30 tūkst. litų, nes nepadarė darbo, kaip buvo žadėjęs, mandagiai elektroniniu paštu atsakė, kad “Nacionalinė vaistų prekybos asociacija nerėmė seimo nario Navaičio fondo. Apgailestaujame, jog esate suklaidinti”.

Tačiau G.Navaičio fondo direktorė Karolina Aleksandra Lukaševičiūtė buvo atviresnė. Nors G.Navaičio fondas savo svetainėje rodo, kad jo rėmėjų yra daugiau nei dvi dešimtys, tarp jų ir nemažai užsienio ambasadų, tačiau vienintelė šio fondo veikla – atidaryta biblioteka, kurioje yra net 87 knygos. Šioje svetainėje skelbiama, kad „Gedimino Navaičio labdaros ir paramos Fondas įkūrė nemokamą internetinę biblioteką. Suprasdami, kad didžiausias Lietuvos turtas yra jos žmonių intelektas ir gebėjimai Fondas siekia, kad šiuo metu, pabrangus knygoms, sukurti prielaidas visai visuomenei, o pirmiausia vaikams ir jaunimui, nemokamai ir patogiai naudotis moksline ir grožine literatūra, kitais informacijos šaltiniais“. Toliau pateikiama informacija apie bibliotekoje turimas knygas – jų net 87, tarp kurių – Lietuvių literatūros klasika, kaip Jonas Biliūnas „Kliudžiau“.

Vidaus reikalų viceministras, buvęs sovietinis milicininkas Stanislovas Liutkevičius įsikūręs brangiausiame sklype Vilniuje, Valakampiuose, Nugalėtojų gatvėje. S.Liutkevičiaus kaimynas, taip pat prabangaus didžiulio namo savininkas Vytautas V.Landsbergis, tautos patriarcho V.Landsbergio sūnus, savo turtą uždirbęs iš pasakėlių vaikams rašymo, nors tų knygelių nelabai kas pirko.

S.Liutkevičius teigia, kad šį ne mažiau milijono litų kainavusį sklypą įsigijo už savo žmonos tėvo, okupacijos laikais buvusio Kauno Panemunės rajono vyr. Prokuroro pavaduotojo, padovanotas lėšas. Uošvis neva vertėsi nutrijų auginimu, o S.Liutkevičius laisvu nuo darbo metu tiekdavo jam pašarus. Tiesa, viena smulkmena – S.Liutkevičiaus uošvis yra buvęs Kauno Panemunės rajono prokuratūros vyr. prokuroras, todėl nekeista, kad ir S.Liutkevičiaus nutarė nesavanaudiškai tarnauti tėvynei Lietuvai ir stojo į teisėsaugos gretas. Prieš kelis metus S.Liutkevičiui verslininkai už jo namą siūlė net tris milijonus litų, tačiau pastarasis, sužinojęs, kad už tiek pinigų nieko prestižiško nenusipirks, atsisakė namą parduoti.

S.Liutkevičiaus žmona, VRM vieno iš departamento direktoriaus pavaduotoja,  dar valdo patalpas Kauno centre, taip pat šeima turi pasistačiusi dar vieną namą Kaune. Be to, S.Liutkevičiaus žmonos dėdė yra pasistatęs poilsio namus Palangoje, policininkų rengimo bazėje. Turint omenyje, kad S.Liutkevičius, jo žmona ir žmonos tėvai visą gyvenimą dirbo valdišką darbą, tai gana neblogas valdiško darbo rezultatas. Kita vertus, vis nerimstančios kalbos apie tai, kad Seimas gali įteisinti įstatymą, pagal kurį visas turtas, kurio įsigijimo piliečiai negalėtų pateisinti jokiomis legaliomis pajamomis, gali būti konfiskuotas valstybės naudai, turėtų neraminti tiek S.Liutkevičių, tiek ir V.V.Landsbergį. Kita vertus, turint omenyje, kad toks įstatymas palies ir šiuos veikėjus, galima numanyti, kad jis niekada nebus priimtas.

Vienas Kauno pedofilijos bylos herojų - Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius prieš kelis metus pasiuntė į kalėjimą nekaltą žmogų, kaunietį Joną Gramauską. 1996 metų spalio 21 d. į policiją kreipėsi viena kaunietė ir pasiskundė, kad naktį ją sumušė ir apiplėšė taksi vairuotojas bei jo pažįstamas keleivis Ričardas. Nukentėjusioji įsidėmėjo tiktai tris automobilio numerio skaičius, kurie sutapo su J.Gramausko mašinos numeriu. Vėliau pamačiusi šį kaunietį policijos komisariate nukentėjusioji pareiškė, kad jos skriaudikas yra būtent jis. Policininkams, prokurorams ir teisėjams to užteko, kad J.Gramauskas būtų nuteistas. Nors kaunietis buvo teisiamas pirmą kartą gyvenime, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė griežtojo režimo pataisos namuose. Taip nusprendė teisėjas Jonas Furmanavičius. Tik praėjus keleriems metams jo žmonai pavyko įrodyti, kad jos sutuoktinis nekaltas dėl šio nusikaltimo. 

“Vis kartojau, kad dar keli mėnesiai, ir jis bus laisvas. Tačiau jo laiškai darėsi vis niūresni, vyrą buvo apėmusi bloga nuojauta”, - sutuoktinio laiškus rodo našlė. Jie persmelkti liūdesio ir skausmo. Vyras rašo apie nepakeliamas kalinimo sąlygas ir psichologinį išsekimą. Išteisinamojo nuosprendžio J.Gramauskas nespėjo išgirsti - iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas vyriškis mirė įkalinimo įstaigos kameroje. Nepaisant nužudyto nekalto žmogaus, J.Furmanavičius padarė karjerą ir tapo Kauno apygardos teismo teisėju. Čia jis, pernai liepą priėmė kitą šokiruojantį sprendimą - tylia, vos girdima kalba J.Furmanavičius paskelbė, kad vietoje prokurorų prašytų 15 įkalinimo metų policininko sūnui Edgarui Zapustui skirti vos dveji metai nelaisvės. E.Zapustas itin žiauriai nužudė vieną žmogų ir suluošino kitą. 

Vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kaip vos už kelių dešimčių metrų, šalia kioskų pasiviję auką E.Zapustas ir D.Vonžodas surengia kruviną egzekuciją. Keliais smūgiais į galvą T.Vaismaną partrenkę ant žemės žudikai auką negailestingai spardo kojomis, vienas jų pasilenkia ir daugybę kartų smūgiuoja sąmonę praradusiam vaikinui peiliu į pilvą ir krūtinę. Po kelių akimirkų sužvėrėjusių kauniečių dėmesį patraukia netoliese ant Laisvės alėjos grindinio be sąmonės gulintis D.Utmanas. Pribėgę prie vaikino jį spardo kojomis, taikydami į galvą. D.Vonžodas pasilenkia ir peiliu smogia D.Utmanui į krūtinės sritį. Tarsi mėgaudamiesi žudynėmis sužvėrėję kauniečiai dar kartą grįžta prie mirtinai peiliu sužaloto T.Vaismano, kelis kartus spiria gulinčiam vaikinui į galvą.

Tokį žiaurų nužudymą teisėjas J.Furmanavičius įvertino dviem metais nelaisvės, dėl ko nuteistasis teismo salėje pražydo plačia šypsena.

Vilniaus 44-o notarų biuro notarė Inga Daraškevičienė patvirtino suklastotą įgaliojimą, kuriuo 2,5 mln. litų vertės 2 hektarų dydžio sklypas Pavilnyje buvo fiktyviai parduotas už 2 tūkst. litų.

Kinijos pilietė Jing Rimeic, mirus jos sutuoktiniui Lietuvos piliečiui, paveldėjo jo turėtą namą su dviejų hektarų žemės sklypu Pavilnyje. Tačiau kadangi užsienio piliečiai Lietuvoje negali nuosavybės teise valdyti žemės iki 2011 m. gegužės 1 d., tai valstybė siūlo tokiais atvejais iš užsienio piliečio išpirkti žemę už apskaičiuotą rinkos kainą. Vilniaus savivaldybės žemėtvarkos skyrius padėjo Jing Rimeic sutvarkyti žemės dokumentus, ir žadėjo, kad ji už savo nuosavybę gaus 2 mln. litų kompensaciją. Tiesa, pagal numatytą tvarką žemės savininkas gali pats susirasti sklypo pirkėją, kuris sumoka sutartą sumą Žemėtvarkos skyriui, o pastarasis perveda į savininko sąskaitą banke.

Pedofilų prievartautos Drąsiaus Kedžio dukros likimas bus sprendžiamas Jonavos rajono apylinkės teisme, kuris jau seniai garsėja įvairiais skandalingais sprendimais, ir kuriam anksčiau vadovavo aktyvus tas pats Algimantas Valantinas, neleidęs taikyti operatyvių priemonių pedofilija įtariamam teisėjui J.Furmanavičiui.

Būtent nuo Jonavos teismo sprendimų labiausiai kentėjo buvęs VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis, kuris atskleidė nusikaltimą, kai buvęs Jonavos kelių policijos viršininkas Vygaudas Čižauskas (dabar – Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas) girtas suvažinėjo žmogų Jonavoje, pabėgo iš įvykio vietos, o jį pagavusiems kelių policininkams liepė meluoti, kad jie nesurado automobilio, kuris partrenkė per kelią ėjusį dviejų mažų vaikų tėvą Repjovą ir jį užmušė. Neš devyni policininkai parašė žinomai melagingus parodymus, o tuometis Jonavos prokuratūros vyr. prokuroras A.Valantinas kontroliavo, kad šis nusikaltimas liktų neišaiškintas. Tik po mėnesio iš savo šaltinių išgirdęs, kad Jonavoje dedasi tokie dalykai, į tyrimą įsijungė Kauno VSD skyriaus darbuotojas A.Beržinis, kuris iš karto išsiaiškino nusikaltimą ir suprato, kad A.Valantinas puikiai žino, kas įvykdė šį nusikaltimą. Galiausiai po A.Beržinio tyrimo V.Čižauskas buvo nuteistas dviems metams lygtinai, tačiau teisėjų – prokurorų klanas nuo to laiko persekiojo A.Beržinį, o tas pats Jonavos teismas pernai nuteisė A.Beržinį kalėti 14 mėnesių “už nepagarbą teismui”, atseit jis vieną Vilniaus teisėją I.Kasimov savo skunde išvadino “absoliučiu debilu ir penktosios kolonos atstovu”.

Jonavos teismo pirmininkė Jolanta Damulienė asmeniškai pasirūpino, kad tas pats V.Čižauskas būtų atleistas nuo lygtinės bausmės, o LL redakcijai, kuri prašė leidimo susipažinti su V.Čižausko byla, atrašė, kad “pranešame, kad Jonavos rajono apylinkės teismas Vygando Čižausko baudžiamosios bylos nenagrinėjo”. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šią bylą nagrinėjo ne tik tas pats Jonavos teismas, bet ta pati teismo pirmininkė J.Damulienė. Būtent ji 1997 m. gruodžio 11 d. nutarė “Vygaudą Čižauską atleisti nuo dviejų metų laisvės atėmimo bausmės”, o vėliau įžūliai parašė LL redakcijai, kad jos vadovaujamas teismas šios bylos nenagrinėjo".

 Italijos verslininkas L.Boska “Alitos” privatizavimo konkurse 2003 m. buvo pasiūlęs didžiausią kainą – daugiau nei 90 mln. Litų, tačiau premjero A.Brazausko nurodymu buvo pašalintas iš konkurso, nes neva laiku neatvyko parafuoti privatizavimo sutarties. Po to, kai Aukščiausias teismas nutarė, kad L.Boska buvo neteisėtai pašalintas iš šio privatizavimo konkurso,  A.Brazauskas sakė, kad tai buvo VTF vadovo Povilo Milašausko sprendimas, nors pastarasis gali lengvai įrodyti, kad taip jį elgtis privertė ir pats A.Brazauskas.

Bandoma pateisinti Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad palikdama savo poste generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ji neva buvusi apgauta, ir kad prokuroras jai melavo, sakydamas, kad įtariamo pedofilo A.Ūso byla keliauja į teismą, tačiau nutylėdamas, kad kaltinimai pareikšti tik dėl vaiko tvirkinimo, o ne prievartavimo. Tačiau jeigu tai būtų tiesa, tai Prezidentė, sužinojusi apie A.Valantino melą, turėjo sukelti skandalą, ir tą pačią dieną su trenksmu ištrenkti prokurorą iš posto, kai jai rekomendavo padaryti Seimas. Nieko tokio neatsitiko, tik D.Grybauskaitė kitą savaitę pasiūlė griežtinti bausmes vaikų tvirkintojams. Tai reiškia, kad tris valandas Prezidentūroje D.Grybauskaitė ne rėmė prie sienos A.Valantiną ir jo „chuntą“ dėl pedofilijos bylos vilkinimo, bet jie visi kartu tarėsi, kaip apgauti visuomenę, kad neva pedofilijos byla baigta, ir kad kaltininkai bus nubausti.
Pasitvirtino LL prognozė, kad D.Grybauskaitė yra „sistemos“ kandidatė, ir kalbos apie kovą su korupcija baigėsi tuo, kad ji įspėja įtariamus kyšininkus, kad juos greitai aplankys STT, kaip kad įvyko SAM viceministro Skiko atveju. Todėl labai gerai, kad pedofilijos byla demaskavo ne tik Generalinės prokuratūros veiklos metodus, bet ir pačią Ekscelenciją D.Grybauskaitę, kurią dar visai neseniai interneto enciklopedija Vikipedia pristatinėjo kaip vieną iš nedaugelio Europos politikių- lesbiečių. LL šaltiniai teigia, kad neva esama ir D.Grybauskaitę kompromituojančių nuotraukų, kurioje ji apsinuoginusi lovoje su kita moterimi, todėl ir ji ir gali tapti lengva šantažo auka prokurorams ar įtakingiems teisėsaugos vadovams – pedofilams.

Pedofilijos bylą tyręs prokuroras R.Šileika nutarime nutraukti tyrimą rašo, yra duomenų, kad A.Ūsas kaišiojo savo vyrišką lytinį organą mergaitei į burną, tačiau "mažametė mergaitė nesugebėjo užsirašyti tikslaus laiko ir tikslios vietos, kur su ja buvo atliekami tvirtinamieji veiksmai, todėl tyrimas nutraukiamas". N.Venckienė sako, kad prokuroras Ramūnas Šileika net neatliko mergaitės parodymų patikrinimo vietoje, nors tai būtų vienintelė galimybė išsiaiškinti vietą, kurioje ji buvo prievartaujama.

Generalinė prokuratūra nepateikė kaltinimų premjero Andriaus Kubiliaus uošvei Elenai Žaidienei, kai pastaroji, neturėdama absoliučiai jokių nuosavybės dokumentų, sugebėjo Vilniaus centre esantį Augustijonų vienuolyną įregistruoti kaip savo vadovaujamos Lietuvos katalikių moterų sąjungos (toliau – sąjungos) nuosavybę, jį parduoti, ir gautą milijoną litų nežinia kur pradanginti.

Vienuolyno šeimininkė - Vilniaus savivaldybės taryba net nesvarstė klausimo, ar perduoti Augustijonų vienuolyną E.Žaidienės vadovaujamos įstaigos nuosavybėn. Tik A.Kubiliaus uošvė savo prašymuose Vilniaus Arkivyskupui rašė, kad jos vadovaujama įstaiga įsipareigoja įsteigti minėtame vienuolyne katalikų gimnaziją-licėjų, įrengti koplyčią ir salę pamaldoms, įkurti muziejų, tačiau vietoj to vienuolyno bažnyčią išnuomavo UAB "Bitė Lietuva", kuri ant stogo pastatė anteną, o kitą pastatą už milijoną litų pardavė tokiai UAB “Cosmos Interiors”.

Senamiesčio seniūnijos vyriausioji architektė Gražina Juknevičienė LL pasakojo, kaip į Senamiesčio seniūniją pirmą kartą atėjo E.Žaidienė. Ji mokėjusi gražiai kalbėti, o G.Juknevičienė penkerius metus kovojo dėl šio ansamblio atstatymo, buvo parengusi projektą.  "Maniau - gražus užsakovas, ir pasiūliau jai tą ansamblį, net tarpininkavau", - sakė G.Juknevičienė. Tačiau gavusį vienuolyno ansamblį E.Žaidienė nugyvenusi labiau nei sovietinės bazės: "Tiek metų ima nuomą - ir nematyti, kad tvarkytųsi".

Pasak G.Juknevičienės, į ją ne kartą kreipėsi Amerikos lietuviai, kuriems E.Žaidienė siūliusi pirkti butus Katalikų mokytojų sąjungai grąžintame name. Ji visus išvaikiusi - tokių projektų nederinsianti.

Artimiausiu metu generalinis prokuroras Algimantas Valantinas su sėbrais nutrauks vadinamąją Kauno pedofilijos bylą, pareikšdamas, kad visi išprievartautos mergaitės pasakojimai yra fantazija. Kartu prokuratūra apkaltins teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo organizavimu sutuoktinius Venckus. Kad pagrįsti šią istoriją, jau parengti įslaptinti "liudininkai". Reikalingus įrodymus pateiks Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras Ramutis Jancevičius, kurį laidoje “Paskutinė instancija” buvęs Europos Parlamento narys ir Seimo Teisės ir tesėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas pavadino “nepaperkamu”. Toks epitetas kelia nuostabą – iš kur pas “didžiuoju inkvizitoriumi” dar nuo R.Pakso apkaltos vadinamą A.Sakalą tiek drąsos meluoti? Juk visiems, nors kiek pažįstamiems su lietuviška teisėtvarka, yra puikiai žinoma, koks “nepaperkamas” yra R.Jancevičius. Prisimename ir tą istoriją, kai buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Vytautas Dirmeikis UEFA pinigus, skirtus Lietuvos futbolui plėtoti, investavo į savo privatų majonezo gamybos verslą, o jo geras draugas, prokuroras R.Jancevičius “tyrė”, kaip V.Dirmeikis švaistėsi svetimais pinigais.

Tik po to, kai paaiškėjo, kad “nepaperkamas” prokuroras R.Jancevičius už savo bylos įtariamojo V.Dirmeikio pinigus skrido į Angliją žiūrėti futbolo, ir paaiškėjo, kodėl taip ilgai prokuratūroje buvo įstrigusi “majonezo” byla. Keista, kad dar tuomet R.Jancevičiaus niekas nenuteisė už korupciją (kaip kyšius ėmė keliones į Angliją, už kurias sumokėjo V.Dirmeikis), tačiau tuomet jis vos išsilaikė šiame poste. Tačiau, matyt, jau tada R.Jancevičių išgelbėjo tas teisėtvarkininkų klanas, kuris, atėjus laikui, galėjo paprašyti R.Jancevičiaus atsidėkoti už tai, kad išliko vyr. prokuroru net ir po korupcijos skandalo. Ir paprašyti paslaugos – pvz., kad ir nuslopinti Kauno pedofilijos istoriją.

Mažosios liudininkės pasakojimuose Aidas ir Ūsas yra pažįstami. Iš kur ir kaip? D.Kuolys pasako tris raides – VSD. Valstybės saugumo departamentas. Andrius Ūsas buvo Viktoro Muntiano, tada – Seimo pirmininko visuomeninis patarėjas.

L.Gotlibo teismas įvyko dar 2003 m. – iškrypėliai kviesdavo vaikus iš vaikų globos namų pas „dėdę Lionią“, žadėdami jiems pinigų – 50 ar 100 litų, ir juos prievartaudavo L.Gotlibo namuose. Negana to, pedofilai filmuodavo ir pačius lytinius santykius su nepilnamečiais. Būtent šie įrodymai – nufilmuoti vaizdai – ir tapo pagrindiniu įkalčiu L.Gotlibo byloje. LL šaltiniu teigimu, šiuose orgijose dalyvavo ir vienas dviejų praeitų kadencijų Seimo narys, įtakingo Seimo komiteto pirmininkas (jo pavardė redakcijai žinoma). Būtent jis ir yra nufilmuotas „mėgėjiškame“ E.Gotlibo filme apie lytinius santykius su vaikais. „Toje juostoje matosi, kaip L.Gotlibas santykiauja oraliniu būdu su vaikais, o šalia sėdi minėtas Seimo narys ir žiūri“, - pasakojo LL šaltiniai. Kodėl minėtas politikas išvengė baudžiamosios bylos už dalyvavimą vaikų prievartavime? Jam padėjo seni draugai iš VSD, kuri 2003 m. buvo tapusi buvusių KGB-istų prieglobsčiu. Beje, ir jaunystėje tas Seimo narys jautė potraukį nepilnamečiams – dar būdamas komjaunimo veikėju, jis buvo apkaltintas vienos nepilnametės, kurios bylą ir tyrė minėtas asmuo, išprievartavimu. Tačiau ir tuomet KGB padėjo šiam politikui, nutraukusi jam bylą už lytinius santykius su nepilnamete.

Gruodžio 22 d., prieš pat Kalėdas, Seimas balsavo dėl Elektros energetikos įstatymų pakeitimo. Šiems pakeitimams gruodžio 17 d. jau pritarė Seimo Ekonomikos komitetas. Kaip ir „Leo Lt“ įstatymas, šis įstatymas buvo priimamas prieš pat Kalėdas, kai žmonių ir politikų galvos užimtos kitomis šventinėmis mintimis, o ne tuo, kaip reikės gyventi kitais metais.  Ir jis pateiktas paskutinėmis šių metų dienomis, kad įsigaliotų jau nuo kitų metų. Tačiau minėto įstatymo straipsnių esmė – nebelieka valstybinio reguliavimo elektros energijos kainoms. Šiuo įstatymo autorius – Energetikos ministras Arvydas Sekmokas siūlo pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir išbraukti žodžius „ir visuomeninės elektros energijos“. Tokiu būdu įstatyme nebeliktų nuostatos, kad „perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Komisijai nustatant viršutines kainų ribas“. A.Sekmokas siūlo išbraukti žodžius „ir visuomeninės elektros energijos“.

Seimui bendru sutarimo balsavus už šias pataisas, nuo kitų metų elektros tiekėjai – „Lietuvos Energija“, RST bei VST galėtų parduoti energiją už tokią kainą, kuri ir buvo prognozuojama, uždarius Ignalinos AE – apie 80 ct. Už 1 kw. Žinoma, metų pradžioje tokių kainų paskelbti elektros tiekėjai dar negalės, tačiau neabejojama, kad 2010 m. pabaigoje visi butiniai elektros vartotojai mokės maždaug 70-80 ct. Už vieną kw. elektros energijos.
„Tai juk milijardai, jau net ne milijonai, - stebisi Kauno sodininkų susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

Kas bus atpirkimo ožys už CŽV kalėjimą Lietuvoje? Kitą savaitę Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbs, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje “galimai buvo”, tačiau neaišku, kas bus nurodytas atsakingas už šį nusikaltimą. LL šaltiniai teigia, kad buvęs VSD šefas Mečys Laurinkus daugiausiai žino apie šį kalėjimą – 2004 m. jis klausė Prezidento R.Pakso, ar galima “neoficialiai” Lietuvoje tokį kalėjimą atidaryti, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Po to, kai į VSD postą vietoj M.Laurinkaus Prezidentas R. Paksas pasiūlė ne jo numatytą įpėdinį KGB rezervo karininką Arvydą Pocių, bet kontržvalgybininką V.Bagdoną, R.Pakso likimas buvo nulemtas – VSD jį pašalino, parodydama, kas tikrasis Lietuvos šeimininkas. Tačiau ilgainiui ta “valstybininkais” vadinama mafija visai suįžūlėjo (tereikia prisiminti VSD pulkininko V.Pociūno nužudymą ir šmeižimą “Lietuvos ryte”, kuri finansavo dar viena VSD gimininga organizacija – Rimandas Stonys su savo “Dujotekana”), todėl natūralu, kad augo visuomenės pasipiktinimas šia nusikalstama organizacija, ir Prezidente buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, kuri pasisakė prieš tokį nusikaltėlių su antpečiais siautėjimą. Nors atrodė, kad D.Grybauskaitė pradžioje bijos mes iššūkį šiam organizacijai, tačiau dabar aiškėja, kad Prezidentei suteikta didelė laisvė veikti.

Pirma jos auka tapo tas pats Mečys Laurinkus, kuris skandalingai atšauktas iš diplomatinio darbo, ir į tokį D.Grybauskaitės žingsnį atsakė vos ne rusiškais keiksmais. LL duomenimis, M.Laurinkui šį kartą gali liūdnai baigtis – jam gali teikti atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį už neteisėtą laisvės atėmimo organizavimą. Kita vertus, M.Laurinkus tiek daug žino apie konservatorių lyderius, kad jeigu prokurorai bandytų M.Laurinkų prigriebti, gali atsiverti tokią “Pandoros skrynią”, kad vienas Dievas težino, kas po jos liks nesukompromituotas. Todėl nereikia pamiršti, kad vienintelė priežastis, kodėl Seimas ėmė tirti CŽV kalėjimą Lietuvoje, buvo noras atsikratyti P.Malakausko. Kai šio nebėra šiame poste, galima pamiršti ir CŽV kalėjimą ir neteisėtą žmonių kankinimą Lietuvoje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pradėjusi tyrimą dėl atsistatydinusio Valstybės saugumo departamento direktoriaus Povilo Malakausko veiklos, kai jis dar buvo Krašto apsaugos departamento Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas. Į šias pareigas P.Malakauską paskyrė vienas socdemų veikėjas, tuometis Krašto apsaugos ministras Linas LInkevičius.

Ši tarnyba, vadovaujant P.Malakauskui, pasižymėjo įvairiais įtartinais prekių ir paslaugų pirkimais, todėl STT buvo pradėjusi tyrimą dėl P.Malakausko veiklos, tačiau bylos į teismą nespėjo perduoti. Likimo ironija – vadovauti STT atėjo tas pats P.Malakauskas, kuriuo nešvarius darbelius ir tyrė STT. Tuomet P.Malakauskas ir galėjo susipažinti su medžiaga, kurią apie jį surinko STT.

Į STT vadovo pareigas P.Malakauską dar 2007 m. paskyrė tuometis premjeras Gediminas Kirkilas tyliai pritariant opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui. Tik vienas buvęs STT vadovas Valentinas Junokas ėmė kelti triukšmą ir atakuoti politikus: “Kaip galėjo atsitikti, kad STT įtariamas korupcija žmogus staiga pats tapo STT vadovu?”.

Tačiau P.Malakauskas sugebėjo tyliai nugesinti šį bekylantį triukšmą ir tas jo talentas – gesinti korupcinius skandalus – buvo gerai įvertinti tiek A.Kubiliaus, tiek ir G.Kirkilo, kad pastarieji 2007 m. pabaigoje jį nutarė padaryti ir VSD vadovu. Beje, būdamas STT šefu, P.Malakauskas buvo visiškai suparaližavęs šios įstaigos veiklą, per jo vadovavimo laiką STT ši tarnyba neiškėlė nė vienos rimtesnės bylos, o pats P.Malakauskas per televiziją gražbyliavo apie tai, kad STT užsiima ne kova su korupcija, o “piliečių švietimu”. 

Pagaliau paaiškėjo, kodėl Vilius Navickas tapo Vilniaus meru – net tik dėl to, kad jis pats ir jo firmos prieš Seimo rinkimus parėmė Tėvynės sąjungą 100 tūkst. litų, bet dar ir todėl, kad jis yra premjero Andriaus Kubiliaus giminaitis. Mat V.Navicko žmona Jolanta ir A.Kubiliaus sutuoktinė Rasa Kubilienė yra pusseserės.

“V.Navickas kažkada artimame konservatorių draugų būrelyje buvo prisipažinęs, kad už savo “pirminį kapitalą” verslui turėtų būti dėkingas A.Kubiliaus uošvei Elenai Žaidienei”, - teigia LL šaltiniai.

Kaip žinia, būtent A.Kubiliaus marčiai konservatorių valdoma Vilniaus savivaldybė perdavė valdyti Augustijonų vienuolyno pastatų kompleksą Vilniaus senamiestyje. E.Žaidienė žadėjo vienuolyne atidaryti katalikišką gimnaziją, tačiau netrukus ėmė pardavinėti vienuolyno pastatus dalimis.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad E.Žaidienė veikė nesąžiningai, nes žinojo apie Kurijos bandymus susigražinti nacionalizuotus vienuolyno pastatus. E.Žaidienė taip pat žinojo, kad Vilniaus miesto taryba jos vadovaujamai sąjungai minėtą vienuolyną perdavė ne nuosavybėn, tačiau tik panaudos teise. Negana na to, premjero uošvė apgavo ir patį Vilniaus arkivyskupą J.Steponavičių, kuris dar 1991 m. pritarė E.Žaidienės prašymui dėl  katalikų gimnazijos įsteigimo vienuolyne, tačiau savo prašymuose E.Žaidienė niekur nenurodė, kad ketina tą bažnyčios turtą perimti savo nuosavybėn. Neįtikėtina, kad net neturėdama dokumentų, E.Žaidienė sugebėjo Registrų centre įregistruoti vienuolyną kaip Lietuvos katalikių moterų sąjungos nuosavybę, nors Vilniaus savivaldybė jai šiuos pastatus buvo perdavusi tik panaudos teise. Bet kuriam piliečiui tokios aferos baigtųsi baudžiamąja byla už dokumentų klastojimą, tačiau liesti premjero uošvės niekas nedrįso. A.Kubiliaus uošvė savo prašymuose Vilniaus Arkivyskupui rašė, kad jos vadovaujama sąjunga įsipareigoja įsteigti katalikų gimnaziją – licėjų, įrengti koplyčią ir salę pamaldoms, įkurti kun. J.Tumo – Vaižganto bute memorialinį muziejų, tačiau vietoj to išnuomavo bažnyčią UAB „Bitė Lietuva“, o kitą vienuolyno pastatą pardavė. 

Šiuo metu prokurorai visoje Lietuvoje yra iškėlę daugiau nei 1100 baudžiamųjų bylų dėl kaip įtariama neteisėtų Sodros išmokų gavimo. Įtarimai dėl šio tariamo nusikaltimo yra pareikšti daugiau nei 500 neseniai kūdikius pagimdžiusių motinų, ir visoms joms gresia įkalinimas nuo 2 iki 8 metų. Vienintelė jų kaltė – kad pasinaudojo įstatymu, numatančiu gauti motinystės pašalpą, atlyginimą skaičiuojant už paskutinius tris mėnesius darbo.
Daugelis motinų ir jų darbdavių pasinaudojo šiuo įstatymu ir pakėlė busimoms mamoms atlyginimus, kad vėliau Sodra joms mokėtų didesnes pašalpas. Tačiau vėliau Sodra apsižiūrėjo, kad tokių motinų yra labai daug, pačiai Sodrai, kaip pasakė jos vadovas M.Mikaila, „greitai bus chana“, ir todėl represinis aparatas puolė ieškoti kaltųjų.Buvo sukviestas bendras Generalinės prokuratūros ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos pasitarimas – buvo sprendžiama, kaip sukišti į kalėjimą jaunąsias mamas, teisėtai pasinaudojusias šia įstatymo lengvata. Precedentas jau yra  - buvęs Tauragės antstolis 32 metų V.Ševčenka nutarė pagelbėti savo pažįstamai ir įrašė neteisingus duomenis apie „Sodros“ Tauragės skyriaus vyriausiajai specialistei I.Bitinei išmokėtą atlyginimą, už tai abiem Šilalės rajono apylinkės teismas skyrė po dvejus metus nelaisvės pataisos namuose.  Be to, I.Bitinei, kuri dabar išėjusi motinystės atostogų ir augina vaiką, „Sodra“ pateikė beveik 30 tūkst. litų civilinį ieškinį.

Laidos „Paskutinė instancija“ autorė žurnalistė Rūta Janutienė pirmoji iškėlė šią problemą. Jai skaudžiausia, kad Lietuvos Respublikos represinis aparatas pirmiausiai griebė silpniausias – motinas su mažais vaikais. Kad juos apgintų, nė piršto nepajudino ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pati niekada neturėjo savo vaikų. Kaip žinia, būdama Finansų ministre D.Grybauskaitė pakluso savo boso  premjero A.Brazausko valiai ir net nebandė bylinėtis su „Maxima“ savininkais, kurie, pasinaudodami įstatymo lengvata, per invalidų įmonę susigražino už parduotas „Maxima“ parduotuves daugiau nei 78 mln. litų PVM. R.Janutienė atsakė į LL klausimus:

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis, demaskavęs generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ir praleidęs daugiau nei pusantrų metų Kauno tardymo izoliatoriuje už tai, kad savo viename laiške teismui Vilniaus apygardos teismo teisėją Igor Kasimov išvadino “absoliučiu debilu ir penktosios kolonos atstovu”, jau laisvėje ir žada pateikti “Laisvo laikraščio” skaitytojams dar daugiau informacijos apie aukštų teisėtvarkos pareigūnų padarytus nusikaltimus. Kaip žinia, dar dirbdamas VSD, A.Beržinis demaskavo tuometinį Jonavos prokuratūros vadovą A.Valantiną, kuris bandė nuslėpti, kad Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vygandas Čižauskas (beje, ir šiuo metu dirba šiuose pareigose) girtas užmušė žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos. Tik po A.Beržinio įsikišimo įvyko V.Čižausko teismas, jis buvo nuteistas dviems metams laisvės atėmimo lygtinai, tačiau Jonavos apylinkės teismo pirmininkė Damulienė atleido jį nuo bausmės. Vėliau Damulienė redakcijai teigė, kad Jonavos apylinkės teismas nenagrinėjo V.Čižausko bylos. Už tai, kad demaskavo V.Čižauską, A.Valantiną ir Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavadauotoją Juozą Bagdonavičių, kuris sodindavo žmones į kalėjimą, reikalaudamas jiems perleisti aukų turtą, A.Beržinis buvo išmestas iš darbo VSD, jam pačiam pagal melagingus parodymus suklastota byla, jis metus laikytas Lukiškėse. Tik pernai Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad A.Beržinis kalintas nepagrįstai ir priteisė jam 50 tūkst. Litų kompensaciją. Tačiau prokurorai nesnaudė ir sukurpė jam kitą bylą – neva už “nepagarbą teismui” A.Beržinis buvo nuteistas 14 mėnesių laisvės atėmimo ir tik spalio 9 d. paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Kalėjime jis buvo paskelbęs bado streiką, reikalaudamas jį pripažinti politiniu kaliniu. A.Beržinis atsakė į LL klausimus:

“Maximos” dešimtukas jau pareškė, kad kreipėsi į Stokhomo arbitražo teismą, kad iš Lietuvos Respublikos jam būtų priteisti milijardai litų tariamos žalos, patirtos likviduojant bendrovę “Leo Lt”. T.y. įvyko būtent tas, dėl ko dar liepos mėnesį Prezidentę Dalią Grybauskaitę įspėjo teisininkas Kęstutis Čilinskas, siūlydamas jai nepasirašyti Atominės elektrinės įstatymo.
Tačiau D. Grybaukaitė pasirašė šį įstatymą, sakydama, kad taip daro tik todėl, kad vėliau Vyriausybei nereikėtų bylinėtis Stokholmo tarptautinio arbitražo teisme, dalinantis „Leo Lt“ turtą. Dabar paaiškėjo, kad D.Grybauskaitė eilinį kartą melavo, žinodama, ką daro, nes jos patarėjai buvo informuoti, ką reiškia šio įstatymo pasirašymas ir kokios tokio veiksmo pasekmės. Kaip žinia, dar liepą kai kurios visuomeninės organizacijos ir teisininkas Kęstutis Čilinskas siūlė D.Grybauskaitei nepasirašyti Atominės elektrinės įstatymo, kuris numatė, kad „Leo Lt“ sandoriui nebetaikomas Civilinio kodekso reikalavimas, sakantis, kad prieštaraujantis moralei sandoriai yra negaliojantys. K.Čilinskas tada siūlė įpareigoti generalinį prokurorą kreiptis į teismą, kad „Leo Lt“ sandoris būtų panaikintas kaip negaliojantis, remiantis minėtu Civilinio kodekso straipsniu. „Buvau susitikęs su D.Grybauskaitės patarėjais, jie viską suprato, ką reiškia šio įstatymo pasirašymas, tačiau tik galvomis linksėjo“, -  tuomet LL sakė K.Čilinskas.
Tačiau D.Grybauskaitė teatrališkai pasirašė šį įstatymą, ir atvėrė „Maxima“ dešimtukui kelią reikalauti iš Lietuvos Respublikos milijardų už tariamą žalos padarymą. 

Negana to, teismo proceso metu paaiškėjo, kad buvęs Vilniaus OMON vadas V. Makutinovičius, kurį vienintelis likęs gyvas Medininkų žudynių metu Tomas Šernas atpažino kaip vieną iš užpuolikų, gali būti slaptas Lietuvos generalinės prokuratūros  bendradarbis. Teisme apklausiamas kaip liudininkas T.Šernas patvirtino, kad tokia apklausa buvo, ir kad jis davė parodymus dar ligoninėje. Tačiau kadangi T.Šerną apklausę prokurorai labai skubėjo ką nors sužinoti, bijodami, kad jis gali mirti, tai užduodavo kitą klausimą, net nespėjus T.Šernui atsakyti. Kodėl generalinė prokuratūra taip atkakliai klastoja įrodymus ir slepia tikruosius žudikus? LL pašnekovai sako, kad taip yra todėl, kad daugelis buvusių OMONininkų šiuo metu užima aukštas pareigas Lietuvos teisėsaugoje bei jiems nereikalingas toks jų audringos jaunystės priminimas.

Policininkai išprievartavo ir nužudė merginą, tačiau kaltų Generalinė prokuratūra neranda jau 17 metų

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama kaunietės Aldonos Stankevičienės ieškinys prieš Lietuvos Respubliką. Moteris reikalauja, kad už policininkų išprievartautą bei nužudytą jos dukrą Daivą Stankevičiūtę jai būtų priteista 1 mln. litų kompensacija, o taip pat patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas bei dabartinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunką, kuriuos moteris kaltina jos dukters žudikų slėpimu bei dangstymu.
A.Stankevičienė papasakojo LL kraupią istoriją, kaip buvo nužudyta jos dukra – dar 1992 m. du Kauno Santakos komisariato policininkai – S.Markaukas bei A.Pustelnikovas gavo nurodymą – įrengti pasalą bute Kaune, kuriame gyveno toks pilietis Rolandas Morozas, kuris buvo ieškomas dėl cigarečių vagystės. Policininkai susirado ir atsivedė į minėtą butą ir to R.Morozo draugę – Daivą Stankevičiūtę. Kad pasala neprailgtų, mergina buvo priversta su vienu policininku nešti vogtas cigaretes į šalia esančius kioskus, ten jas parduoti. Už gautus pinigus policininkai prisipirko degtinės, alaus – teismo protokole parašyta, kad abu vyrai, belaukdami pasaloje, išgėrė du butelius degtinės ir nemažai alaus. Kas buvo toliau? Aukos motina įsitikinusi, kad jos dukrą girti policininkai mušė, smaugė, išprievartavo, o galiausiai nušovė prikišę prie smilkinio pistoletą.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Alvyros Onos Kvaraciejūtės, Vilmanto Antano Gaidelio išteisino „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kaip žinia, dar liepą Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nuteisė A. Drižių pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 dalį – „šmeižimas“ ir nubaudė 1300 litų bauda. Teisėja A.Macevičienė nuteisė A.Drižių už pastarojo straipsnius „Kaip iš Vilniaus miesto pavogti 200 mln. litų“ bei „200 mln. litų aferoje – A.Paulauskas“
 
LL buvo dar 2007 m. pabaigoje išspausdinęs šiuos straipsnius, kuriuose buvo rašoma apie tai, kaip buvęs komjaunimo veikėjas Jurijus Guselnikovas “perdavė” savo privačios bendrovės nuosavybėn 42 hektarų žemės sklypą Vilniuje, Pilaitės rajone.

Teisėja Kornelija Macevičienė nuteisė nekaltą žmogų

Lietuvoje pedofilija, kurios šaknys slypi aukščiausiose valstybės institucijose ir kurios voratinklis išsikerojęs taip plačiai, pasiekė tokį mąstą, kad nebelieka asmenų, turinčių pareigą ir galią su jais kovoti. Lytiškai nesubrendusių, bejėgių, mažų vaikų kūnai kas dieną yra tvirkinami, prievartaujami, ir Lietuvoje nebeliko teisėsaugos pareigūnų, pajėgiančių ištirti šiuos nusikaltimus.

Šiandieninis Kauno ir Vilniaus apygardos prokuratūros darbas Drąsiaus Kedžio tvirkintos ir prievartautos dukros byloje liudija apie tai, kad apygardos prokuratūra nesiruošia tirti, netiria ir netirs D.Kedžio skunduose nurodytų faktų ir aplinkybių. Vilniaus apygardos prokuratūroje - spengianti tyla ir akivaizdus nenoras nustatyti kaltus pedofilus, tvirkinusius ir prievartavusius mažytes bejėges mergaites - D. Kedžio dukrą ir jos pusseserę.

„Respublikoje“ paskelbtas straipsnis apie pedofilijos atomazgą, kuriame išspausdinta aiškiai neteisinga informacija, vertintinas kaip Vilniaus apygardos prokuratūros bandymas įbauginti D.Kedžio dukros globėją tam, kad ši nustotų kovoti už D.Kedžio dukrą ir atsitrauktų. Nuo kada gi, mielieji prokurorai, kreipimasis į policiją ar prokuratūrą, bandant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, laikytinas nusikaltimu? Galbūt jūs nežinote netgi konstitucinių žmogaus teisių?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jau pradėjo tyrimą dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų pirkimų Šiaulių ligoninėje – įtariama, kad perkant skaitmeninius mamografus, skirtus vėžinių ląstelių ankstyvam aptikimui, buvo išplauta milijonai litų.

Mat už tokius pačius mamografus, kuriuos pirko Klaipėdos ir Panevėžio ligoninės, buvo mokama maždaug po 800 tūkst. litų, o Šiaulių ligoninė už vieną analogišką prietaisą mokėjo net 1,8 mln. litų. Tiesa, privačios gydymo įstaigos pirko tokius pat mamografus dar 30 proc. pigiau, nei kad Klaipėdos ar Panevėžio ligoninės.

Dar liūdniau yra Alytaus ligoninėje, kur darbuotojai jau keli mėnesiai negauna atlyginimų, nes jos direktorius nutarė pastatyti dar vieną ligoninės korpusą – pirko statybos paslaugas iš savo draugo, o atlyginimams skitus pinigus sukišo neva į statybas.

“Informaciją apie tų mamografų pirkimą Sveikatos apsaugos ministerija slėpė du mėnesius, - LL sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, - tik tada, kai aš prieš dvi savaites pasakiau A.Čaplikui, kad dėl tų dokumentų kreipsiuos į prokuratūrą, tai ministras man juos atsiuntė, prieš tai dar spėjęs išsiųsti į FNTT kreipimąsi – kad neva ministerija pirma už mus kreipėsi į teisėsaugą”.

Kaunietis Romaldas Žemaitis, bandęs išvaryti iš savo kiemo jį filmuojančius televizijos laidos „Be tabu“ žurnalistus ir atėmęs iš jų vaizdo juostą, kurią jie neteisėtai nufilmavo jo kieme, negavę šeimininko leidimo, už tokį veiksmą buvo nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo.

„Aš atsėdėjau devynis mėnesius Pravieniškių kolonijoje, mano gyvenimas yra sulaužytas, žmona su manim norėjo skirtis kokius tris kartus, tačiau aš ją vargais negalais perkalbėjau, - LL pasakojo šis pusamžis vyriškis, kuris tapo dar viena lietuviškos teisėtvarkos sistemos auka, - tai dar viena iš piršto laužta byla, dabar baisiau nei Stalino laikais. Aš buvau nuteistas kalėti pagal tris Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, nors pagal vieną straipsnį baudžiamoji byla buvo nutraukta dar 2000 m., pagal kitą byla net nebuvo iškelta, o pagal trečią – dėl „savavaldžiavimo“ prieš žurnalistus toks straipsnis man net negalėjo būti taikomas, nes savavaldžiauti galėjau tik prieš žmones, kurie veikė teisėtai, o „Be tabu“ žurnalistai mano kieme dirbo be mano leidimo“.

Būdamas Pravieniškių kolonijoje jis turėjo daug laiko gerai išstudijuoti Baudžiamojo proceso kodeksą ir sako, kad „savavaldžiavimas“ jam galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu jis būtų veikęs prieš „asmens teisę ir teisėtus interesus“, tačiau žurnalistai, būdami jo privačioje valdoje be savininko jokių teisių ir teisėtų interesų neturėjo.

Dar 2000 m. Romaldas Žemaitis buvo klestintis verslininkas, besistatantis namą savo šeimai Garliavoje, Kauno rajone. Vieną kartą įpykęs, kad kaimynystėje gyvenantys paaugliai nuolat vagiliauja jo statybvietėje, R.Žemaitis juos pagavo, ir kaip, pats savo, „įspyrė į užpakalį“.

Pasak asociacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas“ (JDJ) pirmininko, teisininko Kęstučio ČILINSKO, siekdamas išsaugoti nusikalstamą „LEO“ sandorį ir išvengti atsakomybės, premjeras nori užsitikrinti „darbiečių“ lyderio V.Uspaskich paramą. Čia, matyt, derėtų priminti, jog būtent Darbo frakcija praeitos kadencijos Seime padėjo įteisinti G.Kirkilo Vyriausybei korupcinį „LEO“ sandorį, mainais už pono V.Uspaskich teisinę neliečiamybę. Vykdydama oligarchų parengtą scenarijų, A.Kubiliaus Vyriausybė tęsia „LEO“ aferą, pasitelkdama susikompromitavusius partijų lyderius - V.Uspaskich, A.Valinską, A.Zuoką (Abonentą) bei kitus valdžioje esančius, godžius, savanaudžius politikus. Ir tiktai JDJ telkiama pilietinė visuomenė reikalauja, kad būtų panaikintas šis korupcinis, antikonstitucinis sandoris, kuriuo „NDX energijai“- „Maxima“ savininkams, faktiškai, veltui buvo atiduotos daugelio milijardų litų vertės valstybinės elektros tiekimo sistemos, nešančios oligarchams šimtamilijoninius pelnus. Tik todėl Lietuvoje yra dirbtinai sukeltos elektros kainos, o mūsų verslas, gyventojai ir valstybės biudžetas patiria milžinišką nuostolį, kurį oligarchinė valdžia desperatiškai bando kompensuoti vykdydama „diržų veržimosi“ politiką.  
Advokatas K.Čilinskas siūlo garbingą išeitį iš sisteminės krizės – naikinti „LEO“ sandorį, grąžinti valstybei oligarchų „prichvatizuotą“ milijardinį turtą, ženkliai sumažinti elektros kainas. Tačiau dabar, kaip matome, A.Kubiliaus Vyriausybė, prezidentei D.Grybauskaitei pritariant, elgiasi priešingai: oficialioji valdžia nori su „Maxima“ savininkais pasidalinti („likviduoti“) „LeoLT“ bendrovę, nepanaikinus „LEO“ sandorio! Tai reiškia, kad likvidatorius laikysis „LEO“ sandoryje įrašyto valstybės įsipareigojimo - atiduoti „NDX energijos“ savininkams 38,3 proc. valstybės energetikos kapitalo. Pasekmėje, valstybė ir visuomenė pajus didžiulį finansinį smūgį. Vietoj to, kad panaikintų nusikalstamą „LEO“ sandorį, A.Kubiliaus Vyriausybė rūpinasi tik savo išlikimu, telkia pajėgas Seime ir dar labiau gilina krizę Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakydama į "Laisvo laikraščio" klausimus, nuliūdino redakciją, sakydama, kad ji neturi įgaliojimų atstatydinti prokurorus, kurie sodina žmones į kalėjimus, reikalaudami jiems perduoti aukų turtą.

Kodėl D.Grybauskaitė iš karto nepareikalavo generalinio prokuroro Algimanto Valantino atstatydinimo, kai paaiškėjo, kad visi jam Drąsiaus Kedžio rašyti skundai dėl netinkamo pedofilijos bylos tyrimo atsidurdavo pas tuos, kuriuos ir skundė D.Kedys? A.Valantinui turėjo būti parodytos durys dar tada, kai paaiškėjo, kad teismai du kartus atmetė Generalinės prokuratūros sprendimus dėl Breste nužudyto VSD pulkininko V.Pociūno nužudymo tyrimo. Tuomet A.Valantinas sakė, kad ištirti šį nusikaltimą yra jo garbės reikalas. Dabar V.Pociūną visi pamiršo, nes akis bado pedofilų nusikaltimai.

Ką dengia Generalinė prokuratūra ir ją globojanti D.Grybauskaitė? Matyt, kad ir pačiai D.Grybauskaitei yra ko bijoti - juk būtent ji, būdama Finansų ministre A.Brazausko vyriausybėje, iš valstybės biudžeto pervedė daugiau nei 18 mln. litų tokiam Izraelio piliečiui Meirui Klabinui, kuris buvo nuteistas Kaune 15 metų kalėti už grupinį nepilnametės išžaginimą. Vėliau A.Brazauskas už stambų kyšį suteikė M.Klabinui Lietuvos pilietybę "už nuopelnus Lietuvai", ir po po, suklastojęs dokumentus, M.Klabinas už vieną litą nuspirko AB "Lietuvos kuras". Išpumpavęs visą įmonės turtą, M.Klabinas pasirūpino, kad A.Kubilius ir D.Grybauskaitė jam pervestų dar 18 mln. litų iš valstybės biudžeto. Vėliau Valstybės kontrolė nustatė, kad to daryti nereikėjo. M.Klabinui iškeltą bylą dėl dokumentų klastojimo nutraukė prokurorė Julija Kryževičienė, o teisėjas Gintaras Kryževičius rengiasi vadovauti Aukščiausiam teismui. Gal M.Klabino vadovaujamas pedofilų tinklas ir toliau valdo Lietuvą?

Sovietų Sąjungoje tikroji valdžia buvo Kompartijos centro komiteto Politinis biuras, kuris duodavo privalomuosius nurodymus visiems partijos komitetams bei SSSR vyriausybei.

JAV tikroji valdžia yra keliasdešimt milijardierių komitetas, niekada nerašantis jokių protokolų, pagal poreikius susirenkantis į slaptus pasitarimus, parenkantis nacijai būsimą prezidentą ir t.t. Rinkimai tėra tik technikos reikalas, šou ir atrakcijos tautai.

Baltarusijoje tikroji valdžia yra tautos tėvas – „batka“ Lukašenka, kuris net dalį parlamento narių paskiria savo „ukazu“ (įsaku).

Lietuvos tikroji valdžia yra „valstybininkų“ klanas, kuris irgi nerašo jokių protokolų, bet viską, kas svarbiausia, tvirtai nusprendžia, tame tarpe, pasikvietę į pirtelę, nurodė, kad premjeru bus Gediminas Kirkilas.

Buvęs Aukščiausiojo teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas, anksčiau minėtas kaip vienas kandidatų į Aukščiausiojo teismo pirmininkus, ir vadintas vienu iškiliausiu Lietuvos teisėju, dabar dirba arbitražo teisme ir verčiasi privačia advokato veikla. V.Mikelėnas išgarsėjo prieš porą metų, kai atsistatydindamas iš AT, Seime savo kalboje nepagailėjo kritikos ir teismams, jų savivaldai, ir prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtam naujo Teismų įstatymo projektui. Taip pat teisininkas siūlė Seimui aiškintis, kokios interesų grupės supriešino LAT pirmininką, prezidentą ir Seimą bei užsiimti valstybine veikla.

 „Ar neskaidriai suformuotas teisėjų korpusas gali skaidriai dirbti? Vienintelis ginklas prieš neskaidrius procesus yra viešumas“, - tada teigė atsistatydinantis teisėjas.

Būtent viešumas ir liko vieninteliu ginklu advokatui Andriui Kremensui, kuris bando panaikinti teisėjo V.Mikelėno sprendimą komerciniame dviejų bendrovių ginče. Mat advokatas įtaria, kad teisėjo V.Mikelėno sprendimą šioje byloje parašė atsakovo advokatai.

Valstybės saugumo departamento (VSD) šefas Povilas Malakauskas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas mėgsta prabangą – jeigu P.Malakauskas gyvena 1,5 mln. litų vertės kotedže Žvėryne, tai A.Anušauskas yra įsigijęs 500 tūkst. Litų vertės butą bei dar laidavęs už savo draugę dar beveik 400 tūkst. Litų.

Beje, abu šie valstybės pareigūnai visą gyvenimą dirbo valstybinėje tarnyboje – A.Malakauskas ilgą laiką KAM, paskui buvo STT vadovas, o dabar VSD šefas, niekaip nepaklūstantis Seimui, tuo parodydamas, kas yra tikrasis Lietuvos šeimininkas. A.Anušauskas – istorikas, ilgą laiką dirbęs, taip pate neturėjo jokio verslo, tačiau drąsiai skolinosi 500 tūkst. Litų iš banko butui Vilniaus centre įsigyti ir dar maždaug tiek pat laidavo už savo draugės skolą.

Bet kuriuo atveju šie vyrukai padarė itin blogą investiciją, nes jie pirko savo nekilnojamąjį turtą dar 2008 m. pradžioje, kai turto kainos Vilniuje buvo bene didesnės nei Londone ar Paryžiuje. Tačiau dabar jų turtas vertas maždaug pusės to, ką jie mokėjo prieš pusantrų metų. Tačiau skolos bankams liko.

Kaip aiškėja iš P.Malakausko pajamų deklaracijos, už kotedžą jis mokėjo 1,2 mln. Litų, nors jo pardavėjas – dabartinis Vilniaus meras V.Navickas už kotedžą prašė 1,5 mln. Litų. Už kokias paslaugas V.Navickas dabartiniam saugumo vadovui nuleido net 300 tūkst. Litų? Kotedžą P.Malakauskas įsigijo pardavęs butą, žemės sklypą bei sodą, bei dar pasiskolinęs apie 200 tūkst. eurų (700 tūkst. litų) iš Vilniaus banko. Net jei šis kreditas paimtas dešimčiai metų, per metus P.Malakauskui reikia gražinti apie 70 tūkst. Litų plius banko palūkanas. T.y. apie 7 tūkst. litų per mėnesį. Turint omenyje, kad bankas paprastai žiūri, kad skolininkui dar liktų du trečdaliai jo pajamų atidavus banko įmoką, išeitų, kad P.Malakausko pajamos per mėnesį siekia apie 25 tūkst. litų. Tačiau turint omenyje, kad P.Malakausko dienos VSD vadovo poste jau suskaičiuotos, matyt, kad jam bus labai sunku rasti taip gerai apmokamą kitą valstybinę darbą, nes privačiam sektoriuje jis niekada nėra dirbęs ir vargu ar už jo kompetenciją kas nors mokėtų daugiau nei 2 tūkst. Litų. Nors pats P.Malakauskas giriasi, kad jo vadovaujamas VSD pernai dirbo “puikiai”, tačiau jo tiesioginė viršininkė Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino, kad VSD dirba “blogai”. 

Telšių apygardos prokuratūra nutraukė baudžiamąją bylą dėl to, kad Telšių UAB “Samanėlė” vyr. finansininkė Stasė Jokšienė, generalinio prokuroro Algimanto Valantino sesuo, išmokėjo “vokeliuose” apie 1,2 mln. Litų. Šią aferą demaskavęs  Telšių mokesčių inspekcijos viršininkas Antanas Naujokas buvo išvarytas iš darbo, kai atsisakė paimti kyšį už tai, kad nutrauktų tyrimą.

Paaiškėjo, kad A.Naujokas palietė galingojo Algirdo Mykolo Brazauko verslo interesus, todėl prieš jį susivienijo, pasak žurnbalistės Rūtos Grinevičiūtės, "visos represinės Lietuvos struktūros, išskyrus gal tik policiją ir kariuomenę".

Prieš kelias savaites "Laisvas laikraštis" išspausdino Drąsiaus Kedžio laišką. Šiame laiške D.Kedys tiesiai apkaltino nužudytą Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių pedofilija. Žmogus skundėsi, kad nesulaukė jokios pagalbos iš "supuvusios" teisėsaugos.

Vilniaus meras Vidas Navickas, išgarsėjęs nuo, kad per 2007 m. savivaldos rinkimus pateikė pajamų deklaraciją, kad per metus gavęs virš 117 tūkst. Litų pajamų, sumokėjo tik 1051 litų mokesčių, greitai kelsis į naują pilį Žvėryne. Ši pilis tikrai verta buvusio kelių policininko užmojų ir gyvenimo būdo – ji ne mažesnė kaip 1000 kv. metrų, kurią merui šiaip ne taip pavyko įsprausti tarp daugiabučių.  Bet taip gal net patogiau – meras tiesiogiai per savo langą galės bendrauti su vilniečiais, kurių balkonai – tik už kelių metrų nuo mero prabangos.
Pats V.Navickas, kuris nepasižymėjo nei aktyviu darbu konservatorių partijoje, nei yra itin iškalbingas, sostines meru tapo po to, kai jo vadovaujama įmonė „Euro-Construkt“ parėmė konservatorių partiją 39 tūkst. litų.
Tai bus jau šeštasis V.Navicko namas. Be penkių gyvenamųjų namų sostinėje bei Molėtų rajone, merui priklauso septyni žemės, miško, sodo sklypai ir vandens telkiniai Vilniuje bei Trakų ir Molėtų rajonuose.
Pirmuosius milijonus V.Navickas susikrovė pardavinėdamas automobilius savo buvusiems kolegoms - tam pačiam Policijos departamentui. Beje, policijos šefai taip surašydavo konkursų sąlygas, kad jos tikdavo tik V.Navicko parduodamiems "Fiat" automobiliams, kol tokios korupcijos neapsikentę verslininkai padavė Policijos departamentą į teismą ir bylą laimėjo.

Tokį pat verslą V.Navickas suka ir Vilniaus savivaldybėj - neseniai konservatorių dauguma miesto taryboje pritarė, kad  "Vilniaus Energijai" (Jos savininkai - "Rubicon group") reikia padengti nuostolius, kuriuos jie neva patyrė dėl pakilusių dujų kainų 2008-2009 m. Nors tais metais dujų kaina kilo ir viršijo ribą, kuri buvo numatyta kainos formulėje - 947,36 litai už 1000 kubinių metrų, tačiau  vėliau kaina krito žemiau šios ribos. Tuomet dėl įvairių nusikaltimų teisti "Rubicon group" vadovai paskaičiavo, kad dėl to jie patyrė nuostolių. V.Navicko konservatoriai patvirtino, kad Vilnius jiems skolingas 125 mln. litų, nors miesto tarybai nebuvo pateikta jokių skaičiavimų, kaip atsirado ši suma. ir nors niekas nematė šilumos nuostolių skaičiavimo dokumentų, tačiau sostinės meras V.Navickas iš tribūnos prakalbo apie tai, kad tarybos nariai negali netikėti "Vilniaus Energijos" specialistų skaičiavimams.. 

Neseniai žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad nuo spalio 1 dienos Vilniuje įsigalios 17,66 ct/kWh be PVM šilumos energijos kaina. Tarifas vilniečiams sumažės 21,7 proc., lyginant su šiuo metu galiojančia 22,56 ct/kWh be PVM kaina. Centralizuotai teikiamos šilumos kainos dedamąsias sostinei rugsėjo 9 d. patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba, o rugsėjo 17 d. – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), skelbia „Vilniaus energija”.
„Naujam šilumos energijos tarifui kelią atvėrė liepos 1 dieną įsigaliojęs nutarimas leisti kintamąją šilumos kainos dalį keisti kas mėnesį, priklausomai nuo faktinių kuro – gamtinių dujų ir mazuto – kainų“, - teigė sostinę šildančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Šilumos kainą sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis yra šilumos tiekėjų sąnaudos, kurios beveik nekito jau penkerius metus ir toliau sudarys 4,81 ct/kWh. Kintamoji kainos dalis nuo spalio 1 dienos sudarys 11,51 ct/kWh.
Lyg tarp kitko, vilniečiai buvo informuoti, jog į naują šilumos tarifą bus įtraukta ir trečioji 1,34 ct/kWh dalis, kuri leis kompensuoti „Vilniaus energijos“ nuostolius, patirtus ankstesnei miesto valdžiai laiku neperskaičiavus šilumos kainos. Pasak buvusio sostinės mero Juozo IMBRASO, šie tariami privačios bendrovės nuostoliai, siekiantys 125 mln. litų, yra „komercinė „Rubicono“ vyrukų paslaptis“, kadangi jokie skaičiavimai Vilniaus miesto tarybai iki šiol nebuvo pateikti. Dabartinis sostinės meras konservatorius V.Navickas, vietoje svarių argumentų, kuriais remiantis privati bendrovė reikalauja padengti  milijoninius nuostolius, iš tribūnos agitavo tarybos narius: „Jais reikia tikėti!..“. Jam antrino vicemeras socialdemokratas R.Adomavičius.
Ar iš tikrųjų galima pasitikėti abonentiniais „Rubicono“ vyrukais ir dabartine sostinės valdžia? Į šį klausimą „Laisvo laikraščio“ skaitytojams bando atsakyti Europos parlamento narys Juozas Imbrasas. 

Premjeras Andrius Kubilius mėgsta kalbėti apie tai, kad konservatoriai siekia visiems sudaryti lygias sąlygas konkuruoti, tačiau kita ranka šeria valstybės pinigais konservatoriams palankius spaudos leidinius. Pvz., daugiausia Vyriausybės paramos, skirtos padengti žiniasklaidos nuostoliams, atsiradusiems dėl PVM lengvatos panaikinimo, gavo „Kauno diena“, „Šiaulių kraštas“, „Sekundė“, „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“. Tai paaiškėjo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui paskirsčius beveik 3 milijonus litų.

Kaip žinoma, galiojęs 5 proc. lengvatinis PVM tarifas spaudai nuo sausio panaikintas. Dabar PVM tarifas spaudai siekia 21 proc. Tuo nepatenkinti leidėjai kreipėsi į Vyriausybę prašydami gelbėti. Vyriausybės sprendimu, 3 milijonų litų parama skirta regioniniams, rajoniniams ir vietiniams laikraščiams. Juos pavesta paskirstyti fondui. Jo sprendimu, valstybės asignavimus gavo 65 leidiniai. Pats A.Kubilius iš Seimo tribūnos viešai yra pareiškęs, kad “mes neremsime “Laisvo laikraščio”.

Tačiau didžiausia parama skirta konservatoriams itin palankaus dienraščio „Kauno dienai“ - 581 300 Lt. Laikraštis priklauso bendrovės „Hermis Capital“ valdomai leidinių grupei „Diena Media Neės". Tos pačios leidinių grupės laikraštis „Vilniaus diena” gavo 73 700 Lt.

Už Europos Sąjungos 700 mln. litų bus rekonstruojama 17,8 mln. litų vertės įmonė
 
Energetikos ministerijoje svarstomas projektas, kurį parengė Lenkijos bendrovė „Orlen Lietuva“, ir kuriuo numatoma už 200 mln. Eurų (apie 700 mln. Litų) litų tiems patiems lenkams priklausančioje „Mažeikių elektrinėje“ statyti dūmų nusierinimo ir valymo įrengimus.

Lenkai siekia, kad Energetikos ministerija patvirtintų šiam projektui 150 mln. eurų (525 mln. litų) Europos Sąjungos finansinės pagalbos lėšų. Primename, kad ta pati „Mažeikių elektrinė“ buvo parduota prieš porą metų tai pačiai „Mažeikių naftai“ tik už 17,8 mln. litų.

„Aišku, kad dūmų valymo įrengimai negali kainuoti pusės milijardo litų, ir kad šio projekto įgyvendinimas sudarys gamyklos savininkams galimybę pasisavinti apie 150 mln. EUR ES finansinės paramos Lietuvai ir uzurpuoti Lietuvos naftos rinką“, - teigia nenorėję prisistatyti LL šaltiniai.

Š.m. rugpjūčio 20d. „Orlen Lietuva" vadovybės ir premjero A.Kubiliaus susitikimo metu Energetikos ministras A.Sekmokas patvirtino šio projekto įgyvendinimui reikalingos paramos suteikimą. „Mažeikių elektrinės" dūmų valymo įrenginio finansavimas, pritraukiant ES fondų lėšas, skirtas Lietuvai, padidins ..Orlen Lietuva" vertę beveik 500 mln. Lt ES fondų sąskaita, jeigu Energetikos ministerija patvirtintų, kad šis projektas reikalingas. Aplinkos ministerija pareiškė savo nuomonę, kad tai yra verslo projektas, neturintis aplinkosaugos priedermes.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Audrius Pėstininkas atmetė „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus prašymą iškelti baudžiamąją bylą Alvydui Sadeckui, buvusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, už melą teismo posėdžio metu, prisiekus sakyti tiesą.

Dar vasario 2 d. Vilniaus 2-os apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje A.Sadeckas reikalavo paneigti „Laisvo laikraščio“ straipsnių teiginius apie pinigų plovimą iš „Mažeikių naftos“. Redakcijos darbuotojams teisme buvo leista užduoti klausimus A.Sadeckui. Pastarasis, atsakydamas į klausimus, melavo bent kelis kartus, nors prieš posėdį buvo prisiekęs kalbėti tik tiesą.
Pvz., A.Sadeckas teismo posėdyje nurodė, kad buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius nėra dirbęs UAB „Ekskomisarų biuras". A.Sadeckas taip pat nurodė, kad jis nebuvo sudaręs jokių sutarčių su nuo teisėsaugos pasislėpusiu UAB „British and Baltic Vilnius" direktoriumi Haretu Galilu ir neturėjo su juo jokių reikalų. Tačiau savaitraščio „Laisvas laikraštis" turimi dokumentai paliudijo, kad A.Sadeckas su H.Galilu pasirašė protokolą prie 1998-04-24 sutarties tarp „Ekskomisarų biuro“ bei UAB „British and Baltic Vilnius“, atstovaujamos H.Galilo. A.Sadeckas kartu su H.Galilu pasirašė ir UAB „Ekskomisarų biuras" saugomų asmenų sąrašą.
Tačiau iš teismo posėdžių protokolų aiškiai matyti, kad A.Sadeckas teisme sakė: „..Grigaravičius nėra dirbęs „Ekskomisarų biure..“ bei kad „aš nebuvau sudaręs jokių susitarimų su Haretu Galilu...Galilą esu matęs, tačiau nelabai pažįstu, tur būt ten kažkur vaikščiojantį gatvėje. Tikrai su juo nei bendravau, nei turėjau kokių nors reikalų“.
Tačiau ir pats buvęs policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius spaudoje ne kartą yra pripažinęs, kad yra dirbęs UAB „Ekskomisarų biuras". „A.Drižius nurodo, kad A.Sadeckas sąmoningai melavo, norėdamas teismą suklaidinti dėl civilinėje byloje nagrinėtų teiginių pripažinimo neatitinkančių tikrovės, norėdamas nuslėpti UAB „Ekskomisarų biuras" interesus AB „Mažeikių nafta" privatizavime“, - savo nutarime rašo prokuroras A.Pėstininkas.

Rugpjūčio 24 d. Kauno apygardos teismo teisėjų  Valdo  Vitulsko, Emilijos Akelienės ir  Arvydo Stankaus kolegija atmetė buvusio VSD darbutojo Aurelijaus Beržinio prašymą pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Į posėdį  jau daugiau nei du mėnesius badaujantį A.Beržinį konvojaus pareigūnai atvežė invalido vežimėlyje. Žmogus jau du mėnesiai nieko nevalgo, tik savo kameroje geria vandenį, protestuodamas prieš jam paskirtą 15 mėnesių laisvės  atėmimo bausmę už „nepagarbą teismui“ bei tai, kad jis buvo  vienoje kameroje laikomas su kriminaliniais nusikaltėliais.
A.Beržinis save laiko politiniu kaliniu ir reikalauja, kad su juo būtų atitinkamai elgiamasi. „Aš kaltinamas politiniu nusikaltimu, nes esu kaltinamas įžeidęs teismą, t.y. visą politinę sistemą, o tai jau yra politinis nusikaltimas“, - įsitikinęs jis. Teismo posėdyje dalyvavęs A.Beržinio tėvas LL sakė įsitikinęs, kad A.Beržinis laikomas kalėjime jau daugiau nei metai tik todėl, kad atskleidė, kaip dabartinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas bandė nuo kalėjimo išsukti buvusį Jonavos kelių policijos viršininką Vygaudą Čižauską, kuris automobiliu suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos.
„Aurelijus badauja jau daugiau nei tris mėnesius, - pasakojo A.Beržinio tėvas, - paskutinį kartą jį aplankiau kalėjime rugpjūčio pradžioje. Nors susitikimui buvo skirtos dvi valandos, tačiau jau po 20 minučių jis pasakė, kad nebeturi jėgų kalbėtis, - pasakojo sukrėstas žmogus, kuris viso posėdžio metu garsiai dūsavo ir tyliai šnibždėjo : „svoločiai, banditų gauja“, - taip, visą šią košę užvirė A.Valantinas, kuris buvo žiauriai įkliuvęs savo laiku, o mano sūnus tuo metu dirbo VSD ir tą A.Valantiną pričiupo. Juk žmogus buvo užmuštas, kai visa girta chebra važiavo automobiliu. O A.Valantiną jau tada norėjo nuimti nuo darbo, tačiau kažkoks šėtonas jį išsuko. Reikia viską apie tą A.Valantiną pranešti Prezidentei, kad ji žinotų, kas tas generalinis prokuroras. Manau, kad Prezidentė, tai sužinojusi, iš karto jį pašalintų. Viską jūsų laikraštėlis padarė. Nereikėjo rašyti apie tą A.Valantiną, būtų viskas gerai pasibaigę, o dabar jau šaukštai po pietų“.

Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nuteisė „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 dalį – „šmeižimas“ ir nubaudė 1300 litų bauda. Teisėja A.Macevičienė nuteisė A.Drižių už pastarojo straipsnius „Kaip iš Vilniaus miesto pavogti 200 mln. litų“ bei „200 mln. litų aferoje – A.Paulauskas“
 
LL buvo dar 2007 m. pabaigoje išspausdinęs šiuos straipsnius, kuriuose buvo rašoma apie tai, kaip buvęs komjaunimo veikėjas Jurijus Guselnikovas “perdavė” savo privačios bendrovės nuosavybėn 42 hektarų žemės sklypą Vilniuje, Pilaitės rajone.

Minėtas J.Guselnikovas iki 1991 m. vadovavo Vilniaus vykdomojo komiteto bei Lietuvos komjaunimo  įsteigtai įstaigai "Jaunimo gyvenamųjų namų statyba". Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, ir visas vykdomojo komiteto funkcijas perėmė Vilniaus savivaldybė, komjaunimo veikėjai nutarė, kad “visas turtas pagal balansą 1991 m. rugpjūčio 1 dienai yra kolektyvo turtas” , ir visą šios įstaigos turtą - jau minėtus 42 hektarus žemės "perrašė" savo neseniai įsteigtai privačiai UAB "JGK Statyba".

Šiandien tai atrodo kaip anekdotas, kai valstybinės įmonės direktorius nutaria, kad visas valstybės turtas yra “kolektyvo” turtas, ir perrašo jį savo nuosavybėn, tačiau net 1991 m. įstatymai draudė tokius “nusavinimus”. O valstybės turtas galėjo būti privatizuotas tik pagal Pirminio privatizavimo įstatymą konkurso būdu.

Tačiau J.Guselnikovas kartu su dar šešiais “kolektyvo nariais” sušaukė “darbo kolektyvo” susirinkimą ir nutarė, kad “visas turtas yra kolektyvo turtas” ir kad “visą JGK Direkcijos turtą perduoti pilnumoje į UAB “JGK Statyba” kapitalo rezervo fondą”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nustojo maivytis ir vaidinti kovotoją su oligarchais - ji pasirašė Atominės elektrinės įstatymą bei kitus teisės aktus, kurie galutinai įteisino "Leo Lt" aferą. Formaliai tai vadinasi sąlygomis "Leo Lt" įšardyti, tačiau faktiškai įteisina ir legalizuoja šį sandėrį. Dabar, kai Seimas priėmė šį įstatymą, o D.Grybauskaitė pasirašė, "NDX Energija" pilnai gali kreiptis į tarptautinį arbitražą, nes šis sandėris jau yra įteisintas, ir jam nebetaikomas Civilinio kodekso reikalavimas, kad prieštaraujantis moralei sandoriai yra negaliojantys. Realiai šis D.Grybauskaitės veiksmas, kurį žiniasklaida įvardina kaip "pirmą žingsnį likiduojant "Leo Lt" yra šios amžiaus aferos įteisinimas ir dabar "Maxima" savininkai galės ramiai kitais metais parduoti rusams jiems priklausančius beveik 40 proc. Lietuvos energetikos akcijų. Tiesa, šias akcijas "Maxima" parduos už rinkos kainą, nors įvairių buhalterinių machinacijų dėka jas pirko iš Lietuvos Respublikos už 0 centų. Dėl D.Grybauskaitės "Laisvas laikraštis" nesuklydo, apie ją rašydamas dar iki Prezidento rinkimų kaip apie "Maximos" statytinę. Nes būtent D.Grybauskaitė, būdama Finansų ministre, nesutrukdė tai pačiai "Maximai" apgaulės būdu, prisidengiant invalidais, pagrobti iš valstybės biudžeto daugiau nei 60 mln. litų. D.Grybauskaitė tyliai dalyvavo visose A.Brazausko vykdomuose prichvatizacijose, tačiau per rinkimus apgavo daugelį rinkėjų, tikėjusių, kad ji kovos su korupcija ir "Leo Lt" monopolija. Ir dabar, visuomenės akims apgauti, D.Grybauskaitė viešai sukritikavo A.Valatiną ir STT šefą Pacevičių, nors nedrįso pareikalauti, kad jie atsistatydintų. A.Valantinas - kad ir dėl to, kad Generalinė prokuratūra sužlugdė nužudyto VSD pulkininko V.Pociūno nužudymo bylą ir tik našlė per teismus juos privertė atnaujinti tyrimą. Todėl "Laisvam laikraščiui" jau dabar aišku, kad jokių permainų Lietuvos politikoje su D.Grybauskaitės atėjimu tikėtis neverta, nes ji yra sistemos kandidatė. Rinkėjai vėl užlipo ant to pačio grėblio - juk ir A.Kubilius prieš rinkimus kalbėjo apie būtinybę naikinti "Leo", o paskui faktiškai legalizavo šią aferą. D.Grybauskaitės pasirašyto įstatymo esmė - dabar niekas negalės apskųsti šio sandėrio kaip neteisėto Lietuvos teismuose, nes jam nebetaikomas Civilinio kodekso reikalavimas, kad sandoriai, kurie prieštarauja gerai moralei bei viešai tvarkai, negalioja.

Neseniai JDJ Kauno skyriaus tarybos narys Algirdas K., matyt, siekdamas kur kas ženklesnio pasipriešinimo LEO „fronte“ bei didesnės Jungtinio demokratinio judėjimo įtakos-spaudimo korupcinės 2K politinės sistemos veikėjams, elektroniniu paštu kreipėsi į bendraminčius, pažerdamas nemažai kritikos JDJ lyderio Kęstučio Čilinsko adresu bei ragindamas pilietiškai aktyvesnius tautiečius, neabejingus Tėvynės likimui, kolegialiai spręsti šioje nelygioje kovoje su oligarchine valdžia kylančias problemas :

Vilnietis verslininkas Linas Gudzinskas buvo apstulbintas, kai vienas Kauno nusikalstamo pasaulio “autoritetas” Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro Juozo Bagdonavičiaus akivaizdoje išdėstė prokurorų sąlygas – ikiteisminis tyrimas L.Gudzinsko atžvilgiu bus nutrauktas už 120 tūkst. Litų, o jo konkurentams baudžiamoji byla iškelta už atitinkamai 70 tūkst. Litų.

“Aš pradėjau juoktis ir paklausiau, kodėl kyšiai – ne apvalūs skaičiai, o tam “autoritetui” pasakiau, kad matyt, jis prie 100 tūkst. ir 50 tūkst. Litų kyšių prisideda ir savo 20 tūkst. “už tarpininkavimą”, - juokėsi L.Gudzinskas.

Panašias kainas iškėlė ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai. “Turėjau keletą susitikimų su Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorais Gediminu Bukausku ir Vytautu Kukaičiu, kurie per tarpininką – advokatą Kristupą Ašmį – įvardindavo, kad už kiekvieną asmenį, kuriam iškelta baudžiama byla, turiu sumokėti po 100 tūkst. litų, kad ta byla jam būtų nutraukta, - pasakojo verslininkas, - tada aš pradėjau juoktis ir sakau, kad tame kaltinime prirašyta vos ne dešimt asmenų, o komercinis ginčas su “Kanapa” vyksta tik dėl 600 tūkst. litų. Sakau – ką jūs čia svaigstate? Ginčas priėjo vos ne iki muštynių”.

Septintą dešimtį pradėjęs žinomas keliautojas, orientalistas, poetas, fotografas Paulius NORMANTAS - daugelio ekspedicijų į Tolimuosius Rytus iniciatorius, 42 fotografijos parodų ir 10 knygų autorius, savo gausių apdovanojimų lentynoje turintis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną ir Vengrijos Respublikos Riterio kryžių.
Deficitinių fotoalbumų, daugybės kalendorių autorius, besidomintis Rytų filosofija, mėgstantis rašyti haiku stiliumi. Jo eilės neseniai buvo publikuotos tarptautiniame žurnale. Pastaruoju metu gyvena – kelionėse, tai Vengrijoje, tai Lietuvoje. Viliasi, jog Vilniuje, Malūnų gatvėje, anksčiau ar vėliau, pavyks įrengti bei atidaryti Rytų Azijos sakralinio meno muziejų.

Atmindamas gūdžius tarybinius laikus bei lygindamas juos su nūdienos  skaudžiomis realijomis nepriklausomoje Lietuvoje, kino ir teatro legenda - aktorius Regimantas ADOMAITIS išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia: „Iš esmės, šiandien mes grįžtame į situaciją, kokia buvo sovietmečiu. Taip, savo sąmonėje, savo jausmuose ir pasąmonėje mes grįžtame į tuometinę situaciją!.. Mes vėl, tarsi, nebeturime Tėvynės, nebeturime Lietuvos. Juokingai atrodo tos mūsų asmeniškos pretenzijos dėl duonos kąsnio, nors kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno. Blogiausia, kad mūsų patriotinis idealizmas šiandien yra sudaužytas, sutryptas, sumaltas. Valdo pragmatizmas, pinigas, savanaudiškumas. Net nežinau, ką šiandien reikėtų daryti?.. Tačiau man aišku tik viena - revoliucijos nereikia. Jokios revoliucijos! Tai būtų didžiausia klaida.“
Talentingas aktorius, teatro scenoje sumaniai perteikdavęs žiūrovams karaliaus Mindaugo tragizmą, pulsuojantį Justino Marcinkevičiaus istorinėje dramoje „Mindaugas“, gerai prisimena tuos laikus, kai žodį LIETUVA viešai ištarti būdavo tabu: „Tuo metu mes žinojome, apie kokią Lietuvą kalbame. Mes kalbėjome apie tuometinę Lietuvos situaciją. Ir aš manau, kad Justinas Marcinkevičius parašė šitą dramą, irgi, vedinas grynai tos nežemiškos, tyros meilės savo Tėvynei!.. Jam skaudėjo ir jis parašė „Mindaugą“. Ir, ačiū Dievui, kad tais laikais mūsų spektaklis praėjo per visas cenzūras neapkarpytas. Tada mes kalbėjome apie meilę Tėvynei, tą patį galvodavo ir publika, kuri būdavo susirinkusi salėje. Žiūrovai gaudydavo kiekvieną žodį – LIETUVA, nes tais laikais ištarti – Lietuva - buvo savotiškas tabu. Kokia čia dar gali būti Lietuva, kai yra „didžioji tautų draugystės sąjunga“?.. Tai buvo iš vidaus prasiveržęs skausmas dėl tos Lietuvos, dėl jos likimo!.. Juk dramą „Mindaugas“ J.Marcinkevičius parašė gūdžiais sovietmečio metais. Ir lygiai taip pat tie žiūrovai, kurie susirinkdavo į spektaklį, bent jau dauguma jų, būdavo tame!.. Iš scenos aš jausdavau salės kvėpavimą ir ką jie tuo metu išgyvendavo. Todėl kad visa tai, kas buvo vaidinama scenoje, rezonavo su jų pačių mintimis, su jų pačių jausmais, kurie buvo nustumti, galbūt, netgi į pasąmonę!.. Visi tie patriotiški jausmai buvo latentinėje būsenoje ir neturėjo galimybės išsiveržti. Jie prasiveržė daug vėliau, tiktai per Atgimimo laikotarpį, jau Sąjūdžio metais.“

Neišsipildė buvusio valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno, atsakingo už kovą su teisėtvarkos pareigūnų korupciją, Aurelijaus Beržinio viltis birželio 30 d. išeiti į laisvę iš kalėjimo. Nors jis dar prieš mėnesį duodamas interviu “Laisvam laikraščiui” sakė tikintis, kad jam pavyks po jo skundo birželio 30 d. nagrinėjimo Kauno apygardos teisme išeiti į laisvę, teisėjai sugalvojo, kaip pratęsti jo įkalinimą.

LL redaktorius dar birželio 30 d. ryte buvo Kauno apygardos teisme, kur turėjo būti nagrinėjamas A.Beržinio skundas. Tačiau posėdyje paaiškėjo, kad A.Beržinis yra laikomas Vilniaus Lukiškių kalėjimo ligoninėje, ir į Kauną iki teismo posėdžio pradžios nebuvo atgabentas. Todėl teisėjai tik perskaitė A.Beržinio reikalavimą, kad jam būtų užtikrinta teisė dalyvauti savo skundo nagrinėjime, ir nutarė posėdį atidėti iki rugpjūčio pabaigos, nes teismas išeina atostogų. Toks sprendimas reiškia, kad A.Beržinis iki vasaros pabaigos liks kalėjime ir tokiu būdu praktiškai praleis kalėjime visą 14 mėnesių jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės paskirtas A.Beržinio advokatas po teismo sprendimo stebėjosi teismų priimtomis žiauriomis sankcijomis jo ginamajam. “Skirti 14 mėnesių laisvės atrėmimo bausmę už kažkokį laiške parašytą žodį – tai daugiau negu nesuprantama, - sakė jis, - manau, kad Strasbūro žmogaus teisių teismas atsižvelgs į visas bylos aplinkybes”. Advokatas mano, kad tokie griežti teismo sprendimai A.Beržinio atžvilgiu priimami tik todėl, kad A.Beržinis atkakliai skundžia visus jam nepalankius teismų sprendimus ir tai teisėjus jau ėmė siutinti.

Kai jau rašė LL, A.Beržinis dar pernai iki suėmimo papasakojo “Laisvam laikraščiui” apie tai, kaip generalinis prokuroras A.Valantinas bandė išsukti nuo bausmės Jonavos kelių policijos vadovą, kuris suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos, ir apie tai, kaip Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius reketavo turtą iš kauniečių – sutuoktinių porą uždarė į kalėjimą, ir pareikalavo atsisakyti jiems skirto savivaldybės buto, kurio užsimanė pats J.Bagdonavičius. A.Beržinis žadėjo pateikti redakcijai ir daugiau skandalingų istorijų apie teisėjų ir prokurorų nusikaltimus, tačiau nespėjo – pernai liepos pradžioje jis buvo suimtas ir uždarytas į Kauno tardymo izoliatorius. Oficialus jam pateiktas kaltinimas – “nepagarba teismui”, t.y. atsiet A.Beržinio skunde Vilniaus apygardos teismui Vilniaus apylinkės teismo teisėjas A.Kasimov buvo išvadintas “absoliučiu debilu”.

A.Kubilius imituoja kovą su "Leo Lt" ir sako, kad valstybė didins savo įstatinio kapitalo dalį šioje įmonėje, įnešdama Kruonio HA elektrinę ir Kauno HE.  Tokiu būdu "Maximos" dešimtuko dalis 'Leo Lt" kapitale sumažės iki 33,34 proc. Nors tai pateikiama kaip kova su oligarchais, iš tikrųjų toks sandėris buvo numatytas dar pernai "Leo Lt" steigimo sutartyje. Joje numatyta, kad, artėjant 2009 m. gruodžio 31 dienai, t. y. kai bus uždaroma Ignalinos AE, kitos Lietuvos elektrinės tampa vertingu kapitalu. Tuomet valstybė turėtų visam laikui į „LeoLT“ bendrovę įnešti dvi elektrines -  Kauno HES ir Kruonio hidroakumuliacinę. Taip valstybė „sumažins“ penkiais procentais tuos privačių savininkų išgalvotus 38,3 proc., o visa tai bus pateikiama kaip tariamas valstybės laimėjimas!..

Nors Seimo dauguma žadėjo "Leo Lt" naikinti kaip neteisėtą sandorį, tačiau nugalėjo oligarchai. Visas šis konservatorių spektaklis surengtas tik tam, kad 'Maxima" dešimtukas galėtų dar metus išlaikyti savo akcijų dalį nepaliestą ir jau 2010 m. gegužės mėn. parduoti šias akcijas Rusijos kapitalui. Tuomet šis trečdalis akcijų bus labai vertingas - bus parduodama ne tik trečdalis Lietuvos energetikos, bet ir minėtų elektrinių bei jungčių su Švedija ir Lenkija. "Deja, toks „LEO“ aferos užbaigimo scenarijus buvo numatytas dar 2008 m. gegužės mėn. patvirtintoje Akcininkų sutarties 7.2.1 punkte“, – teigia K. Čilinskas. Jau tada buvo numatyta, kad sandorį užbaigiant UAB „NDX Energija“ turės 33,34 proc. visų „LeoLT“ akcijų, nepriklausomai kokį turtą įneš valstybė į šią bendrovę!..  Išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ K.Čilinskas teigia: „Visas šis „LEO“ aferos scenarijus buvo labai gerai suplanuotas ir turi būti įvykdytas iki to momento, kol prezidentė D.Grybauskaitė pradės oficialiai eiti savo pareigas. O jai pradėjus darbą Prezidentūroje viskas jau bus atlikta! D.Grybauskaitė net nebus pasirašiusi A.Kubiliaus Vyriausybės teikiamo Seimui „LeoLT“ veiklą keisiančius įstatymus, kuriuos dar suspės pasirašyti bebaigiantis kadenciją prezidentas V.Adamkus. Ir tada prezidentė Dalia Grybauskaitė, manau, tiktai skėstelės rankomis ir pasakys milijonui už ją ir prieš „LEO“ balsavusiems rinkėjams: „Jeigu aš būčiau buvusi prezidento poste, tai aišku, kad nebūčiau pasirašiusi tokio įstatymo!.. Bet kadangi šis įstatymas jau yra pasirašytas V.Adamkaus, tai dabar aš pakeisti nieko nebegaliu!..“. tuvos žmonių sąskaita!..

Jau trečią kartą per dvejus metus važiuojame žvejoti į Norvegiją, ir tas nepasotinamas gero menkių kibimo troškulys iki šiol niekur nedingo, jis tik didėja. Šį kartą važiuojame nauju maršrutu – iš Rygos iki Stokholmo keliamės keltu, ryte jau esame Švedijoje, mūsų mikroautobuso vairuotojas ir „škiperis“ Gintas jau pasirengęs „pūsti“ švedų policijai. Kiek kartų kėlėmės į Stokholmą, tai beveik kiekvieną kartą švedai jau laukdavo automobilių su lietuviškai ir latviškais numeriais, ir maloniai pasiūlydavo pūsti į vamzdelį, kad pasitikrinti blaivumą. Nors naktelė kelte buvo gan audringa, tačiau mūsų „škiperis“ gerai išsimiegojęs, ir pasiruošęs ilgai kelionei. Tačiau švedų muitinė miega – pažvelgia į mūsų mikroautobusą ir ranka pamoja – važiuokite toliau.

Apie 400 km. nuvažiuojame greitkeliu palei Baltijos jūra iki Sundsvalio, o iš ten sukame į šiaurę Norvegijos sienos link. Tiesa, kelte dar sutikome buvusį Druskininkų merą Malinauską, kuris pranešė nekokią žinią – esą Norvegijos žvejų rojuje Lofoteno salose šeimininkai jau pradėjo atiminėti sugautos žuvies perteklių iš lietuvių. Mat pagal Norvegijos įstatymus kiekvienas turistas gali žvejoti fiorduose kiek tinkamas, tačiau iš Norvegijos gali išsivežti tik 15 kg. žuvies file. O lietuviai, žinoma, kad žuvis gauna tol, kol kimba, ir gali prisitraukti kad ir toną žuvies, kurią paskui bandys parsigabenti namo. Matyt, kai kam iš norvegų ir nervai nebeišlaiko, tad liepia laikytis įstatymo. Tačiau šį kartą mes traukiame ne į Lofoteno salas, tačiau daug arčiau – tik už Poliarinio rato esantį Mo i Rana miestą, bei dar už maždaug šimto kilometrų esantį „Polarcamp“ kempingą.

Vilniaus miesto taryba Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų, zuokininkų ir „Nepriklausomos“ frakcijos balsais patvirtino sutartį su miesto švietimo įstaigų šilumos ūkį prižiūrinčia bendrove „City Service“. Sostinės savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria pritariama miesto sutarties pratęsimui vieneriems metams, tačiau parašą ant dokumento dės savivaldybės administracijos direktorius.

STT atlieka tyrimą dėl šios sutarties, o jos esmė, pasak buvusio savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio – visos Vilniaus mokyklos aštuonis mėnesius per metus yra šildomos tokiu režimu, lyg už lango būtų 25 laipsniai šalčio, ir mokyklos dirba visą parą, įskaitant ir savaitgalius, o jas lanko 100 proc. visų mokinių.

„Pagal tokius paskaičiavimus jie ir taiko savo paslaugų įkainius, - sakė R.Žemaitaitis, - dar vienas niuansas, kad „City Service“ įtraukia į šildomų patalpų kiekį absoliučiai visas mokyklų patalpas, net sandėlius ir palėpes. Tačiau grubiausias viešojo intereso pažeidimas yra tame, kad „City service“ pasirašė sutartį su kita „Rubicon group“ dukterine įmone „Vilniaus Energija“, kuri ir tiekia šilumą. „City service“ sumoka „Vilniaus Energijai“ pagal suvartotos šilumos skaitliuką, o savivaldybei išrašo kelis kartus didesnę sąskaitą. „City service“ šilumos pateikimą gali reguliuoti kaip nori, ir susižerti didžiulį skirtumą tarp to, ką sumoka savivaldybė ir „City service“ sumoka už realiai suvartotą šilumą. Man tai asmeniškai yra netoleruotinas ir košmariškas dalykas. Dar vienas dalykas yra klausimas, ar pati UAB „City service“ gali būti šilumos tiekėjas, nes pagal Šilumos įstatymą jie nepatenka į sąvoką „šilumos tiekėjas“. Kita problema, kad niekas iš Vilniaus savivaldybės negali prieiti prie „City service“ skaitliukų. Nors ši įmonė išrašo sąskaitas, kad patyrė išlaidas dėl paslaugos administravimo, remonto ir pan., tačiau pagal pasirašytą sutartį niekas negali tikrinti tų sąskaitų pagrįstumo. Kaip pvz. – jie nupirko kranelį už 1000 litų, nors parduotuvėje jis kainuoja 30 litų“.

Išarusi plačią vagą tiriamosios žurnalistikos lauke žurnalistė Rūta GRINEVIČIŪTĖ gegužės mėnesį LNK žiūrovams pateikė seriją „Paskutinės instancijos“ laidų, pašvęstų oligarchinio „Liūto“ aferai demaskuoti. Vienoje jų žurnalistė ironiškai pastebi: „Tai buvo baisus netaktas. Paklausti premjero Andriaus Kubiliaus apie "Leo LT" tuo metu, kai jis jau apsisprendė. Kai "Leo LT" gavo dovanų jungties su Švedija projektą. Jungtį finansuos Europos Sąjunga, mūsų valstybė, jos piliečiai, o 38 proc. viso to naujo gėrio gaus krautuvininkai, VP dešimtukas. Taigi mokės visi, išskyrus dešimt tų, kuriuos išskyrė du politikai. Gediminas Kirkilas ir A.Kubilius su svita. Su savo dešimtuku“.
Prieš gerą pusmetį A.Kubiliaus Vyriausybė perėmusi G.Kirkilo Vyriausybės pagimdytą kūdikį „LeoLT“, iki šios dienos atlieka paslaugios pribuvėjos vaidmenį. Valdžios delsimas imtis ryžtingų veiksmų siekiant pripažinti „LEO“ sandorį niekiniu patvirtina, kad šis „2K“ (Kirkilo-Kubiliaus) projektas tebėra gyvybingas ir tebededa auksinius kiaušinius VP dešimtuko oligarchams.
Sekdama energetinės korupcijos pėdsakais LNK "Paskutinės instancijos" komanda patyrė nuotykį, kai vidury Vilniaus lyg iš po žemių priešais filmavimo kamerą išniro Anicetas Ignotas - ilgametis nepamainomas ūkio ministrų pavaduotojas oligarchų interesų klausimais. Tai jo parašas suraitytas po taisyklėmis, leidžiančiomis elektros tiekėjams terorizuoti paprastus vartotojus, skaičiuoti jiems dešimttūkstantines baudas už nesamas pražangas, išjunginėti elektros tiekimą ir kitais būdais reketuoti tuos, kuriuos politikai atidavė į jų vergiją.
Pasak R.Grinevičiūtės, tas pats A.Ignotas patarė žurnalistams atsiversti galiojančią Atominės elektrinės įstatymo versiją, kurioje aprašyta visa "LeoLT" afera. "Ten - Kubiliaus parašas", - džiugiai pranešė posto ministerijoje netekęs, bet jau šilta vieta ministerijai pavaldžioje agentūroje aprūpintas A.Ignotas. Tiesa, kai filmavimo kamera atsidūrė jo akių lygyje, ponas A.Ignotas staiga neteko atminties. "Nieko neatsimenu", - burbtelėjo per petį sprukdamas nuo nepageidaujamo viešumo.
A.Ignoto nuoroda į „2K“ - Andriaus Kubiliaus ir G.Kirkilo bendrystę kuriant "LeoLT" - nėra klaidinga. Tiek praėjusios, tiek ir šios kadencijos konservatoriai patikino, kad A.Kubilius buvo tas, kuris spaudė saviškius balsuoti už "LeoLT" sandėrį. Tad ar dabar, prabėgus konservatorių valdžios pusmečiui, „krizių premjero“ požiūris į „LEO“ pasikeitė?..

Naujuoju Aplinkos viceministru tapo liberalcentristas nuo 2001 m. Valdemaras Stančikas, itin artimas „Rubicon group“ žmogus, kuriam ši bendrovė daug metų mokėjo atlyginimą. Pasak LL šaltinių, V.Stančikas net nelabai slepia, kad jo pagrindinis tikslas Aplinkos ministerijoje – suderinti stringantį „Rubicon group“ šiukšlių deginimo gamyklos Lazdynuose projektą, kuriam iki šiol Aplinkos ministerija neduoda leidimo.

V.Stančikas iki šiol dirbo advokatų kontoros „Kelpšas, Stančikas ir partneriai“ advokatu. Šios kontoros bene visi dosniausi klientai – „Rubicon group“ valdomi arba su šia bendrove susiję UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT), Vilniaus Energija“, UAB „Šnipiškių ūkis“. Ypač smarkiai „zuokininkų“ interesus V.Stančikas gynė, kai Vilniaus miesto buvusi tarybos dauguma bandė atleisti Kalvarijų turgaus direktorių V.Januškevičių. Tyrimą Kalvarijų turgavietėje savivaldybės komisija atliko po to, kai prekeiviai kreipėsi į Valstybės kontrolę dėl, jų nuomone, gerai organizuotos grupuotės nuolat grobstomų lėšų. Jie tvirtino, kad turguje gali būti naudojami nelegalūs kasos aparatai, o savivaldybės biudžetas kiekvienais metais dėl apgavikų veiklos esą netenka milžiniškų pinigų sumų. Tačiau V.Stančikas spaudos konferencijose aiškino, kad V.Januškevičiaus nušalinimas yra neteisėtas. Dar vienas juokingas precedentas – kad V.Stančiko kontora vienoje byloje atstovavo ir ieškovo – VŠT, bei atsakovo – “Vilniaus Energijos” interesams. V.Stančikas gynė ir dar vieną “zuokininką” – UAB “Vilniaus butai“ direktorių Grumbiną, kai šis buvo verčiamas iš posto. “Vilniaus butams” atstovavo tie patys advokatai, kaip ir savivaldybės įmonei „Šnipiškių ūkis“ – Valdemaras Stančikas ir Tadas Kelpšas. Pastarasis yra ir buvusio sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) narys, partijos Etikos komisijos pirmininkas.

„Advokatai per mėnesį iš šios mažos įmonėlės „Šnipiškių ūkis“, kuri nevykdė beveik jokios veiklos, gaudavo po 20-25 tūkst. litų atlyginimą, - teigia LL šaltiniai, - kodėl dabar toks žmogus, kaip V.Stančikas, tapo Aplinkos viceministru? Matyt tam, kad pakeisti šiukšlių deginimo poveikio aplinkai ataskaitą, kuo greičiau leisti šiukšlių deginimą ir pakeisti valstybės prioritetus. Šiuo metu valstybės strateginiame plane šiukšlių deginimas tarp prioritetų yra paskutinėje vietoje, o V.Stančiko tikslas – padaryti jį prioritetiniu, kad gauti valstybės finansavimą, ir per Vilniaus apskritį susitvarkyti žemės sklypo reikalus“.

Istorikas Algis Kasperavičius

Šią vasarą bus triukšmingo Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimo šventimo kulminacija: iškilmingi posėdžiai, priėmimai „elitui“, fejerverkai „runkeliams“, atvyks, esą, į Vilnių net Trys karaliai. Vienos žurnalistės žodžiais tariant, turime tinkamai pažymėti sukaktį įžengimo į civilizuotų Europos tautų šeimą. Pasigyrimas gana keistas, nes tas „įžengimas“, pažymėtas keturiolika eilučių viename viduramžių metraštyje apie jokios garbės tuometiniams lietuviams neteikiantį mažareikšmį istorijos epizodą. Nesusikūrė tada Lietuvos valstybė, nebuvo netgi kokių nors krikšto pastangų. Suvienyta Lietuvos valstybė susikūrė XIII amž. pradžioje, o oficialiais krikšto metais laikomi 1387-ieji.
 Tačiau kai kurių istorikų, abejonės dėl iškilmių prasmės lieka balsu šaukiančiu tyruose. Juk švęsti ne tik smagu, bet ir labai naudinga tiems, kurie organizuoja „tūkstantmetį“ ir įsisavina reikalingas lėšas. Artėja žymiai aktualesnė piliečiams sukaktis – dvidešimtmetis nuo 1990 m. kovo 11-osios. Kitaip nei švenčiant „tūkstantmetį“, turėtų būti pateiktas šio trumpo laikotarpio rezultatų balansas. Varganas jis, tad gal triukšmingas tūkstantmečio šventimas kaip tik ir privalo užgožti artimąją sukaktį. Turbūt protingas toks sumanymas, nes geriau neanalizuoti, gal net nepriminti to kas vyko Lietuvoje pradedant 1992 metais. Užbaigti istoriją 1991 m. rugpjūčio-rugsėjo įvykiais, o apie vėlesnius tegul ginčijasi politologai ir publicistai, nors ir šie labai atsargūs, dažniausiai privengiantys vadinti daiktus tikraisiais vardais. Tegul tą laikotarpį nagrinėtų ateities istorikai, pavyzdžiui 2030 metais, kai nebeliks „patriarchų“ ir savanoriškų komunistų medžiotojų, kuriems paprastai užkliūna tik niekada nepriklausę šiai partijai, pvz., lagerių kalinys Vytautas Skuodis.
 Dabartiniams lietuvių istorikams, bent jau vadovėlių autoriams taip pat neverta užsiimti laikotarpio nuo 1992 m. nagrinėjimu, apsiribojant keletas svarbių datų paminėjimu. Juk šiaip ar taip Tėvynės istorijos dėstymo oficialiai skelbiamas vienas svarbiausių tikslų yra patriotizmo ugdymas, bet šiuolaikinės Lietuvos tikrovė ir patriotizmas – tiesiog nesuderinami dalykai. Tada ar nebūtų sąžiningiau nerašyti vadovėliuose apie pastaruosius aštuoniolika metų nei teigiamai, nei neigiamai. Tokia pozicija vis tik mažiau žalinga negu melas, gyrimasis abejotinais ar visiškai falsifikuotais pasiekimais.

Jonas A.Patriubavičius

Lietuvoje yra didelė, jau dvidešimt metų niekaip neišprendžiama, nes nesprendžiama,  lyderiavimo problema. Valstybė valdoma blogai -- kaip kokioje Afrikoje. Daugelio sunkumų nebūtų arba jie būtų lengvesni, jeigu atsirastų keli (užtektų tiek, kiek yra vienos rankos pirštų) tikrai padorūs žmonės ir valdytų kaip aristokratai savo dvarą – pagal garbės kodeksą. Ir neatrodo, jog yra kažkokių įrodymų, kad Dalia Grybauskaitė nepratęs buvusios komunistinės nomenklatūros tradicijos. Ir kai ji, jeigu bus inauguruota, baigs savo kadenciją niekas jos nepagirs,  nepavadins jos daržove, pavyzdžiui, kopūstu.
Ką rašė “The Economist”
Kai kas gali įsižeisti, jeigu prezidentą pavadintų  daržove, sakysim, kopūstagalviu, sakytų juodina Lietuvą. Iš tikrųjų pagal europinį standartą tai dideli pagyrimas  šalies vadovui.
  Kai mirė Zambijos prezidentas Levy Mwanawasa, Londono žurnalas “The Economist” 2008 m. rugpjūčio 21 d. straipsnyje “Afrikai reikia daugiau kopūstų”  parašė, kad jo prezidentavimas buvo pavyzdingas. Žurnalas pažymėjo, kad Afrikoje labai opi lyderių problema. Mums suprantamiau, ką savo laiku sakė (tiksliau: dainavo) tuo klausimu  žinomas dainininkas, anksti  miręs nuo alkoholio, narkotikų  ir sovietinio marazmo Vladimiras Vysockis (iki šiol neužmirštas ir dabar populiarus): “netu vožakov”  (rus. nėra vedlių), todėl ir šalis iš šalies atrodo kaip bepročių namai.

Prezidento rinkimų išvakarėse partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas parlamentaras Remigijus AČAS puoselėjo viltis, jog „tvarkiečių“ remiamam kandidatui Valentinui Mazuroniui pavyks susikauti antrame ture su eurokomisare Dalia Grybauskaite. Jis prognozavo, jog būtent antrasis rinkimų turas būtų ženkliai pagyvinęs gan pilką ir nuobodžią prezidento rinkiminę kampaniją bei atskleidęs D.Grybauskaitės dviveidiškumą. Pasak Remigijaus Ačo, „Kuo daugiau D.Grybauskaitė bendrauja su rinkėjais bei šneka tiesioginiame eteryje, tuo daugiau atsiskleidžia šios politikės silpnosios pusės ir prieštaravimai savo pačios anksčiau išsakytoms mintims. Galima būtų suminėti daugybę faktų, kurie aiškiai parodo šios politikės dviveidiškumą. Kai viena yra sakoma, o kitas daroma, tai nieko naujo, nes iki šiol Lietuvos politikoje tie, kurie užėmė aukščiausius postus valstybėje, praktiškai, visi tik taip ir darė. Taigi, Dalia Grybauskaitė yra viena iš to klano žmonių, kurie ir toliau tęs tokią dviveidišką politiką. Todėl aš esu įsitikinęs, kad niekas šia prasme Lietuvoje nepasikeis, jai tapus prezidente.
  Man labai patiko D.Grybauskaitės šaržas, atspausdintas viename žurnale. Tame piešinyje eurokomisarės D.Grybauskaitės lūpos pervertos spyna ir yra užrašas: „Jeigu nori laimėti, tai turi tylėti!..” Apie save ji buvo pateikusi įvaizdį, kaip labai kompetentingos ir viską išmanančios politikės. Vos ne visi Lietuvos žmonės galvojo, jog tai yra tautos gelbėtoja. Tačiau kai D.Grybauskaitė pradėjo daugiau kalbėti, tai pasirodė, kad vieną dieną ji šneka vieną, o kitą dieną kalba jau visiškai priešingai, negu šnekėjo vakar“, - interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia Seimo narys R.Ačas, kandidatuojantis į Europos Parlamentą. 

Po prezidento rinkimų kai kurie apžvalgininkai pabandė pravesti tam tikras paraleles tarp išrinktosios prezidentė Dalios Grybauskaitės bei nušalintojo prezidento Rolando Pakso, ta prasme, jog abu deklaravo ketinantys mesti iššūkį sustabarėjusiai politinei sistemai, kurioje tarpsta „valstybininkai“, monopolistų-oligarchų klanai. Gerai prisimename rinkimų kampanijos metu nuskambėjusius R.Pakso „Diktatūra – mafijai“ bei D.Grybauskaitės žodžius -  „Klanai turėtų manęs bijoti“, o taip pat jos ryžtą išguiti šešėlius iš politikos ir moralės. Be abejo, tai sveikintina šalies vadovo pozicija, atspindinti tautos lūkesčius, tačiau...
Iš kart po rinkimų „Delfi“ portale politologas V.Mitė straipsnyje „Naujoji prezidentė – geriausia iš blogiausių“, be kita ko, pastebi: „D.Grybauskaitė pažadėjo nesitaikstyti su visomis Seimo užgaidomis. Bus įdomu pažiūrėti, kaip tai atrodys praktiškai. Vienas prezidentas, vardu Rolandas Paksas, jau išbandė konfrontacijos su Seimu kelią. Jo prezidentavimas baigėsi labai greitai. Ar naujoji mūsų prezidentė, kuriai Vakarų žiniasklaida jau klijuoja „geležinės ledi“ vardą, ką nors pasieks kovodama su Seimu, labai neaišku. Ką tokia konfrontacija duos Lietuvai, taip pat neaišku. D.Grybauskaitė sako, jog jai prezidento įgaliojimų pakaks pasiekti apčiuopiamiems rezultatams. Žiūrint, kokie tie norai ir kiek neatitiks ar atitiks Seimo lobistinių grupuočių siekius. Galbūt ciniška, bet toks gyvenimas. Lietuva yra parlamentinė, o ne prezidentinė valstybė“.

Buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Stanislovas Stulpinas mano, kad generalinis prokuroras A.Valantinas kreipėsi į Seimą, prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn  Panevėžio Apygardos teismo du teisėjus tik todėl, kad įbaugintų kitus teismus.

"Esu įsitikinęs, kad toks sprendimas priimtas tikslu įbauginti visus teismus, kad šie nedrįstų savo sprendimais revizuoti Generalinės prokuratūros kontroliuojamų, ar jos atliekamų ikiteisminių tyrimų, - teigia jis, - 2009 balandžio 21 d. Panevėžio Apygardos  baudžiamųjų bylų Kolegija, savo nutartimi nušalino Generalinės prokuratūros prokurorą M.Dūdą nuo baudžiamosios bylos, kurioje aš esu kaltinamasis, nagrinėjimo, kad nebūtų pažeistas nešališkumo principas. Aš, jokio nusikaltimo nesu padaręs, visą gyvenimą paaukojau savo šalies labui, prokuratūrai ir, manau, kad teismas priims objektyvų sprendimą. Man kelia nerimą tai, kad praėjus vos kelioms dienoms po Panevėžio Apygardos teismo nutarties-nušalinti Generalinės prokuratūros prokurorą, Generalinis prokuroras nusprendė imtis priemonių, kad būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tos pačios apygardos 2 teisėjai, nors ir neturintys nieko bendro su mano bylos nagrinėjimu. Nerimą kelia ir tai, kad teisėjams inkriminuojami veiksmai, lyg tai, padaryti 2008 metais, todėl kyla klausimas, kur Generalinis prokuroras buvo anksčiau, ko buvo laukiama? Ar tai neakivaizdus noras susidoroti su to paties teismo kitais teisėjais, visiems teismams primenant- tas pats laukia jūsų, pabandykit ieškoti įstatymų  pažeidimų prokuratūros mundure".

Parašydamas laišką Prezidentui V.Adamkui, A.Tuskenis iš tikrųjų norėjo atkreipti prezidento dėmesį į apgailėtiną žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, tačiau labai nustebo, kad V.Adamkus po kelių dienų savo dekretu atėmė iš A.Tuskenio Lietuvos pilietybę.

„Buvau savanoris, vienas iš demokratinės valstybės kūrėjų, tačiau dabar dėl politinių priežasčių, t.y. mano žmogaus teisių pažeidinėjimų esu priverstas atsisakyti Lietuvos pilietybės, - pareiškime V.Adamkui rašė A.Tuskenis, - ne kartą esu skaudžiai nukentėjęs (yra įrodymai) nuo įvairių institucijų valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismai, kurie tesėsi keturis metus, nebuvo objektyvūs. Du kartus mano civilinė byla buvo nagrinėjama Aukščiausiame teisme. Pasityčiojimas iš manęs, Lietuvos respublikos piliečio, tęsiasi. Renkuosi šį kraštutinį ir man labai skaudų problemos sprendimo būdą, nes kitų būdų Lietuvoje jau nebėra. Pagal Pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma. Tuo vadovaujantis prašau Gerb. Prezidentą patenkinti mano prašymą dėl pilietybės atsisakymo“.

Užuot padėjęs žmogui rasti teisybę, V.Adamkus nedelsiant savo dekretu atėmė iš A.Tuskenio Lietuvos pilietybę. Nuo to laiko A.Tuskenis gyvena savo gimtojoje Utenoje neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje. „Migracijos departamentas iš manęs reikalauja tūkstančių litų už leidimą gyventi Lietuvoje, nors aš jokio darbo negaliu rasti, kadangi neturiu dokumentų“.

Premjeras Andrius Kubilius, prispaustas Tėvynės sąjungos politinės tarybos, kuri vienbalsiai balsavo už “Leo Lt” naikinimą, viešai paskelbė, kad “Leo Lt” bus ardoma. Tiesa, čia pat pridūrė, kad tai bus daroma jau po trijų mėnesių, kai “Leo Lt” dukterinė įmonė jau bus įsisavinusi 160 mln. eurų Europos Sąjungos pagalbą nutiesiant elektros liniją į Švediją.

Po to, kai į “Leo Lt” įplauks ir ES parama, ši įmonė, pasak A.Kubiliaus, bus naikinama. Tačiau kaip tada su elektros linija, ir kaip tada su “NDX Energijos” valdomais “Vakarų skirstomaisiais tinklais” (VST), kurie, panaikinus “Leo”,galės reikšti pretenzijas ir į ES milijonus. 38 proc. ES paramos Lietuvai statant elektros liniją taps “NDX Energijos” turto dalimi, ir net panaikinus “Leo”, ji galės reikalauti jai gražinti padarytą “žalą”.

Todėl aišku, kad A.Kubilius bando žūtbūt laimėti laiko ir pratempti su “Leo” dar kelis mėnesius, kai jos naikinimas jau bus grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. A.Kubilius pareiškė, kad "Leo" bus naikinama, ir kad jis remia D.Grybauskaitės poziciją šiuo klausimu. Tačiau pati D.Grybauskaitė niekada nesakė, kad reikia naikinti "Leo". Ji tik sakė, kad "trys mėnesiai yra per ilgas laiko tarpas sprendžiant LEO LT likimą", ir kad "moralinė žala yra padaryta, ir sprendimus reikia priimti greičiau".  

L.Gudzinskas dar prieš dvejus metus papasakojo LL, kaip FNTT kurpia bylas, klastoja įkalčius, ir vėliau patys juos sunaikina. „FNTT Kauno skyriaus veikėjai, kerštaudami man dėl to, kad keletą kartų esu išaiškinęs ir įrodęs ir garsiai viešai pasisakęs dėl FNTT tyrėjų pridirbtų aferų, mane suėmė pažeisdami eilę įstatymų“, - rašo L.Gudzinskas laiške iš tardymo izoliatoriaus.

„Mane suėmė pažeisdami įstatymus, - teigia L.Gudzinskas laiške, - t.y. baudžiamojo proceso kodekso 188 str. 2 dalį, kur parašyta, kad prieš skiriant bet kokią kardomąją priemonę, o juolab suėmimą, žmogus turi būti apklaustas.. Aš prašau ir prašiau, kad mane apklaustų, nes mano parodymai ir jiems kilogramais pateikti mane išteisinantys dokumentai pateikti ir prokurorui, ir tyrėjai, ir šie dokumentai paneigtų jų suklastotus įrodymus prieš mane. Tačiau tyrėjai, žinodami, kad neturi ko manęs paklausti, vengia vykdyti apklausą, bet, pažeisdami BPK straipsnius, mane suėmė. Gal jie eilinį kartą suklastojo kokį mano neva atisakymą duoti parodymus, nes tyrėjai taip dažnai daro – keliese surašo tiesos neatitinkančius tarnybinius pranešimus, , neva žmogus atsisakė jiems duoti parodymus, ir jį suima. Neva įtariamasis, atsisakydamas duoti parodymus, tik patvirtina jų suklastotus įrodymus. Man kuo skubiau reikalingas advokatas, nes policija man kiša kažkokią valdišką advokatę, o man prašant, kad susisiektų su kuriuo nors iš mano prašomų advokatų, atsisako tai padaryti aiškindami, kad neva advokato paslaugas man užtikrino, o policijos siūloma valdiška advokatė pasirašinėja bet kur ir bet kada, kur tik tyrėjai paprašo“.

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 3-iojo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Marijus Normantas nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame LL redaktorius Aurimas Drižius buvo kaltinamas šmeižęs buvusį Vilniaus apskrities viršininką Alfonsą Macaitį.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas gavus Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio pareiškimą apie tai. kad 2008-01-05 buvo išleistas savaitraštis "Laisvasis laikraštis" 2008 m. sausio 05-12 d. Nr. 1 (168). Minėtame savaitraštyje buvo paskelbtas to paties Aurimo Drižiaus straipsnis "Žemės grobstymui Vilniuje vadovauja A. Macaitis". A.Macaitis skundėsi, kad šiame straipsnyje A.Drižius pateikė tikrovės neatitinkančius ir jį asmeniškai bei Vilniaus apskritį, kurios viršininkas jis yra, žeminančius ir šmeižiančius teiginius.

Šią bylą policijos 3 komisariatas jau buvo nutraukęs, nenustatęs nusikaltimo sudėties, tačiau tada A.Macaitis jį apskundė ir nurodė, kad A.Drižiaus straipsnyje teiginių skleidimas niekaip negali būt laikomas kritika ir jų skleidimas yra šmeižtas, paskleistas sąmoningai valingai ir tikslingai.

A.Drižius parodė, kad 2008-05-09 jam įteiktame įtarime išdėstytos frazės, kurios įvardytos kaip šmeižiančios Vilniaus apskrities viršininką A.Macaitį yra išdėstytos jo straipsnyje išspausdintame 2008 m. sausio 5-12 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" Nr. 1 (168). Visos šios frazės jo nuomone yra teisingos ir pagrįstos liudininkų parodymais ir jų pateiktais dokumentai.

"Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, darytina išvada, kad A.Drižiaus veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str.2 d. 155 str.l d požymių. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą asmenį skleidimas, rašo prokuroras Marijus Normantas, - konstatuotina, atsižvelgiant į surinktus faktinius duomenis, tai yra į byloje esančius liudytojų D. Komkos, L.Arbačiausko parodymus, jų pateiktą medžiagą, pačio A.Drižiaus parodymus, jog jis parašė straipsnį, atsižvelgdamas į liudytojų jam papasakotus įvykius,  paremtus jų jam pateiktais dokumentais, analizuodamas administracijos veiksmus, bei pateikdamas jo supratimu pagrįstą interpretaciją. Tai yra A.Drižius, nors ir būdamas žurnalistu, redaktoriumi, tai yra specialistu šioje srityje, parašė straipsni apie jo įsitikinimu tikrovę atitinkančią informaciją, interpretuodamas, pasiremdamas, jo įsitikinimu, pagrįsta faktų analize. Dėl to jo veiksmuose nėra šiai nusikalstamai veikai reikalaujamo subjektyvinės pusės požymio kaltės- tyčios skleisti tikrovės neatitinkančios informacijos. Iš čia išplaukia ir nusikalstamos veikos , numatytos LR BK 155 str.l d., požymių nebuvimas. A.Drižiui pateiktų faktų analizė ir, jo įsitikinimu, padarytos teisingos išvados, bei interpretacija neperžengia leistinos kritikos politikams ir pareigūnams ribų".

Tačiau T.Gelžinis pasirodė nepėsčias – jis pasisamdė advokatą, ir po kelių teismo posėdžių VST advokatas atsiuntė ūkininkams taikos sutartį, kuriuo VST atsisako savo pretenzijų.

Zigmas Vaišvila 

Esu paskutinis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, pasitraukęs politikoje nuo Vytauto Landsbergio. Pasitraukimo aplinkybės bendražygio nurodymu buvo padarytos valstybės paslaptimi. Manau, laikas apie tai atvirai kalbėti, nes konservatorių partija, apglėbusi tautininkus ir krikščionis-demokratus, su V. Landsbergiu Prezidento rinkimuose parėmė ideologinio ir išsivadavimo kovos principinio oponento – TSKP –  atstovę D. Grybauskaitę, stumdami šalį į visiškai valdomą taip vadinamą demokratiją. Peržengtos bet kokios moralės politikoje ribos. Supratau, kad būtina grįžti į aktyvią politiką. Prieš žengiant šį žingsnį, bandžiau susitikti ir pasikalbėti su V. Landsbergiu. Po š.m. kovo 7 d. istorinio konservatorių tarybos posėdžio sutarėme susitikti kovo 10-ąją. Tačiau profesorius susitikimą atidėliojo, galop pasakė, kad geriau mums nesusitikti. Tas pats nutiko pernai, Sąjūdžio iniciatyvinei grupei pakvietus V. Landsbergį aptarti tarpusavio santykius, o ne viešai juos aptarinėti.
Konservatoriams ir V. Landsbergiui už sistemos kandidatę ir idėjinę oponentę, pasižymėjusią uoliu tarnavimu sistemai ne tik tarybiniais laikais, bet ir būnant finansų ministre, vykdžiusia sistemos nomenklatūros patriarcho A.M. Brazausko valią privatizavimuose, biudžeto lėšų dalinimuose oligarchams ir kituose baruose, pakvietus balsuoti tremtinius, politkalinius, krikščionis, patriotus, supratau, kad didesnis moralinis nuopuolis dešiniųjų politikoje, ir dešiniųjų bei kairiųjų politikų susiliejimas po oligarchų sparnais, vargu, ar gali būti.

Būsimai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, vos atsidūrusiai šiame poste, teks atsakyti į daugelį nemalonių klausimų, ir ne vien apie partinėje mokykloje įgytą išsilavinimą, ar apie tai, kaip ją protegavo Lietuvos korupcijos tėvai Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas.

Jai teks aiškinti ir dėl savo vaidmens AB „Lietuvos kuras“ privatizavimo istorijoje. Kaip žinia, ši bendrovė 1999 m. pabaigoje buvo už vieną litą parduotą tariamai Olandijos bendrovei „Kopske“. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad „Lietuvos kurą“, suklastojęs minėtos Olandijos kompanijos prezidento įgaliojimą,  įsigijo senas recidyvistas, Kaune už grupinį nepilnametės išžaginimą teistas Izraelio pilietis Meiras Klabinas. Tam pačiam M.Klabinui prezidentas A.Brazauskas 1996 m. už keliasdešimt tūkstančių dolerių kyšį suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Už litą įsigytą „Lietuvos kuro“ turtą M.Klabinas su savo sėbrais mikliai išpardavė, o valstybei beliko tik dengti daugiau nei 50 mln. Litų „Lietuvos kuro“ skolas tai pačiai valstybei. Nors 2000 m. Pradžioje laikraščiai rašė, kad „Lietuvos kurą“ įsigijo sukčius, tačiau tai nesutrukdė tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui ir Finansų viceministrei Daliai Grybauskaitei pervesti iš valstybės biudžeto į sukčių kontroliuojamo „Lietuvos kuro“ sąskaitą dar 18 mln. Litų tariamos valstybės skolos.

Laisvas laikraštis“ gavo dokumentus, įrodančius, kad 1999 m. pabaigoje Finansų viceministrė Dalia Grybauskaitė buvo asmeniškai atsakinga už valstybės suteiktų „Lietuvos kurui“ paskolų gražinimą. Tuo metu Lietuvos Respublika buvo garantavusi už „Lietuvos kurui“ suteiktas užsienio subjektų 9,2 mln. eurų ir 324 tūkst. dolerių paskolas. D.Grybauskaite savo rašte nurodė, kad reikia atidėti skolų valstybei mokėjimą iki 2015 m. Ir įpareigoti įkeisti Finansų ministerijai ilgalaikį turtą, kad būtų užtikrintos valstybės skolų gražinimas.

Savo rašte Valstybinei užsienio paskolų komisijai D.Grybauskaitė rašė, kad pagal 1999 m. Rugsėjo 30 d. ataskaitą „Lietuvos kuro“ turto vertė yra 184 mln. Litų, o skolos – net 144 mln. Litų, todėl turto ir skolų santykis yra 1,28.  „Kadangi bendrovėje apie 40 proc. turto sudaro komercinėje veikloje nedalyvaujantis, neefektyvus turtas, yra žemas ilgalaikio turto išnaudojimo koeficientas, kuris lygus – 0,88“, - rašė D.Grybauskaitė.

Nors Finansų ministre savo rašte pripažįsta, kad „Lietuvos kuras“ 1999 m. gruodžio 20 d. buvo skolingas valstybei 7,6 mln. Eurų, tačiau ji nieko nepadarė, kad po kelių mėnesių Vyriausybė į ‚Lietuvos kuro“ sąskaitas pervestų dar 18,8 mln. Litų.

Negana to, kad  D.Grybauskaitės parašas yra ant Hipotekos lakšto, kuriuo „Lietuvos kuras“ už skolas valstybei įkeitė savo dalį turto, tačiau geriausiose vietose esančias degalines M.Klabinas sugebėjo atskirti ir jas atskirai parduoti. Kodėl D.Grybauskaitė nepasirūpino, kad už skolas būtų įkeistas vertingiausias ir likvidus ‚Lietuvos kuro“ turtas, o ne „keli garažai“, klausimas dar liko neatsakytas. Po to, kai M.Klabinas įkeitė D.Grybauskaitei menkavertes ir provincijoje esančias degalines, M.Klabinas geriausias degalines perpardavė kitai savo įmonei ir taip sugebėjo išvengti kreditorės - D.Grybauskaitės atstovaujamos valstybės pretenzijų. 

Seimo Antikorupcijos komisija 2002 m. paprašė generalinį prokurorą įvertinti 1999 m. valstybei nuosavybės teise priklausančių AB "Lietuvos kuras" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos vykdymo kontrolę, ištirti įmonės veiklą po privatizavimo, įmonei nenaudingų sandorių sudarymą, bankroto aplinkybes, įvertinti bankroto priežastis, patikrinti, ar degalinių valdymo (operatoriaus) sutartis su UAB "Baltic Petroleum" neprieštarauja privatizavimo sutarčiai, taip pat pateikė kitus pasiūlymus.
Komisijos įtarimai pasitvirtino. Gautose Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus išvadose minima, kad privatizavimo sutartimi nebuvo nustatytas investicijų grafikas ir tokiu būdu faktiškai pirkėjas atleistas nuo savalaikio investavimo ir baudų mokėjimo. Bankroto bylos iškėlimą AB "Lietuvos kuras" įtakojo ir dvi paminėtinos AB "Lietuvos kuras" 2001 m. sudarytos sutartys. 2001-03-15 degalinių valdymo (operatoriaus) sutartimi (kuri pagal turinį laikytina turto nuomos sutartimi) su UAB "Baltic Petroleum" pažeisti privatizavimo sutarties reikalavimai, nes perduoti degalinių "Lietuvos kuras" negalėjo be Valstybės turto fondo sutikimo. Sutartis sudaryta "Lietuvos kurui" nenaudingomis sąlygomis, neužtikrinti jo turtiniai interesai. Kadangi K.Stragys ir M.Klabin buvo abiejų įmonių ("Lietuvos kuras" ir "Baltic Petroleum") valdybos nariai, derybos dėl sutarties sudarymo iš abiejų šalių faktiškai vyko tarp tų pačių asmenų ir galima daryti prielaidą, kad buvo siekiama vieno bendrai suplanuoto intereso. 2001-03-01 paskolos sutartis su "Rosh Credit International s.ah." dėl 649 tūkst. JAV dolerių yra aiškiai nenaudinga "Lietuvos kurui", abejotinas jo galėjimas vykdyti įsipareigojimą sumokėti 0,5 mln. JAV dolerių baudą. "Rosh Credit International s.ah." 2001-04-01 perdavė reikalavimo teisę UAB "Baltic Petroleum", kuri 2001-04-19 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina prielaida, kad minėta nepalankia paskolos sutartimi ir skubotu reikalavimo teisės perleidimu, tų pačių asmenų dalyvavimu sandoriuose iš abiejų šalių galėjo būti paruošta programa dėl bendrovės bankrutavimo, tačiau tai turėtų nustatyti tardymas ir visos šios aplinkybės turi būti ištirtos baudžiamojoje byloje.

Plačiau apie tai skaitykite "Laisvame laikraštyje"

„Mano atveju pagal suklastotą įgaliojimą mano paveldėtą 0,2 ha žemės sklypą už narkotikus teistas „pardavėjas" D.Č. pardavė, o pirmasis pirkėjas Jaroslav Lokutijevskij pirko už 1 000 050 Lt, o trečią darbo dieną perpardavė antram pirkėjui _ UAB „Liepų kalnas" už 1 100 000 Lt, - LL pasakojo G.M., - abiem atvejais jie į pirkimo-pardavimo sutartis įrašė, kad pardavėjai sumokėjo, o pirkėjai gavo nurodytas sumas iki notarui patvirtinant šias sutartis (Koks pasitikėjimo laipsnis). Po 4 mėnesių trečiam pirkėjui L. Pavlovičienei mano sklypą jie pardavė tik už 1/3 vertės - 800 000 Lt, tačiau tikrų pinigų. Rinkos kaina 2.6 - 3 mln. Lt. Pagal LR Civilinio kodekso 4.96 str. visi pirkėjai, kaip papūgos, tikėtina, kad save vadins sąžiningais įgijėjais“.

„Mano turtas pavogtas, o jo susigražinti man neleidžia Civilinis kodeksas, kuris sako, kad yra trijų metų senatis turtui atgauti, o svarbiausia priežastis, kad neva sąžiningas įgijėjas nežinojo, kad turtas vogtas, todėl ir negalima iš jo vogto daikto atsiimti, - pasakojo G.M., - tokių atvejų žinau nemažai, kaip susirandamas koks nors narkomanas ar sąvartynų žmogelis, jo vardu įforminamas suklastotas įgaliojimas, ir turtas pavagiamas. Pirmą dieną jie perka sklypą, kitą darbo dieną įregistruoja sandorį, ir trečią dieną sklypą perparduoda. Antras pirkėjas, neva sąžiningai įgijęs turtą, yra UAB „Liepų kalnas“. Ši bendrovė galiausiai susirado tikrą pirkėją ir jai pardavė sklypą už 800 tūkst. litų realių pinigų, nors turto vertė rinkos kaina – 2,5 mln. litų. Mano atveju suklastojo dar ir pažymą, kad aš neva esu išsiskyręs su žmona, kad nereikėtų jos sutikimo. Man sugalvojo naują žmoną, su ja išskyrė, ir tą skyrybų kopiją neva patvirtino notaras kovo 11 d. Beje, visus sandėrius tvirtino notarai, nors iš tikrųjų nė vienas jų neprisipažįsta tvirtinęs šių dokumentų, nes iš tikrųjų sunku patikėti, kad notaras būtų dirbęs kovo 11 d.“.

G.M. tariamos žmonos suklastotą skyrybų dokumentą patvirtino trečia notarė. „Ji neva patikėjo suklastotais dokumentais, ir apsimetė, kad nesuprato, kai jai pakištos klastotės, - sakė jis, - ji man pasiūlė pačiam gaudyti vagis“.

Buvęs Teisingumo ministras V.Pakalniškis iki šiol didžiuojasi tuo, kad jis įteisino CK nuostatą, kad iš "sąžiningo įgijėjo| negalima atimti vogto turto

Šiame išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ legendinių „Kranto“ laidų ir daugybės dokumentinių filmų autorius, meninio filmo „Pilotas“ scenaristas,  žurnalistas Vytautas MATULEVIČIUS aptaria Lietuvos politines aktualijas rinkimų išvakarėse. Nevyniodamas žodžių į vatą,  dalinasi gyvenimo patirtimi, kūrybiniais atradimais bei nusivylimais, kurių šio iš ties talentingo, principingo ir doro žmogaus kelyje, be abejo, galėjo būti ženkliai mažiau, jeigu mes gyventume demokratinėje šalyje, kurioje dvasinės vertybės, kultūra ir profesionalusis menas nebūtų podukros vietoje.   
 „Sukompromituotos demokratinės vertybės daug kam yra paskutinės vilties sunaikinimas. Vietoj laisvės, kurios visi laukė, pasirodė kažkoks snukis. Ir tai yra daug rimtesnė vertybinė krizė, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Taip amžinai netruks, anksčiau ar vėliau tauta pasirinks kažką kita – tai, kas garantuotų jos orų išlikimą. Tačiau kas konkrečiai tai bus, kol kas tegalima spėlioti. Pasaulinė krizė gali paskatinti ir tokius variantus, kurie šiandien, jeigu tai garsiai pasakytum, nuskambėtų kaip akibrokštas. Bet neužmirškime, kad istorija kartojasi, tik kitam lygmenyj. Manau, neribotai pinigų valdžiai, įstūmusiai pasaulį į suirutę ir sunaikinusiai pačią demokratijos esmę, artėja sunkūs laikai“, - teigia Vytautas Matulevičius.

Nutraukus LEO sandorį, privatūs savininkai būtų skolingi valstybei, o ne atvirkščiai

Teisės projektų ir tyrimų centras įvertino, kiek juridiškai pagrįsti kai kurių politikų pareiškimai apie tai, kad, nutraukus sutartį, kuria buvo įsteigta bendrovė LEO LT, valstybė turėsianti mokėti daugelio milijardų išmokas privačiai UAB.
Teisininkai pažymi, kad politikai, įspėjantys dėl milijardinių išmokų, nenurodo jokio teisės akto ar sutarties punkto, kuris nustatytų tokias nerealias sankcijas. Iš tiesų, pasak teisininkų, politikai jokio šaltinio ir negali nurodyti, nes tokių sąlygų nėra, o, jei jos ir būtų kokiame nors slaptame susitarime numatytos, jos būtų neteisėtos.
  Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas K.Čilinskas nurodo, kad LEO LT bendrovės steigimo sandoryje jos negaliojimo ir naikinimo atveju nėra numatyta jokių išmokų privačiai bendrovei UAB „NDX energija“. Sutartyje yra nustatyta, jog sutarties nebegaliojimo ar nutraukimo atveju yra taikoma Lietuvos teisė. Be to, pasak K.Čilinsko, ir Lietuvos Civilinio proceso kodeksas nustato, kad sprendžiant ginčus tarp Lietuvos subjektų, taikoma Lietuvos teisė. Vadinasi, būtų taikomas Civilinis kodeksas ir valstybės turto valdymą reglamentuojantys teisės aktai, kurie nenustato jokių milijardinių valstybės išmokų privačiai UAB, jei jos sandoris su valstybe negalioja. Šiuo atveju sandoris pripažintinas niekiniu dėl to, jog buvo pažeisti imperatyviniai įstatymo reikalavimai arba dėl to, jog sandoris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. O būtent tokie pažeidimai įvairių teisinių institucijų yra užfiksuoti sandoryje ir jo sudarymo procedūroje. Tokiu atveju, nurodo K.Čilinskas, pagal Lietuvos teisę, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti tik atvirkščiai: nuostolius gali patirti tik privatūs savininkai.

Buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, demaskavęs generalinio prokuroro A.Valantino, Kauno apylinkės prokuratūros vyr. Prokuroro pavaduotojo Juozo Bagdonavičiaus bei eilės teisėjų nusikalstamą veiklą, nuo pernai liepos mėnesio įkalintas Kauno tardymo izoliatoriuje, davė interviu „Laivam laikraščiui“. Kaip žinia, A.Beržinis nuteistas 15 mėnesių laisvės atėmimo už „nepagarbą teismui“ tik balandžio 10 d., nors laikomas suimtas nuo pernai liepos pradžios. Jonavos apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius pripažino A.Beržinį kaltu dėl to, kad jis neva savo skunde Vilniaus 2-os apylinkės teismo teisėją I.Kasimov pavadino „absoliučiu debilu“. Pats A.Beržinis neigia, kad būtų rašęs tokius žodžius, ir sako, kad Kauno apygardos prokuratūra labiausiai domisi, kaip „susitvarkyti“ su „Laisvu laikraščiu“, kad tas daugiau neberašytų apie tai, kaip generalinis prokuroras A.Valantinas gelbėjo nuo kalėjimo Jonavos kelių policijos vadovą Vygaudą Čižauską, kuris girtas autoavarijoje užmušė žmogų, o tą įvykį bandė nuslėpti, padedamas vietos prokurorų.

"Jūsų nepaskelbtų straipsnių ir informacijos, kurią planavote publikuoti, paniškai bijo visa Lietuvos teisėtvarkos gvardija, - teigia A.Beržinis, - šią aplinkybę jau suėmime patvirtino ne vienas faktas ir aplinkybė. Todėl man, kaip kaltinamam nepagarba teismams, t.y. vienai iš politinės valdžios įgyvendinimo formai, turi būti nustatytas politinio kalinio statusas. Kreipiausi raštu į Seimo kontrolierių įstaigą, Teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą, kad Lietuvoje man kaip politiniam kaliniui ir disidentui būtų nustatytos kitos laikymo ir izoliavimo sąlygos nuo kriminalinių kalinių, nes priešingu atveju bus pradėta bado akcija dėl politinio kalinio statuso pripažinimo ir suteikimo teisinio reguliavimo įteisinimo prieš šiandieninę valdžią".

"Šį kartą aš supratau, kad jie bijojo tik vieno – jūsų, - sakė interviu LL A.Beržinis, - jie labai norėjo, kad visa ši istorija nebūtų viešinama. Prokuroras sakė, kad reikia vieną kartą baigti tuos straipsnius „Laisvame laikraštyje“ ir žiūrėjo, kokia bus mano reakcija".

Šiame išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ - partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio prezidento Rolando PAKSO žvilgsnis į nūdienos politines aktualijas Lietuvoje, artėjant prezidento bei Europos Parlamento rinkimams. Trumpai aptariama A.Kubiliaus Vyriausybės „antikrizinė programa“, amžiaus aferos „LeoLT“ perspektyva, Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimai, uždarius Ignalinos Atominę elektrinę, eurokomisarės Dalios Grybauskaitės misija. Na, o interviu pabaigoje - apie vis dar teberusenančias R.Pakso viltis sugrįžti į prezidentūros rūmus S.Daukanto aikštėje (ką galime žinoti, galbūt, po penkerių metų išmuš tokia valanda?..) Ko gero, ši idėja – atkurti pamintą teisingumą Lietuvoje, nušalinant prezidentą, Rolandui Paksui yra tokia pat artima, brangintina, kaip ir jo polinkis skraidyti: „Matyt, kiekvienas savo gyvenime turime rasti tokį dalyką, kuris jį, šiek tiek, pašvarintų. Kai žmogus per daug „užsineša“, tai reikia, lyg su švitriniu popieriumi pratraukti, atšvarinti savo sielą!.. Man tai yra skraidymas. Ir aš esu sau pasakęs (nors kažkas ir bando mane paprotinti - gal jau užtenka kvailioti?): KOL KVĖPUOSIU, TOL SKRAIDYSIU!..“

LL šaltiniai pasakoja, kad vienas Darbo partijos vadovų ir UAB “Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos” vadovas Antanas Bosas skambino partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime vadovui Valentinui Mazuroniui, reikalaudamas, kad Seimo Antikorupcijos komisija nesikištų į Klaipėdos Jūrų muziejaus paskelbtą konkursą rekonstruoti muziejų.

Šis konkursas buvo paskelbtas pernai lapkritį, ir viešame konkurse statybos bendrovės buvo kviečiamos teikti pasiūlymus rekonstruoti Jūrų muziejų.
Lietuvos jūrų muziejaus viešojo pirkimo komisijos 2008-11-25 posėdyje atplėšus vokus su pasiūlymais, paaiškėjo konkursui pateiktų pasiūlymų kainos:
1. UAB „Vėtrūna" pasiūlymo kaina - 9 3 54 43 7 Lt;
2. UAB „Konsolė" pasiūlymo kaina- 10 486 859 Lt;
3. UAB „Skirnuva" pasiūlymo kaina - 10 663 247 Lt;
4. UAB „Rekosta" pasiūlymo kaina - 11 196 002,56 Lt;
5. UAB „Skala" pasiūlymo kaina - 11 550 025 Lt;
6. UAB „Hidrostatyba" pasiūlymo kaina - 12 976 782,91 Lt;
7. AB „Ranga" pasiūlymo kaina - 13 302 479 Lt;
8. UAB „Čiukuras" pasiūlymo kaina - 13 898 968,15 Lt;
9. UAB „Klaipėdos apdaila" pasiūlymo kaina - 14 999 239 Lt;
10. UAB „Klaipėdos hidrotechnika" pasiūlymo kaina - 15 954 096 Lt;
11. UAB „Statybos ritmas" pasiūlymo kaina - 16 543 978,39 Lt.
12. UAB „Plienas" pasiūlymo kaina - 16 589 612 Lt.

Devalvuokite litą, pirksiu lietuvišką prekę, - taip savo straipsnį pavadino portalo www.balsas.lt redaktorius Arūnas Brazauskas. Jis teigia, kad slovakai iš savosios euro zonos vyksta į apsipirkti kaimyninę Vengriją, kur viskas pigiau. Kodėl pigiau? Todėl, kad Vengrijos forintas nupigęs euro atžvilgiu. Panašūs veiksniai varo lietuvius apsipirkti į Lenkiją. Apskritai imant, Vengrijos reikalai prasti.„Geopolitika“ rašo:
Turbūt labiausiai Vidurio Europoje nepasisekė Vengrijai, kuri dar [2008 m.] spalio mėnesį pateko į itin sunkią ekonominę padėtį – iš šalies pradėjo trauktis užsienio kapitalas, katastrofiškai krito biržų indeksai, o nacionalinė valiuta forintas euro atžvilgiu atpigo net 15 procentų. Vengrija buvo priversta kreiptis pagalbos į Pasaulio banką, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir ES. Laikraščio „Business & Finacial Markets“ teigimu, pagalba buvo suteikta ypač griežtomis sąlygomis, kurios rimtai suvaržė Vengrijos ekonominę laisvę, galėjusią stimuliuoti ekonomiką. Remiantis „Reuters“ duomenimis, iš TVF Vengrija gavo 15,7 mlrd. JAV dolerių paskolą, o tai yra dešimt kartų daugiau nei šios šalies kvota fonde. Iš viso tarptautinė finansinė pagalba Vengrijai sudaro per 25 mlrd. dolerių.
“Kas būtų, jeigu litas būtų devalvuotas?, - teigia A.Brazauskas, - lietuviškos prekės lengviau konkuruotų su nelietuviškomis vidaus rinkoje ir užsienyje. Gal ir Lenkijos piliečiai plūstelėtų apsipirkti į Lietuvą. Pirk prekę lietuvišką! – Devalvuok litą, tada įpirksiu“.
Tokios nuotaikos, kad reikia kuo skubiau bent 30 proc. devalvuoti lito kursą euro atžvilgiu – sklando gamintojų ir verslininkų tarpe. Tik lito devalvavimas galėtų išjudinti sustingusią ir mažėjančią Lietuvos ekonomiką, nes atpigintų gamybos kaštus ir lietuviška produkcija taptų labiau konkurencinga užsienyje. Ypač tas pažymėtina stebint Lietuvos eksporto struktūrą, kurios didžiąją dalį sudaro ‚Mažeikių naftos“ pagamintas benzinas ir Jonavos „Azoto“ pagamintos trąšos.  Devalvavus litą, eksporto struktūra turėtų keistis, ir daugiau eksportuoti tiek maisto, tiek ir baldų gamintojai. Lito devalvavimas galėtų atgaivinti ir vidaus vartojimą bei statybos sektorių, nes dabar ši bene daugiausia BVP sukurianti ekonomikos šaka yra visiškai sustojusi. Valiutos devalvavimo pavyzdys galėtų būti Lenkija, į kurią lietuviai plūsta pirkti pigių produktų, nes Lenkijos zlotas pernai nuvertėjo 40 proc. euro atžvilgiu, ir lenkai maistui taiko mažesnį nei Lietuvoje PVM tarifą.

Ekonomistas Raimundas Kuodis pripažįsta, kad litas nedevalvuojamas todėl, kad po tokio žingsnio neišvengiamai žlugtų A.Kubiliaus vyriausybė

Aurimas Drižius

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis, dviejų mažamečių vaikų tėvas balandžio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas „laisvės atėmimu atviroje kolonijoje vieneriems metams ir trims mėnesiams“ už tai, kad viename iš savo apeliaciniu skundu Vilniaus 2-os apylinkės teismo teisėją Kasimov išvadino „absoliučiu debilu“.

Nors įžeidimas priskiriamas lengvų nusikaltimų kategorijai, už kuriuos niekada neskiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau A.Beržinio atveju buvo kitaip – pernai liepos mėn. jis to pačio Jonavos teismo sprendimu buvo suimtas – neva nesiregistravo policijoje, kaip buvo įpareigotas. Vėliau kelis kartus buvo pratęsiami jo suėmimo terminai, kol galiausiai tas pats Jonavos teismas jam paskyrė psichiatrinę ekspertizę. Ji buvo daroma Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, tačiau psichiatrai vis dėlto jį, matyt, pripažino pakaltinamu, nes galiausiai jis vis dėlto buvo nuteistas kalėti 15 mėnesių. Visą tą laiką nuo liepos pradžios A.Beržinis buvo laikomas suimtas, ir net jo žmona negalėjo su juo susitikti. Galiausiai, išlaikius dešimt mėnesių kalėjime, teismui, matyt, nieko kito nebeliko kaip tik skirti jam laisvės atėmimo bausmę – juk negalėjo teismas pasakyti, kad teisėjui skirtas epitetas „debilas“ nevertas kalėjimo, o tik piniginės baudos. Juk, pvz., buvęs Vilniaus meras „abonentas“ A.Zuokas, kuris buvo kaltinamas net keliais nusikaltimais, tame tarpe ir žmonių grobimu, galiausiai atsipirko tik pinigine bauda.

„A.Beržinis nuteistas pagal du straipsnius, - LL sakė Jonavos apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Damulienė, - toks nuosprendis gali būti apskųstas, jis dar nėra įsitesėjęs“.

Paklausta, ar jai neatrodo, kad skirti pusantrų metų kalėjimo už tai, kad teisėją išvadino „absoliučiu debilu“, nėra pernelyg didelė bausmė, teismo pirmininkė atsakė: „komentuoti šito dalyko negaliu, nuosprendis yra neįsiteisėjęs, teisėjas priėmė nuosprendį, ir aš manau, kad jis bus apskųstas. Pasisakys aukštesni teismai“. 

Pagal A.Beržinio pasakojimą „Laisvas laikraštis“ buvo parengęs ir išspausdinęs kelias skandalingas publikacijas – vieną apie tai, kaip generalinis prokuroras Algimantas Valantinas gelbėjo nuo bausmės Jonavos kelių policijos viršininką, kuris girtas suvažinėjo žmogų, ir antrą apie tai, kaip dabartinis Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius prievartavo turtą iš kauniečių šeimos, ir dar kelias skandalingas istorijas. Prieš pat savo suėmimą jis man pažadėjo, kad greitai papasakos, ką žino, apie aukščiausių teisėtvarkos ir teismų vadovų nusikaltimus, tačiau tas pažadas liko neištesėtas – A.Beržinis buvo įkalintas.

Balandžio 17 d. redakcija gavo A.Beržinio laišką, rašytą Kauno tardymo izoliatoriuje balandžio 11 d. A.Beržinis rašo, kad "jūsų nepaskelbtų straipsnių ir informacijos, kurią planavote publikuoti, paniškai bijo visa Lietuvos teisėtvarkos gvardija. Šią aplinkybę jau suėmime patvirtino ne vienas faktas ir aplinkybė. Todėl man, kaip kaltinamam nepagarba teismams, t.y. vienai iš politinės valdžios įgyvendinimo formai, turi būti nustatytas politinio kalinio statusas. Kreipiausi raštu į Seimo kontrolierių įstaigą, Teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą, kad Lietuvoje man kaip politiniam kaliniui ir disidentui būtų nustatytos kitos laikymo ir izoliavimo sąlygos nuo kriminalinių kalinių, nes priešingu atveju bus pradėta bado akcija dėl politinio kalinio statuso pripažinimo ir suteikimo teisinio reguliavimo įteisinimo prieš šiandieninę valdžią".

Dėl savo pažeistų teisių bei dėl to, kad beveik metus buvo kalinamas Lukiškėse, Aurelijus Beržinis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro A.Čiurlio pavaduotojas Juozas Bagdonavičius, ne taip seniai pagarsėjęs tuo, kad turtą iš kauniečių išreketuodavo remdamasis savo tarnybine padėtimi, dabar pats imasi spręsti nukentėjusiųjų nuo aferistų reikalus.

Ir dažniausiai – aferistų naudai. LL jau anksčiau rašė apie J.Bagdonavičių – dar būdamas paprastu prokuroru, jis buvo iškėlęs baudžiamąją bylą tiems žmonėms, į kurių turtą nusitaikė, pasodino juos į kalėjimą, o paskui leido suprasti, kad visos problemos pasibaigs, jeigu to turto auka atsisakys prokuroro naudai.

Tokia istorija atsitiko Kauno savivaldybei priklaususiame bute Žaliakalnio mikrorajone, Mateikos gatvėje. Šiame dviejų kambarių bute su bendra virtuve dar 1994 m. gyveno dvi šeimos – viename - Rimantas Rekašius, o kitame – Aleksandra Stankevičienė ir jos sutuoktinis Kęstutis Tauras.

Iš pradžių J.Bagdonavičius griebėsi K.Tauro – 1993 m. Kauno miesto prokuratūra iškėlė bylą dėl išžaginimo. Byloje įtariamaisiais tapo Kęstutis Tauras ir jo sutuoktinė A.Stankevičienė. Bylą tirti ėmėsi tardytojas J.Bagdonavičius. Jis surado kažkokią moterį, kuri parašė pareiškimą, kad neva buvo išprievartauta K.Tauto bute. J.Bagdonavičius abu sutuoktinius – K.Taurą ir A.Stankevičienę uždarė į kalėjimą. Tiesa, vėliau A.Stankevičienę prokurorai paleido, nes moteris buvo jau šeštą mėnesį nėščia. O K.Tauras praleido areštinėje dvi savaites, kai A.Stankevičienė, tardytojui J.Bagdonavičiui paprašius, iš minėto buto išsiregistravo. Vėliau baudžiamąją bylą dėl tariamo išprievartavimo tardytojas nutraukė – juk jam buvo reikalingas tik butas.

Generalinis prokuroras A.Valantinas nieko nedaro, kad susikompromitavę porkurorai būtų išvyti

Dar prieš kelis metus tas pats “Dujotekanos” bosas, buvęs UAB “Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos” prezidentas Rimandas Stonys buvo toks įtakingas, kad net skirdavo Lietuvos premjerus (pvz., didžiausią Lietuvos nelaimę Gediminą Kirkilą premjeru paskyrė būtent R.Stonys, nes spaudoje buvo spausdintos pokalbių ištraukos, kuriose R.Stonys kalbėjo su “pilkuoju G.Kirkilo vyriausybės kardinolu Albinu Januška. A.Januška paklausė, ar premjeru galima skirti Z.Balčytį, tačiau R.Stonys atsakė, kad “ne, nes su juo nepavyks susitarti”. Taip premjeru tapo G.Kirkilas), tačiau jį pati suvystė jam į dukras tinkanti moteris.
Kelis metus Lentvario turguje pardavinėjusi gėles, Rasa Pigagaitė-Karmilienė prieš kelis metus sutiko R.Stonį ir greitai tapo Rasa Stoniene. Turtingas vyras greitai nupirko savo jaunai žmonai tą pačią bendrovę, kurios gėles ji pardavinėjo turguje, UAB “Žiežmarių gėles”. Tačiau R.Stonys ir toliau liko praktiškas vyrukas – šalia meilės jaunai žmonai, jis per jai dovanotą įmonę ėmėsi spręsti ir praktiškus reikalus. Per praėjusius Seimo rinkimus UAB ‘Žiežmarių gėlės” pradėjo remti politines partijas, nors anksčiau to niekada nebuvo dariusi. Pernai “Žiežmarių gėlės” parėmė Artūro Paulausko vadovaujamą Naująją sąjungą (socialliberalus) maksimalia 39 tūkst. juridiniams asmenims leistina suma. Tačiau tokia “gėlininkų” parama A.Paulausko partijos neišgelbėjo – ši partija net nepateko į Seimą, ir dabar tikisi sugrįžti į politiką ant V.Uspaskich Darbo partijos vežimo.

Kaip žinia, pagal šią sutartį visi ginčai tarp akcininkų – Lietuvos Vyriausybės bei „Maximos“ savininkus atstovaujančios UAB „NDX Energija“ sprendžiami Stokholmo arbitražo teisme, o Vyriausybė už sutarties nevykdymą atsako visu valstybės turtu, išskyrus diplomatines atstovybes užsienyje. Premjeras A.Kubilius jau atvirai visus gąsdina, kad anuliavus „Leo Lt“ sandorį, valstybei teks mokėti milijardinę „žalą“ tiems patiems „Maxima“ savininkams.

LL šaltiniai pasakoja, kad kovo 30 d. vienoje brangiausių Vilniaus advokatų kontorų „SUTKIENE, PILKAUSKAS & PARTNERS" senamiestyje buvo suderinta, atspausdinta ir pasirašyta sutartis tarp Tautos prisikėlimo partijos (TPP) ir Europos euroskeptikų partijos „Libertas", o į sutarties priedą buvo įrašytas baigtinis kandidatų į EP sąrašas.

Teisininkė E.Sutkienė nesigiria "Maximai" padarytais žygiais

                      Gal vertėtų viešai, per spaudąir TV paneigti žiniasklaidoje sklandančius kompromituojančius gandus, įvardijant juos eilinėmis spaudos „antimis“? Greta suteikiant rinkėjams rimtą, pilną ir vienareikšmę informaciją apie kandidatų moralę ir šeimą, darbą bei rezultatus šaliai, politines nuostatas ir ateities planus, kad išsirinktume tinkamiausią – juk trys šūviai jau buvo pro šalį...

                      Taigi.

1. Kas galėtų paneigti populiariausios pasaulyje interneto enciklopedijos „Wikipedia“ eurokomisarės D. Grybauskaitės pristatymą kaip vienos iš politikių lesbiečių? (žr. http://en.wikipedia.org/wiki/category:lesbianpoliticians)

                      Šio kompromato išaiškinimas iškart pašalintų eilę įtarimų:

-          Kad dėl netradicinės lytinės orientacijos D. Grybauskaitė, būdama AMB Vyriausybės Finansų ministre, išskyrė gėjams 1 milijoną litų jų klubo „Neo Man‘s Factory“ (viešnamio?) įrengimui?

-          Kad atsidėkodami už tai gėjai savo klube įrengė apartamentus ir lezbietėms?

-          Kad jos dėka ES Lietuvos gėjams išskyrė 14 milijonų, prie kurių Vyriausybė dar pridėjo 14 milijonų – iš viso 28 milijonai (!!!), kurie pilnai buvo įsisavinti 25 gėjų aktyvistų?

-          Kad ES išskirti 24 milijonai invalidų integracijai Vyriausybės nebuvo paremti ir grąžinti atgal į ES, nors invalidai ir skundėsi valstybės kontrolei?

Nepaneigus šio kompromato ir būtent pasaulinėje interneto „Wikipedija“ enciklopedijoje D. Grybauskaitės moralinės vertybės tampa daugiau nei abejotinos krikščioniškame mūsų krašte maža paneigimo – argi nevertėtų teismuose atsiteisti iš internetinės enciklopedijos ir moralinę žalą už dezinfrmaciją per visą pasaulį? Tik tada tauta patikėtų, kad renkasavo tradicinių moralinių nuostatų kandidatę, one mažumų atstovę. Tiesą sakant, tai nepriimtinas, tradicinę šeimą remiantiems rinkėjams, pasipiktinusiems dėl eurokomisaro R. Butiljonės atstatydinimo tik už tai, kad prisipažino laikąs homoseksualumą nuodėme.

Mažos mergaitės motina, modelių agentūros DM vadovė Daiva Mondeikienė aštuonis mėnesius buvo laikoma Lukiškių kalėjime, kai atsisakė mokėti kyšį vienam redakcijai žinomam policijos komisarui iš Vilniaus VPK. „Buvo atvažiavęs vienas komisaras iš Vilniaus apskrities Vyriausioje policijos departamento, kuris pasakė, kad „duosit pinigus, tai mes ne tik kad tavęs neliesime, bet sunaikinsime tavo konkurentus|. Priešingu atveju jai buvo grasinama iškelti baudžiamąją bylą už prekybą žmonėmis, - LL pasakojo D.Mondeikienės brolis Mindaugas Stankevičius, - tačiau mano sesuo atsakė, kad tokiais reikalais neužsiminėjau ir todėl pinigų nemokės. Tačiau matyt atsirado konkurentai, kurie sumokėjo ir taip mano sesuo atsidūrė kalėjime. Mano seseriai iš karto po to buvo pareikštas įtarimas darant nusikalstamą veiklą, t.y. „nepilnamečių merginų pardavimas į sekso vergiją ir pelnymasis iš prostitucijos“.  

Tuomet D.Mondeikienei, jos jaunesnei seseriai, o taip pat žinomo dainininko Česlovo Gabalio žmonai E.Gabalienei buvo pateikti kaltinimai organizavus prekyba žmonėmis ir pardavinėjus į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) sekso verges iš Lietuvos. Visos moteris buvo pasodintos į kalėjimą, nepaisant net to, kad jauniausia įtariamoji Nadiežda Nitiuk turėjo dviejų metų mergaitę.  

Vilniaus apygardos teismo teisėja Audronė Kartanienė šią bylą nagrinėjo uždarame teismo posėdyje, atsiet tam, kad apginti byloje nukentėjusiomis pripažintų nepilnamečių merginų interesus. Tačiau M.Stankevičius mano, kad slaptai byla buvo nagrinėjama todėl, kad niekas nepamatytų, kad jokių įrodymų šioje byloje nėra, o ji visa sufabrikuota.

Žinomas dainininkas Č.Gabalis buvo šokiruotas, kai jo žmona atsidūrė kalėjime

Būsima Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tinkamai negynė valstybės interesų, kai bendrovė “VP Market“, pasinaudodama invalidams teikiama lengvata, bandė susigražinti iš valstybės 76 mln. Litų PVM.

Mat „VP Market“ savininkai įsteigė 10 tūkst. įstatinio kapitalo neįgaliųjų įmonę „Spindulys“, kuri vėliau už 79 mln. litų nupirko UAB „Optimali investicija“. Pastarajai buvo perduotas „VP Market“ nekilnojamasis turtas – „Maxima“ parduotuvės, įvertintos daugiau nei 100 mln. litų. Vėliau draugija „Spindulys“ šiomis parduotuvėmis kaip turtiniu įnašu kelis kartus didino savo įstatinį kapitalą iki 775 251 550 litų. Įstatinis kapitalas buvo didinamas tol, kol gražintino PVM susidarė daugiau nei už 100 mln. litų. Tuomet „Spindulys“ minėtas „Maximos“ parduotuves pardavė jau UAB „VP Market“ už 595 mln. litų. Ir iš karto pareiškė mokesčių inspekcijai, kad ši gražintų 103 mln. litų PVM, nes įstatymas numatė, kad „invalidų visuomeninių organizacijų akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms, apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina 100 proc.“.

Tačiau realiai „VP Market“ galėjo susigražinti PVM tik nuo pradinio „Optimalios investicijos“ įstatinio kapitalo – daugiau nei 100 mln. litų, nes vėliau „popieriuje“ keliant jos vertę iki 775 mln. litų, jokios pridėtinės vertės sukurta nebuvo.

Tuometinės Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich LL papasakojo, kad jis asmeniškai šia tema kalbėjo tuo tuometine Finansų ministre Dalia Grybauskaite. „Kai aš tai paaiškinau D.Grybauskaitei, ji suprato, kad aš puikiai išmanau visas šias buhalterines vingrybes, ir tada man pasakė: „Mane tai padaryti privertė A.Brazauskas“, - interviu LL pasakojo V.Uspaskich.

Viena populiariausių pasaulyje interneto enciklopedija „Wikipedia“ pristato eurokomisarę Dalią Grybauskaitę kaip vieną iš politikių – lesbiečių. Šioje enciklopedijoje pristatoma D.Grybauskaitės biografija, o taip pat pranešama, kad ji ketina dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. Pati D.Grybauskaite neseniai sakė, kad ji nėra lesbietė. Žiūrėti nuorodą:

http://en.wikipedia.org/wiki/Category:Lesbian_politicians

Alytuje esanti bendrovė „Alkesta“, pernai vasarą pervedusi 39 tūkst. litų į Tėvynės Sąjungos - Krikščionių demokratų partijos   sąskaitą, greitai nemokamai gavo 42 arų valstybei priklausantį žemės sklypą savo nuosavybėn. Alytiškis Juozas Skestenis kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, nurodydamas, kad Alytaus miesto taryba, vadovaujama konservatoriaus mero, neteisėtai perdavė UAB „Alkesta“ valstybei priklausantį žemės sklypą.

Redakcijai pavyko gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo ataskaitą, iš kurios aiškėja, kaip politikų papirkinėjimu išgarsėjusi bendrovė „Rubicon group“ plauna pinigus, ir  apmoka Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) išlaidas, nors šios partijos atstovas, dabartinis Vilniaus meras Vidas Navickas šiuo metu skelbiasi, kad konservatoriai bandys pažaboti „Rubicon group“ apetitą Vilniaus šilumos ūkiui.

Patikrinimo metu VMI nustatė, kad "Rubicon group" dukterinė įmonė "City service" pervedė JAV registruotai įmonei „Magdeburg Holding LLC" 715 650 eurų už konsultavimo paslaugas. Sutartyje numatyta, kad JAV įmonė konsultuos „City service“ įvairiais programos Rubisafe saugos klausimais.

Tačiau VMI užginčijo šį sandorį, nes Pelno mokestis nurodo, kad įmonės sąnaudos turi būti pagrindžiamos galiojančiais sandoriais, o UAB „City Service“, sudarydama sutartį su JAV įmone, turėjo būti įsitikinusi, kad šio sandorio antrąją šalį (JAV įmonę) atstovaujantis asmuo turi įgaliojimus veikti jos vardu, o pati JAV įmonė turi teisę vykdyti sandoriu sukurtas pareigas (vykdyti atitinkamą veiklą).

Jungtinių Amerikos Valstijų Vidaus pajamų tarnyba, atsakydama į VMI paklausimą, informavo, kad JAV įmonė teisiškai įregistruota JAV 2002--01-11, tačiau jai nesuteiktas JAV mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, JAV pajamų mokesčio deklaracijų ji neteikia. JAV įmonė įvardijama kaip „karkasinė įmonė", t. y, neturinti turto ir nevykdanti veiklos kompanija. Kadangi JAV įmonė neturėjo mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio, ji neturėjo galimybės turėti banko sąskaitą JAV bankuose, tuo pačiu ir vykdyti veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Patikrinimo metu nustatyta, kad "City service" neturi jokių minėtos JAV firmos atstovo Alexander Geifman asmenį įdentifikuojančių dokumentų, nėra įrodymų ne tik dėl A.Geifman įgaliojimų buvimo, bet ir dėl paties asmens realaus egzistavimo, kas sudaro prielaidas manyti, kad sandoris sudarytas, turint kitokių tikslų nei numatyta sutartyje.

Naujosios Vilnių valdančių partijų koalicijos vadovai iš karto po sutarties dėl koalicijos pasirašymo pasirašė ir slaptą šios sutarties priedą, pavadintą „Dėl darbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje 2009-2011 m. principų“.

Juose yra 21 punktas, ir bene pusė iš jų kalba apie naujosios valdžios įsipareigojimus kriminalinių nusikaltėlių valdomai įmonių grupei „Rubicon group“. Pvz., nes pats pirmas šio priedo punktas skelbia: „Būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeisti galimų būsto ir kitų nekilnojamo turto objektų savininkų interesai, įsigyjant šioje teritorijoje („Rubicon group“ valdomame 60 ha sklype šalia „Siemens“ arenos)  pastatytus objektus“.

Kitaip tariant, miesto valdžia įsipareigoja paisyti ne Vilniaus miesto, bet tų piliečių, kurie įsigis būstus „Rubicon group“ iš Vilniaus pavogtame žemės sklype. Kaip žinia, „abonentas“ Artūras Zuokas dar 2003 m. įgyvendino vieną didžiausių savo aferų – neatlygintinai perleido 60 hektarų miesto sklypą „Rubicon group“ dukterinėms įmonėms. Tuo metu ši afera buvo motyvuojama tuo, kad šis sklypas reikalingas pastatyti „Siemens“ areną ir Vilniaus pramogų parką. Tačiau dabar, praėjus daugiau nei keturiems metams po sumanymo pradžios, „Rubicon group“ šiame sklype pastatė daugiabučių namų kompleksus. Jeigu šiai įmonių grupei būtų reikėję šią žemę pirkti viešame aukcione, tai tų 60 hektarų sklypo rinkos vertė būtų siekusi iki 0,5 mlrd. litų. Tačiau praeitos kadencijos miesto taryba nubalsavo, kad sklypas būtų neatlygintinai perduotas „Rubicon group“, ir dabar, pasikeitus valdančiai daugumai, konservatoriai, liberalcentristai, liberalai ir vadinamieji „nepriklausomi“ iš anksto įsipareigojo „Rubicon group“, kad gins ne miesto, o šios įmonių grupės interesus.

„Bent jau iš pirmųjų dešimties punktų akivaizdžiai matyti, kad naujoji valdžia dirbs tik „Rubicon group“ interesams, - LL sakė buvęs mero Juozo Imbraso patarėjas ir savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, - trys priedo punktai nubrėžia, kad miesto valdžia įsipareigoja miesto lėšomis sutvarkyti infrastruktūrą „Rubicon group“ valdomame Pramogų parke, net sustabdyti socialinės infrastruktūros mokestį šiam parkui. Numatyta ir šiukšlių deginimo gamyklos statyba. Kitas labai svarbus punktas – administruojančių įmonių veiklos gerinimas ir neva tai kvalifikacijos kėlimas. Tai automatiškai ves prie to, kad šios įmonės bus privatizuojamos, nes šiai dienai UAB „Šnipiškių ūkio“ direktoriumi buvo paskirtas Šiaudinis, kuris prieš tai buvo „Karoliniškių ūkio“ direktoriumi, ir ši įmonė buvo privesta prie bankroto ir privatizuota „Rubicon group“ įmonės „City service“. Manau, kad pagal tokį patį principą bus privatizuojamas ir „Šnipiškių ūkis“. Dar vienas punktas – „užtikrinti, kad atliekų deginimo gamyklos projektas būtų skaidrus“, tačiau visi puikiai matė, kokį spaudimą aš jaučiau, kai „Rubicon group“ prašė be detalaus plano išduoti šiam projektui technines sąlygas. Aš manau, kad tas principas vis tiek bus įgyvendintas, ir aš turiu Aplinkos ministro pastabas, kodėl šiukšlių deginimo gamyklos toje vietoje būti negali, o jeigu ji ir būtų statoma, tai kokius reikalavimus turi atitikti.  Tokius pačius reikalavimus mes pateikėme ir teikdami poveiklio aplinkai ataskaitą. Tačiau „Rubicon group“ su tuo nesutiko, ir aš net neabejoju, kad dabartinė valdžia ta linkme ir dirbs – bus patvirtintos šiukšlių deginimo gamyklos techninės sąlygos be detalaus plano. Nors detaliųjų planų taisyklės ir teritorijų planavimo įstatymas aiškiai numato, kad techninės sąlygos išduodamos tik tuo atveju, kai yra suderinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. O ši ataskaita nėra suderinta“.

Visos penkerios Vilniaus miestą valdančios politinės partijos – Tėvynės sąjunga, „zuokininkai“ liberalcentristai, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai ir Nepriklausoma frakcija kartu su koalicijos sutartimi pasirašė ir sutarties priedą, kuriuo įsipareigojo realizuoti „Rubicon group“ vykdomus penkis svarbiausius projektus Vilniaus mieste. Tai yra naujoji Vilniaus valdžia įsipareigojo nedelsiant spręsti šiukšlių deginimo gamyklos, nenutraukti „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomos sutarties, pakelti šiukšlių išvežimo tarifą, privatizuoti administruojančias įmones, savivaldybės lėšomis išvysti visą „Rubicon group“ valdom pramogų parko infrastruktūrą.

„Tai yra koalicijos sutarties priedas, kurio niekas iš jūsų nėra matęs, man tik pavyko pamatyti sutarties priedą iš vienos iš šalių, - teigia buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso patarėjas Remigijus Žemaitaitis, -  todėl sakau – stebėkite naujojo mero ir administracijos vadovo veiksmus, nes ateinantys metai bus labai linksmi. Todėl kai bus surinkta visa medžiaga, kiek „Rubicon group“ kainavo naujo mero postas, ji ir bus pateikta. Aš buvau Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, ir dar pirmadienį man buvo brukamas klausimas, kad Vilniaus savivaldybė pratęstų švietimo įstaigų priežiūros sutartį su „Rubicon group“. Aš pasakiau: „Ačiū vyrai, šito dalyko nebus, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir pagal prieš septynis metus pasirašytą sutartį privaloma skelbti konkursą. Kai atsisakiau, buvo sudaryta komisija, kad mane išeliminuoti“.

Principingas, nuoseklus „LeoLT“ sandorio priešininkas, buvęs Seimo narys, advokatas Kęstutis ČILINSKAS, net ir sulaukęs daugybės visuomeninių organizacijų bei pavienių piliečių raginimų dalyvauti prezidento rinkimuose, deja, neketina kelti savo kandidatūros.
 Pasak K.Čilinsko, „vienas žmogus sistemos nekeičia, o Seimas, kaip oligarchinė viršūnė nori, taip ir daro. Norint pasiekti esminių permainų šalies valdyme, būtina sutelkti pilietinę visuomenę. Neseniai įkūrėme nepartinį pilietinį Jungtinį demokratinį judėjimą (JDJ), kuriame dalyvauja įvairių partijų atstovai ir judėjimas turi keletą tikslų. Svarbiausias tikslas –  pripažinti negaliojančiu „Leo LT“ sandorį ir grąžinti į biudžetą pinigus, kad valstybė galėtų ekonomiškai atsigauti. Kitas svarbus JDJ uždavinys – būtina pilietinės visuomenės jėgas ne išbarstyti, o sutelkti demokratijos raidai Lietuvoje. Reikia gelbėti valstybę. Susijungus į pilietinį judėjimą galime pradėti kurti demokratinę valstybę. Dabar Lietuvoje įsitvirtinęs oligarchinis valdymas, kelių žmonių rankose atsidūrė valstybės įstaigos, o piliečiai savo šalies nebevaldo".
Šiuo metu Lietuvoje, pasak teisininko K.Čilinsko, „apie viską pagalvota ir viskas apskaičiuota  oligarchų. „LeoLT“ projektas – bene stambiausia oligarchinė viršūnė, galinti labai daug finansų skirti politinėms partijoms. Ir todėl partijos žiūri, ką ta oligarchinė viršūnė pasakys ir nuspręs. „LeoLT“ oligarchai kontroliuoja valstybės gyvenimą ir jų nurodymai visu 100 proc. vykdomi iki šiol. Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas yra apraizgyti tos oligarchinės viršūnės, o laisvė duodama tik tiems sprendimams, kurie nesusiję su pagrindiniais ekonominiais interesais“.

Robertas Dargis kartu su Bronislovu Lubiu valdantis 'Jūrų Leo LT' - visas jachtoms ir kateriams skirtas krantines Klaipėdos miesto ir uosto centre.

Naglis Puteikis

Ar apgins teismai ir prokuratūros visuomenės turtą – Danės upės krantines?
2005 metais Klaipėdos m. meras R.Taraškevičius neturėdamas tam nei įstatymo , nei savivaldybės suteiktų įgaliojimų perleido savo verslo partneriui Robertui Dargiui milijonų vertės Danės krantines 20 metų nemokamai naudotis.
Tam pasirašė neva panaudos sutartį, pagal kurią mes, mokesčių mokėtojai visais įmanomais savo (savivaldybės, valstybės, ir ES) pinigais finansuojame Danės upės krantinių rekonstrukciją.
O privatus verslininkas Robertas Dargis, kuris samdo merui nuosavybės teise priklausančią statybos kompaniją UAB „Klaipėdos monolitas", t.y. atsilygina savo draugui merui, 20 metų ima pinigus iš jachtų ir katerių, kurie švartuojasi prie mūsų pinigais sutvarkytų krantinių.
Ir nemoka savivaldybei už tas krantines ... nė cento.

Vos Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad negali pasiųsti į kalėjimą „abonento“ Artūro Zuoko, nes Generalinė prokuratūra nepasirūpino, kad jam būtų atimta Seimo nario teisinė neliečiamybė, ir po kelių dienų A.Zuokas sugrįžo valdyti Vilniaus. Beje, įdomi detalė, kad nors Generalinė prokuratūra pasirūpino, kad teisinė neliečiamybė būtų atimta Seimo nariams „darbiečiams“ V.Uspaskich ir Gabšiui, tačiau padaryti tą pačią procedūrą A.Zuokui pamiršo. Ar tai atsitiktinis veiksmas, nors „abonento“ byla tampoma po Vilniaus teismus jau daugiau nei penkerius metus, ir LL šaltinių duomenimis, kiekviename teismo hierarchijos lygyje atsakovams kainuoja šimtus tūkstančių litų. Juk ko vertas vien 1-os apylinkės teismo teisėjo Olego Zaicevo išteisinamasis nuosprendis.  Dar 2005 m. teisėjas O.Zaicevas nutarė, kad visi kaltinamieji (A.Zuokas ir visi „Rubicon group“ vadovai) nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų požymius.

Ar generalinis prokuroras A.Valantinas toks idiotas, kad skundė Aukščiausiajam teismui A.Zuoką, tačiau pamiršo panaikinti jam teisinę neliečiamybę? Vargu bau, tuo labiau, kad iškarto po šio sprendimo Generalinė prokuratūra paskelbė, kad “A.Zuoko byloje padėtas taškas”. Paprašytas pakomentuoti, kodėl generalinis prokuroras anksčiau nesikreipė į Seimą, prašydamas panaikinti tuo metu teisiamo Seimo nario teisinio imuniteto, generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis sakė,  kad "šiandien jokiuose teisės aktuose, mokslinėse monografijose nėra aiškiai pasakyta, kada prasideda patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir kada jis baigiasi".
Tokia teisinė abrakadabra įmanoma tik Lietuvoje, kur vieniems Seimo nariams už Baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimą yra atimama teisinė neliečiamybė, o kitiems –ne. Todėl manoma, kad jeigu už apylinkių teismų išteisinamuosiuos sprendimus “abonentas” galėjo mokėti šimtus tūkstančių, tai toks generalinio prokuroro neapsižiūrėjimas turėjo kainuoti jau milijonus.

Premjeras Andriaus Kubiliaus vyriausybė prakalbo apie tai, kad reikia užtikrinti, kad Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ neparduotų jai priklausančios „Mažeikių naftos“ Rusijos bendrovėms po to, kai kitą mėnesį lenkams bus parduotas dar likęs Vyriausybei 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų paketas. Negali būti, kad Lietuvos vyriausybė su visomis savo spec. tarnybomis nežinotų, kad jau dabar „Mažeikių nafta“ priklauso Rusijos koncernui „Lukoil“, nes šis valdo daugiau nei pusę pačios „PKN Orlen“ akcijų. Jeigu A.Kubilius žino, kad „Mažeikių nafta“ per „PKN Orlen“ jau priklauso Rusijos bendrovėms, kitaip tariant, visas Lietuvos energetikos ūkis („Mažeikių nafta“ ir „Lietuvos dujos“) jau priklauso Rusijos įmonėms, tačiau tautai vis dar aiškina, kad konservatoriai bandys neleisti rusams įsigalėti šioje sferoje, darosi daugiau nei keista.

Tačiau nekeista, peržiūrėjus A.Kubiliaus biografiją - dar tapęs premjeru pirmą kartą, jis pasirūpino, kad didžiausius naftos išteklius valdanti bendrovė „Geonafta“ pereitų oligarchui, „Dujotekanos“ savininkui Rymantui Stoniui ir kitam verslininku prisistatančiam piliečiui, UAV „Vivum“ vadovui Vydūnui Mekšrūnui. Šios dvi bendrovės kartu su lenkais premjero A.Kubiliaus vyriausybės sprendimu tapo „Geonaftos“ savininkais po to, kai iš privatizavimo konkurso buvo pašalinti kiti pirkėjai – Danijos bendrovė „Odin group“. Danai buvo įsitikinę, kad laimės konkursą, nes pasiūlė didžiausią kainą, tačiau dabartinio premjero A.Kubiliaus patarėjo Stasio Vaitkevičiaus vadovaujamas Valstybės turto fondas pardavė danams privatizavimo ssąlygas su jau negaliojančiais vyriausybės nutarimais. Pagal juos danai paskaičiavo savo investicijas ir labai nustebo, kai jų pasiūlymas to pačio VTF buvo atmestas. Vėliau vienas iš „Odin group“ vadovų Tomas Haseltonas LL sakė, kad jie norėjo kreiptis į teismą dėl dokumentų klastojimo, tačiau sužinojo, kad prisiteis tik sumokėtus už privatizavimo dokumentus kelis tūkstančius litų. O privatizavimo konkursas nebus atšauktas. Vėliau „Geonaftos“ privatizavimą tyrę Revizijų departamento revizoriai konstatuos, kad A.Kubiliaus nutarimu „Geonafta“ buvo parduota įmonei „Naftos gavyba“ (kurią įkūrė jau minėti R.Stonys, V.Mekšrūnas ir kiti), kuri neatitiko nė vienai privatizavimo konkurso sąlygai.

Tas pats A.Kubiliaus proteguojamas V.Mekšrūnas, pateikęs suklastotus Olandijos bendrovės „Kopcke International“ dokumentus, kartu su už nepilnamentės išprievartavimą aštuonis metus kalėjime sėdėjusiu Meiru Klabinu (nuotraukoje) už vieną litą įsigijo iš Lietuvos Respublikos buvusią naftos prekybos monopoliją UAB „Lietuvos kuras“.

Ši istorija verta filmo – gangsteriai buvo tiek suįžūlėję, kad net derybose su Vyriausybe pareikalavo, kad po privatizavimo jiems nebūtų taikomas Baudžiamasis kodeksas.

                                                                                                         Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Audrius BUTKEVIČIUS, buvęs „tvarkietis“, neseniai  perbėgęs į naujai įsikūrusią „frontininkų“ frakciją, gan prieštaringai vertinamas Lietuvos politinio „elito“, periodiškai įsipainiojantis į politinius – korupcinius skandalus, tampomas po teismus „revoliucijų technologas“, prieš gerą dešimtmetį ragavęs kalinio duonos, pastaruoju metu - dešinioji „Fronto“ lyderio A.Paleckio ranka, rengiant protesto mitingus prieš oligarchinę Lietuvos valdžią, pasijuto lyg ant bangos po vasario 3 dieną Vilniuje surengtos „Svogūnų akcijos“.
Saujelės „frontininkų“ kuklus demaršas su karučiu svogūnų nuo Katedros aikštės, Gedimino prospektu link Seimo rūmų, sukėlęs ant kojų gausias policijos pajėgas, spec.tarnybas ir įvaręs baimės „vienam iš trijų“ valstybės vadovų, pasak A.Butkevičiaus, yra „naujos politinės tradicijos pradžia“:  „Ši akcija – naujos politinės tradicijos pradžia. Ilgą laiką Lietuvos žmonės tylėjo ir galvojo, kad reikia klausyti, ką sako valdžia. Manė, kad valdžia išspręs jų klausimus. Mes sakome, jog gerų valdžių nėra, jeigu žmonės nuolat nekontroliuoja tos valdžios. Šioje akcijoje pirmą kartą Lietuvoje efektyviai panaudota pilietinė ir viešųjų ryšių jėga. Mes sugebėsime organizuoti ir kur kas didesnius mitingus, ir akcijas, kuriose valdantieji pajus žmonių jėgą!..“.

Šiaulietė Aldona Kriaučiūnaitė per teismą bando priversti generalinį prokurorą Algimantą Valantiną atlikti kelis procesinius veiksmus, kurie įrodytų, kad jos sūnus Dovydas Kriaučiūnas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dviejų merginų nužudymą, yra nekaltas.

Tačiau A.Valantinas niekaip nenori atlikti savo pareigos, nors įrodymų, kad D.Kriaučiūno byla yra sufabrikuota – nors vežimu vežk. T.y. kelios dienos prieš šį nusikaltimą trys žiaurumu Šiauliuose garsėjančios „lukšinių“ gaujos nariai atvirai apiplėšė vieną iš nužudytų merginų – Aušrą Stankutę. Vėliau jie buvo teisiami už vagystę ir prisipažino, kad nusikaltę. Septyniolikmetis Marius D., devyniolikos metų Dainius Vasiliauskas ir dvidešimt dvejų Nerijus Lukšas prisipažino apvogę Aušros Stankutės butą. Teisėsaugininkų teigimu, birželio 14-ąją A. Stankutė ir Indrė Staškauskytė susipažino su N. Lukšu. Pastarasis su draugu parlydėjo merginas į A. Stankutės butą ir išėjo.
Naktį N. Lukšas grįžo su kitais dviem įtariamaisiais. Vagystė įvykdyta abiejų bute buvusių aštuoniolikmečių akyse. Vaikinai išsinešė televizorių "Samsung", muzikinį centrą, mobilųjį telefoną "Alcatel", vyriškus sportinius batus bei bokso pirštines. "Šiaulių krašto" žiniomis, A. Stankutė ketino kreiptis į pareigūnus tuomet, jei daiktų nepavyks atgauti gražiuoju. A.Kriaučiūnaitė įsitikinusi, kad nusikaltėliai nužudę abi merginas po to, kai jos pagrasino dėl šio nusikaltimo kreiptis į policiją. Tačiau net ir tokios, atrodo, paprastos ir aiškios bylos Šiaulių policija nesugebėjo išaiškinti, o į kalėjimą iki gyvos galvos sėdo anksčiau neteistas aštuoniolikmetis D.Kriaučiūnas.

Prieš penkerius metus tuomet aštuoniolikmetis ir anksčiau neteistas Dovydas Kriaučiūnas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dviejų aštuoniolikmečių merginų Indrės S. bei jos draugės Aušros S. nužudymus.  D. Kriaučiūnas buvo sulaikytas 2003-iųjų birželio pabaigoje, kai viename Šiaulių daugiabučių Lyros gatvėje buvo rasti dviejų nužudytų merginų kūnai. D. Kriaučiūnui tuo metu buvo ką tik sukakę 18 metų (jeigu merginas jis būtų nužudęs būdamas nepilnametis, jam būtų grėsusi maksimali bausmė - 10 metų). Aušra S. ir Indrė S. buvo nužudytos itin žiauriai.  Bylos dokumentuose rašoma, kad D. Kriaučiūnas per pirminę apklausą pareigūnams pasakojo, kad tą birželio 25-osios rytą jis užsuko pas Aušrą S. Pas ją tada svečiavosi draugė Indrė S., su kuriomis virtuvėje vaikinas susipyko - neva merginos pasišaipė iš jo draugės.

Bankrutavus dienraščiui „LT“, UAB „Lietuvos rytas“ atėjo sunkios dienos – norvegiško kapitalo laikraštis buvo bene didžiausias „Lietuvos ryto“ spaustuvės klientas. Anot artimų G.Vainauskui žmonių, jis džiaugėsi, kad „LT“ artimiausiais metais padės jam išlaikyti „Lietuvos ryto“ spaustuvę, kurios skolos siekia apie 100 mln. litų. Tačiau norvegai, pasamdę apie 40 žurnalistų, ir leidę skandalingą dienraštį, kasmet nuo jo leidybos pradžios patirdavote apie 9-10 mln. litų, todėl 2008 m. pabaigoje nutarė sustabdyti jo leidybą, nors G.Vainauskas jų prašė „LT“ nestabdyti nors iki 2009 m. sausio 1 d.

„

 Vyraujant tokioms ne itin džiugioms nuotaikoms pilietinėje visuomenėje, kai kas dar bando guostis viltimi, jog šiemet įvyksiantys LR Prezidento rinkimai žada pozityvias permainas. Tačiau, mano galva, naivu būtų tikėtis, jog tautai šį kartą bus suteikta galimybė išsirinkti laisvą, nebepriklausomą nuo oligarchinių klanų ir nuo susikompromitavusių politinių partijų įtakos kandidatą. Matyt, taip tikrai nebus, tačiau viltis, kaip sakoma, miršta paskutinė. Lietuvos žmonių teisėti lūkesčiai išsirinkti ne oligarchų parinktą, bet visos tautos Vilties Prezidentą, vis šiokia tokia paguoda, už kurios bandome nusitverti, lyg skęstantysis šiaudo!..  

Kruvinųjų įvykių prie Seimo metu vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui nesant Lietuvoje, jį laikinai pavadavo krašto apsaugos ministrė. Kaip žinia, pareigūnai galėjo imtis naudoti jėgą tik gavę įsakymą, kas leidžia įtarti, kad susidorojimo su mitinguotojais kaltininkė yra Rasa Juknevičienė.

"Tai patvirtintų ir pats policijos veiksmų braižas, - sakė "Fronto" partijos lyderis Algirdas Paleckis, - kuris išsiskyrė isteriškumu, skubotumu ir žmogaus teisių ignoravimu."

Tai buvo pirmas kartas naujausioje Lietuvos istorijoje, kai policija panaudojo ašarines dujas ir net gumines kulkas, šaudydama į minią aklai. Dėl šių neteisėtų priemonių panaudojimo didelis skaičius nekaltų asmenų patyrė įvairaus pobūdžio šautinius sužalojimus ir įvairaus lygio, tai yra sunkius, nesunkius ir nežymius, sveikatos sutrikdymus.

Partijos "Frontas" nuomone, šiais neteisėtais veiksmais buvo kėsintasi į daugelio dėl nieko nekaltų asmenų sveikatą ir galbūt gyvybę. "Tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo žuvusių ir dar daugiau sužalotų asmenų, nors tokia potenciali galimybė dėl neteisėtai panaudotų priemonių realiai egzistavo", - sakė A.Paleckis.

Neteisėtus veiksmus atliko eiliniai policijos pareigūnai, tačiau akivaizdžiai matyti, jog jie veikė nesavarankiškai - jų veiksmai buvo organizuoti ir koordinuoti aukštesnės vadovybės. Be to, šie neteisėti veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, kadangi dar prieš mitingą Seimo rūmuose buvo sutelktos didelės policijos pareigūnų, apmokytų malšinti riaušes, pajėgos, nors tam jokio pagrindo nebuvo, kadangi planuotas mitingas buvo sankcionuotas ir legalus.

Kodėl tuos nepilnamečius, kurie mėtė sniego gniūžtes į Seimo langus, ir buvo suimti policijos, „garbūs“ Vilniaus 2-os apylinkės teismo teisėjai leido suimti dviem savaitėms arba net mėnesiui. Ar jie tokie pavojingi visuomenei, kad juos reikia laikyti kalėjime, nors policija jau yra nustačiusi jų gyvenamą vietą ir asmenybę. Kam juos reikia laikyti kalėjime? Aišku, keli iš jų buvo sulaikyti su savadarbiais „Molotovo“ kokteiliais, tačiau kiti „susemti“ tik dėl statistikos. Man buvo neaiškus vienas klausimas – kodėl teisėjai leido juos laikyti kalėjime, nors teismo koridoriuose savo vaikų laukė ašarojančios motinos ir tėvai. Ar sniego gniūžtė į Seimo langus yra verta mėnesio kalėjimo ir kokia tai bus pamoka šiems jauniems žmonėms? Tuo labiau, kad nėra jokių įtariamųjų kaltės įrodymų, nes per tas kelias valandas prokurorai ir policija nespėjo peržiūrėti visų savo nufilmuotų vaizdajuosčių ir jokios filmuotos medžiagos teismams nebuvo pateikta. ‚Buvo pateikta tik kratos protokolai ir apklausų protokolai“, - sakė LL vieno įtariamųjų advokatas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Martinkonis asmeniškai nukentėjo nuo „Rubicon group“ veiklos metodų. Daug kas prisimena, kaip šios įmonių grupės vadovai  papirkinėjo ankstesnės tarybos narius, kad Vilniaus meru būtų išrinktas Artūras Zuokas, ir kaip po to prievartavo pinigus paėmusį tarybos narį V.Drėmą, kad tas balsuotų už A.Zuoką, galiausiai atėmė jam laisvę, kad iki tarybos posėdžio niekur nepabėgtų.

Tačiau V.Martinkonis susidūrė su panašiais „Rubicon group“ veiklos metodais – jo bendrovei „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausantis pastatas šalia Vilniaus šiluminės elektrinės buvo nugriautas per vieną naktį, nes šiame plote „Rubicon group“ buvo suplanavusi statyti šiukšlių deginimo gamyklą.

Statant Vilniaus šiluminę elektrinę, teritoriją pasiskirstė ir ją statę statybos organizacijos, tarp jų ir UAB „Termesta“, kurios turtą vėliau perėmė UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, kurio bendrasavininkis yra V.Martinkonis. Jis jau buvo pateikęs dokumentus Vilniaus apskričiai suformuoti žemės sklypą aplink įmonei priklausantį pastatą, ir jį labai norėjo pirkti šalia esančios UAB „Vilniaus Energija“ vadovai. Tačiau užuot jį pirkę, vyrai, matyt, nutarė, kad pigiau kainuos pastatą tiesiog nugriauti ir apsimesti, kad jo ten niekada ir nebuvo.

Advokatas Kęstutis Čilinskas nebeslepia, kad kels savo kandidatūrą į Prezidentus, tačiau nori, kad kandidatu jį iškeltų patys žmonės, o ne politinės partijos. Interviu "Laisvam laikraščiui" jis sakė: "Oligarchinė viršūnė parenka tam tikrus  kandidatus ir plačiai išreklamuoja, kad būtent už juos žmonės prabalsuotų. Tik „dėl akių“ sukuriama viena ar kita alternatyva, tačiau tai oligarchų numatyti žmonės, kurie iš esmės nejudins tų pagrindinių sandėrių, kurie dabar yra sukurti. Tai yra, nejudins „LeoLT“,  nesieks grąžinti visuomenei turto, to energetinio kapitalo, kuris buvo paimtas iš valstybės, nesugrąžins valstybei iš to energetinio kapitalo gaunamų pajamų ir panašiai.  O juk dabar, krizės metais, mūsų visuomenei būtų labai naudinga turėti visą tą energetinį kapitalą ir iš jo gaunamas pajamas. Deja, visa tai buvo neteisėtai atiduota oligarchinei viršūnei!.. Ir toliau siekiama išsaugoti tokią tvarką šalyje, kad tik tai oligarchinei viršūnei viskas būtų gerai, kad tik nebūtų sugrąžinta valstybei tai, kas jai priklauso, ir netektų visiems žmonėms naudotis tuo gėriu, energetikos sektoriaus gaunamomis pajamomis, siekiant palengvinti žmonių dalią krizės akivaizdoje.
Štai kodėl tokių kandidatų į LR prezidentus, kurie išdrįstų imtis esminių permainų, niekas net nesiūlo!"

Vilniaus savivaldybės tarybos narys liberalas Vidmantas Martinkonis mano, kad „Vilniaus Energijos“ bandymai kasmet šilumos kainą didinti po 50 proc. vilniečiams galima sustabdyti tik radikaliu būdu – tarybai reikia nutraukti „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomos sutartį su bendrove „Dalkia“. Tuo labiau, kad ši labai nenaudinga Vilniaus miestui sutartis buvo primesta sostinei dar buvusio miesto mero „abonento“ Artūro Zuoko, kuris už tokios sutarties stūmimą gavo milijonus litų kyšių. Be to, „Dalkia“ buvo peršama vilniečiams kaip pavyzdinė įmonė, kuri neva sostinėje investuos milijonus litų savų pinigų ir taip sutvarkys sostinės šilumos ūkį. Dabar aišku, kad „Dalkia“ į sostinės šilumos ūkio restruktūrizavimą per penkerius metus neįdėjo nė cento nuosavų lėšų, o visos investicijos daromos pačiais „Vilniaus šilumos tinklų“ pinigais. Nutraukus šią sutartį, miestas pats galėtų reguliuoti šilumos kainas vartotojams, neliktų galimybės kainas „išpūsti“ ir nereikėtų mokėti dar po 10 proc. „Rubicon group“ už kiekvieną tarimą investiciją. V.Martinkonis jau seniai siūlė nutraukti sutartį su „Dalkia“, tačiau mano, kad ją visomis išgalėmis gina „Rubicon group“, kuri galimai išlaiko dvi tarybos frakcijas – liberalcentristų ir Nepriklausomą frakciją. Matyt, kad frakcija Tvarka ir teisingumas nesiryžta kelti to klausimo, nes tada vadinamoji Nepriklausoma frakcija perbėgtų pas zuokininkus, ir dabartinė miesto valdžia būtų nuversta. Partijos Tvarka ir teisingumas atstovai išsisukinėja nuo tiesaus atsakymo į šį klausimą. V.Martinkonis atsakė į LL klausimus:

"Laisvam laikraščiui“ pavyko gauti nemažai vadinamosios Vilniaus savivaldybės korupcijos bylos dokumentų, kurie rodo, kad miesto savivaldybės tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius provokavo kitus kolegas siūlyti jam pinigus už perėjimą į kitas frakcijas.  Pvz., tarybos nario G.Kazako jis paprašė „garantijų“, jei jis pereis į G.Kazako Nepriklausomą frakciją. G.Kazakas iš pradžių V.Urbonavičiui siūlė įvairių postų, net siūlė jam tapti vicemeru, tačiau kai V.Urbonavičius paklausė, ar tai turės kokią nors „išraišką“, tuomet G.Kazakas ir pasiūlė konservatoriui 150 tūkst. litų už perėjimą į jo frakciją. 

Dar akivaizdesnis nusikaltimo provokavimas įvyko su Vilniaus vicemeru Evaldu Lementausku – V. Urbonavičius jo tiesiai paklausė, kas jam bus už tai, kad paremtų Vilniaus merą Juozą Imbrasą per jam rengtą interpeliaciją ir pridūrė, kad  konservatorius „reikia sudominti“.  „Tu man pasakyk, Evaldai, kas man iš to, žinai, kad jeigu mes palaikome jūs... a... tiesa sakant, „mažumos vyriausybę", jeigu palaikome ?“, - sakė V.Urbonavičius STT įrašytuose pokalbiuose E.Lementauskui. Kai pastarasis atsakė, kad „Sėdam, kalbamės“, V.Urbonavičius tiesiai šviesiai išrėžė :“Ne, žinai, ta tyli parama tai ... e... - reikia galvoti. Nu aš čia sakau tiesiog kaip vieną iš tų menamų galimybių. Ne, tai mes jokių sąlygų neturim. Ta prasme, tai jūs mus turėtumėt sudominti, aš manau“.

G.Kazakas iš pradžių siūlė postus, tačiau V.Urbonavičiaus spiriamas – ir pinigus

Pvz., net STT tarnybiniame pranešime rašoma, kad vieno susitikimo metu tarybos narys G. Kazakas
pasiteiravo, gal V. Urbonavičius pageidautų prisijungti prie jo vadovaujamos frakcijos. „Tos pačios dienos vėlesnio pokalbio metu apie 17 vai. V. Urbonavičius pasiteiravo G. Kazako, ar jis rimtai jam siūlo pereiti į jo frakciją, - rašoma STT tarnybiniame pranešime, - G. Kazakas atsakė, kad labai rimtai, pridūrė žinąs, kad V. Urbonavičius „neįdurs jam peilio". 2008-03-14 prieš 11 vai. Europos prekybos centre Vilniuje, Konstitucijos pr. Įvykusio susitikimo metu V. Urbonavičius pasiūlė G. Kazakui pakalbėti apie reikalo esmę, mat jį labai suintrigavo jo pasiūlymas, mat jei V. Urbonavičius palieka savo frakciją, jam reikalingos garantijos, nes iškylą daugybė klaustukų. G. Kazakas pasiteiravo V. Urbonavičiaus, kokių garantijų jam reikėtų. Pastarasis perklausė, ką jis gali pasiūlyt. G. Kazakas ėmė konkretizuoti
- postai, darbas. V. Urbonavičiui neapsisprendžiant, o G. Kazakui daugiau nieko nesiūlant abu
sutarė, kad abu dar pagalvos ir išsiskyrė. 2008-03-15 prieš 10 vai. V. Urbonavičius su G. Kazaku susitiko prie Vilniaus savivaldybės pastato, pastarojo automobilyje. Abu pokalbį tęsė Europos prekybos centre Vilniuje, Konstitucijos per. 7. Pokalbio metu G. Kazakas pasakė, kad apmąstė vakarykštį pokalbį su V. Urbonavičiumi. Pirmojo planuose VMS plėtros komiteto pirmininko postas, bet Lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai tam
kategoriškai priešinasi. Tada G. Kazakas planuoja nusileisti ir prašyti vicemero posto, o tada jį
pasiūlyti V. Urbanavičiui. Tai ir būtų G. Kazako pasiūlymas V. Urbanavičiui. Tapęs juo V.
Urbanavičius turėsiąs daug darbo su projektais. Šiam pasiteiravus, ar tai turi kokią nors išraišką, G.
Kazakas atsakė, kad finansinę, bet konkrečių skaičių jis nenorįs fantazuoti, pridūrė, kad būnant
pozicijoje galima viską sutvarkyti. G. Kazakas mistinių pažadų nedalysiąs. Jeigu jiedu sutartų, dar
pasak G. Kazako V. Urbanavičiui atitektų 150. (galimai turima omenyje 150 tūkstančių litų
neteisėtas atlygis). V. Urbanavičius atsakė pagalvosiąs“.

Rimgaudas KAZĖNAS,
savanoris
Grįžtu iš Maskvos, turiu kišenėje bilietus į Jakutską, o namuose nėra vaikų – skambinu žmonai, atsako, kad yra prie Seimo, kurį ruošiasi šturmuoti Šiaurės miestelio kareiviai ir specialus desantininkų būrys iš Pskovo. 
Vyresnysis, taigi Audrius, jau ne berniukas – jau po kariuomenės, kur tarnavo desantininkuos. Priklausė Šaulių sąjungai, saugojo Spaudos rūmus ir sukosi visur, kur buvo reikalingi jauni žmonės. Su juo kartu ir Martynas, taigi mūsų jaunėlis.
Einu jų ieškoti – reikia prieš kelionę susitikti, pasikalbėti, o gal ir atsisveikinti – Lietuvoje vyksta karas, tad galime ir  nepasimatyti.
Būtų negerai išvykti į Jakutską neatsisveikinus.
Galvoju, ką vaikams nunešus. Duonos, žinau, jie turi. Duonos taigi neneši. Kareivis yra kareivis – jam svarbu kiti dalykai.
Skambinu mamai į Ukmergę. Ten turėjau pasidėjęs trotilo. Nemažai. Jo tada gauti nebuvo sudėtinga. Tik reikėjo norėti.
Beje, su trotilu aš nuo mažumės pažįstamas – vaikystėje mano kaimynas su juo varydavo naminukę. Mat, jo sunkūs dūmai, į dangų nekyla, taigi slenka pažeme, tad nei stribai, nei miškiniai greit nepamato, o liepsna užtektinai kaitri.
O aš trotilo buvau iš kariškių pasirūpinęs.

Advokatas Kęstutis Čilinskas mano, kad šiuo metu tik žmonės sugebės apginti savo pažeidžiamas teisės, nes naikinti "Leo Lt“ sandėrį nedrįstų nė viena politinė jėga. „Aš tikrai neturiu vilčių, kad kas nors pasikeis, net jeigu ir Konstitucinis teismas pripažins, kad Atominės elektrinės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, - sakė jis interviu LL, - lieka tik žmonės. Kiek jie priešinsis oligarchams, tiek ir bus pasiekta“. Dar būdamas Seime, jis matė, kad kolegos konservatoriai jį palaiko kovoje su "Leo lt" afera, tačiau partijos vadovai privertė visus balsuoti už šį  projektą, pagasdinę, kad priešingu atveju jie atsidurs rinkimų sąrašo apačioje. Kalbėdamas apie "Leo Lt" padarytą žalą Lietuvos valstybei, K.Čilinskas minėjo tris aspektus - sugriauta teisinė sistema, didžiulė materialinė žala valstybei bei įsigaliojusi oligarchinė valstybė, kuri sąlygojo ekonominę krizę.

"Kalbant apie motyvaciją, reikėtų prisiminti ir argumentus, kodėl energetikos sektorius buvo atiduotas turtingiems „Maxima“ savininkams, - kalbėjo A.Kubilius, - aš puikiai prisimenu, kaip tada ir dabartinis premjeras A.Kubilius Seime, vykstant svarstymui konservatorių frakcijos posėdyje, sakė ir įtikinėjo mus balsuoti už šį projektą, nes „vyrai turi daug milijardų ir tik jie gali pastatyti naują atominę elektrinę“. A.Kubilius tuomet sakė, kad mes jiems atiduodame energetiką, o jie iš savo pinigų mainais pastato naują atominę elektrinę ir elektros jungtis.  Po to, aišku, paaiškėjo, kad „Leo Lt“ nieko nestato ir neduoda nė vieno cento nei AE statybai, nei tiltams. Po to, kai paaiškėjo šis melas, atsirado kitas melas – kad neva iš ‚Leo Lt“ pelno bus statoma nauja elektrinė".

Buvęs verslininkas ir žinomas visuomenės veikėjas Alvydas VĖBERIS, prieš aštuonerius metus įnikęs į Šventąjį Raštą, atrado savo gyvenimo prasmę likimo nuskriaustųjų užtarime ir globoje. Panevėžio rajone, Staniūnų gyvenvietėje, pasistatęs erdvų, apie 700 kv. metrų ploto namą bei įkūręs paramos ir labdaros fondą „Biblijos studijos“, A.Vėberis priglaudė ne vieną dešimtį varguolių, padėjo jiems atsistoti ant kojų, susirasti darbą.
Prieš trejus metus į LPF „Biblijos studijos“ vadovą A.Vėberį pagalbos kreipėsi būtais-nebūtais nusikaltimais apkaltinto ir ypatingos skubos tvarka nuteisto anūko Modesto Valintėlio močiutė Leontina Valintėlienė, kuri, be kita ko, teigė: „Teisėtvarka nepasitikiu, nes neseniai palaidojau neaiškiomis aplinkybėmis mirusį sūnų, dirbusį Panevėžio policijos komisariato, kriminaliniame skyriuje. Kai kreipiausi į įvairias institucijas dėl mirties aplinkybių, negavau jokio atsakymo. Antras sūnus, taip pat mirė  neaiškiomis aplinkybėmis, kurios man iki šiol kelia klausimus ir nerimą“.   
Atsiliepęs į šį pagalbos šauksmą, A.Vėberis pats atsidūrė teisėtvarkos gniaužtuose ir iki šiol yra tampomas po teismus. Visa ši paini ir nesibaigianti istorija nesunkiai buvo išnarpliota TV3 laidoje „Abipus Sienos“, parodytoje š. m. balandžio 23 dieną.

Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis prezidentas Rolandas PAKSAS interviu „Laisvam laikraščiui“ aptaria A.Kubiliaus Vyriausybės antikrizinę programą, kalba apie dvigubus standartus politikoje, analizuoja Seimo rinkimų rezultatus. Sekmadieninėje LNK televizijos žinių laidoje „Savaitės panorama“, pokalbyje su žurnalistu V.Valentinavičiumi, R.Paksas   pabrėžė, kad lemiamos įtakos rinkėjų apsisprendimui už ką balsuoti turėjo Lietuvos bažnyčios hierarchų politikavimas, kunigų agitacija, vykdoma bažnyčiose, likus trims savaitėms iki spalio 12-tos, kuomet įvyko pirmasis rinkimų turas.
 Net ir pripažindamas, kad tikėjosi kur kas geresnių rezultatų, „tvarkiečių“ lyderis R.Paksas optimistiškai tvirtina: „Pralaimėjimas yra tik laikina būsena, o pasidavimas – amžina būsena. Pasidavimu mūsų partijoje net kvepėti nekvepia!.. Prie paskutinių metų puolimo prieš partiją Tvarka ir teisingumas ir konkrečiai prieš jos vadovą, tai yra labai geras rezultatas. Šiandien mes esame trečioje pozicijoje Lietuvoje. Mes esame pakėlę galvas! Turime pastovų rinkėjų elektoratą, o tuo gali pasigirti tiktai socialdemokratai ir konservatoriai. Mes optimistiškai žiūrime į perspektyvą!..“
Ar tokiam itin pakylėtam „tvarkiečių“ optimizmui atsiras realus pagrindas netolimoje ateityje, be abejo, parodys tik laikas ir tolimesnė politinių įvykių raida Lietuvoje, o kol kas „Laisvo laikraščio“ skaitytojams pateikiamas šis interviu su partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku prezidentu R.Paksu.  

Naujasis Vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimundas Palaitis tuo metu, kai Palangos šilumos tinklai buvo išnuomojami UAB „Litesko“ („Rubikon“ dukterinei įmonei- aut. pastaba), paprašė iš „Rubikon group“ vadovo Andriaus Janukionio „dešimt bilietų“ (pasak STT agentų, „Lietuvos banko bilietais“ A.Janukonis buvo įpratęs vadinti tūkstančius litų – aut. pastaba).

Arba tiesa apie Jurijų Kurejevą.
Trečiosioms mirties metinėms.

Donatas Liausėdas

Teisingiausias Lietuvos dienraštis 2005 m. birželio 24 dieną didelės apimties straipsnyje pateikė informaciją apie 2005 m. gegužės 30 d. staiga mirusį verslininką Jurijų Kurejevą, teigdamas , jog šis tikrai buvo milijardierius (kiek galiu spręsti būdamas tolokai , pirmas iš viso asmuo Lietuvoje, kuriam "L.Rytas " ar kas nors dar suteikė garbingą milijardieriaus titulą).

Rėmėsi gi Lietuvos spaudos flagmanas geriausiu draugu pristatyto Alfredo Gervino pateiktais duomenimis ir Alfredo nuotrauką su plačia šypsena snukyje įdėjo, nors ponui, kurio geriausias draugas nesenai mirė lyg ir nederėjo šypsotis nuo ausies iki ausies, reikėjo bent jau pabandant veidmainiauti nutaisyti liūdną fizionomiją, tačiau kaip tai padarysi, kai džiaugsmas liejasi per kraštus. Taigi, grįžtam prie reikalo, surašė iš pasivadinusio geriausiu draugu Alfredo Gervino žodžių. Draugas Alfredas papasakojo "L.Rytui“ apie mirusiojo moteris ir paneles ,ko ,aišku, bulvariūgoms labiausiai reikėjo - tiražas, gi, ar ne ?
Bet "L.Rytas " nepateikė geriausiam draugui kai kurių klausimų, tai padarykim už jį ir duokim atsakymus . Taigi draugas ir milijardas.
Abu dalykai tiek pat teisingi, kaip ir teiginys, kad "Laisvas Laikraštis“ priklauso Gajui Julijui Cezariui , bet kam gi rūpi tiesa dabar Lietuvoje ? Draugas Alfredas nepasakė , o "L.Rytas“ net nepaklausė, o kodėl gi labai asmeniškos mirusiajam priklausiusios nuotraukos atsidūrė būtent pas jį . Nepasakė ir daug ko dar. Pasakykim už jį. Niekada jis nebuvo "milijardieriaus“ draugu : jis buvo tiesiog aukštos kvalifikacijos asmeninis suteneris. Koks draugas - ne geriausias, tiesiog draugas - būtų tik ką mirusio žmogaus grynai asmenines nuotraukas atidavęs spausdinti, kad matytų visa Lietuva ? Alfredas visus paskutinius metus užsiimdavo moterų ir merginų ieškojimu velioniui J.Kurejevui ir iš to gyveno. Šitai jis "užmiršo " pasakyti. Lygiai kaip ir pasakodamas apie Juros Kurejevo lageryje praleistus metus "pamiršo " paminėti, kad ir pats buvo teistas ir sėdėjo tarybiniais laikais, tik ne už biznį, o buvo gavęs penkis metus už chuliganizmą. Alfredas nepasakė dar vieno įdomaus dalyko : kokiu verslu užsiėmė jo motušė smetoninėje Lietuvoje, būtų pasakęs ir patvirtinęs patarlę „obuolys toli nuo obels nekrenta“, nes jo motinėlė prieš karą laikė bordelį .

Vytautas Matulevičius

               Kiekvieną sykį pasižiūrėjęs kokį nors įdomesnį Holivudo trilerį ar seną vesterną, nejučiom susimąstau apie tokį dalyką: kodėl mano šalyje žmonės visiškai nepalaiko vienišų drąsuolių ir idealistų – taip, kaip tuose filmuose? Štai antrąsyk pasižiūrėjau garsiojo Kevino Kostnerio „Beribes prerijas“, kurių du herojai, nuo seno įpratę laisvai ganyt galvijus neaprėpiamose ir visiems vienodai (nuo Dievo!) priklausančiose gamtos platybėse, staiga susiduria su brutaliu niekieno teisių nepaisančio žemvaldžio ir jam tarnaujančio šerifo bei vietinių banditėlių pasipriešinimu. Atrodytų, konflikto baigtis – aiški, o ypač tuomet, kai tie du savo teisumu įtikėję kaubojai  su parengtais koltais atjoja į miestelį išsiaiškint santykių su nekarūnuotu „oligarchu“ ir gausia jo šutve. Tačiau nugali du drąsūs ir net vienas su kitu jau spėję atsisveikinti kaubojai, nes lemiamą akimirką jų pusėn su ginklais rankose stoja miestelėnai...
          Pasakysite – pasakos? Ar kad filmuose ir ne tai būna?

Paskutiniai Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko bandymai gąsdinti žurnalistą Kęstutį Girnių, kad nereikia kritikuoti prezidento Valdo Adamkaus ir Konstitucinio teismo (matyt, turėtas omenyje buvęs šio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, būsimas kandidatas į Prezidentus, kuriam „visuomeninis“ transliuotojas LRT įkūrė specialią televizijos laidą, kad žmonės jo nepamirštų), dar kartą parodė – ši įstaiga jau seniai dirba ne Lietuvos Respublikos labui, bet griauna valstybės pamatus. Valstybės pamatai – tai piliečių Konstitucinė pareiga laisvai reikšti savo nuomonę, o VSD bandymai užgniaužti šią laisvę ir buvo bandymas pasikėsinti į valstybės pamatus.

Tačiau „Laisvas laikraštis“ jau seniai rašė, kad VSD vadovai užsiima nusikalstama veikla. Kaip vienas šios nusikalstamos veiklos epizodų buvo įvardintas ir garsioji buvusio VSD vadovo Mečislovo Laurinkaus nutraukta slapta VSD operacija „Apaštalai“. Tuomet VSD centrinio aparato pareigūnai buvo nustatę, kad VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vadovai vykdo įvairią neteisėtą veiklą. Tuomet VSD sumanė patikrinti, kaip dirba jos Klaipėdos skyrius, ir pradėjo operatyvinę bylą sąlyginiu pavadinimu "Apaštalai". Buvo tiriami tuometinio VSD Klaipėdos apygardos viršininko pavaduotojo A.Izotovo ir pareigūno Balandino ryšiai su Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais, operatyvinių lėšų iššvaistymas ne operatyviniais tikslais, operatyvinės informacijos perdavimas Klaipėdos bendrovių „Baltlanta" ir „Laivitė" vadovams, VSD agentūros panaudojimas nusikalstamiems tikslams. Vos prasidėjo tyrimas, VSD šefas M.Laurinkus asmeniškai įsikišo į šį tyrimą, sustabdydamas jį ir uždrausdamas kištis į VSD Klaipėdos apygardos veiklą. Teigiama, kad taip įvyko todėl, kad šis skyrius organizuodavo M.Laurinkaus pobūvius su AB "Klaipėdos Hidrotechnika" bosu Pranciškumi Jurgučiu jo "fazanyne", kurie baigdavosi orgijomis su prostitutėmis iš Kaliningrado srities arba su berniukais. Teigiama, kad vos prasidėjo VSD vidaus tyrimas, Klaipėdos saugumiečiai pagrasino M.Laurinkui paviešinti šių orgijų vaizdus, ir operacija "Apaštalai" iš karto baigėsi - M.Laurinkus lėkė į Klaipėdą, įsijungęs švyturėlius, kad atšaukti savo agentus.

Premjero Andriaus Kubiliaus 2000 m. birželio 6 d. nutarimas „iš esmės pritarti valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Geonafta“ akcijų paketą“, kuriuo AB „Geonafta“ buvo parduota UAB „Naftos gavyba“, vėliau buvo tirtas STT, tačiau STT nepastebėjo akivaizdžių įstatymo pažeidimų.

„Laisvas laikraštis“ jau rašė, kad „Geonafta“ buvo parduota UAB „Naftos gavyba“, kuri neatitiko nė vienam „privatizavimo programoje nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui“. A.Kubiliaus vyriausybė tuomet į privatizavimo sąlygas surašė tokias sąlygas: „Geonaftos“ pirkėjas turi turėti 40 mln. litų įstatinį kapitalą, ne mažiau 50 mln. litų metinę apyvartą ir ne mažesnę kaip trijų metų patirtį naftos gavybos versle. Tačiau UAB „Naftos gavyba“, kuriai buvo perduotos „Geonaftos“ valstybei priklausančios akcijos, turėjo minimalų 10 tūkst. litų kapitalą ir buvo įsteigta likus keliems mėnesiams iki „Geonaftos“ privatizavimo.

Kaip žinia, „Naftos gavyba“ buvo paskelbta „Geonaftos“ privatizavimo konkurso nugalėtoja todėl, kad neva pasiūlė investuoti į naftos gavybą didžiausią sumą – net 56 mln. litų. Jeigu „Naftos gavyba“ neįvykdytų savo investicinių įsipareigojimų, tektų sumokėti 100 tūkst. litų baudą. Šį privatizavimą tikrinę Revizijų departamento auditoriai nurodė, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu įstatymą už įsipareigojimų nevykdymą „Geonaftos“ akcijų pardavimo sutartyje turėtų būti numatyta bauda, kuri lygi pirkimo kainai – t.y. 52 mln. litų. Tačiau tokia sąlyga į privatizavimo sutartį nebuvo įrašyta.

LL šaltiniai mano, kad tokios „sąlygos“ atsirado neatsitiktinai – naftą išgaunanti įmonė buvo parduota „Naftos gavybai“ su 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo tik todėl, kad nereikėtų vykdyti įsipareigojimo į „Geonaftą“ investuoti 56 mln. litų. Tačiau Revizijų departamento ataskaitoje yra ir daugiau detalių apie dokumentų klastojimą šio privatizavimo metu.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus pareigūnas Aurelijus Beržinis, trečios grupės invalidas ir dviejų mažamečių vaikų tėvas jau pusę metų įkalintas Kauno ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose. Vienintelis jam inkriminuojamas nusikaltimas – „nepagarba teismui“. Kaip žinia, A.Beržinis, dirbdamas VSD, buvo atsakingas už kovą su teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų korupcija, ir būtent A.Beržinis papasakojo „Laisvam laikraščiui“ apie tai, kaip generalinis prokuroras A. Valantinas gelbėjo nuo kalėjimo Jonavos kelių policijos vadovą, kuris girtas suvažinėjo žmogų, apie tai, kaip Kauno apylinkės prokuratūros vyr. Prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius prievartavo turtą iš kauniečių šeimos ir daugelį kitų istorijų.

Atomazgos neteko ilgai laukti – liepos mėn. A.Beržinis buvo suimtas Jonavos apylinkės teismo teisėjos sprendimu. Jam pateiktas kaltinimas pagal BK – „už nepagarbą teismui“. A.Beržinis suimamas, o jo skundą dėl kardomosios priemonės pakeitimo atmetė Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Grigaravičius. A.Beržinis buvo suimtas šešiems mėnesiams tuo pagrindu, kad neva nesirodė teismo posėdžiuose. Tiesa, pats teisėjas E.Grigaravičius pripažįsta, kad teismo šaukimas į birželio 12 ir 18 d. teismo posėdžius A.Beržiniui buvo neįteiktas, nes „šaukimas su žyma „nerasta“ buvo neįteiktas“. „Vėliau A.Beržinis buvo pakartotinai kviečiams į  2008-06-18 posėdį, teismo šaukimas buvo neįteiktas ir gražintas su žyma „nerasta“, - rašo teisėjas E.Grigaravičius, - remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai informavo apie teismo posėdžių vietą ir laiką, o kaltinamasis tyčia vilkino procesą ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kad neįvyktų teisiamieji posėdžiai“.

Kitaip tariant, teismo šaukimai A.Beržiniui buvo neįteikti, jis nežinojo, kad vyks posėdžiai, o vėliau jis buvo suimtas kaip vengiantis atvykti į teismą, ir tuo pagrindu iki šiol laikomas kalėjime.

Taip pasibaigė gėdingiausias Lietuvos tarptautinėje istorijoje bylos procesas, kuriame užsienio investuotojas, sugaišęs teismuose beveik dešimt metų, vis dėlto įrodė, kad Lietuvos Vyriausybė pažeidė jo teises ir padarė didelę žalą. Kaip žinia, „Svenska“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą po 2000 m. vykusio AB „Geonafta“ privatizavimo proceso, kuriam tuo metu vadovavo tuometinis premjeras A.Kubilius ir jo dabartinė dešinioji ranka, tuometinis Valstybės turto fondo direktorius Stasys Vaitkevičius. Kaip žinia, „Geonafta“ buvo parduota dar 2000 m. vasarą už kiek daugiau nei 52 mln. litų, nors įmonė vien grynojo pelno 2000 m. buvo gavusi net 51 mln. litų. Beje, „Geonaftos“ pirkėjas, garsusis oligarchas ir „Dujotekanos“ savininkas Rimandas Stonys, už iš valstybės perkamos įmonės akcias beveik nieko nemokėjo iš savo kišenės, o už „Geonaftos“ akcijas sumokėjo jos pačios pinigais, kurie dar iki privatizavimo gulėjo įmonės sąskaitose. „Geonaftos“ privatizavimas, kuriam dirigavo A.Kubilius, ne tik kad nedavė biudžetui jokios naudos, nors buvo iš esmės parduoti Lietuvos žemėje esantys naftos ištekliai, bet ir padarė didelę žalą – mokesčių mokėtojai turės mokėti už A.Kubiliaus Vyriausybės nusikalstamą veiklą.

„Laisvam laikraščiui“ pavyko gauti daugiau nei 40 puslapių Revizijos departamento aktą, kuriame labai detaliai aprašyti visi įstatymų pažeidimai, A.Kubiliui ir S.Vaitkevičiui privatizuojant  AB „Geonafta“. Kiekvienas šio akto puslapis yra savotiškas kaltinimas dabartiniam premjerui A.Kubiliui, nes atkleidžia, kad Vyriausybė veikė ne kaip didžiausios naudos valstybei siekiantis pardavėjas, o tas, kuris siekia, kad valstybės interesai apskritai nebūtų apginti šioje istorijoje. „Tai primena organizuotų nusikaltėlių gaują“, - LL sakė vienas naftos gavybos versle dirbantis verslininkas.

"Geonaftos" privatizavimas priminė  farsą - įmonė parduota UAB "Naftos gavyba", kurios įstatinis kapitalas tesudarė 10 tūkst. litų, ir kuri neatitiko nė vienam privatizavimo konkurso kriterijui, tačiau kuri pažadėjo, kad į "Geonaftą" per penkerius metus investuos 56 mln. litų. Būtent šis pažadas ir nulėmė, kad "Naftos gavyba" buvo paskelbta privatizavimo konkurso nugalėtoja. Tačiau "Naftos gavybos" savininkas, garsusis oligarchas Rimandas Stonys pasirūpino, kad jam netektų mokėti baudų užinvesticinių  įsipareigojimų nevykdymą - juk ką gali išieškoti iš minimalų įstatinį kapitalą turinčios įmonės?

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus pareigūnas Aurelijus Beržinis jau beveik pusę metų įkalintas Kauno ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose. Vienintelis jam inkriminuojamas nusikaltimas – „nepagarba teismui“. Kaip žinia, A.Beržinis, dirbdamas VSD, buvo atsakingas už kovą su teisėtvarkos ir teisėsaugos pareigūnų korupcija, ir būtent A.Beržinis papasakojo „Laisvam laikraščiui“ apie tai, kaip generalinis prokuroras A. Valantinas gelbėjo nuo kalėjimo Jonavos kelių policijos vadovą, kuris girtas suvažinėjo žmogų, apie tai, kaip Kauno apylinkės prokuratūros vyr. Prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius prievartavo turtą iš kauniečių šeimos ir daugelį kitų istorijų.

Atomazgos neteko ilgai laukti – liepos mėn. A.Beržinis suimamas Jonavos apylinkės teismo teisėjos sprendimu. Jam pateiktas kaltinimas pagal BK – „už nepagarbą teismui“. A.Beržinis suimamas, o jo skundą dėl kardomosios priemonės pakeitimo atmeta Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Grigaravičius. Beje, kokia ta „nepagarba teismui“ ir kodėl invalidas, atskleidęs pareigūnų nusikaltimus, yra įkalinamas pusei metų, redakcijai taip ir nepavyko išsiaiškinti. Beveik savaitę laiko prašėme, kad Kauno apygardos teismas perduotų nutartį, kuria buvo atmestas A.beržinio skundas. Žurnalistui buvo pasiūlyta rašyti raštą, vėliau paaiškėjo, kad tas raštas kažkur dingo, vėliau atsirado, tačiau buvo neįskaitomas. Redakcijai pavyko pasikalbėti ir su pačiu teisėju E.Grigaravičiumu, kuris pratęsė A.Beržinio suėmimą, tačiau ir jis atsisakė pateikti redakcijai savo nutarti. Pateikiame pokalbio su teisėju E.Grigaravičiumi stenogramą:

Juozas IVANAUSKAS

Nors G.Kirkilo Vyriausybė patikino, kad ekspremjero Aleksandro Abišalos paskyrimas konsultantu  derybose su Europos komisija dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko galimo darbo pratęsimo yra pagrįstas teisiškai ir politiškai, tačiau slepia nuo visuomenės, kiek biudžeto lėšų kainuos šio samdomo privataus konsultanto ir jo bendrovės paslaugos...
Apie šį prieštaringai vertinamo verslo konsultanto, konservatoriams artimo žmogaus dar nuo „Williams“ aferos laikų, A.Abišalos paskyrimą derėtis su Briuselio biurokratais dėl IAE darbo pratęsimo, kalbame su partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, Prezidentu Rolandu PAKSU.

Lietuvos verslo ir  politikos elitą užvaldo jaunos merginos,  sugebančios suvilioti į šeštą dešimtmetį įkopusius verslo ir politikos gigantus, kurie meta savo ištikimas žmonas, pamiršta vaikus ir lyg šuniukai bėgioja paskui liaunas mergeles.

„Laisvas laikraštis“ gavo įrodymus, kad JAV kompanija „Williams“, valdžiusi „Mažeikių naftą“, mokėjo kyšius pareigūnams bei derybininkams, ir apie tai net buvo pranešta pačios „Williams“ Vidaus audito skyriui. Negana to, paaiškėjo, kad net Interpolas, Lietuvos Valstybės saugumas (VSD) bei Rusijos federalinė saugumo tarnyba (kurią amerikiečiai iš įpratimo vadina KGB) vykdė tyrimą, kuris atskleidė, jog į asmenines „Mažeikių naftos“ vadovų  J. Scheelo, R. Majorso, p. Schneiderio, p. Viossato ir turbūt vieno ar dviejų vyriausiųjų „Williams“ vadovų sąskaitas plaukė neteisėti pinigai. „Jei iš tiesų taip buvo, „Williams“ (ir atskiriems jo darbuotojams) galimi įvairiausi kaltinimai, - teigia liudininkai, - žiūrint iš šiandienos perspektyvos, logiška, kad taip galėjo būti, nes kitokiu atveju, kam protingam verslininkui nuolatos mokėti 2,00 - 2,50 JAV doleriais už barelį per brangiai už žaliavą (300000 - 500000 JAV dolerių virš normos kiekvieną dieną).

Taip jie pasielgė išvydę, kad iš buldozeriu pajudintos žemės lenda žmonių kaulai. Pustrečio hektaro žemės sklypas  ant Baluošykščio ežero kranto vilniečių šeimai įstrigo lyg ašaka gerklėje. Europos Sąjungos remiamą kaimo turizmo  sodybos statybą Ignalinos rajone pradėję verslininkai išvertė padūlėjusius protėvių kaulus ir sužinojo, kad ten - senosios kaimo kapinės, kurių nėra jokiuose žemėlapiuose.

Garbingas Vasario 16-osios – Lietuvos 90-ies metų Nepriklausomybės jubiliejus, sutapęs su skandalingos „Leo LT“ aferos palaiminimu Prezidentūroje, bundančioje pilietinėje visuomenėje sukėlė nepasitenkinimo audrą ir daugybę prieštaringų minčių, - kokioje valstybėje mes gyvename? Vis garsiau skamba protesto balsai, nukreipti prieš aukščiausią šalies valdžią, kuri vien iš savanaudiškų paskatų išduoda Lietuvos nacionalinius interesus ir tenkina stambių verslininkų, oligarchų, kitaip sakant, „chebrokratijos“ užgaidas.